Pasaulio ekonomikos aktualijos

[andyour]

Pasitikėjimas valdžia, kai nėra priežasčių ja pasitikėti, rodo baudžiauninko, bijančio likti be pono, mentalitetą . Lietuvoj tokių yra tik 6 proc. Tiek žmonių pasitiki Seimu.

Tie procentai tai emocijos. Valstybės valdyme ir net versle, pasitikėjimas yra visko pagrindas. Svarbu mokėti racionaliai vertinti situaciją.
Geriausia vertinti konkrečių žmonių nuveiktus darbus ir tuo remiantis jų galimybes.

[andyour]

O kas gali gautis su Kinijos kultūra po 30-40 metų daugmaž galima pamatyti šiandieniniame Honkonge. Su sąlyga, kad viskas klostysis teisinga linkme ir bus susitvarkyta su korupcija t.y. esmine šiandien ten esančia problema.

Tikrai taip visoje Kinijoje nebus. HK buvo kaip vartai tarp Kinijos ir vakarų. Kai pinigų srautai užsiriš, kai tokio tipo Kinijos miestai patys turės iš savęs generuoti pajamas, tada viskas pasimatys truputį kitaip.

[John]

Apie JAV vs. Kiniją.
Nesu didelis žinovas. Bet man tai nuostabą kelią jau vien tai, kad dažnai svarstoma "o Kinijos BVP po xxx metų jau praleks JAV." Betgi JAV 4 kart mažesnė šalis.

Straipsnis cituoja 2003 Goldman Sachs raportą, kuriame neva sakoma, kad Kinijos ekonomika aplenks JAV "sometime in the 2020s".

Pasižiūrėjus tą raportą, matosi, kad toks scenarijus ten prognozuojamas apie 2040. Nebent aš kažką praleidau? Ten, aišku, kalbama apie exchange rate metodą, o ne PPP.

Tada autorius driftina toliau

Last time I looked (yesterday), the U.S. economy in 2013 was three times larger than the Chinese (in real 2005 dollars, according to the magnificent historical data set of the U.S. Department of Agriculture’s Economic Research Service). Did the Chinese economy triple in the last four months?

Pagal bemaž visuotinai priimtą praktiką, nominalus BVP doleriais matuojamas pagal 'current prices', o ne kokių nors 2005 ar apskritai 1990 dolerius. Taigi, pagal IMF Kinijos BVP pagal current prices buvo 9,02trln.. USD. JAV atitinkamas skaičius buvo 16,24trln. USD.

Ne trys kartai, kaip teigia autorius, o maždaug 1,8 karto.

Taigi, autorius, bandydamas išpūsti savo poziciją, pateikia gana smarkiai klaidinančią informaciją ir gana primityviai manipuliuoja skaičiais. Tai, mažų mažiausiai, yra misleading.

Tada šoka į BVP pagal PPP lyginimą (kurių galų?) ir paaiškina, kodėl PPP kriterijus yra nelabai geras, kai lyginame šalių ekonomikų dydžius. Ir jis yra teisus, nes PPP labiau tinka šalies viduje esančių žmonių perkamosios galios vertinimui, bet ne šalies ekonomikos dydžiui. Šitam tikslui BVP pagal PPP, iš esmės, yra mažai ko vertas. Be abejo, tas Bloomberg'o autorius neužsimena, kad straipsnio pradžioje minimas Goldman Sachs raportas kalba ne apie PPP, bet būtent apie exchange rate BVP dydžius. . Kitaip tariant, jis kalba apie gana skirtingus dalykus, nors to ir nepaaiškina skaitytojams.

Welcome to sham journalism.

[John]

Tikrai taip visoje Kinijoje nebus. HK buvo kaip vartai tarp Kinijos ir vakarų. Kai pinigų srautai užsiriš, kai tokio tipo Kinijos miestai patys turės iš savęs generuoti pajamas, tada viskas pasimatys truputį kitaip.

Turiu omeny ne ekonominį potencialą, bet pačią kultūrą t.y. valstybės institucijų veiklą, visuomenės brandą ir elgesį. Man pačiam neteko matyti Honkongo 80'aisiais, tačiau iš kiek vyresnių žmonių pasakojimų, situacija su vietinių žmonių socialine kultūra tais laikais ten buvo panaši į tą, kuri dabar yra Mainland Kinijoje t.y. spjaudymasis gatvėse, stumdymasis, šiaip nemandagus elgesys. Tam pasikeisti, iš emsės, prireikė vienos kartos. Iš tikrųjų, tai ir pačioje Kinijoje socialiniai ir viešo žmonių elgesio pokyčiai yra gana akivaizdūs.

[AIRzol]

Japonijos kultūros pranašumas pasireiškia nebent anksčiau įvykusia industrailizacija ir modernizacija, kur Kinija realiai užtruko iki pat 1979. Tik tada čia jau kaip ir nelabai kultūros niuansas, bet istorinių aplinkybių. Žiūrint istoriškai, Japonija šimtečiais buvo Kinijos tributarine (=nepilnaverte) valstybė ir net pati neturėjo iliuzijos, kad yra kitaip. Tas faktas, kad iki šiol dalį japoniškų rašmenų sudaro kiniški simboliai irgi yra nebloga to iliustracija. Taigi, žiūrint istoriškai japoniškos ir kiniškos kultūros negalima lyginti, nes tai visiškai skirtingo kalibro objektai.

Aišku, galima ginčytis, kokie būtent šiuolaikinių kultūrų pranašumai/trūkumai. T.y., kas aktualu šiandien ir kas bus aktualu ateityje. Čia būtų sunku daryti stiprius apibendrinimus. Japonija turi rimtų problemų su savo pasaulėžiūra (rasės grynumo išlaikymas, visokių bereikalingų ritualų ir "etiketo" laikymasis, kur reikia ir kur nereikia, bei panašūs dalykai). Kinijos problema yra korupcija (ne valdžios, bet kaip visuomenės reiškinys). Mano supratimu, japoniška kultūra, kaip tokia, yra iš principo labiau ribota, lyginant ją su kiniška kultūra. Skirtumas šiandien yra tik tas, kad japoniškoji kultūra yra pakankamai gerai iškristalizuota ir apsivilkusi gerai išmatuotą modernumo rūbą, aks reiškia, kad jie jau seniai gyvena postindustrinėje epochoje, kai Kinijai iki to dar bent 20 metų.

Long term'e (t.y., sakykim, ~30 metų), nematyčiau gerų perspektyvų Japonijai. Ir, didele dalimi, būtent dėl japoniškos kultūros ribotumo. Šia prasme Kinijos perspektyvos kultūros kontekste, imho, yra nepalyginamai geresnės. Japonijos atvejis, beje, didele dalimi tinka ir Korėjai.

O kas gali gautis su Kinijos kultūra po 30-40 metų daugmaž galima pamatyti šiandieniniame Honkonge. Su sąlyga, kad viskas klostysis teisinga linkme ir bus susitvarkyta su korupcija t.y. esmine šiandien ten esančia problema.

Lyginti Japonijos hi-techą su Kinijos Viktorijos laikų industrine revoliucija - ne rimta. Ir socialinio išsivystimo atžvilgiu Japonija yra visai kitoje pakopoje. Įsisavinti technologijas ir išvystyti kultūrą (Kinijos atvėju išvystyti iš naujo) reikia ne vienos kartos. Tiesa, socialinis, technologinis ir pan. išsivystymas dar neapsaugo nuo problemų ir, kartais, jų prikuria net daugiau, bet Kinijai net iki to trūksta. Kai ji pasieks Japonijos lygi po 30 metų, japonai gali būti dar 30 (o gal ir daugiau) metų priekyje.

P.S. Žinutę rašiau neperskaitęs paskutinės Jono žinutės. Vartodamas siocialinio išsivystimo sąvoką, turiu mintį tautos santykius viduje ir su ja supančia aplinka. Ypatingai išvystyti japonų tautos santykiai su technologija, kuri panašu, yra/bus žmonijos ateities kelias, todėl stebėti japonus per šią prizmę yra labai įdomu, kai, tuo tarpu kinai šiuo atžvilgiu labiau panašūs tiesiog į fermerius

[J.U.]

Na, kultūros smarkiai skiriasi. Štai pažiūrėjus vien į japoniškų ir kiniškų daiktų dizainą arba architektūrą aiškiai matome kad japonų yra subtilesnė. Kiniški seni daiktai kad ir labai kruopščiai padaryti neturi to minimalistinio subtilumo, perkrauti detalėmis. Architektūra taip pat. Tuo tarpu japoniški, ar tai būtų puodelis, ar kardas, ar šventykla yra tokie kad nei pridėsi, nei atimsi. Tai rodo visai kitą mąstymo būdą ir pasaulio suvokimą.

[John]

Na, kultūros smarkiai skiriasi. Štai pažiūrėjus vien į japoniškų ir kiniškų daiktų dizainą arba architektūrą aiškiai matome kad japonų yra subtilesnė. Kiniški seni daiktai kad ir labai kruopščiai padaryti neturi to minimalistinio subtilumo, perkrauti detalėmis. Architektūra taip pat. Tuo tarpu japoniški, ar tai būtų puodelis, ar kardas, ar šventykla yra tokie kad nei pridėsi, nei atimsi. Tai rodo visai kitą mąstymo būdą ir pasaulio suvokimą.

Japoniškų pagodų dizainas (kaip, beje, ir korėjietiškų) yra tiesiog pasiskolintas iš tų pačių kiniškų motyvų. Nors šiaip architektūros prasme turbūt kad jokia Azijos kultūra nelabai turi ką priešpastatyti Europai.

[J.U.]

Japoniškų pagodų dizainas (kaip, beje, ir korėjietiškų) yra tiesiog pasiskolintas iš tų pačių kiniškų motyvų. Nors šiaip architektūros prasme turbūt kad jokia Azijos kultūra nelabai turi ką priešpastatyti Europai.

Ė ne, nenoriu sutikti. Panašumas tik dalinis ir išorinis. Bet pažiūrėkit, kaip japonų šventyklos organiškai susilieja su aplinka, atrodo tiesiog natūraliai išaugusios gamtoje. Kinijoje to subtilumo nerasime, ten dominuoja "turto" raudona spalva, kad ir rūmų kolonose. Stovi didžiulėse aikštėse pašiūrės ir tiek.
Azijos kultūra labai skiriasi nuo Europos, sunku priešpastatyti. Bet pažvelkite, koks nuostabaus grožio kompleksas yra Osakos pilis. Na, bet čia mano asmeninė nuomonė, galima ir nesutikti.

[John]

Ė ne, nenoriu sutikti. Panašumas tik dalinis ir išorinis. Bet pažiūrėkit, kaip japonų šventyklos organiškai susilieja su aplinka, atrodo tiesiog natūraliai išaugusios gamtoje. Kinijoje to subtilumo nerasime, ten dominuoja "turto" raudona spalva, kad ir rūmų kolonose. Stovi didžiulėse aikštėse pašiūrės ir tiek.
Azijos kultūra labai skiriasi nuo Europos, sunku priešpastatyti. Bet pažvelkite, koks nuostabaus grožio kompleksas yra Osakos pilis. Na, bet čia mano asmeninė nuomonė, galima ir nesutikti.

Niekas nesako, kad taip nėra. Man irgi mieliau atrodo japoniškos šventyklos, nei kinietiški disneilendai. Tiesiog visus dizaino principus japonai savo laiku pasiskolino iš Kinijos. Kaip, beje, ir raštą.

Mano pointas tas, kad Japonija nėra to paties lygio kultūra, kaip Kinija. Bent jau žiūrint iš istorinės perspektyvos. Tai maždaug tas pats, kas lyginti kokią nors Airiją su D.Britanija.

[andyour]

Bet pažiūrėkit, kaip japonų šventyklos organiškai susilieja su aplinka, atrodo tiesiog natūraliai išaugusios gamtoje. Kinijoje to subtilumo nerasime, ten dominuoja "turto" raudona spalva, kad ir rūmų kolonose.

Balta spalva irgi kažkaip siejasi su turtais. Ar nebus kinai gana užkietėję materialistai?

White, corresponding with metal, represents gold and symbolizes brightness, purity, and fulfillment.

[nomad]

Japonijos kultūros pranašumas pasireiškia nebent anksčiau įvykusia industrailizacija ir modernizacija, kur Kinija realiai užtruko iki pat 1979.

Demontruoji gilias ir toli einančias istorijos žinias, kaip visada

visokių bereikalingų ritualų ir "etiketo" laikymasis, kur reikia ir kur nereikia

Įtariu identiškai kultūrą analizavo lietuvių valstiečiai 19 amžiuj, išgirdus poną prancūžiškai kalbant ...

Japonijos atvejis, beje, didele dalimi tinka ir Korėjai.

Apie kultūrą vis dar čia? Taigi Korėja yra kinietiškos kultūros (ir visuomenės) atplaiša, ne japoniškos.

Mano pointas tas, kad Japonija nėra to paties lygio kultūra, kaip Kinija. Bent jau žiūrint iš istorinės perspektyvos. Tai maždaug tas pats, kas lyginti kokią nors Airiją su D.Britanija.

Hahaha. Čia rimtai?

[nomad]

Lyginti Japonijos hi-techą su Kinijos Viktorijos laikų industrine revoliucija - ne rimta. Ir socialinio išsivystimo atžvilgiu Japonija yra visai kitoje pakopoje. Įsisavinti technologijas ir išvystyti kultūrą (Kinijos atvėju išvystyti iš naujo) reikia ne vienos kartos. Tiesa, socialinis, technologinis ir pan. išsivystymas dar neapsaugo nuo problemų ir, kartais, jų prikuria net daugiau, bet Kinijai net iki to trūksta. Kai ji pasieks Japonijos lygi po 30 metų, japonai gali būti dar 30 (o gal ir daugiau) metų priekyje.

P.S. Žinutę rašiau neperskaitęs paskutinės Jono žinutės. Vartodamas siocialinio išsivystimo sąvoką, turiu mintį tautos santykius viduje ir su ja supančia aplinka. Ypatingai išvystyti japonų tautos santykiai su technologija, kuri panašu, yra/bus žmonijos ateities kelias, todėl stebėti japonus per šią prizmę yra labai įdomu, kai, tuo tarpu kinai šiuo atžvilgiu labiau panašūs tiesiog į fermerius

John, savo istorijos žiniomis neapsunkintomis analizėmis (sometimes for better, sometimes for worse ...), absoliučiai ignoruoja tą faktą, kad Kinijoje iki 1970s pabaigos buvo pratiškai sunaikintas pats visuomenės pluoštas, pats padorumo, išsilavinimo ir kilnumo supratimas, kas ir daro 'kultūrą' kultūra. Nesispjaudyti gatvėje ir apsivalyti darbo vietą ar pašikus per 30 metų gal visi kinai ir išmoks, bet jei mes taip abibūdiname 'kultūrą', tai ji tada yra tobula Šiaurės Korėjoje ... Klausimas, ar sunaikinus viską, kas simbolizavo protą ir drąsą (tiek asmeniniuose planuose, tiek versle, tiek nuomonės išsakyme), visuomenė gali atsigauti per 30 metų, 50 ar 100? O gal reikia daugiau, vis dėlto?

Ir tie, kas sakys kad užtenka kartos ar dviejų ir išaugs 'naujas' žmogus, tegu pažiūri į Rusiją, kuri yra kamuojama šitos problemos jau beveik 100 metų (nuo 1917, jei tiksliau ...). Iš kur jis išaugs, tas 'naujas' žmogus, ta 'nauja' visuomenė? Būtent sovietinės ideologijos trubadūrai apie jį daugiausiai ir paistaliojo. O kažkas 1950s ir 1960s netgi Vakaruose taip paistalais tikėjo.

P.S. Žodis 'naujas' yra geriausias būdas paslėpti gebėjimų stoką, susimaišiusią su nepasitikėjimu savimi.

[J.U.]

Ir tie, kas sakys kad užtenka kartos ar dviejų ir išaugs 'naujas' žmogus, tegu pažiūri į Rusiją, kuri yra kamuojama šitos problemos jau beveik 100 metų (nuo 1917, jei tiksliau ...). Iš kur jis išaugs, iš kokio geno?

Ko gero Rusija šios problemos kamuojama gerokai ilgiau, jie gi niekada nebuvo laisvi žmonės. Jau vien Ivanas Rūstusis kaip juos spaudė ir skerdė su savo opričnikais - tuometiniais KGB

[nomad]

Ko gero Rusija šios problemos kamuojama gerokai ilgiau, jie gi niekada nebuvo laisvi žmonės. Jau vien Ivanas Rūstusis kaip juos spaudė ir skerdė su savo opričnikais - tuometiniais KGB

Čia nesutikčiau. Iki 1917 Rusija turėjo labai padorią upper middle class, o svarbiausia - high class - net jei mužikai ir sunkiai gyveno. O tas aukštuomenės padorumas ir taisyklės buvo perduodami po truputi kaip lavinimo svertas žemesnėms klasėms ir grupėms. Geriausias pavyzdys - Rusijos kariuomenė, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu elgėsi (su belaisviais ir pan.) kardinaliai priešingai nuo Raudonosios Armijos po 25 metų ...

[J.U.]

Čia nesutikčiau. Iki 1917 Rusija turėjo labai padorią upper middle class, o svarbiausia - high class - net jei mužikai ir sunkiai gyveno. O tas aukštuomenės padorumas ir taisyklės buvo perduodami po truputi kaip lavinimo svertas žemesnėms klasėms ir grupėms. Geriausias pavyzdys - Rusijos kariuomenė, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu elgėsi (su belaisviais ir pan.) kardinaliai priešingai nuo Raudonosios Armijos po 25 metų ...

Turėjo, be jokios abejonės. Tačiau ta klasė gyveno savo pasaulyje, likusi masė tuo tarpu savame, baudžiauninkiškame. Jame ir tebegyvena išvijusi aukštuomenę. Kariuomenę I pasaulinio karo metu tvarkė karininkai-aristokratai, o paskui pratrūko užslėptas rusiško bandito genas bolševikų pavidalu. Jis tebegyvas ir dabar.

[Silber418]

Švedijos statistikos departamentas ('SCB') skelbia, jog po 2010-2011 duomenų perskaičiavimo, šios valstybės BVP bus apie 5% didesnis. BVP/1 gyv. turėtų padidėti maždau 3.000 EUR. Nauji duomenys bus skelbiami šių metų rudenį.

BNP-nivån höjs med 5 procent i höst ('SCB')

Paskelbus naujus nedarbo duomenis, kurie buvo geresni negu prognozuota, padidėjo Švedijos kronos vertė Britanijos Svarų sterlingų atžvilgiu.

Pound Sterling to Swedish Krona (GBP/SEK) Exchange Rate weakens on unemployment data

[sauls]

Niekas nesako, kad taip nėra. Man irgi mieliau atrodo japoniškos šventyklos, nei kinietiški disneilendai. Tiesiog visus dizaino principus japonai savo laiku pasiskolino iš Kinijos. Kaip, beje, ir raštą.

Mano pointas tas, kad Japonija nėra to paties lygio kultūra, kaip Kinija. Bent jau žiūrint iš istorinės perspektyvos. Tai maždaug tas pats, kas lyginti kokią nors Airiją su D.Britanija.

Na na... čia yra tas pats, kas lyginti Angliją su Romos imperija. Anglija tiek didesnę dalį žodyno, tiek religiją perėmė iš pastarosios. Ir laikotarpiai panašūs.

[nomad]

Turėjo, be jokios abejonės. Tačiau ta klasė gyveno savo pasaulyje, likusi masė tuo tarpu savame, baudžiauninkiškame. Jame ir tebegyvena išvijusi aukštuomenę. Kariuomenę I pasaulinio karo metu tvarkė karininkai-aristokratai, o paskui pratrūko užslėptas rusiško bandito genas bolševikų pavidalu. Jis tebegyvas ir dabar.

Taip būna, kai manoma, kad 'kas buvo nieks tas taps viskuo' ... Kiek suprantu matematiką, 0 negali niekuo daugiau tapti, net jei jį padaugintum iš milijono ...

[nomad]

Paskelbus naujus nedarbo duomenis, kurie buvo geresni negu prognozuota, padidėjo Švedijos kronos vertė Britanijos Svarų sterlingų atžvilgiu.

Šita žinutė pagal savo irrelevance muša netgi Silber aukštai pakeltus irrelevant žinučių standartus

Ką analizuosim po to - Mongolijos tugriko dinamiką Azerbaijano manato atžvilgiu?

[Silber418]

Šita žinutė pagal savo irrelevance muša netgi Silber aukštai pakeltus irrelevant žinučių standartus

Nepatinka - neskaityk. Jeigu nepastebėjai, ypatingai nesistengiau tęsti temos apie kultūrinius niunsus.