Sveikata, medicina, mityba

[mantasm]

O ką gydytojas gali pasiūlyti šiuo atveju? Nebesinervuoti?

Bėgioti/vaikščioti, būti gamtoje, medituoti ir pan ir t.t. Moksliškai įrodyta, kad padeda. Tik, deja, reikia daugiau pastangų nei nuryti tabletę.

[Sula]

Profesijos, darbo ar šalies keitimas trumpuoju laikotarpiu sukelia dar didesnį stresą . O kartais išvis nieko neišsprendžia, nes problema glūdi viduje, o ne aplinkoje, kurią dažnai mėgstama kaltinti.

Vadinasi: dirbk-sirk-mirk

"Problema glūdi viduje" yra didžiausias streso, toliau - depresijos ir savižudybės pagalbininkas.

Bėgioti/vaikščioti, būti gamtoje, medituoti ir pan ir t.t. Moksliškai įrodyta, kad padeda. Tik, deja, reikia daugiau pastangų nei nuryti tabletę.

Padeda, kol liga dar nėra stipriai pažengusi. Variantas - dirbti darbą fizinį, bet ne monotonišką, pageidautina gamtoje be viršininkų Pagyvenęs supratau, kodėl tėvas svajojo tapti eiguliu.

[mantasm]

Padeda, kol liga dar nėra stipriai pažengusi. Variantas - dirbti darbą fizinį, bet ne monotonišką, pageidautina gamtoje be viršininkų Pagyvenęs supratau, kodėl tėvas svajojo tapti eiguliu.

Jei pažengusi - taip, vien to gali neužtekti. Bet norint išgydyti sudėtingas problemas neretai reikia taikyti kompleksinį gydymą sprendžiant tiek simptomą, tiek pagrindinę priežastį - pastovų stresą.

Pvz sunkios depresijos atvejais antidepresantus rekomenduojama taikyti tik pačioje gydymo pradžioje stabilizuojant pacientą. Po to reikia pereiti prie psichoterapijos, gyvenimo būdo pokyčių ir t.t. Vien vaistais daugelio atvejų neįmanoma išgydyti ir ilgainiui tik atsiranda priklausomybė bei reikia vis stipresnių ir stipresnių medikamentų. Nemažai daliai širdies ligų irgi - vaistai ar kitoks medicininis įsikišimas krizės išsprendimui, po to gyvenimo būdo tvarkymas. Čia kiek tenka matyti aplink ir girdėti iš su tuo dirbančių žmonių.

[senasnamas]

O ką gydytojas gali pasiūlyti šiuo atveju? Nebesinervuoti?

Mantas iš esmės parašė. Ar gydytojui dažnai būna įdomu, ką pacientas valgo, kiek juda, kiek val. dirba ir miega? Pradėti reikėtų nuo bazinių dalykų ir tik tada griebtis vaistų, kurių galbūt jau išvis nereikės. Bet pradedama būtent nuo vaistų. Tingint pačiam keistis jau verčiau pavartoti kokį multivitaminų kompleksą nei vaistus. Daug negalavimų prasideda dėl elementaraus mineralų/vitaminų trūkumo, kurį lemia prasta mityba, sezoniškumas ir pan. Bet gydytojui turbūt neapsimoka terliotis su tyrimais, kad nustatytų kokį cinko ar vitamino D trūkumą. Kokia gydytojui nauda rekomenduoti vartoti pigius papildus? Pats pacientas irgi dažnai reikalauja veiksmingų vaistų, nori efekto per kelias dienas, tai ir gaunasi užburtas ratas. Realiai 3/4 negalavimų, o gal net daugiau, yra susiję su gyvenimo būdu ir gydytojas pacientui turėtų tai pasakyti pirmiausia.

[Lettered]

Bėgioti/vaikščioti, būti gamtoje, medituoti ir pan ir t.t. Moksliškai įrodyta, kad padeda. Tik, deja, reikia daugiau pastangų nei nuryti tabletę.

Bet gydytojas nežino (ir per 5 min. labai sunku tą išsiaiškinti), kame problema, vietoje vaistų pasiūlys bėgioti, o žmogui stresas galbūt dėl darbo ar santykių šeimoje ir jam reikia psichologo. Visi suprantam, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti ir pan., bet sveika gyvensena apskritai nėra tradicinės medicinos sritis.

[Sula]

Čia buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad čia Lietuva išsiskiria. Tai ji išsisikiria ir saviždybių, ir emigracijos, alkoholizmo, didžiausiais švietimo degradacijos, ilgalaikės bedarbystės mąstais. Visa tai nemenko ekonominio pakilimo fone.

[senasnamas]

Čia buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad čia Lietuva išsiskiria.

Šalys turi ir savas tradicijas: islandai išsiskiria antidepresantų vartojimu, amerikiečiai - opiatais ir t. t. Sveikatos problemų, susijusių su nervų sistema, pakanka visose šalyse (ypač išsivysčiusiose), tik jos skirtingai sprendžiamos.

[mantasm]

Bet gydytojas nežino (ir per 5 min. labai sunku tą išsiaiškinti), kame problema, vietoje vaistų pasiūlys bėgioti, o žmogui stresas galbūt dėl darbo ar santykių šeimoje ir jam reikia psichologo. Visi suprantam, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti ir pan., bet sveika gyvensena apskritai nėra tradicinės medicinos sritis.

Esant stresui dėl darbo/šeimos/etc, fizinė veikla padės sumažinti streso neigiamus padarinius ir leis tiek sumažinti (ar išvis išvengti) neigiamo ilgalaikio streso poveikio sveikatai, tiek leis blaiviau mąstyti ir spręsti gyvenimiškas problemas dėl kurių kyla stresas. Ar, jei tos problemos laikinos, pragyventi laikotarpį kol jos savaime išsispręs.

Gydytojas per 5min su gerai parengtu standartizuotu klausimynu galėtų visai neblogai išsiaiškinti žmogaus gyvenimo būdą.

Tabletinė medicina nėra tradicinė medicina. Jei imti tradicinę mediciną senovine prasme - įvairiose kultūrose buvo labai daug sveikos gyvensenos elementų. Ir nemažai jų dabar po truputi patvirtinama moksliniais tyrimais. Kaip ir veikliosios medžiagos iš tradiciškai naudojamų žolelių.

Kas trukdo reformuoti šiuolaikinę mediciną, kad ji iš tabletinės palaikančiosios virstų gydančiąja-prevencine? Apart įsitikinimo, kad tai ne medicinos sritis?

O ledai po truputi juda. Jau baigėsi pvz aklo antibiotikų išrašinėjimo laikai. Atsiranda vis daugiau moksliškai veikiančių netabletinių metodų. Šiuolaikinės technologijos leidžia išmatuoti daugiau organizmo parametrų nei temperatūrą ir kraujospūdį.

[senasnamas]

Gyvenant įtemptai ir skubant nelieka laiko ir normaliai mitybai. Išeikvojamos mineralų atsargos ir problemos tik paūmėja. Ir žmonės dažnai netiki, kad maistas gali kažką padėti. Bet 9 iš 10 tų netikinčių būtent ir maitinasi prastai. Tai nuo to ir reikėtų pradėti. Pvz., vitamino D trūkumas mūsų platumose ir šiauriau žiemą yra epideminis. Jei trūksta D, beveik garantuotai trūks ir magnio. O magnio trūkumą tyrimais nustatyti sunku ir niekas su tuo nežaidžia. Bet tai, ko gero, antras pagal svarbą mineralas po geležies. Veikia nuotaiką, atsipalaidavimą, miegą ir t. t. Pagėrus vaistų miegas gal ir pagerėja, bet mineralų atsargos dėl to tai nepasipildo. Kitaip sakant, problemos priežastis lieka.

8 Nutrient Deficiencies Linked to Mood Imbalances

https://www.amymyersmd.com/2018/08/n...inked-to-mood/

[VNS]

Grįžtam į Lietuvą. Apie savikontrolę didžiajame versle.

„Maximos“ atstovė: mėsos, kurioje užfiksuota mikrobiologinė tarša, esame pardavę 11 tonų

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=83508403

[Lettered]

Šiek tiek naudingos informacijos rat trydos fone:

COVID-19 prevencijai rekomenduojama:

Vitamin C: 3,000 milligrams (or more) daily, in divided doses.

Vitamin D3: 2,000 International Units daily. (Start with 5,000 IU/day for two weeks, then reduce to 2,000)

Magnesium: 400 mg daily (in citrate, malate, chelate, or chloride form)

Zinc: 20 mg daily

Selenium: 100 mcg (micrograms) daily

http://orthomolecular.org/resources/...hDA1io-NGu0n3Y

[DeSadas]

Šiek tiek naudingos informacijos rat trydos fone:



http://orthomolecular.org/resources/...hDA1io-NGu0n3Y

cinkas ir selenas taip sutinku.. as juos ir pats dabar vartoju, nors kliniskai per daug ir neirodyta didziule sekme .. bet kodle gi ne vit C D ir magnis turi ateit is normalaus maisto.

[Lettered]

cinkas ir selenas taip sutinku.. as juos ir pats dabar vartoju, nors kliniskai per daug ir neirodyta didziule sekme .. bet kodle gi ne vit C D ir magnis turi ateit is normalaus maisto.

Ar įmanoma D ir magnį pasisavinti iš maisto tiek, kiek reikia?

[Lettered]

Mitas . Kovo mėnesis kaip tik geras laikas tikrintis, nes tada atsargos būna žemiausiame lygyje. Jei taip paprasta būtų susirinkti iš maisto, tai nebūtų jo trūkumo 80 proc. populiacijos.

80% populiacijos valgo šlamštą per kurį negauna reikiamo kiekio vitaminų ir mineralų, o valgomi visokie saldumynai netgi išvaro juos iš organizmo.

[DeSadas]

Sergant bet kokiom infekcijom vitamino C injekcijos gali labai padėti. Klausimas, kiek oficiali medicina tai naudoja. Visas dėmesys sutelktas į vaistus, o paprasti elementarūs dalykai dažnai ignoruojami.


Be šansų D vitaminą susirinkti iš maisto. Mitybai skiriu pakankamai dėmesio, nuo lapkričio mėn. geriu papildus po 1000 UI per dieną, kovo pradžioje dariausi tyrimą ir buvo tik 68. Kai norma 75-250. Įsivaizduoju, kiek ankstyvą pavasarį yra pas tuos, kurie nevartoja papildų ir dar vengia gyvūninio maisto.

As valgau zuvi (lasisa) du kart i sav. to uztena ziemos menesiais . Taipogi jei pazvelgtum i pasaulines rekomendacijas tas ir yra rekomenduojama. Bet taip kas nevalgo gyvulinio maisto kaip mesa, suris bei zuvis ir kiausiniai - yra problema tada

[senasnamas]

Neseniai išsityriau, vitamino D organizme buvo ~0. Valgau mėsą ir žuvį, sūrį, sviestą beveik kasdien.

Praktika neigia teoriją . Nors aš tai nepajutau kažkokio skirtumo normalizavęs nuo kritinio lygio. Gal šiauresnių platumų gyventojai visai prisitaikę prie jo trūkumo. Svarbu, vasarą "užsikrauti" natūraliai.

80% populiacijos valgo šlamštą per kurį negauna reikiamo kiekio vitaminų ir mineralų, o valgomi visokie saldumynai netgi išvaro juos iš organizmo.

Patvirtinu, kad šlamšto nevalgau , bet vis tiek buvau tarp tų 80 proc. populiacijos. Tos teorijos ne visada galioja, geriausia pasitikrinti ir būna aišku. Pvz., D vitamino įsisavinimas labai priklauso nuo magnio. O magnio trūkumas šiuolaikinėje mityboje irgi paplitęs reiškinys.

[sankauskas]

Dar vienas biochemijos specialistas reiskiasi

kai neturi kaip prisikabint prie moksliniu patarimu - prasideda ad hominiem arba rasybos klaidos tipiska....

Mokslinių patarimų!!! Juokiuosi balsu!

[DeSadas]

Neseniai išsityriau, vitamino D organizme buvo ~0. Valgau mėsą ir žuvį, sūrį, sviestą beveik kasdien. Daržovėse jo berods beveik nėra.

labai priklauso koks suris kokia mesa ir kokia zuvis.. LABAI PRIKLAUSO! zuvis turi but kaip lasisa, silke ir tt, suris su riebalu dideliu kiekiu baltas netinka, mesa paukstiena netinka turi but steikai, bei mazai kepta(medium raw) gyvuline mesa.
Pridesiu taipogi priklauso nuo idividualaus zarnyno stovio bei genetiniu mutaciju, netgi priklauso ar antibiotikus vartojai.

bet siaip tai taip as net ir valgydams lasisa vartoju vit D priedus 200 proc (kuriuos taipogi reikia vartot su riebaluotu maistu kitap nebus to efekto)

[DeSadas]

Mokslinių patarimų!!! Juokiuosi balsu!

klausyk koki tu issilavinima turi? as mokslu daktaras(sioj srity) tu?

[DeSadas]

80% populiacijos valgo šlamštą per kurį negauna reikiamo kiekio vitaminų ir mineralų, o valgomi visokie saldumynai netgi išvaro juos iš organizmo.

realiai taip, nes perdirbtas maistas yra DAUG PIGESNIS.