Politika

[Wycka]

Apklausos rodo, kad kitus rinkimus į Seimą laimės šiuo metu opozicijoje esančios partijos. Pasak Socialdemokratų vadovo A. Butkevičiaus, jau yra pasiektas principinis susitarimas dėl bendradarbiavimo po rinkimų su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu bei Tvarkos ir teisingumo lyderiu Rolandu Paksu.

Regis, viskas kaip ir aišku, tačiau neaišku, kodėl mes, lietuviai, po rinkimų valdžioje norime matyti šiuo metu opozicijoje esančias partijas.

Apklausos rodo viso elektorato nuomonę, kai tuo tarpu per rinkimus prie urnų ateina tik aktyvioji jo dalis. Ne paslaptis, kad pasyvusis elektoratas praktiškai nuo pat LR atkūrimo simpatizuoja kairei (beveik išskyrus 2000 metus, kai trumpam tuo elektoratu pasinaudojo liberalai ir socialliberalai).
Dabartinė vyriausybė valdžioje jau 2,5 metų, bet iš opozicijos vis dar negirdėti konstruktyvios kritikos bei originalių idėjų, ką, kodėl ir kaip jie darytų kitaip. Vis stenama apie progresinius mokesčius, kol galiausiai apie juos užsiminė net patys konservatoriai. Spėju, situacijai iš esmės nesikeičiant, už 1,5 metų regėsime 'Vaivorykštę'.

[Gytaz]

Svarbiausia, kad nebūtų pranašaujamo baisiojo (ir realiausiai atrodančio) darinio LSDP+DP+TT. Bet kas kitas būtų geriau, nors ir mažiau realu. Tarkime, TS-LKD, susivieniję liberalai ir DP gal būtų visai įmanomas variantas. Uspaskichas atrodo linkęs kalbėti ir su dešiniaisiais, taigi viskas įmanoma, tuo labiau, kad jis pats pastaruoju metu save vadina liberalu, bent ekonomikos atžvilgiu. Aišku, kol kas dar sunku kažką prognozuoti, juk gali dar ir naujų politinių jėgų atsirast (kap prieš kiekvienus rinkimus), neaišku, ar liberalams pavyks susitarti...

[Eidvis]

Apklausos rodo viso elektorato nuomonę, kai tuo tarpu per rinkimus prie urnų ateina tik aktyvioji jo dalis. Ne paslaptis, kad pasyvusis elektoratas praktiškai nuo pat LR atkūrimo simpatizuoja kairei (beveik išskyrus 2000 metus, kai trumpam tuo elektoratu pasinaudojo liberalai ir socialliberalai).
Dabartinė vyriausybė valdžioje jau 2,5 metų, bet iš opozicijos vis dar negirdėti konstruktyvios kritikos bei originalių idėjų, ką, kodėl ir kaip jie darytų kitaip. Vis stenama apie progresinius mokesčius, kol galiausiai apie juos užsiminė net patys konservatoriai. Spėju, situacijai iš esmės nesikeičiant, už 1,5 metų regėsime 'Vaivorykštę'.

Būtent. Apklausos teparodo visuomenės nuomonę, o ne tų, kurie eina prie urnų. O prie urnų labiau linkę eiti tie, kurie bent kažkiek domisi politika ir žino už ką balsuoti, dėl to TS-LKD turėtų būti I-II vietoje pagal balsus, tačiau bet kokiu atveju tai nebus pakankamai tai pačiai koalicijai išlaikyti.

Aš ištiesų neseniai pakeičiau savo nuomonę dėl internetinio balsavimo ir šiuo metu esu prieš jį. Ankščiau maniau, kad internetu naudojasi intelektualesnioji visuomenės dalis ir dėl to į seima būtų renkama protingiau, tačiau dabar jau matau, kad internetu naudojasi dauguma, o įvedus internetinį balsavimą - balsuotų ir ta visuomenės dalis, kurie politika visiškai nesidomi, kurie net nežino už ką reikėtų balsuoti ir kitomis sąlygomis net nesivargintų eiti iki balsadėžių, bet kadangi tai gali būtų atlikti niekur neinant - tai ko jau nepabalsuoti už biesas žino ką. Dėl to tikiuosi, kad internetinis balsavimas dar greitai nebus įvestas.

Svarbiausia, kad nebūtų pranašaujamo baisiojo (ir realiausiai atrodančio) darinio LSDP+DP+TT. Bet kas kitas būtų geriau, nors ir mažiau realu. Tarkime, TS-LKD, susivieniję liberalai ir DP gal būtų visai įmanomas variantas. Uspaskichas atrodo linkęs kalbėti ir su dešiniaisiais, taigi viskas įmanoma, tuo labiau, kad jis pats pastaruoju metu save vadina liberalu, bent ekonomikos atžvilgiu. Aišku, kol kas dar sunku kažką prognozuoti, juk gali dar ir naujų politinių jėgų atsirast (kap prieš kiekvienus rinkimus), neaišku, ar liberalams pavyks susitarti...

LSDP+DP+TT derinys ištiesų atrodo realiausiai, tačiau šitas darinys turi vieną blogą įdą, kuri gali pakenkti jam pačiam - tai korupcija. Tiek DP, tiek ir TT yra smarkiai linkusi į korupciją, o tai gali sugriauti tokią koaliciją, kaip ir buvo praeitoje kadencijoje su darbo partija ir jų juodąja buhalterija. Dar mes turime ir kietą prezidentę, kuri (tikiuosi) naująjai koalicijai išliks dar labiau kritiška ir dar labiau reikli. Tikiuosi, kad skabys ministrų galvas vieną po kitos, jeigu populistai sumanys į ministerijas sukišti "saviakus", o ne kažkiek protaujančius profesionalus iš šalies.

Galimas, nors ir mažiau realus, ir kitas variantas - kad Darbo partija jungsis prie dešiniųjų. Kad taip gali būti, parodė ir savivaldybių rinkimai, per kuriuos DP ir TT (ir galbūt LSDP) buvo susitarę remti vieni kitų kandidatus, o Kaune TT sulaužė šitą susitarimą ir pasuko kitu keliu. Tada kilo šioks toks konfliktas ir Uspaskichas pareiškė, kad rems bet kokį kandidatą į Kauno merus, jeigu tai tik nebus iš Tvarkos ir Teisingumo, o šitą partiją jisai įvardijo kaip "nesilaikančia pažadų ir nepatikima". Tačiau šitoje vietoje gali sukliudyti Darbo partijos byla, nes jinai tuo metu turėtų eiti į pabaigą, o Uspaskichas už paramą dešiniesiams gali pareikalauti kokių nors nuolaidų ir paramos DP byloje, o kaip žinome konservatoriai yra bene principingiausia partija ir joikių nuolaidų ar paramos dėl DP bylos tikriausiai neteiks.

Kas dar gali keistis iki rinkimų, tai yra liberalų padėtis. Aš labai tikiuosi, kad jie susivienis, nes kitu atveju bent viena liberalų partija turėtų kristi iš kovos, neperžengusi 5% barjero, o tai būtų didelis pralaimėjimas dešiniesiems.

Tai pat neaiškus ir Zuoko faktorius. Po tokios sekmės savivaldybių rinkimuose, Zuokas noromis nenoromis turėtų galvoti ir apie seimą. Tačiau rinkimai į seimą vyksta ne tik Vilniaus savivaldybėje, o ir visoje Lietuvos, kur Zuokas ne tik kad neturi savų žmonių, tačiau ir tokios didelės paramos. Dėl to būčiau linkęs manyti, kad jam nepavyktų peržengti 5% reikiamo barjero. Zuoko patekimas į seimą taip pat nebūtinai būtų geras dalykas. Tiesą sakant Zuokas yra labiau linkęs vienytis su kairiaisiais, vien dėl to, kad iš abejų liberalių partijų jisai buvo prieš tai išmestas, o konservatoriai vėlgi buvo tie, kurie buvo principingiausi ir pareiškimais, kad su vagimi neis į koaliciją, Zuoką atstūmė.

Tačiau didžiausia gresmė kilo iš violetinės minios. Tiesą sakant, jeigu aš būčiau buvęs prezidentas ir būčiau turėjęs apsispręsti dėl Venckienės likimo, tai aš būčiau pasielgęs taip pat, kaip ir Grybauskaitė - palikęs ją dirbti teisėja. Nes, mąstant valstybiškai, tai teisme jinai gali pridaryti mažiau žalos, nei atėjusi į seimą. Taigi tikėtina, kad Lietuvoje nebus įkurta violetinė partija ir išvengsim dar vienos nesusipratėlių klounų partijos seime.

[Silber418]

Danija, o tiksliau, Danijos Liaudies Partija, toliau stebina Europą savo veiksmais ir prareiškimais. Visai neseniai buvo priimtas Šengeno sutarties taisykles pažeidžiantis įstatymas atkuriant valstybinę sieną (privalomą muito patikrinimą) Vokietijos - Danijos ir Danijos - Švedijos pasienio punktuose. Neužilgo spaudoje nuskambėjo pranešimai apie valstybės ketinimus atsisakyti narystės Šiaurės valstybių taryboje, o štai šiandien buvo prisimintas ir Arkties klausimas: Danija ketina pretenduoti į Šiaurės ašigalį. Reikšdama pretenzijas į Arktį, Danija rizikuoja įsvelti į ginčus su Norvegija, Rusija bei JAV.

[bebop]

Retai tokių straipsnių pasitaiko mūsų purvasklaidos pasaulyje. Džiugina ir tai, kad komentarai, sulaukę daugiausia teigiamų įverčių, yra palaikantys Kubilių.

D.Kreivys. Aš renkuosi A.Kubilių

[Perfect]

Retai tokių straipsnių pasitaiko mūsų purvasklaidos pasaulyje. Džiugina ir tai, kad komentarai, sulaukę daugiausia teigiamų įverčių, yra palaikantys Kubilių.

D.Kreivys. Aš renkuosi A.Kubilių

Aš taip pat renkuosi Kubilių

[Aleksas666]

Vilniaus meras Artūras Zuokas atsidūrė ligoninės reanimacijoje

Gal tai tik išpūstas burbulas, kad yra taip blogai, tačiau neatmesiu ir rimtesnių dalykų. Sekmės merui, tikėkimės, jog tai nieko rimto.

[Gytaz]

Džiaugiasi delfio komentatoriai kito nelaime... Zuokui linkiu greičiau atsigauti.

[Wycka]

Ech, Latvija...

Latvijos prezidentas rengia kreipimąsi į tautą, tikėtinas parlamento paleidimas

Latvijos nacionalinė televizija ir radijas šeštadienį nuo 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku transliuos prezidento Valdžio Zatlero kreipimąsi į tautą dėl padėties šalyje, pranešė šalies vadovo kanceliarija.
Paskelbus žinią apie būsimą V.Zatlerio kreipimąsi, keliamos įvairios prielaidos - manoma, kad prezidentas gali nuspręsti paleisti Latvijos Seimą.
Latvijos parlamentui nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šlesaro namuose, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Aivaras Endzinis paragino prezidentą apsvarstyti galimybę paleisti Seimą.
Latvijos konstitucijos 48-asis straipsnis suteikia prezidentui teisę inicijuoti parlamento paleidimą, nenurodant terminų, tačiau tokiu atveju turi būti skelbiamas referendumas.
Jeigu referendume daugiau nei pusė dalyvių balsuos už Seimo paleidimą, parlamentas laikomas paleistu, taip pat privalo būti paskelbti rinkimai, kurie turi įvykti ne vėliau nei po dviejų mėnesių nuo Seimo paleidimo.
Jeigu rinkėjai nepalaikys pasiūlymo nutraukti įstatymų leidėjų darbo, prezidentas laikomas atsistatydinusiu, o Seimas išrenka naują valstybės vadovą.
V.Zatlerio kadencija baigsis šių metų liepos 7 dieną.
Latvijos prezidentas V.Zatleris, dalyvavęs Varšuvoje vykusiame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime, į savo šalį grįš šeštadienio popietę.

[Wycka]

Latvijos prezidentas rengia kreipimąsi į tautą, tikėtinas parlamento paleidimas

Latvijos prezidentas V.Zatleras prašo tautos paleisti parlamentą

Latvijos prezidentas Valdis Zatleras šeštadienį vakare kreipėsi į tautą, prašydamas jos leidimo nutraukti Seimo įgaliojimus.
Kadenciją baigiantis prezidentas V. Zatleras, kreipdamasis į Latvijos žmones pažymėjo, esą toks jo sprendimas gali sumaišyti kortas siekiant antrosios prezidento kadencijos.
Tačiau savo sprendimo motyvu prezidentas įvardijo neseniai Latvijos Seimą supurčiusį skandalą, kuomet parlamentas nedavė leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šlesaro namuose.
V. Zatleras kreipiasi į Latvijos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Seimo įgaliojimų nutraukimo. Tokiu būdu Latvijos prezidentas žaidžia su ugnimi, mat referendumui nepavykus, posto netektų jis pats.
Tiesa, tai V. Zatlerui ne itin aktualu, mat jo kadencija baigiasi liepos 7 d., o dabartinės kadencijos parlamentas, regis, netrykšta noru palaikyti jo kandidatūrą antrai prezidento kadencijai. Spėjama, kad būtent politinis susipriešinimas, o ne moralinė krizė po prieštaringo Seimo sprendimo tapo pagrindiniu V. Zatlero motyvu kreiptis į tautą dėl parlamento paleidimo.
Lietuvos politikai bei diplomatai Seimo paleidimą Latvijoje laikytų neigiamu reiškiniu. Latvių parlamentas išrinktas tik prieš septynis mėnesius.
Šeštadienį V. Zatleras dėl padėties šalyje buvo susitikęs su premjeru Valdžiu Dombrovskiu, Seimo pirmininke Solvita Aboltina ir kitais aukštais pareigūnais. Tačiau derybos akivaizdžiai buvo bevaisės.
(...)

Lietuvos ambasadorius Latvijoje: Seimo paleidimas būtų parankus prorusiškoms jėgoms

Po Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimo skelbti referendumą dėl Seimo paleidimo kaimyninėje šalyje gali sustiprėti prorusiškos jėgos, mano Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis. Anot jo, Latvijos prezidentas vykdo politinį kerštą, taip statydamas visą šalį į nepavydėtiną padėtį.
Prezidentą Latvijoje skiria parlamentas, tačiau jo paleidimas antros kadencijos siekiančio V. Zatlero kėdės veikiausiai neišgelbės. A. Valionis teigė, esą tokiu savo sprendimu V. Zatleras iš savęs atima net teorinius šansus išlaikyti prezidento postą. Mat referendumas turėtų įvykti maždaug po dviejų mėnesių, tad šalies prezidentą teisėtai tvirtins šios kadencijos parlamentas. Net jeigu referendumas įvyks, o dauguma latvių pasisakys už Seimo paleidimą, parlamento įgaliojimai nutrūks tik dar po dviejų mėnesių – maždaug spalį.
„Prezidento rinkimai kitą savaitę vis tiek įvyks. Seimas iki referendumo gali priimti visus sprendimus, ir jie visi bus teisėti – taip pat ir prezidento rinkimai. Birželio 2 d. – prezidento rinkimai, liepos 7 d. nutrūksta jo įgaliojimai. Referendumas dar nebus įvykęs“, - pabrėžė A. Valionis.
Seimo paleidimas – labai tikėtinas
A. Valionis prognozuoja, kad referendumas įvyks. Esą taip pat labai tikėtina, kad dauguma jo dalyvių palaikys V. Zatlero siūlymą ir pasisakys už vos septynis mėnesius išdirbusio Latvijos Seimo paleidimą.
„Kaip ir visur, parlamentas Latvijoje yra tarp labiausiai nemėgstamų institucijų. Tai, ko gera, jeigu susirinks – tai ir paleis“, - svarstė diplomatas.
Anot ambasadoriaus, rusų tautybės elektoratas Latvijoje, kaip ir Lietuvos tautinės mažumos, yra labai aktyvus. Esą tai gali atsispindėti tiek referendume, tiek išankstiniuose Seimo rinkimuose, jeigu jie įvyks.
„Daug kas čia taip kalba, - sakė A. Valionis, paklaustas, ar V. Zatlero sprendimas didina tikimybę, kad prorusiškų jėgų įtaka Latvijos valdyme padidės. – Sunku pasakyti, bet labai gali būti. Rygoje daugiau kaip pusė gyventojų yra ne latviai.“
Ambasadoriaus teigimu, tikėtina, kad daugiau balsų išankstiniuose rinkimuose surinktų ne dabartiniai valdantieji, o opozicinės partijos.
Pašnekovas akcentavo, kad lig šiol latviams pavyko atskirti politinius kivirčus nuo valstybės valdymo, užtikrinti stabilumą. Tačiau kaip bus dabar – nežinia.
Diplomato žodžiais, reakcijos į V. Zatlero sprendimą Latvijoje įvairios, tauta pasidalijusi. „Vieni keikia V. Zatlerą, kiti – Seimą, treti sako, kad visi blogi“, - sakė A. Valionis.
Pakvipo „perversmo dvasia“
Anot ambasadoriaus, V. Zatleras savo veiksmais įstatymų nepažeidžia, tačiau parlamentui paskelbtas karas skleidžia prastą kvapą.
„Unikalus, manyčiau, atvejis. Bet politikoje viskas būna pirmą kartą. Čia bus precedentas Baltijos šalyse. Deja, gana įdomus. Prezidentas taip pasielgia kelios dienos iki savo rinkimų. Čia kažkokia perversmo dvasia... Viskas konstituciškai, bet V. Zatlero intencijos kvepia nelabai gražiai“, - nerimavo A. Valionis.
Pasak jo, į galvą ateina vienintelis įmanomas V. Zatlero elgesio paaiškinimas – politinis kerštas. „Kerštas tiesiog. Žmogus pasirodė, manau, menkesnis, nei turėtų būti prezidentas“, - konstatavo A. Valionis.
Pakiš koją įpėdiniui?
Beje, ambasadoriaus teigimu, Latvijos konstitucija šioje situacijoje užmina didelę mįslę. Mat jeigu referendumas nepasiseks, pagal konstituciją prezidentas turės netekti įgaliojimų. Tačiau V. Zatleras tuomet, kai vyks referendumas, jau nebebus prezidentu. Tad yra teorinė galimybė, kad dėl žlugusio referendumo bėdų turėtų V. Zatlero įpėdinis – kas jis bebūtų.
„Jeigu referendumas baigiasi blogai prezidentui – tada jis netenka posto. Bet šiuo atveju nebebus to prezidento, kuris priėmė šitą sprendimą. Yra tokių konstitucinių „kabliukų“, kurių šeštadienio vakare negaliu komentuoti, nes pats nežinau“, - sakė A. Valionis.
Pasak jo, šiuo metu dėl šios konstitucinės nuostatos aiškinimo Latvijoje kilo tikras chaosas. Esą inicijuojami ir kreipimaisi į Konstitucinį Teismą dėl būsimojo prezidento likimo.

[Kecal]

„Kerštas tiesiog. Žmogus pasirodė, manau, menkesnis, nei turėtų būti prezidentas“, - konstatavo A. Valionis.

Sakyčiau, kad Lietuvos ambasadoriui būtų pats metas prikąsti liežuvį... Balansuoja ant pavojingos ribos.

[Wycka]

Sakyčiau, kad Lietuvos ambasadoriui būtų pats metas prikąsti liežuvį... Balansuoja ant pavojingos ribos.

Pritariu. Aš taip pat manau, kad jokia užsienio valstybė (ta prasme valstybės pareigūnai), net pati artimiausia, neturėtų kištis bei viešai interpretuoti kitos šalies vidaus politikos.

[Wycka]

Sakyčiau, kad Lietuvos ambasadoriui būtų pats metas prikąsti liežuvį... Balansuoja ant pavojingos ribos.

Kecal, pasirodo, pataikei kaip pirštu į akį

Užsienio reikalų ministerija dėl A.Valionio pasisakymų atliks tyrimą

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įspėjo Lietuvos ambasadorių Latvijoje Antaną Valionį dėl pastarojo pasisakymo apie politinę situaciją Latvijoje prezidentui Valdžiui Zatlerui inicijavus šalies parlamento paleidimą.
A.Valionis komentuodamas V.Zatlero sprendimą siekti parlamento paleidimo sakė, jog Latvijos prezidento "intencijos kvepia nelabai gražiai".
"Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 30 dieną įspėjo Lietuvos ambasadorių Latvijoje Antaną Valionį, kad Lietuvos diplomatai nors ir disponuoja teise komentuoti vienus ar kitus klausimus, tačiau jų pareiga daryti tai korektiškai, su pagarba kitos valstybės suverenumui ir jos politikams", - rašoma Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
(...)

[Wycka]

Kažko panašaus ir reikėjo tikėtis...

A.Valionis pasiprašė atšaukiamas iš ambasadoriaus pareigų Latvijoje

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis pasiprašė atšaukiamas iš pareigų po to, kai pareiškęs, jog Latvijos prezidento Valdžio Zatlero intencijos skelbti referendumą dėl Seimo paleidimo kvepia nelabai gražiai ir gali sustiprinti prorusiškas jėgas, sukėlė diplomatinį skandalą. Apie savo apsisprendimą trauktis iš pareigų A. Valionis pranešė antradienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
(...)

Politologas: iki A. Valionio Lietuvos ambasadoriai tokių klaidų nedarė

Antano Valionio traukimasis iš Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigų buvo tikėtinas po jo pasisakymų apie padėtį šioje šalyje ir ypač jos Prezidentą Valdį Zatlerą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos tolesniems abiejų šalių santykiams, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
"Iš tikrųjų atomazga buvo gana tikėtina, būtų buvę sunku įsivaizduoti, kaip pats ambasadorius galėtų vykdyti savo funkcijas šalyje, kur gana nepagarbiai atsiliepia apie Latvijos prezidentą. Akivaizdu, kad Latvijos oficialių institucijų atstovai, net jei būtų išvengę oficialių demaršų, notų ar panašių priemonių, būtų visapusiškai ignoravę ir izoliavę ambasadorių po tokių pareiškimų. (...) Manau, kad sprendimai buvo priimti labai greitai, ryžtingai, ir iš esmės labai tikėtina, kad tai liks tik vieno žmogaus problema ir neturėtų keisti tarpvalstybinių santykių ir abiejų valstybių požiūrio viena į kitą", - sakė T. Janeliūnas.
(...)


Dar vakar Lietuvos premjeras nebuvo kategoriškas A. Valionio atžvilgiu:

Premjeras: A.Valionio žodžiai apie Latviją nelabai atsargūs

Premjeras Andrius Kubilius ambasadoriaus Latvijoje Antano Valionio žodžius apie situaciją kaimyninėje šalyje, kurie sukėlė latvių Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros nepasitenkinimą, pavadino nelabai atsargiais, tačiau teigė tikintis, kad šis nesusipratimas baigsis.
"Man būtų sunku vertinti, aš pats jų nesu girdėjęs. Galiu vertinti gal kaip nelabai atsargius žodžius, bet ambasadorius atsiprašė, Užsienio reikalų ministerija atliks savo papildomą tarnybinį tyrimą, ir tikiu, kad tam tikras nesusipratimas tuo požiūriu ir baigsis. Be abejo, ambasadoriai turi kalbėjimo ir elgesio kodeksą, kurio privalo laikytis", - antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
(...)

[Wycka]

Latvijoje vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas

Ketvirtadienį Latvijos Seime vyks pirmasis prezidento rinkimų turas. Seimas turės pasirinkti iš dviejų kandidatų - dabartinio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero, kuris prarado populiarumą tarp Seimo narių, gegužės pabaigoje apkaltinęs juos korupcija ir inicijavęs Seimo paleidimą, ir Seimo nario Andrio Berzinio.
Kandidatas, surinkęs mažiausiai 51 balsą iš 100 galimų, laimės pirmąjį rinkimų turą. Kitu atveju, bus rengiamas antrasis rinkimų turas.
V. Zatleras paragino surengti referendumą dėl Seimo paleidimo gegužės 28 dieną, tačiau referendumas įvyks liepos 23 dieną.
Jei Seimo nariai pritars, parlamentas bus paleistas. Tačiau jeigu Seimo nariai nepritars, kad parlamentas būtų paleistas, turės atsistatydinti V. Zatleras. Tuo atveju, jei dabartinis Latvijos vadovas laimėtų ketvirtadienį rengiamus prezidento rinkimus, parlamentas nebūtų paleistas.

[Gytaz]

Latvija turės naują prezidentą

Nuo liepos 7 d. Latvija turės naują prezidentą - 66 m. amžiaus buvusį bankininką Andrį Berzinį. Taip antrajame rinkimų ture nutarė Latvijos parlamentas.

Už p. Berzinį antrame rinkimų ture balsavo 53 deputatai. Pergalei reikėjo 51 balso. Pergalei reikėjo 51 balso. Už p. Zatlerą antrajame ture balsavo 41 parlamentaras.

Ponas Berzinis gimė 1944 m. Nytaurės miestelyje (Vidžemės kraštas). Jis baigė tuometinio Rygos politechnikos instituto radijo inžinerijos specialybę ir Latvijos universiteto Ekonomikos fakultetą.

Nuo 1970 m. p. Berzinis ėjo įvairias pareigas susivienijime "Elektrons" ir pakilo nuo inžinieriaus iki direktoriaus. 1988 m. jis tapo Latvijos TSR komunalinių paslaugų ministro pavaduotoju, o 1989 m. išrinktas į Valmieros rajono Tautos deputatų tarybą. 1990 m. p. Berzinis buvo išrinktas į Latvijos Aukščiausiąją Tarybą.

1993 m. būsimasis Latvijos prezidentas tapo "Latvijas Unibanka" prezidentu ir šiam bankui vadovavo iki 2004 m. Nuo 2006 iki 2009 m. jis ėjo "Latvenergo" valdybos pirmininko pareigas ir kartu nuo 2006 iki 2010 m. buvo Latvijos prekybos ir gamybos rūmų prezidentas. 2010 m. rudenį išrinktas į Latvijos Seimą.

Jau prieš rinkimus abejota, kad po praėjusios savaitės iniciatyvos surengti pirmalaikius rinkimus dabartinis prezidentas Valdis Zatleras bus išrinktas antrai kadencijai.

Sprendimą rengti referendumą dėl parlamento paleidimo p. Zatleras motyvavo tuo, kad Seimas nepatenkino generalinio prokuroro prašymo panaikinti neliečiamybę prieštaringos reputacijos parlamento nariui, buvusiam transporto ministrui Ainarui Šleseriui. Pasigirdo skirtingų šio žingsnio vertinimų - nuo bandymo gauti politinių dividendų prieš prezidento rinkimus Seime iki pagyrų turint tvirtą stuburą.

Referendumą dėl Latvijos Seimo paleidimo numatoma surengti liepos 23 d.

[spirit]

Oligarchinė valdžia latvijoj ima viršų. Kitaip nepavadinsi to, kas ten dabar vyksta.

[John]

Kaži, ką tai reiškia?

Iš pareigų traukiasi prezidentės atstovas spaudai L.Balsys
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=46323285

Klausiamas, dėl kokių priežasčių paliko prezidentės komandą, L.Balsys DELFI sakė, jog priežastys politinės ir asmeninės - esą nesutapo jo ir prezidentės požiūriai vertinant kai kuriuos politinio gyvenimo aspektus, tad tapo sunku atstovauti prezidentei ir išsakyti jos nuomonę.

[senasnamas]

Iš vienos pusės žiūrint, nuo kada prezidentas turi derinti savo požiūrį su savo atstovu spaudai? Iš kitos pusės - matyt, nėra lengva dirbti su prezidente . Sunku spėlioti, bet galbūt prezidentei nepatinka savo nuomonę turintys ir jos neslepiantys pavaldiniai. L. Balsio kvalifikacija niekam abejonių nekelia, be to, su Grybauskaite pažįstami jau ne pirmus metus. Į jo vietą kažin ar ateis labiau kvalifikuotas, tikėtina, kad tik labiau paklusnus. Paties pasitraukimo laikas (prieš metinį pranešimą) rodo, kad įvykę kažkokių asmenininių nesutarimų ir išėjimas nėra toks, kai abi pusės būna laimingos ir patenkintos.

[oranger]

Oligarchinė valdžia latvijoj ima viršų. Kitaip nepavadinsi to, kas ten dabar vyksta.

Apgailėtina šiaip, kai prezidentą renka parlamentas.