Neramumai islamo pasaulyje (AF, SY, IQ, EG, LY, TN, DZ, MA, YE, BH, ...)

[MarkWood]

Keliu temą į viršų.
Ką manote apie pastaruosius įvykius Irane?

[Sula]

Dabar sunku suprasti, kas vyksta Irane, nes žinių į išorę nelabai patenka.

[Lettered]

Dabar sunku suprasti, kas vyksta Irane, nes žinių į išorę nelabai patenka.

Užtat nesunku suprasti, kas vyksta pas mus vakaruose, nei vienas rėkiantis free palestine nieko nepasakė apie tai, kad Irane skerdžiami tūkstančiai žmonių.

[Sula]

Užtat nesunku suprasti, kas vyksta pas mus vakaruose, nei vienas rėkiantis free palestine nieko nepasakė apie tai, kad Irane skerdžiami tūkstančiai žmonių.

Į tai jau aš anksčiau atkreipiau dėmesį, jei sekėte.
Kita vertus, Trumpas lyg ir žada padėti. Kaip kada ir ar tai bus, žiurėsime.

[mantasm]

Užtat nesunku suprasti, kas vyksta pas mus vakaruose, nei vienas rėkiantis free palestine nieko nepasakė apie tai, kad Irane skerdžiami tūkstančiai žmonių.

Tai gi dabar ir yra laisvas Iranas, o nuvertus ajatolas matyt būtų vakariečių imperialistų primestas režimas

[Arunasx]

Faktas 1: ten smarkiai trūksta vandens daug kur.
Faktas 2: infliacija šovė per metus gal 100%
Faktas 3: Ajatolų režimas pašaudė šimtais.

[Galys]

Apie vandenį buvo Įdomus G.Kulikausko vertimas jo fb.

Labai įdomus Vladimir Gubaylovsky tekstas apie Irano vandens krizę. Verčiantis susimąstyti kokį turtą turime čia pat, po kojomis. Nuorodą į originalų tekstą rasite komentaruose.
Tauragno ežero foto - Vikipedija, Šarūno Šimkaus fotografija.
///
VANDUO IRANE.
Skaitau pranešimus iš Irano ir komentarus apie įvykius. Jie yra įvairūs. <...> Bet iš karto noriu pažymėti, kad aš nesu politinis analitikas ir tuo labiau Irano specialistas, ir Irano jėgų pasiskirstymą žinau paviršutiniškai. Stengiuosi daugiau klausytis nei kalbėti.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį į svarbią (sakyčiau, šiuo metu svarbiausią) temą, kurios fone viskas ir vyksta – tai vanduo. Šią temą žinau daug geriau, nes jau daug metų stebiu pasaulinio vandens naudojimo raidą ir vandens išteklių būklę. Norėčiau šiek tiek papasakoti apie vandenį Irane.
Apie tai, kad Iranas netrukus liks be vandens, Irano mokslininkai kalba bent jau nuo 2013 m. (arba net anksčiau). Ir beveik visi pasaulio ekspertai su tuo sutinka. Situacija vystosi trimis lygiais: globaliu – globalinis klimato pokytis, regioniniu – šaltasis karas dėl vandens išteklių Artimuosiuose Rytuose ir Artimuosiuose Rytuose, ir lokaliu – tai jau Irano valdžios politika. Ir visais trimis lygiais prognozė yra patikima ir labai bloga Iranui.
Pasaulinis klimato pokytis. Žemės klimatas keičiasi. Per pastaruosius 10 metų buvo perrašyti visi temperatūros rekordai. Atšilimas mažiausiai 1,2 laipsnio pagal Celsijų – tai faktas, dėl kurio jau niekas nebesiginčija. Diskutuojama dėl paties atšilimo skaičiaus – galbūt jis yra didesnis, dėl atšilimo priežasčių – ar pagrindinė priežastis yra CO2 išmetimas, ar yra ir kitų priežasčių. Ar žmonija gali sustabdyti atšilimą, sumažindama išmetamų teršalų kiekį, ar netgi nulio lygis yra nepakankamas ir reikalingos technologijos CO2 pašalinimui iš atmosferos? (Pažymėsiu, kad šiuo metu žmonija neturi technologijų, leidžiančių veiksmingai pašalinti didelius CO2 kiekius iš atmosferos).
Būtent visuotinis atšilimas, tikriausiai, yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Iranas jau penkerius metus kenčia nuo unikalios sausros. Tai jau nebe anomalija, o „nauja norma“. Irano ledynai, esantys Elbruso ir Zagros kalnuose, sparčiai mažėja. Vietoj žiemos sniego (jo taip pat iškrenta vis mažiau), kuris lėtai tirpsta ir vasarą maitina upes, iškrenta stiprios liūtys. Jos sukelia potvynius, bet nesusigeria į dirvą ir nepapildo vandeningųjų sluoksnių – viena iš priežasčių: žemė sukietėjo tiek, jog nepraleidžia vandens, yra ir kita priežastis, apie kurią dar pakalbėsime. Pasaulinio atšilimo negalima sustabdyti piršto spragtelėjimu ar aukščiausiojo vadovo įsakymu. Jis toliau vystysis.
Regioninis lygis.
Artimuosiuose Rytuose ir Artimuosiuose Rytuose vyksta tikrasis karas dėl vandens, o pagrindinis šio karo dalyvis yra Turkija. Ji sukūrė rezervuarų sistemą trijų pagrindinių Artimųjų Rytų upių – Eufrato, Tigro ir Arako – aukštupiuose ir dabar kontroliuoja vandens išleidimą (GAP – Pietryčių Anatolijos projektas, dėl kurio Tigras ir Eufratas praranda iki 50–70 % savo vandens srauto). Turkija aprūpina save vandeniu ir kažkaip vangiai reaguoja į kaimynų pasipiktinimą. Rezultatas: Irake – vandens krizė, Sirijoje – taip pat. Išdžiūvusios Mesopotamijos pelkės sukėlė dulkių audras Irane. Užtvankos Arakso aukštupiuose daro įtaką vandens tiekimui į vakarines Irano provincijas.
Atėjęs į valdžią Afganistane, Talibanas pradėjo statyti užtvankas ir riboti Gilmendo upės vandens išleidimą į Iraną, remdamasis savo poreikiais. (Per pirmąjį 2025 m. pusmetį Iranas gavo beveik 10 kartų mažiau vandens, nei turėtų gauti pagal sutartį su Afganistanu). Tiek su Turkija, tiek su Afganistanu Irano santykiai vandens klausimu, švelniai tariant, nėra patys draugiškiausi, ir vargu ar jie pagerės. Abi šios šalys yra aukščiau upių vagos ir diktuoja sąlygas. Iranas turi labai mažai vilčių papildyti savo vandens atsargas kaimynų sąskaita. Čia taip pat viskas yra iš anksto nulemta.
Vietinis lygis.
Bet tai dar nėra žlugimas. Iranui, nors ir su dideliais sunkumais, pakaktų savo vandens, kad aprūpintų gyventojus. Bet Iranas kariauja su Amerika ir Izraeliu, jam reikia atominės bombos. O branduolinė programa lėmė griežtas sankcijas. Labai protingi ajatolos ir KSIH nusprendė aprūpinti šalį maistu be išorinių pirkimų. Ir štai ši programa pribaiginėja šalį. 90 % vandens Irane sunaudojama žemės ūkiui (kuris sudaro tik 12 % BVP), daugiausia laistymui. Tai labai neefektyvus vandens naudojimas. Tačiau norint įdiegti lašinį laistymą, reikia keisti drėkinimo sistemą. Ir kas dėl to atsitinka. Paviršinio vandens nepakanka. Todėl žmonės gręžia šulinius. Šių šulinių yra milijonas. Gręžimas yra nekontroliuojamas. Jis išeikvoja (daugelyje regionų jau išeikvojo) vandeninguosius sluoksnius. Žemė nusėda (kai kuriose vietovėse 20–25 cm per metus), požeminiai rezervuarai susitraukia, ir lietaus vandeniui tiesiog nėra kur kauptis.
Na, tai reikėtų mažinti neefektyvią žemės ūkio veiklą, bet to nėra. Pagrindinis maisto tiekimo (įskaitant tokių vandeningų kultūrų kaip arbūzai ir pistacijos eksportą) naudos gavėjas yra KSI. O jis nėra pasirengęs dideliems sumažinimams. Ar Iranas gali atsisakyti branduolinės programos, kad būtų panaikintos sankcijos, pakviesti geriausius pasaulio specialistus drėkinimo ir vandens pakartotinio naudojimo srityje iš Izraelio, sumažinti savo žemės ūkio gamybą KSIRO nenaudai? Bet kad taip įvyktų, tai turėtų būti tiesiog kita šalis – atvira, racionaliai mąstanti, gebanti sudaryti susitarimus. Bet net ir tokiu atveju prireiks metų darbo ir milijardinių investicijų.
Atrodo, kad šiandien klausimas jau nebe „ar režimas žlugs, ar ne“, o kada jis žlugs. Tai gali įvykti 2026 m. Šiandien Teherano vandens rezervuarai yra užpildyti maždaug 8–10 %. Ir, matyt, iki pavasario jie beveik nebus papildyti: pagrindinis vandens šaltinis yra sniegas, o jo šiais metais beveik nėra. Jei režimas stebuklingai išgyvens 2026 m., 2027 m. situacija tik pablogės. Vandens vandeninguose sluoksniuose lieka vis mažiau.
Iranas jau nebe „prieš“, o giliai ekologinės katastrofos viduje. Ir ajatolų režimas neturi išeities iš šios katastrofos. Neįmanoma įveikti vandens kolapso ir išsaugoti status quo. Žmogui, norint gyventi, reikia gerti. Jei žmogus kovoja už laisvę, tai kilnu. Jei žmogus kovoja už stiklinę vandens savo vaikui, tai baisu.
Nuotraukoje matoma druskinga lyguma, esanti antroje vietoje pagal plotą pasaulyje (daugiau nei 6000 kv. km) druskingo Urmijos ežero. Vakarų ir Rytų Azerbaidžano provincijos, Iranas. 2025 m. rugsėjo mėn. ežero jau nebėra.
UPD:
Igor Sid
Brangusis Volodya, ačiū už ramų, dėmesingą ir profesionalų požiūrį. Sakyk, ar technologijos, leidžiančios išgauti didelius kiekius gėlo vandens iš vandenyno, dar neefektyvios? Iranas turi ilgą pakrantę...
Autorius
Vladimir Gubaylovsky
Igor Sid Su gėlinimu situacija yra tokia. Pakrantė ilga, bet ji toli nuo centro. Norint pristatyti vandenį į Teheraną iš Persijos įlankos, kur daugiausia ir yra gėlinimo įrenginiai, tiesiami ilgi vandentiekio vamzdžiai, o tai veda prie labai didelių vandens nuostolių. Iranas naudoja gana senas gėlinimo technologijas – jos yra labai imlios energijai, o žiemą dujų trūksta net namams šildyti. Kaip bebūtų keista, šalyje, kurioje yra didžiausias pasaulyje dujų telkinys – Pietų Parsas – nėra dujų. Bet taip yra. Tačiau tai dar ne visos problemos. Gėlinant 1 litrą vandens susidaro 1,5 litro sūrymo, t. y. vandens su didele druskos koncentracija. Paprastai šis sūrymas išpilamas atgal į jūrą, ir lyg viskas gerai. Bet Persijos įlanka sekli, Ormūzo sąsiauris yra siauras, vandenį gėlina visos įlankos šalys ir visos išpila sūrymą į jūrą. Jei Iranas įsitrauks rimtai ir gėlins tiek, kiek jam reikia (tai energetiškai nerealu, bet tarkime, kad taip bus), druskingumo lygis Persijos įlankoje staigiai pakils, gėlinimo efektyvumas pradės mažėti, įrenginiai pradės gesti. Gėlinimas nėra sprendimas tokiam dideliam kraštui kaip Iranas.

[Lettered]

Apie vandenį buvo Įdomus G.Kulikausko vertimas jo fb.

Jei kitos gulf šalys iš tikrųjų neturi nei lašo geriamo vandens ir priverstos jį gauti brangiai nudruskinant jūros vandenį, tai Irane jo iš tikrųjų yra, keliasdešimt km nuo pačio Teherano kalnai su viršūnėmis aukštesnėmis net nei Alpėse. Tik tiek, kad jei pvz. toks miestas kaip Viena gauna vieną kokybiškiausių vandenį pasaulyje iš už kelių šimtų km esančių kalnų dar nuo romėnų laikų nutiestais vamzdžiais, tai Iranas priklausomas nuo kaimyninių šalių malonės. Bet ko norėti iš šalies, kurioje mokyklos uždaromos dėl šildymo trūkumo, nors dujų turi daugiau nei arabai ar rusai. Turbūt su Venesuela dalinasi pirmą vietą pasaulyje pagal tai, kiek prastai valdomos šalys atsižvelgiant, kokius turi išteklius.

[Dundorfas]

Jei kitos gulf šalys iš tikrųjų neturi nei lašo geriamo vandens ir priverstos jį gauti brangiai nudruskinant jūros vandenį, tai Irane jo iš tikrųjų yra, keliasdešimt km nuo pačio Teherano kalnai su viršūnėmis aukštesnėmis net nei Alpėse. Tik tiek, kad jei pvz. toks miestas kaip Viena gauna vieną kokybiškiausių vandenį pasaulyje iš už kelių šimtų km esančių kalnų dar nuo romėnų laikų nutiestais vamzdžiais, tai Iranas priklausomas nuo kaimyninių šalių malonės. Bet ko norėti iš šalies, kurioje mokyklos uždaromos dėl šildymo trūkumo, nors dujų turi daugiau nei arabai ar rusai. Turbūt su Venesuela dalinasi pirmą vietą pasaulyje pagal tai, kiek prastai valdomos šalys atsižvelgiant, kokius turi išteklius.

Robotai prieš trolius:

1. The "Snow Drought" (Climate Change)
The most immediate problem is that the mountains are no longer holding enough snow.
Warm Winters: Rising temperatures mean that instead of snow, the mountains are receiving rain. Rain runs off instantly, causing floods, whereas snow is supposed to stay on the peaks and melt slowly throughout the spring and summer.
Record Lows: By early 2026, many of the mountain peaks that should be white are still brown. This has caused the five major dams supplying Tehran (like the Amir Kabir and Latyan) to drop to critical levels—some as low as 5–8% capacity.

Turėsi naujų kaimynų.

ps: manau čia bus baisinė pradžia tos žadėtosios vandens migracijos bangos iš Artimųjų/Vidurio Rytų. 92 milijonai gyventojų Iranas, Centrinė Azija 85 mln, o kur dar ten pakistanai, Indijos .... Sirijos/Irako/Afganistano pabėgėliai pasirodys kapeikos.
Ar nuvers mulas ar nenuvers čia jau ne esmė, šaukštai po pietų. Stabilizavimui Irane ten bent kelių metų reikėtų jei tą leistų politinė situacija ir klausimas ar įmanoma.

[suoliuojantis]

Kas dėl vandens trūkumo Irane tai nr. 1 priežastis yra akivaizdžiai per didelis vandens sunaudojimas žemės ūkyje: apie 90 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje. Kodėl ? Tai uždarbis - šalis tapo viena iš didžiausių vaisių ir daržovių tiekėjų gretimoms Gulf ir ne tik šalims (dabat itin daug tiekia tiem patiems rusams):

About 85–92% (or more) of all water consumed in Iran goes to agriculture, mostly for irrigation of crops like wheat, rice, alfalfa, pistachios, and sugar beet. Much of this is inefficient flood irrigation in arid and semi-arid zones, with high losses to evaporation and seepage.

Taip pat ir ūkyje labai neefektyviai naudojamas vanduo: vidutiniškai Irano miestietis vidutiniškai savo namuose sunaudoja daugiau nei dvigubai daugiau vandens nei lietuvis. Dalinai dėl labai neefektyvios ir pasenusios tiekimo sistemos (į kurią jau labai daug metų investuojama labai mažai; beje vienas iš pagrindinių islamistų ir prie jų prisišliejusių marksistų šūkių per revoliuciją buvo nemokama elektra, vanduo ir kitos komunalinės paslaugos (Ayatollah Ruhollah Khomeini and other revolutionary leaders spoke about social justice and raising living standards for workers, farmers, and the poor. This included statements about making basic necessities effectively free for those in need — such as water, electricity and transportation for the poor). O baigėsi kaip su visais populizmais baigiasi).

Per-person daily use in major cities like Tehran is twice the global average (sometimes 195–300+ liters per day), partly because of inefficient infrastructure and high per-capita consumption.

[Dundorfas]

Kas dėl vandens trūkumo Irane tai nr. 1 priežastis yra akivaizdžiai per didelis vandens sunaudojimas žemės ūkyje: apie 90 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje. Kodėl ? Tai uždarbis - šalis tapo viena iš didžiausių vaisių ir daržovių tiekėjų gretimoms Gulf ir ne tik šalims (dabat itin daug tiekia tiem patiems rusams):

About 85–92% (or more) of all water consumed in Iran goes to agriculture, mostly for irrigation of crops like wheat, rice, alfalfa, pistachios, and sugar beet. Much of this is inefficient flood irrigation in arid and semi-arid zones, with high losses to evaporation and seepage.

Taip pat ir ūkyje labai neefektyviai naudojamas vanduo: vidutiniškai Irano miestietis vidutiniškai savo namuose sunaudoja daugiau nei dvigubai daugiau vandens nei lietuvis. Dalinai dėl labai neefektyvios ir pasenusios tiekimo sistemos (į kurią jau labai daug metų investuojama labai mažai; beje vienas iš pagrindinių islamistų ir prie jų prisišliejusių marksistų šūkių per revoliuciją buvo nemokama elektra, vanduo ir kitos komunalinės paslaugos (Ayatollah Ruhollah Khomeini and other revolutionary leaders spoke about social justice and raising living standards for workers, farmers, and the poor. This included statements about making basic necessities effectively free for those in need — such as water, electricity and transportation for the poor). O baigėsi kaip su visais populizmais baigiasi).

Per-person daily use in major cities like Tehran is twice the global average (sometimes 195–300+ liters per day), partly because of inefficient infrastructure and high per-capita consumption.

Tai Europos Sąjunga siųs santechnikus ir milijardus, kad sutvarkyti jų kanalizacijas, nes kitaip pasiųs milijonus pabėgelių. Na jei turės tokį šansą. Aš spėčiau, kad vyks šie procesai lygiarečiai. milijonai į ES ir millijardai į Iraną.

[Lettered]

Tai Europos Sąjunga siųs santechnikus ir milijardus, kad sutvarkyti jų kanalizacijas, nes kitaip pasiųs milijonus pabėgelių. Na jei turės tokį šansą. Aš spėčiau, kad vyks šie procesai lygiarečiai. milijonai į ES ir millijardai į Iraną.

O kodėl dabar neplūsta nepaisant tragiškos ekonominės ir viskos kitos padėties?

[Dundorfas]

O kodėl dabar neplūsta nepaisant tragiškos ekonominės ir viskos kitos padėties?

Dar ne tokia tragiška padėtis, pinigų reikia, gal ne taip legvai išliedžia/inliedžia kirsti sienas.

[gerietis]

O kodėl dabar neplūsta nepaisant tragiškos ekonominės ir viskos kitos padėties?

Tai labai geras klausimas, nes jis atskleidžia, kaip iš tikrųjų veikia autoritarinės valstybės – ne per vieną veiksnį, o per užrakintą sistemą.

Iraniečiai neemigruoja masiškai ne todėl, kad jiems „gerai“.
O todėl, kad jie yra struktūriškai įkalinti.

Štai kodėl:

---

1️⃣ Emigracija yra ekonomiškai beveik neįmanoma


Iranietis negali tiesiog išvykti kaip europietis.

Jiems reikia:

• vizų
• išvykimo leidimų
• užsienio bankų
• pinigų, kurių negalima pervesti dėl sankcijų

Vidutinė šeima:

net jei nori išvykti – neturi kaip.

Lėktuvo bilietas + viza + užstatas + studijos ar darbas užsienyje = kelerių metų pajamos.

---

2️⃣ Diaspora = politinė rizika


Jei tu emigruoji:

• tavo šeima lieka Irane
• režimas tai žino
• gali būti spaudimas, šantažas, konfiskacija

Todėl:

„Išvažiuoti“ reiškia palikti savo šeimą įkaitais.

Tai labai stiprus stabdis.

---

3️⃣ Kultūrinis inkaras


Iranas nėra skurdi šalis kaip Haitis ar Somalis.

Tai:

• 2500 metų civilizacija
• labai stipri kalba, šeima, bendruomenė
• gilus ryšys su žeme

Daug iranų mąsto:

„Tai mano šalis. Kodėl aš turiu bėgti, o ne jie?“

Tai labai skiriasi nuo jaunų postkolonijinių valstybių.

---

4️⃣ Kontroliuojama kančia


Režimas palaiko:

• pakankamai maisto
• pakankamai kuro
• pakankamai darbo

Kad:

būtų blogai, bet ne taip blogai, kad visi bėgtų.

Tai vadinama „stabilizuotas skurdas“.

---

5️⃣ Režimas blokuoja išsilavinusių žmonių išvykimą


Gydytojai, inžinieriai, mokslininkai:

• dažnai negauna pasų
• negauna vizų
• yra „valstybinis turtas“

Tai:

smegenų kontrolė

---

6️⃣ Jie tiki, kad sistema sugrius


Iraniečiai gyvena su nuojauta:

„Tai negali tęstis amžinai.“

Kaip ir:

• sovietai 1980-aisiais
• rytų vokiečiai
• ispanai prie Franco

Todėl daug kas:

lieka ir laukia.

---

7️⃣ Tas pats dabar vyksta Rusijoje


Dėl tų pačių priežasčių:

• išvykti sunku
• šeima lieka
• pinigų nepervesi
• tikėjimas, kad „gal rytoj pasikeis“

---

Esminė tiesa


Autoritarinės valstybės neleidžia žmonėms:

• nei gyventi normaliai
• nei laisvai išvykti

Tai dvigubas kalėjimas.

Iranas yra to klasikinis pavyzdys.

Jei nori, galiu paaiškinti:

• kodėl Kuba ir Venesuela veikia taip pat,
• arba kodėl Ukraina ir Baltijos šalys pabėgo nuo šio likimo.

[Sula]

Iš visko sprendžiant, ir šį kartą sukilimas numalšinamas žiauriu būdu. Niekas pagalbos nesuteiks.

[suoliuojantis]

Iš visko sprendžiant, ir šį kartą sukilimas numalšinamas žiauriu būdu. Niekas pagalbos nesuteiks.

Deja panašu, kad taip. Ir vėl pagalvoju apie tokį akivaizdų faktą, kad paskutinius 20-25 metus niekur pasaulyje visuomenei nepavyksta nuversti diktatorių (ko gero Miloševičius buvo paskutinis kurį pasisekė taip nuversti ir aišku specifinis atvejis - Ukrainos maidanai). Nepavyksta todėl, kad režimai nebijo naudoti jėgos. Dabar klausimas kodėl nebijo ? Viena iš svarbiausių priežasčių - tokių režimų patronai (sakykim tiesiai - šiuo metu visų pirma tai Kinija) neturi tuo aspektu jokių kompleksų ir skrupulų.

To pačio Irano istorija. Senojo režimo (jis taip - tuo metu buvo nepopliarus visuomenėje) žlugimui lemiama diena buvo 1978 metų rugsėjo 16 diena. Tą dieną per didelį protesto mitingą saugumo pajėgos pradėjo šaudyti ir užmušė ar tai 104, ar tai 116 , ar kažkiek panašiai žmonių. Blogai labai. Kita vertus tas aukų skaičius yra komiškai mažas palyginus su aukomis ir dabar, ir 2022, ir 2019 ir dar kitais metais. Bet įdomiau kas įvyko po to. Informacija apie aukas pasiekė užsienio šalis, visų pirma Vakarų šalių mediją. Per kelias savaites pasipylė straipsniai apie žiaurų režimą tiek JAV, tiek Vakarų (tuo metu) Europos spaudoje. SSSR ir satelitų medijose kas be ko irgi, tik gal svarbiau, kad jie patys ir Vakarų medijose padėjo platinti jiems reikalingą naratyvą. Kol galiausiai jausdami visuomenės spaudimą (blemba kokį mes čia žiaurų režimą remiam) buvo priversti reaguoti ir Vakarų šalių, visų pirma JAV, politikai: stop, apsiraminkit ten, kad mums žiaurumų nebūtų, mūsų visuomenei tai nepatinka. Kur dėsis - Irano režimas buvo priverstas aptramdyti savo saugumo pajėgų aktyvumą. Protestuotojai vis labiau įsidrasino, saugumo pajėgoms ir armijai vis labiau sviro rankos ir 1979 metų sausį buvo režimui galas.

Dabar palyginkim su dabartinio režimo pagrindinio patrono - Kinijos - elgesiu. Kinijos URM bent du kartus išplatinio pranešimus , kuriais visiškai palaikoma vyriausybė ir jos galvažudžiai (viename pareiškime "reiškiame pilną palaikymą Irano vyriausybei ir jos pastangoms atkurti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, naudojant reikalingas valstybei suteiktas priemones"). Dabar klausimas - ar tovariščius Xi jaus nors kokį Kinijos visuomenės spaudimą ? (juokiuosi rankomis už pilvo susiėmęs).

[acetonas]

Deja panašu, kad taip. Ir vėl pagalvoju apie tokį akivaizdų faktą, kad paskutinius 20-25 metus niekur pasaulyje visuomenei nepavyksta nuversti diktatorių (ko gero Miloševičius buvo paskutinis kurį pasisekė taip nuversti ir aišku specifinis atvejis - Ukrainos maidanai). Nepavyksta todėl, kad režimai nebijo naudoti jėgos. Dabar klausimas kodėl nebijo ? Viena iš svarbiausių priežasčių - tokių režimų patronai (sakykim tiesiai - šiuo metu visų pirma tai Kinija) neturi tuo aspektu jokių kompleksų ir skrupulų.

Taigi nuvertė Tuniso, Libijos, Egipto ir Sirijos diktatorius.

[suoliuojantis]

Taigi nuvertė Tuniso, Libijos, Egipto ir Sirijos diktatorius.

Bet išskyrus gal Tuniso atvejį, tik su užsienio šalių parama (Egipto atveju grasinimais nutraukti finansinę paramą, o kitais atvejais su tiesioginiu kariniu įsikišimu)