Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[LC.]

Atlyginimo tikrai nebuvo kam leisti.

Ir dėl to komunizmas yra gerai?

[Zorro]

Benzino kaina TSRS
(kainos už 10 litrų)
http://road-crimea.narod.ru/2005/p_price.htm

Po 40 kapeikų už litrą nuo 1991 gruodžio.

[LC.]

Benzino kaina TSRS
(kainos už 10 litrų)
http://road-crimea.narod.ru/2005/p_price.htm

Po 40 kapeikų už litrą nuo 1991 gruodžio.

1991 m. gruodį jau TSRS neliko. Ir geriau reikia kalbėt apie 1970 - 1985 metus, kai sovietinė ekonomika dar turėjo kažkokio potencialo (t.y. nebuvo tiek nusivažiavus žemyn, kaip 1986 - 1991 m.).

[Sula]

Dyzelinas, kiek pamenu, kainavo 4 ar 5 kapeikas,

70-ųjų pradžioje benzinas kainavo 7 kapeikas A-76, ir 10 kapeikų AI-93 (buvo deficitinis ir gamintas praktiškai dėl naujų tuomet LADA automobilių).
Po to 1978 metais ir 1982 buvo branginamas praktiškai po dvigubai. Dar prisimenu, kad su "Žiguliu" nulėkti iki Palangos studentui buvo gana brangu, 10 rublių į vieną galą. Pildavo 76-ą kai kas, bet suėsdavo variklį greitai.

1991 m. gruodį jau TSRS neliko. Ir geriau reikia kalbėt apie 1970 - 1985 metus, kai sovietinė ekonomika dar turėjo kažkokio potencialo (t.y. nebuvo tiek nusivažiavus žemyn, kaip 1986 - 1991 m.).

Ten parašyta "до распада СССР", t.y. iki pat 1991 m. gruodžio nuo degalų krizės laikų.

[Eimantas]

Dyzelinas, kiek pamenu, kainavo 4 ar 5 kapeikas, dar reikėtų pridėti mokesčius už šilumą, elektrą ir komunalines paslaugas. Atlyginimo tikrai nebuvo kam leisti.

Į ką tą dyzeliną pilti? Į nuosavą Kamazą ar Ikarusą?

[liutass]

Į ką tą dyzeliną pilti? Į nuosavą Kamazą ar Ikarusą?

Labai sekmingai pildavo i tankus ir BTR'us, bet Lietuvos zmonems tai buvo liudnas rezultatas. Pamenu, net prie juros vakarais negalima buvo eiti, pasienio ruozas, matai...

[Eimantas]

Į BTR'us ir tai epochos pabaigoje, nes BTR60 ir BTR70 su benzininiais varikliais

[Al1]

Beabejo, pažįstų ir tokių, kuriems labai sunkiai sekasi persiorientuoti (tiesiog tokie labai prie tinginio yra), ir jiems tada aišku buvo daug geriau. Tačiau tie, kurie anuomet negyveno, bet dabar labai giria ar peikia sitemą irgi negali būti visiškai objektyvūs.

Prie tinginio tai prie tinginio. Yra ir tokių. Bet yra ir kitokių. Pavyzdžiui, vagių valdžioje. Kurie tuomet vogė ir dabar vagia iš valstybės. Jiems nereikėjo per daug persiorientuoti.

Pagal tokią logiką mes turėtume aukštinti vokiškąjį ir itališkąjį nacizmą, nes tais laikais negyvenome, taigi nežinome tų sistemų pliusų.

O gal, sakysite, nebuvo pliusų? Gal tai, ką aš dabar pasakiau, yra holokausto neigimas ir fašizmo šlovinimas? Vertinti reikia objektyviai ir blaiviai, o ne vien tik pagal nustatytus politinio korektiškumo šablonus. Deja, Tarybinė sistema taip dabar oficialiai ir vertinama.

[Zosys]

čia tiek prirašyta apie vergus, vergystę ir vergvaldystę, kad beskaitydamas tikrai lauki šmėstelint bent vieno apibrėžimo,

tačiau ne... visi kalba daugmaž metaforom, o tuo tarpu vergavimas susijęs visų pirma su asmens laisvės nebuvimu. Tai ko gi nepavardinus tokių pavyzdžių? Lietuvoje jūs jų nerasite (netgi LDK feodalizme nebuvo tikros vergovės, nes baudžiauninkų asmeninis turtas buvo prie jų pririštas, baudžiauninkai pvz. galėjo liudyti teisme ir t.t...)

Tuo tarpu SSRS visgi būta tikros vergovės:

pvz. nuo 1981 m. į Sovietų Sąjungą atgabenti dešimtys tūkstančių vietnamiečių, kurie teisiniu vergų statusu atidirbinėjo komunistinio Vietnamo skolas mūsų komunistinei "tėvynei". Aš jau nekalbu apie "baudžiavinio tipo" ekonomiką Rusijoje nuo ansktyvųjų kolhozų (kolūkiečiai be pasų) iki šiandieninės "rusišikos ekonomikos" (ką kalbėti, jei net tokius pastatus kaip Leningrado AES (!) šiuo metu stato atvykėliai su atimtais pasais).

[micku]

Dyzelinas, kiek pamenu, kainavo 4 ar 5 kapeikas, dar reikėtų pridėti mokesčius už šilumą, elektrą ir komunalines paslaugas. Atlyginimo tikrai nebuvo kam leisti.

Dyzelino nebuvo kur pilt... Net GAZai ir ZILai ant benzo dirbo. Su dyzelinu kurendavo krosnys Elektra - 4 kapeikos už kWh, komunalinės irgi kapeikas kainavo. Vnz. didziausias to periodo pasiekimas, kad turėjai narvelį, iš kurio tavęs niekas neišvarys, kurį visada apmokėsi ir turėjai pigų maistą, kuriam visada turėsi kapeiką ir badu nemirsi.

[Al1]

čia tiek prirašyta apie vergus, vergystę ir vergvaldystę, kad beskaitydamas tikrai lauki šmėstelint bent vieno apibrėžimo,

tačiau ne... visi kalba daugmaž metaforom, o tuo tarpu vergavimas susijęs visų pirma su asmens laisvės nebuvimu. Tai ko gi nepavardinus tokių pavyzdžių? Lietuvoje jūs jų nerasite (netgi LDK feodalizme nebuvo tikros vergovės, nes baudžiauninkų asmeninis turtas buvo prie jų pririštas, baudžiauninkai pvz. galėjo liudyti teisme ir t.t...)

Tuo tarpu SSRS visgi būta tikros vergovės:

pvz. nuo 1981 m. į Sovietų Sąjungą atgabenti dešimtys tūkstančių vietnamiečių, kurie teisiniu vergų statusu atidirbinėjo komunistinio Vietnamo skolas mūsų komunistinei "tėvynei". Aš jau nekalbu apie "baudžiavinio tipo" ekonomiką Rusijoje nuo ansktyvųjų kolhozų (kolūkiečiai be pasų) iki šiandieninės "rusišikos ekonomikos" (ką kalbėti, jei net tokius pastatus kaip Leningrado AES (!) šiuo metu stato atvykėliai su atimtais pasais).

Tik nereikia pradėti... Vergovė yra plati sąvoka, nebūtinai tai fizinė nelaisvė ar priklausomybė kitam žmogui. Seksualinė vergovė šiais laikais Vakaruose klesti. Lietuva nuo to nuošalyje nelieka, nes ją tai paliečia tiesiogiai (moterys, merginos). Dabar klesti kita - ekonominė vergovė. Žmonės vergauja bankams. Skola ne žaizda, neužgis. Grąžinti reikia. Sakysi, o kas kaltas, nereikėjo imti kredito. Nei velnio. Bankai melavo.
Dar priminsiu, kaip senovėje laisvi žmonės tapdavo vergais, feodalizmo pradžioje tapdavo vergais. Ir už skolas!

Vietnamiečiai nebuvo jokie vergai. Tiesiog TSRS trūko nekvalifikuotos darbo jėgos, o Vietnamas jos pasiūlė. Vietnamiečiams mokėjo mažiau nei vietiniams, o skirtumas ėjo padengti Vietnamo skolą. Dabar tai galima būtų įvardinti maždaug panašiai kaip darbuotojų nuomą. Beje, atlyginimą vietnamiečiai gaudavo ne iš Vietnamo, o iš darbdavio. Taip kad jie nebuvo jokie vergai, atidavinėję algą savo komunistinei tėvynei. Tiesiog juodadarbiai.

O dabartinės Rusijos nereikia lyginti su TSRS - ten dabar laukinis kapitalizmas.

Dyzelino nebuvo kur pilt... Net GAZai ir ZILai ant benzo dirbo. Su dyzelinu kurendavo krosnys Elektra - 4 kapeikos už kWh, komunalinės irgi kapeikas kainavo. Vnz. didziausias to periodo pasiekimas, kad turėjai narvelį, iš kurio tavęs niekas neišvarys, kurį visada apmokėsi ir turėjai pigų maistą, kuriam visada turėsi kapeiką ir badu nemirsi.

O ar blogai, kad visi turėjo darbą ir pragyvenimo šaltinį?

[Zosys]

O dabartinės Rusijos nereikia lyginti su TSRS - ten dabar laukinis kapitalizmas.

kad ir ką bestatytų Rusijoje, visada gaunasi kažkoks kažkas laukinis... laukinis "feodalizmas", laukinis "baudžiavinis kapitalizmas", vėliau laukinis "carinis kapitalizmas", dar vėliau laukinis "karinis socializmas", po to laukinis "brandusis socializmas", 80-taisiais pažadėtasis "komunizmas" taip ir neužgimė (joks nesigavo - nei laukinis, nei kultūringas) ir pagaliau laukinis "putininis kapitalizmas"...

o kas dėl tų nelaimingų vietnamiečių, tai jie išties buvo beveik vergai:

1) apgaulės būdu užverbuoti Vietname,
2) atvežti lyg gyvuliai su tolesniu judėjimo laisvės apribojimu,
3) dirbo už maistą ir nei vienas negavo net kapeikos už savo darbą,
4) apribotos elementarios pilietinės teisės (net be teisės į santuoką) ir t.t.

[micku]

O ar blogai, kad visi turėjo darbą ir pragyvenimo šaltinį?

Gerb. Al1,
Kad visi turėjo darbą ir pragyvenimo šaltinį yra labai gerai. Klausimas kitoks. Kas ir kiek ir kam už tai mokėjo?

Įsivaizduok, kad radau savo sklype aukso gabalą. Ir nusprendžiau, kad tuo mano laimikiu pasinaudos visas mano kaimas. Išperku visas parduotuves ir paslaugų įmones kaime ir skelbiu, kad už rastus pinigus statau mašinų gamyklą ir visi kaimo gyventojai turės joje darbą. "Valio!" - šaukia kaimo gyventojai. Bet yra viena sąlyga - už kaimo ribų niekas neturi teisės kelt kojos. "Gerai" - sutinka kaimo gyventojai. Ir prasideda "laimingas" gyvenimas. Visi eina į darbą, aš visiems moku atlyginimą, visi eina į vienintelę parduotuvę, perka tokia pat dešrą... Bet... prastai sekasi su mašinų realizacija. Pardaviau jų kažkiek savam kaime, keletą kaimyniniam kaimui ir viskas. Bet žmonėm reikia mokėti atlyginimus, atvežt prekių į parduotuvę, sumokėti už jų trobų šildymą. Na... be problemų, kol yra aukso luitas, po gabaliuką parduodam biržoje ir atsiskaitom. Bet... žmonėm pradeda nepatikti. Atsibodo vienintelė parduotuvė su vienintele dešra, atsibodo prastas "tiotios Frosios" aptarnavimas paslaugų įmonėje... O aukso luitas mažėja... o mašinų niekas neperka, nes prastos, daug benzo ryja, o, kad modernizuoti reik specialistų iš kaimynų pakviest... o negalim ir... vieną gražią dieną auksas baigiasi ir... na, aišku, kaimiečiai gerai pagyveno, kol buvo to aukso, bet...

PS pamiršau dar paminėt, kad visi kaimiečiai per mano gimtadienį privalo dainuoti: "Šlovė mūsų mylimiausiam ir brangiausiam Micku!!!" ir dar kiekvieną dieną prieš ir po darbo dainuoti " Ačiū mylimiausiam ir brangiausiam Micku už mūsų laimingą gyvenimą!!!"

[Al1]

kad ir ką bestatytų Rusijoje, visada gaunasi kažkoks kažkas laukinis... laukinis "feodalizmas", laukinis "baudžiavinis kapitalizmas", vėliau laukinis "carinis kapitalizmas", dar vėliau laukinis "karinis socializmas", po to laukinis "brandusis socializmas", 80-taisiais pažadėtasis "komunizmas" taip ir neužgimė (joks nesigavo - nei laukinis, nei kultūringas) ir pagaliau laukinis "putininis kapitalizmas"...

o kas dėl tų nelaimingų vietnamiečių, tai jie išties buvo beveik vergai:

1) apgaulės būdu užverbuoti Vietname,
2) atvežti lyg gyvuliai su tolesniu judėjimo laisvės apribojimu,
3) dirbo už maistą ir nei vienas negavo net kapeikos už savo darbą,
4) apribotos elementarios pilietinės teisės (net be teisės į santuoką) ir t.t.

Brandusis socializmas nebuvo laukinis. Apie jį ši tema ir yra. Kapitalizmas Rusijoje, deja, joks ne Putininis. Labiausiai laukinis kapitalizmas buvo Jelcino laikais. O tai, kad atėjęs į valdžią Putinas pagerino socialinę ir ekonominę aplinką bei sustiprino valstybės pozicijas tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje, yra normalu ir visiškai pateisinama iš Rusijos pozicijų. Taip, daug kam iš užsienio šalių tai nepatinka. Tai irgi natūralu, tik neturi peraugti į isteriją ir drabstymąsi purvais. Įdomu, kokius epitetus išgirstume ir kokia propaganda ant Lietuvos lietųsi, jei pas mus valdžią per rinkimus paimtų ne vietos ir užsienio kapitalui, globalistams padlaižiaujantys kosmopolitai, bet tvirtai nacionalinius interesus ginantys politikai?

Dėl vietnamiečių nereikia meluoti. Važiavo jie lasvai apsisprendę, nes puikiai surato, kad TSRS jie uždirbs daug daugiau nei krizės krečiamame Vietname.
Niekas jų judėjimo laisvės neribojo. Buvo organizuojami 3 mėnesių rusų kalbos kursai ir pirmyn į darbą. Juk dirbti atvažiavo, o ne turistauti. Žinoma, kad juos siųsdavo ten, kur reikia darbo jėgos, o ne kur vietnamiečiai nori. Tokios buvo sąlygos. O kokį kitokį darbą jie galėjo rasti TSRS patys? Jokio, nes kalbos nemokėjo, kvalifikacijos irgi neturėjo (atvykdavo jaunimas), būstą susirasti irgi buvo ne taip paprsasta. Darbdavys aprūpindavo būstu ir mokėjo atlyginimą. Taip kad nereikia meluoti, kad dirbo už maistą. Dar kartą sakau, kad jie gaudavo algą į rankas, o ne per Vietnamo LR ambasadą ar kitais keliais. Apie kokias pilietines vietnamiečių teises TSRS kalbi, jei jie nebuvo TSRS piliečiais?

[Al1]

Gerb. Al1,
Kad visi turėjo darbą ir pragyvenimo šaltinį yra labai gerai. Klausimas kitoks. Kas ir kiek ir kam už tai mokėjo?

Įsivaizduok, kad radau savo sklype aukso gabalą. Ir nusprendžiau, kad tuo mano laimikiu pasinaudos visas mano kaimas. Išperku visas parduotuves ir paslaugų įmones kaime ir skelbiu, kad už rastus pinigus statau mašinų gamyklą ir visi kaimo gyventojai turės joje darbą. "Valio!" - šaukia kaimo gyventojai. Bet yra viena sąlyga - už kaimo ribų niekas neturi teisės kelt kojos. "Gerai" - sutinka kaimo gyventojai. Ir prasideda "laimingas" gyvenimas. Visi eina į darbą, aš visiems moku atlyginimą, visi eina į vienintelę parduotuvę, perka tokia pat dešrą... Bet... prastai sekasi su mašinų realizacija. Pardaviau jų kažkiek savam kaime, keletą kaimyniniam kaimui ir viskas. Bet žmonėm reikia mokėti atlyginimus, atvežt prekių į parduotuvę, sumokėti už jų trobų šildymą. Na... be problemų, kol yra aukso luitas, po gabaliuką parduodam biržoje ir atsiskaitom. Bet... žmonėm pradeda nepatikti. Atsibodo vienintelė parduotuvė su vienintele dešra, atsibodo prastas "tiotios Frosios" aptarnavimas paslaugų įmonėje... O aukso luitas mažėja... o mašinų niekas neperka, nes prastos, daug benzo ryja, o, kad modernizuoti reik specialistų iš kaimynų pakviest... o negalim ir... vieną gražią dieną auksas baigiasi ir... na, aišku, kaimiečiai gerai pagyveno, kol buvo to aukso, bet...

PS pamiršau dar paminėt, kad visi kaimiečiai per mano gimtadienį privalo dainuoti: "Šlovė mūsų mylimiausiam ir brangiausiam Micku!!!" ir dar kiekvieną dieną prieš ir po darbo dainuoti " Ačiū mylimiausiam ir brangiausiam Micku už mūsų laimingą gyvenimą!!!"

Šį vaikišką ir visai su TSRS nieko bendro neturintį "pavyzdį" gali pasakoti kam nori, tik ne man.

[John]

Šį vaikišką ir visai su TSRS nieko bendro neturintį "pavyzdį" gali pasakoti kam nori, tik ne man.

Šiaip, jis teisus. Na gal tik analogija su aukso gabalu pernelyg graži.

Kitais žodžiais tariant, buvo ekonomika, kurios veikimas nebuvo grįstas elementaria ekonomine logika ir dėsniais t.y. buvo riboti resursai, kurie buvo naudojami neadekvačiai ir mažėjo greičiau, nei buvo kuriami ar iš kitur gaunami nauji resursai. Taigi, per keliasdešimt metų viskas buvo iššvaistyta, kol vien dieną tapo taip blogai, kad ėmė trūkti kai kurių pagrindinių maisto produktų. Tuo ir baigėsi. O aukso gabalo nebuvo. Buvo krūva į vieną narvą suvarytų darbininkų, kuriems buvo žadamas šviesus rytojus, kuris niekada neatsitiko.

Visuomenei valdyti reikia paprastos logikos: duonos ir žaidimų. Nei to, nei to SSRS nebuvo ir galų gale žmones užkniso. O Š.Korėjos variantas irgi negalėjo egzistuoti, nes tai visgi ne viena tauta ir kur kas didesnė teritorija. O Kinijos variantui SSRS pusgalviams neužteko košės galvose.

[micku]

Šiaip, jis teisus. Na gal tik analogija su aukso gabalu pernelyg graži.

Kitais žodžiais tariant, buvo ekonomika, kurios veikimas nebuvo grįstas elementaria ekonomine logika ir dėsniais t.y. buvo riboti resursai, kurie buvo naudojami neadekvačiai ir mažėjo greičiau, nei buvo kuriami ar iš kitur gaunami nauji resursai. Taigi, per keliasdešimt metų viskas buvo iššvaistyta, kol vien dieną tapo taip blogai, kad ėmė trūkti kai kurių pagrindinių maisto produktų. Tuo ir baigėsi. O aukso gabalo nebuvo. Buvo krūva į vieną narvą suvarytų darbininkų, kuriems buvo žadamas šviesus rytojus, kuris niekada neatsitiko.

Visuomenei valdyti reikia paprastos logikos: duonos ir žaidimų. Nei to, nei to SSRS nebuvo ir galų gale žmones užkniso. O Š.Korėjos variantas irgi negalėjo egzistuoti, nes tai visgi ne viena tauta ir kur kas didesnė teritorija. O Kinijos variantui SSRS pusgalviams neužteko košės galvose.

Na, aukso gabalas, visų pirmą buvo "juodas auksas". Kol kainos buvo geros, galima buvo jo sąskaitą kamšyt skyles. Reikėtų pastudijuoti TSRS importo-eksporto struktūrą. Bet, kiek pamenu, reikėjo importuoti net grudus... Kita medalio pusė, tai beviltiškai techniškai pasenę ir darbo įrankiai ir produktai, kurie tais įrankiais buvo gaminami. Labai geras pavyzdis legendinis tarybinis Žiguliukas. 1965m. italų pagaminto Fiat 124 kopija, jei dar 1970 buvo pakankamai įsipaišęs į savo laikotarpį, tai atsiprašant, 1987m. "auksinė svajonė" šeštukas SUPER LUX (tas pats Fiatas po face liftingo) buvo totalus anachronizmas. Ir taip buvo kiekvienoje srityje, na išskyrus gal kosmosą ir ginkluotę.

[LC.]

„Anie“ laikai „anų laikų“ žmonių akimis
Žilvinas Šilėnas / LLRI blog'as
2011-07-24 16:06

Institute užtikau įdomią 1988 metų knygelę „Jėgų telkimo metas”. Kaip teigia aprašymas „Knygelę sudaro trys straipsniai iš laikraščių „Pravda”, „Sovetskaja kultūra” ir „Izvestija, skirti pasiruošimui XIX sąjunginei partinei konferencijai”. Ant viršelio puikuojasi planinės ekonomikos reliktas - kaina - „25 kp” (bet prisiminus šių laikų politikų siūlymus, pvz., etiketėje žymėti, kiek kainavo iškepti duoną, tai „25 kp” ant viršelio - joks reliktas).

Viename iš straipsnių Otas Lacis atsako į skaitytojo laišką ir bando paaiškinti, kad TSRS susiduria su daug ekonominių problemų. Toks vertinimas ypač įdomus, nes pateikia „anų laikų” žmogaus požiūrį į tuometinę situaciją. Spėju, kad daug jaunesnių žmonių apie TSRS žino tik iš pasakojimų. O kai pasikeis kartos, ir nebeliks žmonių gyvenusių „anais laikais”, spėju, kad apie TSRS bus pradedami kurti mitai, esą ten gyventi buvo visai gerai, kad visi buvo sotūs, laimingi, šiltai aprengti. Juolab, kad panašių mitų pilna ir dabar.

Prisegu skenuotą ištrauką iš Oto Lacio straipsnio „Mūsų laikų pasakos”. Mintys ypač blaivinančios ir aktualios tiek faktais, tiek požiūriu.

[Al1]

Jokie mitai nekuriami. Žiūrint kurį laikotarpį paimsi. Jei tą, apie kurį ši tema, tai tikrai visi buvo sotūs, aprengti ir pakankamai laimingi (dauguma). Ir tik pačioje pabaigoje dėl prasto nukaršėlų vadovavimo, sabotažo ir moralinio nuopuolio, ėmė rimtai buksuoti ekonomika. Kas dėl moralinio nuopolio, tai jis buvo iš dalies sąlygotas neigiamos Vakarų įtakos, nepaisant visų sienų ir cenzūros. O taip pat dėl natūralių visuomenės raidos dėsnių: visos visuomenės išgyvena dvasinius pakilimus ir nuopuolius. Kartais po nuopuolių pasikelia, bet kartais dėl to įvyksta nebegrįžtami lūžiai - valstybių suirimas tautų išnykimas... Beje, Vakarai dabar rieda nuopuolin.

[Čikupakas]

Užtat Al1 dabar yra moraliniam pakilime.

Iš kelių erelio galima tapti pyderu!