Politika

[a_p]

Atsisakius importo mokesčių, MN produkciją gali nukonkuruoti pigūs degalai iš Baltarusijos.

Kadangi batka tuos degalus subsidijuoja, tai "pigūs" degalai oficialiai tikrai nepradės tekėt lietuvon.

Mokesčius degalam galima apskritai panaikint, bet pirma reikia sugalvot kuom užkišt ativėrusią finansinę skylę.

[index]

Nors tiksliai nesidomėjau, bet kurui importuojamam ne iš ES šalių Lietuva vis dar taiko užmaskuotus muito (pavadintus importo mokesčiu) mokesčius. Tikslaus tarifo, ir ar kas su kuro importo tvarka nepasikeitę, nežinau.

[senasnamas]

V. Matulevičius:

Prasta padėtis mūsų valstybėje ir vienos skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių titulas, atmetus tarpinius variantus, gali turėti tik du paaiškinimus: arba mes, lietuviai, nesugebame tvarkytis, arba mums kas nors tyčia trukdo.

Tačiau lietuviai tikrai nėra mažiau gabūs ir sumanūs už kitas tautas. Tuo galėjome įsitikinti dar geležinės uždangos laikais, kai Lietuva savo santykine gerove ir dvasios laisvumu sugebėjo pranokti visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, todėl net buvo laikoma „vakarais“. Kažkas atsitiko mums pradėjus veikti laisvės sąlygomis, kai atrodė, kad dabar, pagaliau atsikratę pančių, tikrai parodysime sau ir pasauliui, ką iš tikrųjų galime. Užuot parodę ir prisiviję pirmaujančias šalis, netrukus ėmėme atsilikti net nuo artimiausių kaimynų, turėjusių gal prastesnes startines pozicijas. Negelbėjo ir ES parama, ji nevirto esminio šuolio į priekį pagrindu. Vietoj išsvajotos gerovės ir pažangos Lietuvai iškilo pavojus užsikonservuoti savo atsilikime ir likti gerokai prasčiau už kitas valstybes gyvenančia Bendrijos provincija.

Sistema neveikia. Ir neveikia todėl, kad per du dešimtmečius surasta daugybė būdų, kaip ją neutralizuoti ir priversti tarnauti specifinių interesų turinčiai mažumai. Tai mažumai Lietuvos atsilikimas - galios šaltinis, nes tik šalyje, kurioje nepaisoma civilizuotoms valstybėms būdingų standartų, įmanoma visais krašto ištekliais nekliudomam naudotis savo labui.

Taigi padėtis, kurioje atsidūrėme, byloja ne tiek apie menkesnius mūsų tautos gebėjimus ir talentus, kiek apie tai, kad mums viso labo pristigo ryžto laiku duoti atkirtį tiems, kurie uzurpavo politinę sistemą, įtvirtintą atkūrus valstybę. Nepadarius to laiku procesas nužengė taip toli, jog dabar bet koks visuomenės pasipriešinimas sutinkamas kaip pasikėsinimas į neginčytiną ir vienintelę galimą tvarką.

http://www.alfa.lt/straipsnis/146751...2-05-31_07-00/

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Matulevičius matyt vis dar gyvena legendinio "po penkerių metų gyvensime kaip švedai" pažado nuotaikomis.

[jungengg]

Tačiau lietuviai tikrai nėra mažiau gabūs ir sumanūs už kitas tautas. Tuo galėjome įsitikinti dar geležinės uždangos laikais, kai Lietuva savo santykine gerove ir dvasios laisvumu sugebėjo pranokti visas kitas Sovietų Sąjungos respublikas, todėl net buvo laikoma „vakarais“.

Tai, ten Lietuva ir dabar ko gero laikoma "vakarais". Ir šiaip, ale šaunu būt pirmai tarp atsilikėlių. Kitas dalykas, kad visi panašūs graudenimai yra tik reakcija. Versle pvz. neretai bandoma įvest tokią kultūrą, kad tu į nieką negali kreiptis su problema, kartu nepasiūlydamas sprendimo. O čia tik kaip mums bloga išnaudojami esam kaip 19a, nėr teisybės, etc. Užknisa.

[Perfect]

O nuo kada tanklaiviai tie moka rinkliavas Klaipėdos uosto direkcijai? Nes pagal jau baigiamą užmiršti koncervų sutartį su Wiliams tos rinkliavos buvo atsisakyta.

Atsiprašau. Suklaidino statistikai, kurie mėgsta įtraukti Būtingės terminalo krovos duomenis į Klaipėdos uosto krovos statistiką. Būtingės terminalas priklauso Orlenui ir tik jam yra pavaldus.

Kita vertus Orleno perdirbtos naftos produktai perkraunami Klaipėdos uoste, tad dalis tanklaivių, aptarnaujančių Orleną kaip ir moka mokesčius Klaipėdos uosto direkcijai.

[senasnamas]

Matulevičius matyt vis dar gyvena legendinio "po penkerių metų gyvensime kaip švedai" pažado nuotaikomis.

Ne Darbo partija taip žadėjo? Jis puikiai mato, kad niekas nepasikeitė nuo tada, kai po savo reportažų apie nesumokėtus Kėdainių kunigaikščio mokesčius nei vienoje televizijoje negavo darbo. O jo laidos buvo populiarios. Bet žurnalistas smulkmena - iš darbo buvo atleista ir Mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus vadovė. Už tai, kad dėl nesumokėtų mokesčių buvo užblokavusi stambią Uspa skicho sąskaitos sumą. Praėjo maždaug 10 m. ir tas pats ponas taikosi į premjerus. Nežinau, kokiu būdu Lietuva gauna neblogus reitingus žurnalistikos laisvės srityje. Gal dėl kelių marginalinių leidinių, kurių niekas neskaito, nes su neparankia žiniasklaida atvirai dorojamasi ir šiomis dienomis.

Kitas dalykas, kad visi panašūs graudenimai yra tik reakcija. Versle pvz. neretai bandoma įvest tokią kultūrą, kad tu į nieką negali kreiptis su problema, kartu nepasiūlydamas sprendimo.

Žurnalistų toks darbas - reaguoti. Sprendimai seniai visiems žinomi, jie prasideda žodžiais pertvarkyti, reformuoti ir pan. Eilinių žmonių galimybės ribotos, todėl problemą kiekvienas sprendžia individualiai: galva į smėlį arba rožinių akinių įsigijimas, emigracija, žygiavimas su plakatais maršrutu Seimas-prezidentūra, alkoholis ir t. t. Tiesa, dalis tų priemonių yra ne problemos sprendimas, bet bėgimas nuo jos. Dar yra grupė žmonių, kurie nesupranta, ką reikia spręsti ir nuo ko bėgti. Tokius gydytojai vadina laimingais .

[groundzer]

„Darbiečių“ vizija: nulinis nedarbas, trumpesni mokslai universitete, privalomas balsavimas rinkimuose

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58841109

Net neįsivaizduoju, kaip turėtų žmogus "susipykti su savo protu", kad atiduotų savo balsą už šią KGB-istų šutvę.

[Kitas Džiugas]

„Darbiečių“ vizija: nulinis nedarbas, trumpesni mokslai universitete, privalomas balsavimas rinkimuose

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58841109

Net neįsivaizduoju, kaip turėtų žmogus "susipykti su savo protu", kad atiduotų savo balsą už šią KGB-istų šutvę.

Tikėti viskuo iš eilės, ypač kur pavadinime „darbas“.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ne Darbo partija taip žadėjo? Jis puikiai mato, kad niekas nepasikeitė nuo tada, kai po savo reportažų apie nesumokėtus Kėdainių kunigaikščio mokesčius nei vienoje televizijoje negavo darbo. O jo laidos buvo populiarios. Bet žurnalistas smulkmena - iš darbo buvo atleista ir Mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus vadovė. Už tai, kad dėl nesumokėtų mokesčių buvo užblokavusi stambią Uspa skicho sąskaitos sumą. Praėjo maždaug 10 m. ir tas pats ponas taikosi į premjerus. Nežinau, kokiu būdu Lietuva gauna neblogus reitingus žurnalistikos laisvės srityje. Gal dėl kelių marginalinių leidinių, kurių niekas neskaito, nes su neparankia žiniasklaida atvirai dorojamasi ir šiomis dienomis.

Mintis apie gyvenimą kaip Švedijoje yra gerokai senesnė nei Darbo partija.

O tokie, absoliučiai niekuo nepagrįsti ir net kvailoki straipsniai, kaip šis Matulevičiaus rašinėlis, yra net žalingi. Visų pirma, jie neakcentuoja absoliučiai jokių spręstinų problemų. Apsiribojama abstrakčiu teiginiu apie atsilikimą. Atsilikimą nuo ko, leiskite paklausti. Nuo esamų broliškų respublikų ir karalysčių Vakaruose kaip buvom atsilikę taip ir tebesam, tik dabar tas atsilikimas turbūt mažiausias per istoriją. Buvusias broliškas respublikas Rytuose kaip lenkėm, taip ir tebelenkiam pagal daugiau mažiau visus įmanomus kriterijus, su kaimyninėm valstybėm, kurios irgi perėjo iš vienos geležinės uždangos pusės į kitą, esam labai panašioje padėtyje.

Antra, tokie rašiniai iš esmės skirti mažinti pasitikėjimą, kuris yra bet kokios veiksmingos ekonomikos būtinas elementas. Ir ne tik būtinas elementas, bet, kaip ir nemažai prielaidų ekonomikoje, dar ir pats save pateisina (self-fulfilling prophecy). Su tuo labai susijęs ir priešų ieškojimas - rask juos ir galėsi nusiraminti - nesiseka ne todėl, kad kažką darau ne taip, o todėl, kad kažkas trukdo. O kadangi tie trukdymas nuo manęs nepriklauso, galiu nieko nedaryti, nieko nedarydamas nieko nepasiekiu, o tai tik patvirtina prielaidą, kad man kažkas trukdo. Dar vienas self-fulfilling prophecy pavyzdys.

P. S. Kai sprendimai pradedami žodžiais "pertvarkyti" tai dažniausiai reiškia, kad tai tik deklaracija, o ne sprendimas.

[senasnamas]

Atsilikimą nuo ko, leiskite paklausti.

Nuo potencialo. Net V. Adamkus pripažino, kad per tarpukario dvidešimtmetį Lietuva vystėsi daug sparčiau. Juk po I-o pasaul. karo viską pradėti reikėjo praktiškai nuo nulio.
Be to, ne viskas BVP matuojama. Rusijoj irgi BVP kyla, tai ko žmonės protestuoja? Kam tie demokratiniai rinkimai, tegu dirbt eina . Ko Lietuvoje sukruto visuomenininkai ir menininkai? Juk eitynės ir vaikštynės vyksta ne dėl minimalios algos padidinimo ir ne brangaus benzino.

Antra, tokie rašiniai iš esmės skirti mažinti pasitikėjimą, kuris yra bet kokios veiksmingos ekonomikos būtinas elementas.

Sakai, mažoka propagandos apie atsigaunantį vartojimą, pardavimus ir viršijamus penkmečio planus? Gal gatvėmis turėtų važinėti autobusiukai su garsiakalbiais, raginantys dirbti dar smarkiau? . Š. Korėjoj tokia praktika taikoma, tik kažkodėl nepadeda pabėgti nuo bado.
Taip, teigiama informacija reikalinga, tačiau užmerkti akis ir nematyti kai kurių bėdų yra bėgimas nuo realybės.
Labai tiksliai ir taikliai, aktualu ne tik Lietuvai:

Britų politologas ir sociologas Colinas Crouchas yra perspėjęs, kad vis labiau įsivyrauja postdemokratija – paradoksali politinė santvarka, kai formaliai išlieka visi demokratinei santvarkai būdingi instituciniai pavidalai: veikia valdžių padalijimo principas, vyksta reguliarūs rinkimai, niekas formaliai nevaržo valdžios kritikos žiniasklaidoje, kita vertus, didžiąją visuomenės dalį vis labiau apima slogus bejėgiškumo jausmas, politinis ir ekonominis elitas užsisklendžia savame pasaulyje ir rūpinasi išskirtinai jo interesais, o skirtumai ir įtampa visuomenės viduje tik didėja. Vienas iš išskirtinių postdemokratijos būvio bruožų – įprotis nutildyti kitaminčius argumentais, jog esą jų pozicija nedera demokratinei visuomenei, jie esą turi gerbti teisinės valstybės procedūras. nors realiai už demokratinio fasado paprastai tėra kelių galingų interesų grupių kova dėl viešo gyvenimo režisieriaus pozicijos.

Girdime aiškinimų, kad protestai silpnina valstybę, jog turime griežtai laikytis valdžios nustatytų teisinių procedūrų. Visa tai labai primena paskutinius Sovietų Sąjungos metus ir anuometinę valdžios retoriką. Tiesa, šiandien tarsi turime savą valdžią ir valstybę, kurios Konstitucijoje parašyta, kad tauta yra jos šeimininkė. Deja, susidaro įspūdis, kad valdžios teikiamos galios skonį pajutę žmonės apie tai labai greitai pamiršta. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šiandienos valstybių politinis elitas linkęs susitapatinti su valstybe ir naudoti politines institucijas, kaip savo interesų įgyvendinimo įrankius. Tai pakeisti nėra paprasta, nepakanka perstumdyti valdžios kėdes ar vieną draugų grupę pakeisti kita.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...okratija/83197

[lietus]

Nuo potencialo. Net V. Adamkus pripažino, kad per tarpukario dvidešimtmetį Lietuva vystėsi daug sparčiau. Juk po I-o pasaul. karo viską pradėti reikėjo praktiškai nuo nulio.
[/url]

Taigi esmė ir yra ta, kad po karo, visų Europos valstybių startinė pozicija buvo vienoda. O 1991 metais vakarų valstybės jau turėjo nusistovėjusią ekonomiką, rinką, ryšius, netgi atsragas prieš konkurentus. Vien subsidijas žemės ūkui palygink.

[senasnamas]

Plati diskusija būtų dėl tų pozicijų. Juk Lietuvos iki 1918 m. kaip tokios net nebuvo.
Apie Lietuvos politikų pažiūras. Aktualu artėjant rinkimams.

Politinės pažiūros – viso labo iškaba, kai tuo metu privačiame gyvenime elgiamasi visai kitaip, nei reikalautų viešai deklaruojamas priklausymas vienai ar kitai ideologijai. „Antai liberaliai savo aplinkoje besielgiančių, bet visai kitaip viešai šnekančių konservatorių matome kone kiekviename žingsnyje“, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.
Jo žodžiais, visur matome socialdemokratus, nereiškiančius užuojautos bei nerodančius solidarumo skriaudžiamiesiems. Matome Lietuvoje liberalus, neginančius nei laisvės, nei laisvo individo. Užuot, kaip pridera liberalams, mėginę skatinti verslumą ir iniciatyvą, jie kaip tik yra linkę riboti ir smulkmeniškai administruoti. Esant tokiai tendencijai, politikų elgesys tampa neprognozuojamas, nes šnekėjimas dažnai labai skiriasi nuo veiksmų.

Kodėl žmonės Lietuvoje bijo eksponuoti savo politines pažiūras? „Pirmiausia – todėl, kad aukšto lygio politikų Lietuvoje yra labai maža, - tvirtina L. Donskis. – O jei politinė klasė yra silpna, tai sunku tikėtis iš jos edukacinio, moralinio, intelektinio poveikio visuomenei. Rinkėjai Lietuvoje yra apleisti ir prisiminami tik tada, kai prireikia jų balsų.

Nykiausiai Lietuvoje L. Bielskiui atrodo tai, kad nėra siekiama idėjiškai atstovauti tam tikriems interesams. „Lietuvoje – idėjų bala, kurioje idėjos nieko nereiškia, - apgailestavo filosofas. – Lietuvos viešojoje erdvėje argumentai beveik nieko nelemia. Lietuva dabar tėra galios ir neartikuliuotų – pusiau korupcinių interesų erdvė. Racionalus argumentas joje nieko nereiškia“.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58844321

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuo potencialo.

Matulevičius rašė apie kaimynus, o ne apie potencialą. Tai man ir įdomu, kur tie mistiniai tas pačias startines pozicijas turėję, tačiau dabar mus aplenkę kaimynai? Kiek man žinoma, bendrai paėmus šiek tiek atsiliekame nuo Estijos, šiek tiek lenkiame Latviją, o apie NVS šalis net kalbėti neįdomu. Pagal HDI (kuris, kaip sykis, vertina ne tik ekonominę būklę) papuolam tarp išsivysčiusių šalių ir įsiterpiam tarp Lenkijos ir Portugalijos ir nemanau, kad čia Kubilius šitą reitingą už pensininkų pinigus nupirko.

Net V. Adamkus pripažino, kad per tarpukario dvidešimtmetį Lietuva vystėsi daug sparčiau. Juk po I-o pasaul. karo viską pradėti reikėjo praktiškai nuo nulio.

Jeigu vertinti valstybingumo raidą, tai vargu ar būtų galima su Adamkum sutikti. Tarpukariu po 8 metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo netekom demokratijos, po 22 - ir valstybės apskritai. Dabar, praėjus 22 metams, niekas nei į vieną, nei į kitą nesikėsina.

Kas liečia ekonomiką tai sunku net ir lyginti, labai skirtingi laikai ir erdvė, kurioje veikti reikia.

Be to, ne viskas BVP matuojama. Rusijoj irgi BVP kyla, tai ko žmonės protestuoja? Kam tie demokratiniai rinkimai, tegu dirbt eina . Ko Lietuvoje sukruto visuomenininkai ir menininkai? Juk eitynės ir vaikštynės vyksta ne dėl minimalios algos padidinimo ir ne brangaus benzino.

Rusiją su Lietuva lyginti bent kiek sveiką protą išlaikyti norinčioje diskusijoje neverta.

Sakai, mažoka propagandos apie atsigaunantį vartojimą, pardavimus ir viršijamus penkmečio planus? Gal gatvėmis turėtų važinėti autobusiukai su garsiakalbiais, raginantys dirbti dar smarkiau? . Š. Korėjoj tokia praktika taikoma, tik kažkodėl nepadeda pabėgti nuo bado.

Nereikia pulti į kažkokius kraštutinumus ir per spaudą skelbti, kad arba gyvenam kaip Zimbabvėje, arba kaip Norvegijoje. Kitas dalykas, kad kalbant apie Lietuvos "atsilikimą" reiktų vien dėl žurnalistinio sąžiningumo pažvelgti, kur buvom prieš kokius penkioliką metų. Manau, tai gan greitai į daugelį klausimų leistų pažvelgti iš kiek objektyvesnės perspektyvos.

Taip, teigiama informacija reikalinga, tačiau užmerkti akis ir nematyti kai kurių bėdų yra bėgimas nuo realybės.

Būtent. Tik tokie straipsniai, kaip aptariamas Matulevičiaus, nenurodo ne tik sprendimų, bet ir neįvardina problemų. Jei tokie žurnalistai įvardintų problemas, būtų puiku, gal pagaliau turėtume ir bent vieną savo vardo vertą laikraštį. Dabar tai yra tik abstraktus riksmas "viskas blogai", kas, tarp kitko, gan smarkiai prasilenkia su realybe.

Kita vertus, ne veltui sakoma: kur meistrui daug kas neaišku, pradedančiajam viskas suprantama. Pamėgintų tokie visuomenininkai (ar "visuomenininkai") išgvildent kokį rimtą, valstybei aktualų klausimą. Ir išgvildent rimtai bei sąžiningai, atsižvelgiant tiek į argumentus, tiek į argumentus prieš, į numatomą riziką ir pasėkmes. Devyni iš dešimties užsiknistų neįpusėję. Dėl to matyt ir paprasčiau užsirašyt ant transparantų kelis neįgyvendinamus reikalavimus, pasikviest kokį rėksmingą žurnalistą, populiarumo ieškantį politiką ir pirmyn į protestą. Nepadės, bet užtat pilietinę visuomenę būsim pavaidinę.

Labai tiksliai ir taikliai, aktualu ne tik Lietuvai:

Vėlgi, problemą straipsnis gal ir iškelia, bet akivaizdu, kad autorius arba į ją neįsigilinęs, arba sąmoningai nutyli kai kuriuos aspektus. Taip, atstovaujamoji demokratija neišvengiamai lemia, kad svarbius sprendimus faktiškai priims maža žmonių dalis ir taip, tai sudarys sąlygas (geresnes ar blogesnes) tokiais įgaliojimais piktnaudžiauti. Bet ponai mieli, pasiūlykit tada ir racionalų, įvykdomą sprendimą, bent kažkokią alternatyvą. Idėja visiems dalyvauti valstybės valdyme realiai neįgyvendinama, nes tai nežmoniškai užtemps visas procedūras ir vietoj galimai blogų sprendimų turėsim situaciją kai nėra jokių sprendimų. Dažnesni referendumai pasaulinėje praktikoje dalykas retas ir, kiek teko domėtis, gan prieštaringus rezultatus neša (Šveicarijoje gerus, Kalifornijoje blogus), į rinkimus žmonės neina savo valia ir čia jau nei Seimui ir ne Vyriausybei juos priverst balsuot.

Kažkiek realesnė būtų galimybė smulkesnio masto vietos savivaldos institucijas steigti ir skatinti žmones tiesiogiai dalyvauti bent savo seniūnijos valdyme, bet apie tai kažkodėl mažai kas kalba. O valstybės mastu kažkokia "autentiška demokratija" sunkiai įmanoma.

[a_p]

Kažkiek realesnė būtų galimybė smulkesnio masto vietos savivaldos institucijas steigti ir skatinti žmones tiesiogiai dalyvauti bent savo seniūnijos valdyme, bet apie tai kažkodėl mažai kas kalba. O valstybės mastu kažkokia "autentiška demokratija" sunkiai įmanoma.

Nes tai yra ta riba tarp tiesiog tuščiai pabambėt apie tai kokie "visi jie vagys, kvailiai ir viskas blogai" ir realios veiklos. Bet juk tiesiog pabambėt gerokai įdomiau.

Medijos prie to be abejo irgi prisideda visaip kaip tik sugebėdamos. Juk norint adekvačiai nušviest kokią nors problemą reikia idėt ganėtinai daug darbo. Be to toks straipsnis ar reportažas niekam nepatiks, nes žmonės nori aiškių, paprastų ir kas svarbiausia - patogių atsakymų net į pačias sudėtingiausias problemas. Ir medijos juos parūpina. Turi būti viena auka (iš savų) ir vienas kaltininkas ("kiti") ir aiškus atsakymas kas kaltas. Visa tai tik sustiprina visą šį "idiotizmo ratą".

Žmonės jau įpratinti, kad visoms problemoms yra paprastas sprendimas ir nieko kito tiesiog nebepriima. Beigi patys nieko nedaro, juk problemos sprendimas jau yra ir jis yra kieno nors kitų rankose, reiškia neverta vargintis.

[senasnamas]

Tarpukariu po 8 metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo netekom demokratijos

Tas sakinys tik dar kartą parodo, kaip mėgsti vadovautis oficialiomis formuluotėmis. Atseit jei taip vadinama, tai būtinai taip ir yra. Ar dabar demokratijos daugiau? Realios, o ne popierinės. Protestams daromos kliūtys, nepatogūs žurnalistai išprašomi iš darbo, prezidentė telefonu tvarko tuos reikalus, kurių neturėtų ir t. t.

Tik tokie straipsniai, kaip aptariamas Matulevičiaus, nenurodo ne tik sprendimų, bet ir neįvardina problemų

.
Problemos seniausiai ir ne kartą įvardytos. O tas straipsnis tik vienas iš daugelio. Aišku, perskaičius to žurnalisto straipsnį pirmą kartą, gal ir neaišku, apie ką jis kalba ir ko nori. Bet straipsnis ir nepretenduoja į rimtą analizę su krūva skaičių - tai tik nuomonė, su kuria galima sutikti arba ne.
Tiek tu, tiek a_p lyg ir neigiat bet kokių mitingų ar protestų reikalingumą. Atseit žiniasklaida sukursto minią ir ta susirenka. Ta vadinamoji minia, aišku, gali, bet neprivalo pateikti racionalių ir išgvildentų sprendimų. Protestų paskirtis - atkreipti valdžios dėmesį į problemą. O valdžia tam ir turi visą aparatą ir specialistų armiją, kad sumąstytų ką nors racionalaus. Tarkim, pensininkai/pareigūnai neišgyvena iš pensijų/atlyginimų, tai protestuot negali, pirmiau turi kreiptis į valdžią su parengtais Sodros pertvarkos, valstybės įstaigų finansavimo pakeitimo planais? Tai nėra jų kompetencija. Be to, net ir pateikus patį geriausią planą valdžia 9 atvejais iš 10 nepajudins nei piršto, jei yra galimybių to piršto nejudinti. O kai po langais susirenka tūkstantinė minia, tai savotiškas ženklas, kad reikia kažką keisti.
Pvz., ką tai rodo, jei koks praeivis nusišlapina ant prezidentūros? Kad tai jo asmeninės su šlapimo pūsle susijusios problemos ar kai ką daugiau? Aišku, galima visus tokius sodinti ir bausti, bet galima problemą spręsti iš esmės - padidinti apšvietimą, įrengti daugiau tualetų ir t. t. Kitaip sakant, praeivis neprivalo eiti į savivaldybę su viešųjų tualetų ar gatvės šviestuvų išdėstymo schemomis, prognozuojamomis įrengimo sąnaudomis ir t. t. Užtenka, kad parodo problemą, o konkrečiai spręsti turi tos srities specialistai.
Arba judėjimas Užimk Volstrytą. Kokie jų siūlymai ir reikalavimai? Nieko per daug konkretaus, tik pirštu parodoma į problemą. Jei valdžiai tokios akcijos nepatinka, tai tegu sprendžia nurodytas problemas. Bet kokie protestai yra problemos išraiška ir valdžia turi į juos reaguoti, nes problemoms kaupiantis vandens patrankų ar guminių kulkų gali ir neužtekti.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tas sakinys tik dar kartą parodo, kaip mėgsti vadovautis oficialiomis formuluotėmis. Atseit jei taip vadinama, tai būtinai taip ir yra. Ar dabar demokratijos daugiau? Realios, o ne popierinės. Protestams daromos kliūtys, nepatogūs žurnalistai išprašomi iš darbo, prezidentė telefonu tvarko tuos reikalus, kurių neturėtų ir t. t.

Vis geriau, negu dėliot į forumą straipsnius iš dibilams skirtų puslapių.

O atsakant į klausimą - taip, demokratijos dabar daugiau. O kad ji neveikia tobulai - anokia naujiena. Visur taip buvo, yra ir bus, pakol žeme žmonės su visom savo ydom vaikšto, o ne angelai su aureolėm.

Problemos seniausiai ir ne kartą įvardytos. O tas straipsnis tik vienas iš daugelio. Aišku, perskaičius to žurnalisto straipsnį pirmą kartą, gal ir neaišku, apie ką jis kalba ir ko nori. Bet straipsnis ir nepretenduoja į rimtą analizę su krūva skaičių - tai tik nuomonė, su kuria galima sutikti arba ne.

"Visi vagys" nėra problemos įvardinimas. Apibendrinimas, kad jos įvardintos irgi mažai ką pasako, nes nieko nepasako, apie ką kalbame šiuo konkrečiu atveju. Nemanau, kad vienu metu vertėtų spręsti visas problemas, čia jau ne dviem ir ne keturiem smegenų pusrutuliam darbas.

Tiek tu, tiek a_p lyg ir neigiat bet kokių mitingų ar protestų reikalingumą. <...>

Ne, nebūtinai. Bet jeigu yra protestas tai būtų labai gerai, kad a) juo būtų reikalaujama kažko aiškaus ir įvykdomo ir b) protestuotojai būtų pasiryžę bent jau išklausyti kai su jais kas nors kalba. Kol to nėra tai ir tie protestai mažai ko verti.

[senasnamas]

Vis geriau, negu dėliot į forumą straipsnius iš dibilams skirtų puslapių.

Bandom skaityti kitą puslapį - Lietuvos rytą . Dar aštriau ir riebiau nei Užkalnis. Sutirštinta, bet palyginimai įdomūs:
Žmonės išprievartautomis smegenimis

Juk griežtai laikomas vergas, kai jį paleidžia į laisvę, mėgaujasi nebaudžiamumu, todėl daro vis daugiau nusikaltimų, o vėliau tiesiog degraduoja arba grįžta pas savo šeimininkus vergauti toliau. Paskaitykite JAV vergų išlaisvinimo įstoriją. Tie kam suformuota vergo savivoka iš jos nebegali išsilaisvinti. Jiems pastoviai reikalingas botagas ir meduolis. Patys jie nesugeba sukurti pridėtinės vertės ir nesugeba gyventi bendruomeniškai. Jie prasiskolina ir sužlugdo/iššvaisto viską kas jiems, istorijos vingrių pasekoje, atlieka nuo buvusių šeimininkų.

Mūsų ilgai prievartautas „elitas“, netekęs vieno šeimininko ir susipainiojęs savo vergiškame „darom ką norim“, jau dabar karštligiškai ieško naujo vegvaldžio iš kurio galėtų gauti nurodymus kaip elgtis. Laisvai gyventi jie nesugeba...

[senasnamas]

Zuokas vėl įtariamas supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus

Vis painiojasi ir painiojasi tie interesai :

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje šiandien kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl dar vieno galimo Vilniaus mero Artūro Zuoko įvykdyto viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Įtarimas konservatoriams-krikdemams kilo po to, kai Vilniaus miesto taryba praėjusį trečiadienį A. Zuoko suburtos valdančiosios koalicijos balsų dauguma pritarė sprendimui taikyti lengvatinį automobilių statymo tarifą iš esmės tam tikro vieno verslo subjekto naudai.

[J.U.]

Zuokas vėl įtariamas supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus

Vis painiojasi ir painiojasi tie interesai :

Jau baigia užknisti tas taip vadinamas politkorektiškumas. Pavogęs ir paėmęs kyšį vadinamas supainiojusiu interesus, čigonai pradėti vadinti romais, iškrypėliai vadinami seksualinėmis mažumomis o nelaimingi žmonės, visą laiką vadinti invalidais, tapo specialiųjų poreikių žmonėmis.