Parašė Petrozilijus Cvakelmanas
Rodyti pranešimą
Tačiau, apart elektros tiekimo problemų, kas išties yra rimta problema išjungus bent 3-4 tūkst. MW atominių jėgainių pajėgumų, visos kitos problemos neatrodo tokios nepataisomos. Vanduo nuslūgs, jei ne šiemet, tai kitąmet sužaliuos žolė, žmonės išvalys nuolaužas ir turės progą pasistatyt gražius miestus. Turint omeny, jog tas regionas, kurį paveikė šios kataklizmos, sukuria vos 2% Japonijos BVP (CNN minėjo prieš keliolika minučių), tai panašu, jog didesnio poveikio ekonomikos pajėgumams tai neturėtų turėti. Tačiau kiek darbo jėgos bus mobilizuota atstatant sugriautus miestus manau gali tapti rimtu stimulu Japonijos ekonomikai. Štai pavyzdžiui draudimo kompanijos, pinigus laikiusios obligacijose, ištrauks tuos pinigus ir išleis atstatant regioną. Draudikai spėja, jog 35 mlrd. dolerių sieks nuostolių kompensavimas, paskaičiuokime paprastai, Japonijos BVP 5 trilijonai USD, 35 mlrd. bus išleisti tiesiogiai atstatymams, poveikis ekonomikai skaičiuojamas paprastai 2,5-3,5 daugikliu (darbininkams, kurie ties iš naujo kelius, bus gaminami drabužiai, maistas ir t.t. ir pan.), taigi jei išmokos būtų išmokėtos per dvejus metus, tai sukurtų po 1% BVP augimą Japonijoje. Tai - labai daug. Žinoma, tai tik teoriniai skaičiavimai, tačiau istoriškai žinoma, jog kataklizmos, karai ir pan. tampa stipriu stimulu ekonomikai.
Dar ką norėčiau atkreipti dėmesį, tai į neįtikėtiną faktą, jog 9 balų žemės drebėjimas pats nesugriovė nei vieno didelio pastato - visi jie pritaikyti žemės drebėjimams ir neįtikėtina, jog atlaikė patį didžiausią drebėjimą, kokiam buvo ruošti. Galima tik spėlioti, kiek aukų būtų, jei japonai nebūtų taip pažengę su namų statyba, tačiau akivaizdu, jog kalbėtume ne apie dešimt tūkstančių dingusiųjų, o apie milijonus.
Komentuoti: