Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Tomai, tu turėtum gauti "Nobelio Premiją", kaip vienas žymus "ekanamystas"

John'ai, trumpa paskaitėlė apie QE ir pan.:

<...> the rising prices led to an increase in the supply of money and not the other way around. QE, QE II, and the federal government deficit cannot by themselves cause inflation.

http://www.forbes.com/sites/johnthar...use-inflation/

[John]

Lol, čia geras. Pinigų supply didinimas nekelia infliacijos
Kas toliau? Badymas peiliu į galvą negali būti kraujavimo priežastis?

[Tomas]

Jei skaitytum atidžiau, tai pamatytum, kad centriniai bankai apskritai nekontroliuoja pinigų esančių apyvartoje kiekio.

[John]

Jei skaitytum atidžiau, tai pamatytum, kad centriniai bankai apskritai nekontroliuoja pinigų esančių apyvartoje kiekio.

Tai kontroliuoja valdžios politika. Centrinis bankas tėra įrankis ir jis tikrai nieko pats nekontroliuoja.

[senasnamas]

Tame straipsnyje kai kas neblogai dėstoma, bet kai kas ir nepasakyta. Teisybė, kad didelės infliacijos nėra, nes nauji pinigai nepasiekia galutinio vartotojo (nelabai kas nori/gali skolintis ir nelabai kas nori skolinti). Tačiau tai nereiškia, kad visi tie nauji pinigai guli bankų saugyklose kaip kad įvardyta straipsnyje. Kažkiek jų investuojama į žaliavas, akcijas ir pan. Tai lemia žaliavų kainų padidėjimą. Kitaip sakant, infliacija kažkiek padidinama iš kito galo. O straipsnyje kaip žaliavų pabrangimo priežastis įvardyti tik OPEC veiksmai.
Jei šiuo metu būtų ne ek. krizė, o kokie 2006 m. ir tokiu metu centriniai bankai sugalvotų į rinką išmesti pinigų, tada infliacija augtų šuoliais, nes pinigai pasiektų galutinį vartotoją - bankai skolintų, žmonės skolintųsi, taupymas būtų paskutinėje vietoje. Todėl tas straipsnis kažkiek teisingas tik esant dabartinei depresinei situacijai.

[Tomas]

Tame straipsnyje kai kas neblogai dėstoma, bet kai kas ir nepasakyta.

Straipsnyje viskas dėstoma teisingai, tik visuomenėje įsigalėjusios dogmos trukdo jį suvokti.

Teisybė, kad didelės infliacijos nėra, nes nauji pinigai nepasiekia galutinio vartotojo (nelabai kas nori/gali skolintis ir nelabai kas nori skolinti).

Bankai visada nori ir visada gali skolinti mokiam klientui. Ar yra tekę kada girdėti, kad bankas atsisakė išduoti paskolą motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų?

Tačiau tai nereiškia, kad visi tie nauji pinigai guli bankų saugyklose kaip kad įvardyta straipsnyje. Kažkiek jų investuojama į žaliavas, akcijas ir pan. Tai lemia žaliavų kainų padidėjimą. Kitaip sakant, infliacija kažkiek padidinama iš kito galo. O straipsnyje kaip žaliavų pabrangimo priežastis įvardyti tik OPEC veiksmai.

QE - tai bankų rezervų didinimas. O bankų rezervai - tam ir yra rezervai, kad būtų galima juos panaudoti bet kurią akimirką. O tai reiškia, kad rezervai nėra investuojami į nelikvidų turtą, o "guli" CB sąskaitose arba grynųjų pavidale.

Jei šiuo metu būtų ne ek. krizė, o kokie 2006 m. ir tokiu metu centriniai bankai sugalvotų į rinką išmesti pinigų,

Vėlgi - kaip centriniai bankai išmestų į rinką pinigų? Grynais iš helikopterio?

tada infliacija augtų šuoliais, nes pinigai pasiektų galutinį vartotoją - bankai skolintų, žmonės skolintųsi, taupymas būtų paskutinėje vietoje. Todėl tas straipsnis kažkiek teisingas tik esant dabartinei depresinei situacijai.

Straipsnis teisingas bet kokiai situacijai, tik reikia suvokti kaip veikia šiuolaikinė finansų sistema. O ji veikia iš kito galo, lyginant su įsigalėjusiu supratimu. T.y. ne piniginės bazės didinimas "spausdinant" pinigus didina visą pinigų masę ekonomikoje, o per bankų kreditą auganti pinigų masė verčia didinti ir piniginę bazę.

Paprastas pvz. John'as turi fenomenalų verslo planą ir kreipiasi į banką paskolos. Bet kuris bankas, net ir neturintis pakankamai rezervų su džiaugsmu išduos jam paskolą. Trūkstamus rezervus tas bankas pasiskolins iš kitų bankų rezervų tarpbankinėj rinkoj, arba, blogiausiu atveju - jam visada paskolins centrinis bankas. Ir visai nesvarbu, krizė ar ne krizė - mechanizmas tas pats. Pirma paskola, paskui rezervų paieška. Banko rezervų dydis visiškai neįtakoja banko galimybės išduoti paskolą. T.y. sukišk į rezervus nors trilijonus - jei nebus besiskolinančių, nebus paskolų, nebus ir poreikio tiems rezervams. Tik tiek, kad vargu ar recesijos metu John'as pats puls skolintis savo verslo planui.
Tai toks trumpas mano komentaras apie pinigų masės augimą ir kodėl infliacija "šuoliais neauga".

[senasnamas]

Bankai visada nori ir visada gali skolinti mokiam klientui.

Čia tik teorija. Realybėje šiuo metu yra mažai mokių klientų, kurie norėtų skolintis. O kad bankai pinigų turi ir gali skolinti, tai taip. JAV bankai net buvo raginami daugiau skolinti, siekiant gaivinti ekonomiką. Bet tas procesas nejuda. Būtent pinigų mėtymas iš malūnsparnio suveiktų geriausiai - su reklaminiu šūkiu "išleisit šituos pinigus, gausit dar" .
Yra toks dalykas kaip pertekliniai rezervai. Po visų gelbėjimo programų bankai jų turi pakankamai, didelius kiekius lėšų bankui laikyti neapsimoka, pinigai turi judėti. Klientams pinigų nereikia, tai pinigai juda kitur.

Vėlgi - kaip centriniai bankai išmestų į rinką pinigų?

Priemonės nėra svarbios. Tai gali būti kad ir komercinių bankų privalomos rezervo normos sumažinimas.

T.y. ne piniginės bazės didinimas "spausdinant" pinigus didina visą pinigų masę ekonomikoje, o per bankų kreditą auganti pinigų masė verčia didinti ir piniginę bazę.

Čia jau rimtesnis teiginys. Filosofinis klausimas, ar infliacija lemia palūkanas, ar palūkanos lemia infliaciją?

[andyour]

/\ atleisk, bet dažnai parašai gan sunkiai suprantamai. Tai kokia esmė, ką tu teigi, tam tikros grupuotės, kurios "valdo" JAV, spausdina sau dolerius?

[Tomas]

Čia tik teorija. Realybėje šiuo metu yra mažai mokių klientų, kurie norėtų skolintis.

Apie ką ir kalba.

O kad bankai pinigų turi ir gali skolinti, tai taip. JAV bankai net buvo raginami daugiau skolinti, siekiant gaivinti ekonomiką. Bet tas procesas nejuda. Būtent pinigų mėtymas iš malūnsparnio suveiktų geriausiai - su reklaminiu šūkiu "išleisit šituos pinigus, gausit dar" .

Vėlgi - bankai negali per jėgą įbrukti paskolos. Ir jiems nereikia "turėti pinigų", kad galėtų skolinti. Komerciniai bankai lygiai kaip ir CB kuria pinigus "iš oro".

Yra toks dalykas kaip pertekliniai rezervai. Po visų gelbėjimo programų bankai jų turi pakankamai, didelius kiekius lėšų bankui laikyti neapsimoka, pinigai turi judėti. Klientams pinigų nereikia, tai pinigai juda kitur.

Pertekliniai ar ne pertekliniai, bet bankų rezervai yra pinigų bazės dalis. Todėl kliedesius apie tai, kad amerikosų bankai už tuos pinigus prisipirko naftos ir aukso palikime "Respublikai" ar kokioms nors Rusijos purvasklaidos priemonėms.

Priemonės nėra svarbios. Tai gali būti kad ir komercinių bankų privalomos
rezervo normos sumažinimas.

Tai neturi visiškai jokios įtakos. Rezervo norma gali būti ir 1%, ir 100% - komercinis bankas lygiai taip pat skolins mokiam klientui, neskolins nemokiam. Dienos pabaigoj bankas susirinks trūkstamus rezervus iš kitų bankų, arba iš CB.
Jei CB neveiktų kaip "lender of last resort" - griūtų visa sistema (tą iš dalies matome eurozonoje).

Čia jau rimtesnis teiginys. Filosofinis klausimas, ar infliacija lemia palūkanas, ar palūkanos lemia infliaciją?

Čia ne filosofija, o realybė.

[Meier]

Tai kontroliuoja valdžios politika. Centrinis bankas tėra įrankis ir jis tikrai nieko pats nekontroliuoja.

Jonai, perskaičiau tą straipsnį, ir ten viskas ok parašyta. Ten paaiškinta, kodėl pinigų spausdinimas nebūtinai didina infliaciją :-) Sunku nesutikti su tuo, ypač žiūrint į kokius 2008uosius per liquidity squeeze'ą, kuomet velocity akivaizdžiai buvo dramatiškai kritęs, kaip ir output.

Žodžiu, nesiginčykite dėl lozungų, ginčikitės dėl esmės :-)

[John]

Jonai, perskaičiau tą straipsnį, ir ten viskas ok parašyta. Ten paaiškinta, kodėl pinigų spausdinimas nebūtinai didina infliaciją :-) Sunku nesutikti su tuo, ypač žiūrint į kokius 2008uosius per liquidity squeeze'ą, kuomet velocity akivaizdžiai buvo dramatiškai kritęs, kaip ir output.

Žodžiu, nesiginčykite dėl lozungų, ginčikitės dėl esmės :-)

Tai jo, short term tai gal ir nesukelia infliacijos, nes atsiranda tam tikras delsimas ir buferis. Šita prasme, tai gera ir efektyvi priemonė. Na o kas bus po to... tai jau kitos valdžios ir kitų žmonių reikalas. Su tokiu mąstymu bus einama ilgai ir toli . Panašiai ir su vaistais. Susirgus vėžiu, užuot ėmus gerti anti-vėžinius vaistus, taikyti chamoterapiją ar spinduliuotės kursą, galima prigerti Morfino ar kitų nuskausminamųjų ir toliau gyventi be simptomų bent kelis mėnesius. Skausmo (infliacijos) nebus, organizmas (ekonomika) veiks gerai. Viskas "ok". Aišku, gerai, jei tai ne vėžys, o tik šioks toks galvos skausmas. Tuomet tikrai pakanka tik paracetamolio ar aspirino, bet jeigu jau pirma ar antra vėžiuko stadija (kaip yra JAV ekonomikos atveju), tai nuskausminamieji ilgalaikiame laikotrapyje, norint atsikratyti ligos, nepadės.

Kitas dalykas, pačios infliacijos skaičiavimas. JAV (tikriausiai ir kitur) tai kelia labai daug abejonių, nes infliaciją vertinančios struktūros gali bet kada eliminuoti "išsišokančias" sritis... tokias, kaip maistas, kuris brango tikrai ne 5 ir net ne 10%. Kitaip tariant, pernelyg daug laisvės manipuliacijoms.

Beje, nežinau, iš kur Tomas ištraukė, kad bankai skolina "mokiems" klijentams o neskolina nemokiems? Aišku, tai tipiška vadovėlinė teorija, bet ar viena iš JAV bankų ir NT krizės priežasčių ir nebuvo ta, kad buvo pridalinta pinigų akivaizdžiai nemokiems klijentams vien tam, kad būtų išpūsti trumpalaikiai rodykliai?
Jei bankai iš esmės žino, kad jų riiką dengia valstybė, tai ko jiems nervintis dėl klijentų mokumo? Juk pareis didžiulis "pyalnas" artimiausią ketvirtį, su kuriuo pareis ir dideli bonusai. O tai kad dar po poros ketvirčių pareis bankrotas, tai jau kažkieno kito reikalas.

[andyour]

Beje, nežinau, iš kur Tomas ištraukė, kad bankai skolina "mokiems" klijentams o neskolina nemokiems? Aišku, tai tipiška vadovėlinė teorija, bet ar viena iš JAV bankų ir NT krizės priežasčių ir nebuvo ta, kad buvo pridalinta pinigų akivaizdžiai nemokiems klijentams?

Krizės priežastis buvo ta, kad nutrūko tas kreditų srautas į ekonomiką, nes nebeliko norinčių pirkti NT burbulinėmis kainomis. Ir ką reiškia skolino nemokiems, bedarbiams?

[Meier]

Tai jo, short term tai gal ir nesukelia infliacijos, nes atsiranda tam tikras delsimas ir buferis. Šita prasme, tai gera ir efektyvi priemonė. Na o kas bus po to... tai jau kitos valdžios ir kitų žmonių reikalas. Su tokiu mąstymu bus einama ilgai ir toli . Panašiai ir su vaistais. Susirgus vėžiu, užuot ėmus gerti anti-vėžinius vaistus, taikyti chamoterapiją ar spinduliuotės kursą, galima prigerti Morfino ar kitų nuskausminamųjų ir toliau gyventi be simptomų bent kelis mėnesius. Skausmo (infliacijos) nebus, organizmas (ekonomika) veiks gerai. Viskas "ok". Aišku, gerai, jei tai ne vėžys, o tik šioks toks galvos skausmas. Tuomet tikrai pakanka tik paracetamolio ar aspirino, bet jeigu jau pirma ar antra vėžiuko stadija (kaip yra JAV ekonomikos atveju), tai nuskausminamieji ilgalaikiame laikotrapyje, norint atsikratyti ligos, nepadės.

Kitas dalykas, pačios infliacijos skaičiavimas. JAV (tikriausiai ir kitur) tai kelia labai daug abejonių, nes infliaciją vertinančios struktūros gali bet kada eliminuoti "išsišokančias" sritis... tokias, kaip maistas, kuris brango tikrai ne 5 ir net ne 10%. Kitaip tariant, pernelyg daug laisvės manipuliacijoms.

Beje, nežinau, iš kur Tomas ištraukė, kad bankai skolina "mokiems" klijentams o neskolina nemokiems? Aišku, tai tipiška vadovėlinė teorija, bet ar viena iš JAV bankų ir NT krizės priežasčių ir nebuvo ta, kad buvo pridalinta pinigų akivaizdžiai nemokiems klijentams vien tam, kad būtų išpūsti trumpalaikiai rodykliai?
Jei bankai iš esmės žino, kad jų riiką dengia valstybė, tai ko jiems nervintis dėl klijentų mokumo? Juk pareis didžiulis "pyalnas" artimiausią ketvirtį, su kuriuo pareis ir dideli bonusai. O tai kad dar po poros ketvirčių pareis bankrotas, tai jau kažkieno kito reikalas.

Jonai, jei skaitei tą straipsniuką, tai mintis ten buvo tokia:

Bankai ir vartotojai iš pinigų pasiūlos sugeba išspausti daugiau (padedi indėlį, o tuo tarpu kažkoks atsilupėlis pasiima paskolą ir apsuka tavo pinigus, grąžiną indėlį, atsiimi indėlį ir išleidi pinigus). Taip padidėja pinigų velocity. Tuomet pakyla kainos (o gal ir BVP...), nors pinigų masė išlieka ta pati. Tuo tarpu pinigų spausdinimas gali būti tam, kad kompensuoti velocity kritimą (kaip atsitiko 2008ais, tik morozai neatspausdino pakankamai greit pakankamai daug). Net ir dabar pinigų spausdinimas gali lemti kelis dalykus, ir kainų kilimas yra tik vienas iš jų.

[John]

Krizės priežastis buvo ta, kad nutrūko tas kreditų srautas į ekonomiką, nes nebeliko norinčių pirkti NT burbulinėmis kainomis. Ir ką reiškia skolino nemokiems, bedarbiams?

Na šiaip tai jo, sustojo varikliukas, nes niekas nebenorėjo skolintis pervertintam NT. Bankai, QE, monetarinė politika čia nieko dėti. Dabar suprantu tokią logiką. Tai dar vadintina š*****io katino logika

[andyour]

/\ O kaip bankai galėjo įvertinti NT, kada pervertintas, o kada ne?

[John]

/\ O kaip bankai galėjo įvertinti NT, kada pervertintas, o kada ne?

Nuomos kainos, žmonių pajamų augimas, istorinės kainos ir t.t. Išsivysčiusioje rinkoje tai padaryti lengviau, nei besivystančioje.

[Sula]

Vakar per CNN įdomus interviu su G.Sorosu. Nors laida labiau apie paramą Obamai, bet Sorosas išreiškė nuomonę ir apie ekonominę situaciją. Jo nuomone, dėl krizės turi prisiimti atsakomybę privatus verslas ir labiausiai - Amkerikos milijardieriai. Pernelyg pasidavė vieninteliam tikslui - pelnui. Apleistos tokios sritys kaip švietimas, infrastruktūra. Vyriausybės nebeišgali finansuoti savo veiklos.
Keista, kad taip šneka stambus kapitalistas. Kita vertus, žmogus tikrai suvokia kas pjauna šaką ant kurios pats sėdi.

[senasnamas]

Panašu į tiesą, nors Sorosu labai pasitikėti neverta. Be to, jis pats yra Amerikos milijardierius, tai gal toks pasakymas yra ir savos kaltės pripažinimas. Tie jo dėstomi dalykai kaip ir nėra kažkokia naujiena, tik žiniasklaidoje nelabai eskaluojami. Bėdų priežasčių mėgstama ieškoti žemesniuose visuomenės sluoksniuose arba užsienyje.

[andyour]

/\ Manau, tokiame amžiuje ir turint tiek pinigų, jam nebėra prasmės siekti dar didesnių pinigų.

[Tomas]

John'ai, prisipažink - tu net neskaitei to straipsnio Pamatei pavadinimą kuriuo neigiama tau įkalta dogma ir

Sutrumpintas variantas. Formulė "pinigu spausdinimas=infliacija" yra skirta silpnapročiams ir yra neteisinga. Visų pirma dėl to, kad tikra formulė yra sudėtingesnė: M*V=P*y. T.y. didinant M (pinigų kiekį) gali atitinkamai mažėti V (pinigų apyvarta), arba didėti P (kainos), arba didėti y (produkcijos kiekis), arba bet kokia šitų trijų kintamųjų kombinacija. Na ir pagrindinis dalykas - CB (ar tai būtų FEDas, ar ECB, ar kitas CB leidžiantis "popierinius" pinigus) nereguliuoja pinigų kiekio ekonomikoje. T.y. M kinta ne dėl CB veiksmų, o nuo ekonomikos poreikio. Augant ekonomikai ir esant teigiamiems lūkesčiams cirkuliuojančių pinigų kiekis natūraliai auga, recesijos metu traukiasi. Pinigų kiekio svyravimo mąstai pakankamai dideli, bet zimbabvių kaip nėra taip nėra ...