Pasaulio ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Abenomikai nekaip sekasi, o juk taiko visokius finansinius stimulus, kiekybinius lengvinimus ir t. t. Manau, Japonija parodo, kas ateityje laukia kitų išsivysčiusių šalių.

Japonijos ekonomika antrąjį 2014 m. ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų ketvirčiu, smuko 6,8 proc. - tai didžiausias nuosmukis nuo 2011 m., kai šaliai smogė žemės drebėjimas ir cunamis. Apie tai informuoja BBC.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3AGPFNHWU

[andyour]

Kieno perkamąją galią? Spartesnių kompiuterių įsigijimas suteiktų pranašumą nebent jeigu jie būtų pasiekiami ribotam ratui. O kai jie pasiekiami visiems, niekas iš esmės nesikeičia, tiesiog ekonomika sukasi aukštesnėje vystymosi pakopoje. Kad įmonės dabar perka kompiuterius, kurie prieš 10 metų būtų kainavę keliskart daugiau, nesuteikia joms jokio pranašumo, nes konkuruoti reikia ne su praeities įmonėmis, o su šiandienos. Gigabaitų ir terabaitų daugiau, bet ir reikalavimai kiti.

Wages in U.S. down 23 percent since 2008, report shows
http://www.cleveland.com/business/in...ercent_si.html
Dėl visų modernizacijų geriau mokamas darbo vietas gamyboje keičia prasčiau mokamos darbo vietos paslaugų sektoriuose. Pagaminama ir sukuriama daugiau bei efektyviau, bet tame dalyvauja mažesnis skaičius žmonių.

tai galėjo būti dėl daug ko, pvz. nafta ir visos žaliavos smarkiai brango. Kinai irgi jau nebegamina JAV už 100 dolerių per dieną.

Kitas dalykas, prieš krizę labai daug žmonių netiesiogiai(per bankus) vieni kitiems lindo į skolas ir didino paklausą kartu su kainomis, iš ko ir atsirado aukštesni atlyginimai.
Pvz. Jei tu statai namus, o aš gaminu automobilius. Mes pasiskolinam pinigų ir galime vienas iš kito pirkti dvigubai daugiau namų ir automobilių. Atsiradus paklausai keliam kainas ir kartu pasididinam sau užmokesčius. Rezultate viskas kaip buvę, tik tapome skolingi. T.y. tas atlyginimų padidėjimas buvo tik pasiskolinti pinigai.

[senasnamas]

Nebuvo prieš krizę tie atlyginimai kažkaip išpūsti. Skolinimas todėl ir paplito, kad pajamos neužtikrino ekonomikos augimui reikalingo vartojimo. Dabar atlyginimai JAV sudaro maždaug 42 proc. nuo BVP. Prieš kelis dešimtmečius siekė virš 50 proc. Kitaip sakant gamyba auga, bet vartotojų galimybės mažėja.

[Tomas]

Abenomikai nekaip sekasi, o juk taiko visokius finansinius stimulus,

Ypač afigienas stimulas yra vartojimo mokesčių didinimas

[senasnamas]

To 3 proc. padidinimo, kuris neatrodo toks jau drastiškas, reikėjo dėl vis sunkėjančio skolų, kurias tu vis ignoruoji , aptarnavimo. Lietuvoje PVM irgi buvo padidintas 3 proc.

[Tomas]

Skolų aptarnavimas sunkėja tik abenomikų galvoj.

[senasnamas]

O tai kam didinti mokesčius, jei galima tiesiog atsispausdinti kiek reikia?

[Tomas]

Paklausk japonų, rytietiško mentaliteto subtilybių neišmanau.

[senasnamas]

Vakaruose daroma lygiai tas pats, tik japonai skolinasi vidaus rinkoje, o vakariečiai daugiau iš užsienio.

[andyour]

Nebuvo prieš krizę tie atlyginimai kažkaip išpūsti. Skolinimas todėl ir paplito, kad pajamos neužtikrino ekonomikos augimui reikalingo vartojimo. Dabar atlyginimai JAV sudaro maždaug 42 proc. nuo BVP. Prieš kelis dešimtmečius siekė virš 50 proc. Kitaip sakant gamyba auga, bet vartotojų galimybės mažėja.

Prieš kelis dešimtmečius Kinija dirbo totaliai papigiai, o nafta kainavo simboliškai.

[Tomas]

Vakaruose daroma lygiai tas pats, tik japonai skolinasi vidaus rinkoje, o vakariečiai daugiau iš užsienio.

Absoliučiai jokio skirtumo, kas einamuoju laikotarpiu turi valstybės vertybinius popierius.

[Tomas]

tai galėjo būti dėl daug ko, pvz. nafta ir visos žaliavos smarkiai brango. Kinai irgi jau nebegamina JAV už 100 dolerių per dieną.

Kitas dalykas, prieš krizę labai daug žmonių netiesiogiai(per bankus) vieni kitiems lindo į skolas ir didino paklausą kartu su kainomis, iš ko ir atsirado aukštesni atlyginimai.
Pvz. Jei tu statai namus, o aš gaminu automobilius. Mes pasiskolinam pinigų ir galime vienas iš kito pirkti dvigubai daugiau namų ir automobilių. Atsiradus paklausai keliam kainas ir kartu pasididinam sau užmokesčius. Rezultate viskas kaip buvę, tik tapome skolingi. T.y. tas atlyginimų padidėjimas buvo tik pasiskolinti pinigai.

Pagaliau kažkam dašuto, kad tavo turtas (pinigai) visada yra kažkieno kito įsipareigojimai. Taip ir rekordinės pokrizinės santaupos Lietuvos bankuose yra visų prakeikto NT burbulo ir socdemų puotos maro metu rezultatas.

[Eikantas X]

Kieno perkamąją galią? Spartesnių kompiuterių įsigijimas suteiktų pranašumą nebent jeigu jie būtų pasiekiami ribotam ratui. O kai jie pasiekiami visiems, niekas iš esmės nesikeičia, tiesiog ekonomika sukasi aukštesnėje vystymosi pakopoje. Kad įmonės dabar perka kompiuterius, kurie prieš 10 metų būtų kainavę keliskart daugiau, nesuteikia joms jokio pranašumo, nes konkuruoti reikia ne su praeities įmonėmis, o su šiandienos. Gigabaitų ir terabaitų daugiau, bet ir reikalavimai kiti.

Wages in U.S. down 23 percent since 2008, report shows
http://www.cleveland.com/business/in...ercent_si.html
Dėl visų modernizacijų geriau mokamas darbo vietas gamyboje keičia prasčiau mokamos darbo vietos paslaugų sektoriuose. Pagaminama ir sukuriama daugiau bei efektyviau, bet tame dalyvauja mažesnis skaičius žmonių.

Kaip tai nieko nekeičia? Paneigtas marksistinis teiginys apie kapitalistų valdomas darbo priemones. Tarkim 1995ais metais kad surenderint gabalą CG animacijos per tam tikrą laiką, reikėjo turėti milijono usd kapitalą vien 100ui to meto "superkompiuterių",
dabar tą galimą padaryti su vienu 1000 usd laptopu.
Potencialus asmeninės perkamosios galios augimas investavus 1000 usd į nuosavas darbo priemones 1995ais metais - nulis arba labai mažai;
Potencialus asmeninės perkamosios galios augimas investavus 1000 usd į tokio pačio tipo nuosavas darbo priemones 2014ais metais net įskaičiavus skaičiavimo galios vertės infliaciją - milijoninis, nes kas neinfliavo, tai judančio vaizdo daromas įspūdis žmogaus galvai.
O kad mažiau žmonių dalyvauja, tai juk parašiau irgi tą patį.

[senasnamas]

Tarkim 1995ais metais kad surenderint gabalą CG animacijos per tam tikrą laiką, reikėjo turėti milijono usd kapitalą vien 100ui to meto "superkompiuterių",
dabar tą galimą padaryti su vienu 1000 usd laptopu.

O kaip tai atsispindi animatoriaus uždarbyje? Patobulėjus technikai pasikeitė ir reikalavimai. Nebūna juk taip, kad nusipirkau dvigubai galingesnį kompiuterį, tai dabar dvigubai daugiau uždirbu arba dvigubai trumpiau dirbu. Aš tai perkamosios galios augimą suprantu, kai už savo uždarbį gali nusipirkti daugiau obuolių arba varškės nei anksčiau. Jei didesnių kompiuterio pajėgumų neina paversti didesniu kiekiu varškės, tai nematau, kodėl reikėtų jais labai džiaugtis.

[Tasman]

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-AP-EN.PDF

[nomad]

/\ Estijos atveju ten aritmetika kažkaip nesusiveda man. 2.5% year-on-year augimas po recesijos dar praeitą ketvirtį ...

[Tomas]

Apie tai jau buvo diskutuota. Estai pasikėlė sau uodegą pakeitę skaičiavimo metodiką.

[nomad]

Apie tai jau buvo diskutuota. Estai pasikėlė sau uodegą pakeitę skaičiavimo metodiką.

Aš tikiuosi, kad Eurostatas nenupirks šito eilinio estų bullshito.

[John]

Tomui skaudės

Euras užvaldys pasaulį arba žlugs

Euras – labai svarbus ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis projektas. Todėl mūsų redakcija buvo įsitikinusi, kad euro zona atsilaikys, ypač krizės sąlygomis. Tačiau daugybė priežasčių žinomus ekonomistus vertė dalytis labai kategoriškomis prognozėmis, todėl nusprendėme sudaryti simbolinį labiausiai prašovusių ekonomistų penketuką.

[Tomas]

Investicijų bendrovės „Euro Pacific Capital“ generalinis direktorius Peteris Schiffas teigia, kad 2008 m. rinkos griūtis nebuvo tikra krizė ir kad tikrasis nuosmukis tik artinasi. Jis taip pat pranašauja, kad greitai Trojos uncija aukso kainuos 5 000 JAV dolerių. Bet ties tuo nesustoja. Kalbėdamas apie vidutinį amerikietį praneša, kad valstybė neturės iš ko mokėti pensijų ir socialinių garantijų, todėl gyvenimo lygis kris į dar neregėtą bedugnę.

O šitą anekdotą iš tiesų spausdina solidžiausiu save vadinantis žurnalas "Valstybė"? Suprantu, kodėl jis patinka John'ui - jame paminėtas Peteris Schiffas, bet ...

Kokiu atlėpausiu reikia būti, kad nepastebėtum jau gal 1,5 metų besitęsiančių Estijos ekonomikos sunkumų? Arba to, kad ECB stabilizavo situaciją eurozonoje viršydamas savo igaliojimus (ir iki šiol yra tuo nepatenkintų, visų pirma aišku vokiečių), o ekonomistai prognozavę eurosistemos griūtį to iš anksto negalėjo žinoti? Galiausiai to, kad net Lietuvoje pusiau atvirai kalbama, kad stojimas į eurozoną yra visų pirma politinis, o ne ekonominis žingsnis?

Aišku, su diletantais beprasmiška kalbėti argumentų kalba. Tą supratusi Maledikienė ir pradėjo rėkti kaip turgaus boba (kai oponentas normalios kalbos nesupranta, tenka nusileisti iki jo lygio).