Sveikata, medicina, mityba

[senasnamas]

Jei tik vaisius valgo, tai pas juos turėtų būti rimtas baltymų ir riebalų deficitas. Norint iš vaisių gauti pakankamai baltymų, reikėtų valgyti juos kilogramais. Tai iš kur tų raumenų gali būti. Pvz., viename avokade, kuriame riebalų ir baltymų gana daug (kaip vaisiuje), baltymų vis tiek tik maždaug 5 g. Tai kiek per dieną jų reikėtų suvalgyti? Be to, tai nėra vaisius, kuris būtų labai skanus.

[Al1]

Visi šitie ir kitokie dalykai (tokios "dietos") yra kraštutinumai, kurių reikia vengti.

[andyour]

Tai čia labai blogai, kažkokie visiškai sugriuvę skeletai be raumenų, nelabai sveikatai atrodo tos fruktozės prisiriję. Greitai pareis visi sąnariai ir stuburas su tokia mityba.

Tačiau kaip matom nuo angliavandenių dietos svoris neauga, o net gi krenta. Jis pats viename video teisingai yra pasakęs, kad žmonės dažnai mano, jog kažkuris vienas mitybos elementas lemia viską. Kaip šiuo atveju senasnamas iki pamėlynavimo įrodinėja jog angliavandeniai yra blogis ir nuo jų auga svoris, kad tik jie dėl visko kalti, o ne apskritai neteisinga kompleksinė mityba.

[Lettered]

Tačiau kaip matom nuo angliavandenių dietos svoris neauga, o net gi krenta. Jis pats viename video teisingai yra pasakęs, kad žmonės dažnai mano, jog kažkuris vienas mitybos elementas lemia viską. Kaip šiuo atveju senasnamas iki pamėlynavimo įrodinėja jog angliavandeniai yra blogis ir nuo jų auga svoris, kad tik jie dėl visko kalti, o ne apskritai neteisinga kompleksinė mityba.

Kai kurie žmonės turi gerą apykaitą, gali kasdien valgyti picas ir svoris neaugs, tai čia joks argumentas. Realybė, kad dauguma nutunka būtent nuo angliavandenių, nes jie kelia insuliną, kuris įjungia riebalų kaupimo režimą. Aišku, vaisiai turi mažesnį glikemijos indeksą nei miltiniai produktai, bet tik juos valgant neturėsi sveiko ir stipraus kūno, kraujagyslių ir t.t. Todėl ir afrikiečiai gyvena taip trumpai.

[andyour]

Nutunka nuo persiėdimo. Tik riebalais persiėsti sudėtinga, greitai ateina alkis. Taip ir reikia aiškinti žmonėms, o ne angliavandeniai blogis, suprask jų valgyti negalima apskritai. Tada atsiranda tokių video, kur vien valgant angliavandenius krenta svoris. Paprastas žmogus tikės tuo ką mato.

[Lettered]

Nutunka nuo persiėdimo. Tik riebalais persiėsti sudėtinga, greitai ateina alkis. Taip ir reikia aiškinti žmonėms, o ne angliavandeniai blogis, suprask jų valgyti negalima apskritai. Tada atsiranda tokių video, kur vien valgant angliavandenius krenta svoris. Paprastas žmogus tikės tuo ką mato.

Ne nuo persiėdimo, o konkrečiai nuo angliavandenių, gali valgyti saldainius, nepersivalgyti ir svoris vis tiek augs. Atitinkamai gali valgyti mėsą, būti sotus ir svoris neaugs.

[senasnamas]

Taigi rašiau, kad galima mesti svorį ir valgant batoną, tik nereikėtų to vadinti pilnaverte mityba. Vaisiai yra neperdirbtas produktas, tai pats savaime nėra blogas, tačiau tai nereiškia, kad reikia valgyti vien tik vaisius. Jei žmonės valgytų vien neperdirbtus produktus, tai dėl sveikatos ir svorio didėjimo daug rūpintis nereikėtų. Tačiau greta vaisių juk valgo ir perdirbtą fruktozę, gliukozę bei apdorotus miltus. Būtent tada ir prasideda angliavandenių keliamos problemos. Tas pats ir su riebalais: kenkia būtent perdirbti riebalai (transriebalai, rafinuoti aliejai), o ne apskritai visi riebalai.
Jei tau ta tema įdomi, tai išbandyk po porą savaičių skirtingų dietų ir palygink rezultatus. Aš, pavyzdžiui, esu liesas ir valgydamas riebiai. Bet neriboju ir neperdirbtų angliavandenių (kai kurios kruopos, vaisiai). Tačiau duoną ir bet kokius kitus grūdinius kepinius valgau labai retai. Daug svarbiau, ar produktas perdirbtas, ar neperdirbtas, o ne kuriai produktų grupei priklauso. Angliavandeniai puolami todėl, kad daug jų suvartojama perdirbtu pavidalu - cukrus skverbiasi į visus produktus, o kepyklėlės dygsta ant kiekvieno kampo.

[Pedigree]

Nuo vaisių niekad neprisivalgysi, nes jie nekoloringi. Tačiau, jie išgyvena taip maitindamiesi ir nejausdani alkio. Tik jie valgo labai kokybiškus tropinius vaisius, sunokusius ant medžių, ne ant palangės. Tokių ir Lietuvoje esu matęs IKI.
Tad vien patys angliavandeniai nėra žalingi. Žalingas yra cukrus dėl to, kad jis koncentratas angliavandenių. Taip pat cukrus žalingas kombinacijoje su riebalais ir gal krakmolu (miltais).

Sektantų ir bepročių yra tikrai įvairių. Vieni valgo tik vaisius, kiti gi sviestą į kavą pila.

Mano manymu svarbu real life situacija. Įmanoma valgant vien saldumynus, bet esant kaloriniame deficite, numesti svorio. Deja tai nesuderinama su normaliu gyvenimu.

Galima numesti svorio valgant HIGH CARB LOW FAT - bet pamirštama, kad baltymai ir riebalai yra būtini, o angliavandeniai fiziologiškai visiškai nebūtini, jei pakankamai gaunama baltymų.

Nes blogiausia - yra riebalų ir angliavadenių kombo. Spurgos, picos, kebabai. Nes kuo daugiau angliavandenių, tuo daugiau jų oksiduojama, nes nėra kur saugot - arba virsta riebalais arba dega, nes glikogeno visi per daug turi ir taip. Tuo pačiu metu suvalgyi riebalai atsideda į atsargas dėl pakilusio insulino. Ir jeigu taip kasdien - tada ir nutunkama.

Tikro maisto (real food, unprocessed, be pridėtinio cukraus) mitybos planas yra optimaliausia ir jame natūraliai bus mažai angliavandenių. Jei valgoma pusryčius - verta rinktis kiaušinius pvz. Per pietus galima valgyti mėsą, salotas ir mažo GI indekso angliavandenį pvz grikius. Vakarienei galima valgyti kokį tai mėsos apkepą ar vegetarišką patiekalą iš daržovių. Vėl bus mažai angliavandenių ir daug mums būtinų medžiagų.

[Pedigree]

Tačiau kaip matom nuo angliavandenių dietos svoris neauga, o net gi krenta. Jis pats viename video teisingai yra pasakęs, kad žmonės dažnai mano, jog kažkuris vienas mitybos elementas lemia viską. Kaip šiuo atveju senasnamas iki pamėlynavimo įrodinėja jog angliavandeniai yra blogis ir nuo jų auga svoris, kad tik jie dėl visko kalti, o ne apskritai neteisinga kompleksinė mityba.

Jei žmogus valgo western diet ir jam auga svoris - išmetus iš dietos angliavandenius svoris labai greitai krenta ir dėl to ir buvo jie apkaltinti. Senasnamas teisingai sako - didžiausia dalis yra PERDIRBTI angliavandeniai kaip miltai, makaronai, picos, spurgos, dribsniai, fruktozės sirupas. Perdirbtas maistas beveik visada turi refined carbs IR RIEBALŲ ant viršaus, kurie atsideda į atsargas jei valgoma kartu su tais refined carb'ais kaip pvz batonas su sviestu.Batonas sukels insuliną o visas sviestas eis į atsargas. O jei tarkim ant sviesto kepsim kokią cukiniją - tiek insulino nesukils ir sviestą kūnas metabolizuos.

Ilgalaikėje perspektyvoje tiesiog verta mažinti processed food ir rinktis angliavandenius tokius kaip grikiai ir bulvės (su lupenom ) (bet ne makaronus ir bulkas), ir nevengti riebalų bei mėsos.

[andyour]

Galima numesti svorio valgant HIGH CARB LOW FAT - bet pamirštama, kad baltymai ir riebalai yra būtini, o angliavandeniai fiziologiškai visiškai nebūtini, jei pakankamai gaunama baltymų.

Kažkur skaičiau, kad viskas yra atvirkščiai. Baltymai labiausiai reikalingi vaikams, nes jie auga, jei dirbi fizinį darbą ar rimčiau sportuoji. Dėl riebalų nieko negaliu pasakyti, bet avokade šimte gramų yra 23% dienos normos.

[andyour]

Ilgalaikėje perspektyvoje tiesiog verta mažinti processed food ir rinktis angliavandenius tokius kaip grikiai ir bulvės (su lupenom ) (bet ne makaronus ir bulkas), ir nevengti riebalų bei mėsos.

Kad nuo miltų+cukrus auga svoris, tą galima jau ant savęs įsitikinti kelių mėnesių bėgyje. Šiaip, koncentruoti natūralūs vaisių cukrai yra ne tas pats, kas juos valgyti valgant vaisius. Natūraliai tiek negausi jų. Visus desertus būtų galima pakeisti saldžiais vaisiais. Žmogų įkalbėti pereiti prie vaisių desertų yra lengviau, nei jam pareikšti, kad jis negali visai valgyti desertų. Nesekmė garantuota.

[senasnamas]

Kažkur skaičiau, kad viskas yra atvirkščiai.

Rasti galima bet ko - reikia atsirinkti ir vadovautis sveiku protu. Baltymų perteklius tikrai nėra gerai - suaktyvina procesus, susijusius su senėjimu ir kai kuriomis ligomis. Riebalai pats geriausias energijos šaltinis, nes nestimuliuoja insulino, kuris yra storėjimo ir senėjimo hormonas . Bet tai nereiškia, kad reikia valgyti vien tik riebalus. Esant fiziškai aktyvesniam reikia ir angliavandenių, bet tie angliavandeniai neturi būti makaronai, batonai ir sausainiai.

[andyour]

Tai reziumė, angliavandeniai yra gerai, bet tik vaisių forma. Baltymai tik jei sportuoji ar dirbi fizinį darbą. Riebalai bet kokiu atveju gerai.

[sankauskas]

Low carb high fat yra trend of the year tarp endurance atletų. Nemažai pažįstamų buvo labai užsikabinę, bet aš visada buvau skeptiškas.

Kol kas rimčiausias darbas kurį esu skaitęs yra šitas - http://onlinelibrary.wiley.com/doi/1...73230/abstract

Didžiausia bėda kad iš angliavandenių galima gauti daug daugiau energijos nei riebalų su vienodu deguonies kiekiu. Todėl VO2 ženkliai išauga.
Iš asmeninės patirties tą galiu patvirtinti, nes visi mano "riebalų dietos megėjai" draugai po intensyvių 80-100+ km dviračiu būdavo visiškai nusikalę ir be energijos, kai tokioms distancijoms iš angliavandenių gautos energijos pilnai užtekdavo.

[senasnamas]

Taip, sporte yra savų niuansų - angliavandeniai (anglys ) yra tiesiog efektyvesnis kuras. Dažniausiai blaškomasi tarp dviejų kraštutinumų: arba makaronai, sausainiai ir Coca Cola, arba pereinama prie visiško angliavandenių minimumo. Bet niekas netrukdo laikytis labiau subalansuoto požiūrio: išmesti tik perdirbtus angliavandenius ir vietoj jų padidinti natūralių riebalų kiekį. Perdirbti angliavandeniai pateisinami nebent ilgų varžybų metu. O po varžybų nėra jokio reikalo kimšti saldumynus.
Kai kurie sportininkai lengvesnėmis dienomis arba likus kažkiek laiko iki svarbių varžybų praktikuoja ketogeninę mitybą, kad pamokytų kūną imti energiją iš riebalų. Tai aktualu, kai varžybos tęsiasi 2 val. ir ilgiau. Nežinau, kiek tai veiksminga, bet atrodo logiška. Arba treniruojasi nevalgę (saikingai alkani).
Kai kurie (ne sportininkai) dažnai ir tunka dėl to, kad organizmas nesugeba gaminti energijos iš riebalų ir sukeldamas alkį reikalauja angliavandenių. Vieni gali lengvai visą dieną išbūti be maisto, kitiems tai yra rimta kančia.

[sankauskas]

Kai kurie sportininkai lengvesnėmis dienomis arba likus kažkiek laiko iki svarbių varžybų praktikuoja ketogeninę mitybą, kad pamokytų kūną imti energiją iš riebalų.

Atvirkščiai, ne likus kelioms dienoms, bet minimum kelias savaites prieš varžybas. Kiek laiko, tai kaip suprantu vis dar mokslinių diskusijų klausimas.

Ir ne lengvesnėmis dienomis, o pakankamai sunkiomis dienomus, kad organizmą treniruoti skaidyti riebalus pasibaigus gliukozei kraujuje, tai maždaug >2val.

[Pedigree]

Low carb high fat yra trend of the year tarp endurance atletų. Nemažai pažįstamų buvo labai užsikabinę, bet aš visada buvau skeptiškas.

Kol kas rimčiausias darbas kurį esu skaitęs yra šitas - http://onlinelibrary.wiley.com/doi/1...73230/abstract

Didžiausia bėda kad iš angliavandenių galima gauti daug daugiau energijos nei riebalų su vienodu deguonies kiekiu. Todėl VO2 ženkliai išauga.
Iš asmeninės patirties tą galiu patvirtinti, nes visi mano "riebalų dietos megėjai" draugai po intensyvių 80-100+ km dviračiu būdavo visiškai nusikalę ir be energijos, kai tokioms distancijoms iš angliavandenių gautos energijos pilnai užtekdavo.

Šitą dalyką toks Phinney ištyrė dar 1983:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6865775
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6865776

Iš esmės - jeigu valgei daug carbs ir perėjai ant high fat dietos - rezultatai kris. Tačiau po kurio laiko, kai įvyksta fat adaptation (pasigamina naujų mitochondrijų, fermentų, hormonų profilis pasikeičia) rezultatai netgi tampa geresni. Bėda, kad tai užtrunka 4-8 sav. Bet dabar nemažai maratonininkų eksperimentuoja ir prisitaikę prie šitos dietos netgi pagerina savo rekordus. Tame ir esmė, kad su mažesniu deguonies kiekiu išgauni daugiau energijos.

Sunkumų kilnotojams tai ko gero nėra tiek daug naudos iš šitų dietų.

Bet kai kalbama apie bendros populiacijos sveikatą, kurie nesportuoja - tai mažinti angliavandenių (bulkų, makaronų) visiems labai naudinga, tuo pačiu padidinant sveikųjų riebalų (visų išskyrus trans ir omega 6).

[Pedigree]

Taip, sporte yra savų niuansų - angliavandeniai (anglys ) yra tiesiog efektyvesnis kuras. Dažniausiai blaškomasi tarp dviejų kraštutinumų: arba makaronai, sausainiai ir Coca Cola, arba pereinama prie visiško angliavandenių minimumo. Bet niekas netrukdo laikytis labiau subalansuoto požiūrio: išmesti tik perdirbtus angliavandenius ir vietoj jų padidinti natūralių riebalų kiekį. Perdirbti angliavandeniai pateisinami nebent ilgų varžybų metu. O po varžybų nėra jokio reikalo kimšti saldumynus.
Kai kurie sportininkai lengvesnėmis dienomis arba likus kažkiek laiko iki svarbių varžybų praktikuoja ketogeninę mitybą, kad pamokytų kūną imti energiją iš riebalų. Tai aktualu, kai varžybos tęsiasi 2 val. ir ilgiau. Nežinau, kiek tai veiksminga, bet atrodo logiška. Arba treniruojasi nevalgę (saikingai alkani).
Kai kurie (ne sportininkai) dažnai ir tunka dėl to, kad organizmas nesugeba gaminti energijos iš riebalų ir sukeldamas alkį reikalauja angliavandenių. Vieni gali lengvai visą dieną išbūti be maisto, kitiems tai yra rimta kančia.

Dar viena bėda apie kurią mažai kalbama - perdirbti angliavandeniai skatina uždegiminius procesus. Dideli gliukozės svyravimai žeidžia endotelį, realiai vyksta jo draskymas, nes gliukozė labai "aštri" ir "lipni" molekulė. Sudraskyta sienelė tampa uždegimiška, organizmas daugiau sintezuoja MTL cholesterolio, vystosi aterosklerozė. Taip pat vyksta procesas pavadinimu "non enzymatic glycosylation", kai baltymai aplimpa gliukozės molekulėmis, nes jų perteklius. Tą atspindi Hb1AC testas, kurį jums gali padaryti endokrinologas, tuo testu kontroliuojami visi diabetikai.
Todėl dideli svyravimai nėra gerai ne tik dėl insulino, bet ir dėl glikolizacijos. Kas daugiausiai kelia gliukozę? Tai ne saldainiai ir ne cukrus labiausiai kelia BULKOS, visi wheat produktai. Nes šiuolaikinis kvietys turi labai daug amilopectino A molekulių. Tai yra tokia angliavandenio forma, kuomet gliukozės molekulės sukabintos labai šakotai ir amilazė labai lengvai nuskelia pavienes gliukozės molekules. Pavyzdžiui bulvėje vyrauja amilopektinas B, ten gliukozės molekulės yra sukabintos labiau kaip eilė, o ne šakotis, todėl nuskelia pavienes gliukozes labiau nuo šonų ir koncentracija kyla lėčiau. Lėčiausiai gliukozės konc. kelia visokie lęšiai, avinžirniai, pupelės, nes ten yra amilopektinas C. Todėl jei jau tenka rinktis carbs - rinkitės bulves, lęšius, bet ne makaronus, bandeles ar nesveikuose riebaluose permirkusius čipsus ar spurgas.

[Pedigree]

Dėl to, kad nesugeba paimti iš riebalų: taip nutinka jau insulin resistant žmonėms. Tuomet visuomet aukštas insulinas, kuris inhibuoja lipolizę. Energijos gali gauti žmogus tik iš angliavandenių, dėl to jei nepavalgo jaučiasi letargišas, mieguistas.
Svarbu netapti rezistentišku insulinui. Kaip tai nutinka iki galo nežino niekas, teorijų daug, visos iš dalies teisingos. Dabar kuo toliau tuo labiau vyrauja nuomonė, kad tampama rezistentišku, kai persipildo riebalų ląstelės riebalais ir nebeatsako į insulino veikimą, nes neturi kur padėti pas save riebalų. Tada į kraują pasipila laisvosios riebalų rūgštys, jos inhibuoja dar labiau insulino veikimą, nes kūnas galvoja, kad badauja (kai badauji daug FFA ir tuomet raumenys nepaima gliukozės, nes taupo ją smegenims, nes jos iš esmės tik gliukozę skaldo, kol ketonų nėr), tuomet kyla gliukozės koncentracija, gaminama DAR DAUGIAU insulino ir užsisuka užburtas ratas.

Kaip tada tos ląstelės tampa rezistentiškos insulinui pačioje pradžioje? Ko gero dažnai kartu valgomi angliavandeniai SU riebalais yra už tai atsakingi. Nes kūnas iškarto degina angliavandenius, o tuo metu esančius riebalus deda į atsargas. Taip yra dėl Randle cycle, kadangi mitochondrija vienu metu degina arba tą arba tą. Jei kasdien valgome picas ar makaronus su aliejumi - taip ir tunkame. Šita teorija paaiškina kodėl veikia keto-high fat dieta (nes nekelia insulino ir tuos riebalus galima sumetabolizuoti) ir kodėl veikia kaip tik atvirkščia - veganiška ar high carb dieta - kol metabolizuoji gliukozę nėra riebalų, kuriuos padėti į atsargas, o kadangi kalorijų carbai turi mažiau, tai ir nestorėji. Bet tada reikia labai labai mažai riebalų suvartoti. Mano manymu tai nepraktiška, bet kaip jau kam. Kas dėl gyvūnų teisių pasirenka high carb variantą, kas dėl kitko. Svarbu nevalgyti HIGH CARB AND FAT dietos.

[senasnamas]

Kur blaiviau (be ideologinių prietarų) rašoma apie kraujagyslių ligas, diabetą (net ir Alzheimerį), visur kaip svarbi priežastis paminimas lėtinis uždegimas. O pagrindinė lėtinio uždegimo priežastis yra gyvenimo būdas, ypač nevykusi mityba. Bet vis dar dažnai yra galvojama, kad širdies ligas sukelia aukštas kraujospūdis, o dėl diabeto (II) kalti genai. Tai ir gydomasi visą gyvenimą.
Kviečiai turbūt yra labiausiai "ištobulinta" javų rūšis, nes yra populiariausia. Ištobulinta tiek, kad vis daugėja jų netoleruojančių. Ko gero, kad senovinės kviečių veislės speltos gaminiai ar miltai ne be priežasties kainuoja brangiau.

Kaip tai nutinka iki galo nežino niekas, teorijų daug, visos iš dalies teisingos.

Atsparumą insulinui mažina sveika mityba, pasninkas bei fizinis krūvis. Tai apie priežastis galima maždaug numanyti. Aišku, ne visiems tai vienodai pasireiškia.