Prie Sovietų buvo... (1961-1990)

[ZuluDrag]

Tik vergiško mentaliteto žmogus gali sulyginti pilnavertę partnerystę ir priklausomybę. Čia kas, saviplaka?
Narystę ES vertinu kaip strateginę partnerystę. Visiško lygiavertiškumo tarp mūsų ir senųjų ES narių nėra, ir kalta čia ne ES, o mes patys, į partnerius žiūrėdami kaip į šeimininkus, patys save pastatome tokioje rolėje ir tada kyla nepasitenkinimas, nukreiptas išorėn.

Na bent jau as saves niekaip nepastatau ES. Taip mus visus musu "isrinktieji" pastato ir dar daugiau - "parduoda". Mes visi esam kaip pigi darbo jega ir viso sh., kurio ES nereikia, potencialus vartotojai. Niekam nepaslaptis, jog tokios salys kaip musu ES yra treciaruses... Siuo aspektu sovietai mus laike bent jau antrarusiais

[LBP]

Čia jau asmeninis tavo požiūris. Primityviai tariant, kas geriau - būti blogiausiu tarp geriausių (ES) ar geriausiu tarp blogiausių(SSRS)?

[tadux]

Kaip dar isvis atsiranda lyginanciu ES su SSRS? Nelabai kas bendro ir yra. Vien jau tai kad pasikeitus gyventoju nuomonei galime is jos istoti, nera jokiu uzuominu apie prievarta. Nebent keli homofobai, komunistai ar naciai skunziasi, kad jiem neleidzia sneketi ka jie nori, bet ir snekant maziau baudu skyre nei SSRS nuzude.

[Combat]

Kol nesuvoksite, kas yra laisvė, kad tik laisvas žmogus gali kurti, būti laimingas ir laimingais daryti kitus, tol dairysitės ir toliau ieškosite šeimininko. Aklai beieškodami ir toliau iki užkimimo ginčysitės prie kurio šeimininko gyvenote geriau, prie kurio šilčiau, o kuris geriau šėrė.

Negi nesuprantate, kad tik laisvas nuo pačio susikurtų užtvarų žmogus yra Žmogus?

Kaip tai suprasti „laisvas“? Be visuomeninių, politinių, moralinių normų ir įsitikinimų? Esu laisvas tiek, kiek aš noriu? Ot nei velnio! Yra ribos ir, jei nori gyventi šioje visuomenėje, naudotis jos bendruomenės pasiekimais, būsi supančiotas tiek jos elgesio taisyklėmis ir prievolėmis, tiek savais įsipareigojimais. O jei nori būti visiškai laisvas – prašom į Sibiro platybes ir ten savarankiškai kurtis gerovę ir socialinius pasiekimus.

Planinė ekonomika ir Komunistų partijos valdymas daug laisvės davė, bet tik iki tam tikrų ribų, kurias peržengti buvo nevalia. Tos ribos buvo ideologinė sklaida, priešiška bendruomeninei (commune) socialinės politikos, kuria buvo grindžiama santvarka, ideologijai.

Buvo suprantančių, kad kapitalistiniai ir imperialistiniai agentai nesnaudžia, kad bus bandoma pasinaudoti žmogaus silpnybėmis – atsikąsti to draudžiamo obuolio (užtvindė porno ir smurto filmais; o čia tai laivės „gurkšnis“!), o po to – ir pyrago: viskas grindžiama privačia nuosavybe ir jokios valstybinės. Viskas! Gaivalui išlaisvinti tik to ir tereikėjo. Tie, kurie buvo prievarta slopinami, ištrūko iš to narvo ir viską sugriovė „v drebezgi“. Net aš su siaubu stebėjau tą procesą – žmonės, galvodami apie momentinį praturtėjimą, už centus pardavinėjo savo gamyklas (investicinius čekius), nes labai „reikėjo“ pinigų, kiti, labiau apsukresni, naglesni ir ekspansivesni, ėmė paskolas iš bankų, pirko investicinius čekius, užstatinėjo galmyklas bankams ir lobo, lobo, lobo. O po to gamyklas supjaustė į metalo laužą. Ir tik reti žmonės sugebėjo išlaikyti „na chaliavu“ įgytą tarybinių žmonių sukurtą turtą. Pvz., B.Lubys.

Tavo tas „ieškoti“ ar „neieškoti“ šeimininko.

Istorija rodo, kad lietuvis be šeimininko negali. Net jei Lietuva realiai ir buvo atgavusi nepriklausomybę 1990 metais, tai vis vien sugebėjo savo noru parsiduoti „s batrachami“ kitiems šeimininkams, sukūrusiems laisvės iliuziją, kuri pasireiškia gyvenimu perskirtomis šeimomis, kai vieni lieka Lietuvoje, o kiti „bliadavojasi“ Norvegijos darbo jėgos kazarmose/ barakuose ir iš ten sugrįžus išleisti savo pinigus asmeninei socialinei gerovei kelti, kuri vėlgi veda į aklavietę. Na, pasistatys žmogus namą Lietuvoje, na, nusipirks automobilį, o po to „opiat dvadcat piat“ – darbo nėra, pajamų nėra, reikia važiuoti vėl kažkur į užsienį, kad pragyventi.

Dabar yra ne laisvė, o patys tikriausieji kapitalizmo pančiai, nuo kurių kenčia tiek patys į darbo jungą įkinkyti žmonės, tiek patys kapitalistai. Vieni dirba, kad galėtų susimokėti už šilumą, elektrą ir kitus kom. patarnavimus, o kiti – vartoja antidepresantus, nujausdami verslo pabaigos grėsmę ir vaikšto virpančiom rankom bei ieško kitokių variantų: lenda į politiką, „klijuojasi“ prie valstybinių ir didelių įmonių užsakymų. Ir visa tai Lietuvoje yra siūbuojama ir liūliuojama kai koks šapelis audringoje jūroje – Lietuvos rinkos yra sušiktai mažos ir kurios yra labai priklausomos nuo kaimyninių rinkų raibuliavimo.

Ten, kur cirkuliuoja prekių mainų ekvivalentas – sutartinis piniginis vienetas, laisvės niekada nebus, nes visada atsiras trokštančių turėti tų sutartinių vientų daugiau, negu jam jų reikėtų, o tai veda prie jėgų pusiausvyros disbalanso, ką buvo bandoma eliminuoti tarybinėje planinėje ekonomikoje, todėl ten pernelyg išsišokti niekam nebuvo leidžiama. Galėjai tik su sąlyga, jei tavo veiksmas buvo naudingas visuomenės, bendruomenės raidai, bet ne tai asmeniškai. T.y., naudos galėjai gauti tiek, kiek iš tavo veiksmų gavo ir kiti visuomenės nariai. Visiems po lygiai, nes jei bus ne po lygiai, reiškiasi, tu pasinaudojai kitų žmonių naudos gavimo potencialu savo gerovei kurti.

Kalbant apie „laisvę“, galima kalbėti apie gardą, kuriame esi „primaitinamas“ ir sąlygas jame. Mane tik stebina, kad yra žmonių, nesuprantančių, kad tai, kas vyksta dabar, yra jokia ne laisvė, o tik laisvės iliuzija, dekoracija, bet yra žmonių, kurie tuom šventai tiki.

Tarybinėje santvarkoje aš jaučiausi žmogumi, nors ir spjaudžiau jai į „dušią“, o čia aš jaučiuosi produktu, kuris vertinamas naudos gavimo aspektu: kiek ir ko aš galiu iš tavęs paimti, kaip tu man, ir kiek, gali pasitarnauti?

[digital]

Kalbant apie „laisvę“, galima kalbėti apie gardą, kuriame esi „primaitinamas“ ir sąlygas jame. Mane tik stebina, kad yra žmonių, nesuprantančių, kad tai, kas vyksta dabar, yra jokia ne laisvė, o tik laisvės iliuzija, dekoracija, bet yra žmonių, kurie tuom šventai tiki.

Visiškai ne - tu esi laisvas tiek, kiek pats jautiesi. Tu, pvz., nesijauti laisvas, o aš - jaučiuosi

[MikasRidikas]

Visiškai ne - tu esi laisvas tiek, kiek pats jautiesi. Tu, pvz., nesijauti laisvas, o aš - jaučiuosi

Tu jautiesi laisvas dabar, Combat jautėsi laisvas tuomet. Viskas kaip ir būtų tvarkoje, žmogaus požiūris yra subjektyvus.
Tik neaišku, kodėl bandoma įteigti, kad tuomet buvo rojus, o dabar pragaras. Būtų juokinga, bet praeina juokas, kai pagalvoji, kad prie anos sistemos negyvenę jaunuoliai labai lengvai persisemia tokiomis nesąmonėmis, ypač populiarėjant antivakarietiškoms nuotaikoms visuomenėje. Taip ir gaunasi puikus pavyzdys, kaip nėra mokomasi iš klaidų, jos tiesiog pamirštamos, prisimenami tik gražūs propagandiniai lozungai, ir taip vėl viskas kartojama iš naujo.

[digital]

Tu jautiesi laisvas dabar, Combat jautėsi laisvas tuomet. Viskas kaip ir būtų tvarkoje, žmogaus požiūris yra subjektyvus.

Aš ne visai tai turėjau omeny - turėjau omeny, kad nebūtinai nuo aplinkos/sistemos priklauso laisvės pojūtis, o labiausiai nuo tavęs paties. Aišku, tada jaustis laisvam buvo žymiai sunkiau. Dabar - tikrai lengviau, bet reikia ir leisti sau jaustis laisvam.

[savanoris]

Kaip tai suprasti „laisvas“? Be visuomeninių, politinių, moralinių normų ir įsitikinimų? Esu laisvas tiek, kiek aš noriu? Ot nei velnio! Yra ribos ir, jei nori gyventi šioje visuomenėje, naudotis jos bendruomenės pasiekimais, būsi supančiotas tiek jos elgesio taisyklėmis ir prievolėmis, tiek savais įsipareigojimais. O jei nori būti visiškai laisvas – prašom į Sibiro platybes ir ten savarankiškai kurtis gerovę ir socialinius pasiekimus.

Žmogus yra laisvas tiek, kol jo laisvės nepradeda riboti kito žmogaus laisvės.

Ir šiaip toks pastebėjimas keistas, kad labai jau įtartinai, tamsta, naudojate daugybe rusiškų terminų. Ir dar į Sibira siunčiate.

[Kitas Džiugas]

Al1 atrodo didesnis patriotas už jus, Combat.

[dr.]

Tarybinėje santvarkoje aš jaučiausi žmogumi, nors ir spjaudžiau jai į „dušią“, o čia aš jaučiuosi produktu, kuris vertinamas naudos gavimo aspektu: kiek ir ko aš galiu iš tavęs paimti, kaip tu man, ir kiek, gali pasitarnauti?

O nepagalvojote, kad galbūt visai ne santvarka kalta, kad jaučiatės produktu kaip teigiate?

O gal tiesiog esate vienas iš tų, perėjusių raudonąjį tvaną, ir tiesiog nebemokate ir nebenorite būti laisvas? Galite ir neatsakyti. Tik priešinimasis kitų laisvei ir neigimas labai primena pasaką-ne pasaką apie rūgščias vynuoges.

Leisiu sau ir pacituoti, juk mėgstate ne tik rašyti "paklodėmis"

Vieną karštą dieną ištroškusi lapė landžiojo apie sodą. Priėjusi prie vynuogių, pamatė kabančias aukštai ant šakų išsirpusias uogų kekes.
- Tos uogos gali numalšinti mano troškulį, - pamąstė lapė.
Pasitraukusi keletą žingsnių atgal, ji įsibėgėjo ir šoko aukštyn. Nepagavo betgi nė vienos kekės.
Pasitraukusi vėl atgal ir tarusi "viens, du, trys", ir vėl šoko, tačiau ir vėl nepasisekė. Veltui
pabandžiusi dar keletą kartų pasiekti gundžiusį ją vaisių, pagaliau lapė nubėgo susiraukusi ir
sumurmėjo su didele panieka: jos neprinokusios ir rūgčios...

[senasnamas]

Tik vergiško mentaliteto žmogus gali sulyginti pilnavertę partnerystę ir priklausomybę.

Keičiasi laikai, modernėja ir užkariavimo formos - anksčiau su tankais, dabar su bankais .

Iš tikrųjų, norėčiau pamatyti kas būtų, kokiai nors šaliai sumanius pasitraukti iš ES.

Subtiliai ir elegantiškai pribaigtų ekonominėm, politinėm, finansinėm ir kitokiom priemonėm, kad kitiems būtų pavyzdys, kaip nereikia daryti.

[LBP]

Na, referendumą gali surengti, tereikia surinkti pakankamai parašų. Tad pirmyn.
O dėl pasitraukimo. Na, tikrai įdomu, kaip visa procedūrą vyktų, bet esu tikras, kad tankų niekas nesiųstų, priešingai negu panorėjus atsiskirti nuo SSRS

O dėl pribaigimo ekonominėmis priemonėmis. Juk rytų rinkose jų lauuktų išskėstomis rankomis, patys kas antram savo pasisakyme skelbiat šią tiesą. Juk ir atsiskyrusioje nuo ES šalyje įsigalėtų visų žmonių lygios teisės, žodžio ir spaudos, pasirinkimo laisvė ir t. t. Trumpai tariant, gyvenimas taptų toks tobulas, koks jau šiandien yra kokioj nors Baltarusijoj, Rusijoj ar Š. Korėjoj. Įdomu tik, kodėl jūs vis dar čia. Tuntai Lietuvos piliečių emigruoja į JK, Ispaniją ir kitas šalis. Tikriausiai dėl to, kad ten daugiau galimybių išgyventi ar užsidirbti neturint žinių / mokslo kapitalo. Įdomu tik, kodėl nevyksta migracija į tobuluosius Rytus. Ir patys, įdomu, kodėl nekeliaujat į Rusiją ar Baltarusiją užsidirbti ateičiai. O aplinkybėms privertus tikriausiai važiuotumėt dirbti ne į Rytus, o į Vakarus

[Rimas_OK]

Na, referendumą gali surengti, tereikia surinkti pakankamai parašų. Tad pirmyn.
O dėl pasitraukimo. Na, tikrai įdomu, kaip visa procedūrą vyktų, bet esu tikras, kad tankų niekas nesiųstų, priešingai negu panorėjus atsiskirti nuo SSRS

Visa bėda, kad dalis gyventojų pamiršo, kad nebuvo galima net kelti klausimo apie išstojimą iš SSRS.

O dėl noro išstoti iš EU gali kalbėti visi, bet norėti man rodos gali tik bomžai

[Combat]

...O gal tiesiog esate vienas iš tų, perėjusių raudonąjį tvaną, ir tiesiog nebemokate ir nebenorite būti laisvas?...

Atsakyk į paprastą klausimą: kas kapitalizme, kaip materialistiniame pasaulyje, suteikia esminę laisvę?

„Raudonojo tvano“ aš „užkabinau“ viso labo gal tik kokį trejetą metelių, bet esu ir tame. Galėčiau net knygą parašyti: „Mano Tėvynė – TSRS. Arba – komunizmas ne taip ir baisu“.

Niekaip nesuprantu to tavo „..tiesiog nebemokate ir nebenorite būti laisvas?“. Na nebuvau aš tada pančiais supančiotas! Kur norėjau – ten darbinausi, kur norėjau – ten studijavau, kaip norėjau, taip leidau savo laisvalaikį (parašiutu šokinėjau visiškai nemokamai; dabar kaina vieno šuolio – apie 150 LTL). Jaučiau augimą, perspektyvą ir prasmę. Nepatiko tik draudimai, kurie yra ir dabar: buvo persekiojama už himną, vėliavą, ideologijos skleidimą, priešišką politinei santvarkai (čia aš turiu uomenyje, kad dabar aš negaliu laisvai pasisakyti, ką manau apie vežimus į Sibirą ir Lietuvos patekimą į TSRS). Žmogaus asmens laisvės buvo varžomos taip pat, kaip ir dabar – jėgos struktūroms sumąsčius, žmogus gali būti bet kada į mestas į psichiatrinę („Upei“ pareikšti nauji kaltinimai, paskirta psichiatrinė ekspertizė). Jeigu tu tom prasmėm, tai dabar niekuom ne geriau.

[senasnamas]

Na, referendumą gali surengti, tereikia surinkti pakankamai parašų.

Per aukštai iškelta parašų skaičiaus kartelė, tai milžiniškas darbas. Baukutė net tūkstančio nesurinko . Tiesa, ji rinko dėl gerokai žemiškesnių tikslų.
Lietuvai tas ir neapsimokėtų, nes yra paribio valstybė - savarankiškos politikos vis tiek neturėtų (kaip ir dabar neturi), todėl įdomu svarstyti tik kaip teorinę galimybę. Jei geografinė padėtis būtų kur nors tarp Vokietijos ir Prancūzijos, tai gal ir būtų galima pasvajoti apie tapimą antrąja Šveicarija .

[LBP]

Tai jeigu visuomenės nuomonė pasikeitusi, parašus surinkti neturėtų būti sunku, tikint darbo tikslu.
O jeigu sunku surinkti, vadinasi nuomonė nepasikeitusi pakankamai (priešingai negu teigia Tomizmas ir Combatas). Pvz, jei aš būčiau už išstojimą, pasirašyčiau visom 4 už. Deja, nesu Ir savo draugų, pažįstamų tarpe nežinau nė vieno, kuris būtų už. Gal dėl to, kad tame tarpė nėra asocialų ar šiaip sovietofilų.

P.s. Pasidarė įdomu. Ar pavyko Combatui įsidarbinti Girtekoje?

[senasnamas]

Šveicarijoje 8 mln. gyventojų, o referendumui inicijuoti reikia 50 tūkst. parašų. Lietuvoje - 3 mln., o reikia 300 tūkst. parašų. Yra šioks toks skirtumas. Todėl Šveicarija ir gali save vadinti demokratine šalimi.
Kas per mąstymas, kad jei kalbama apie išstojimą iš ES, tai būtinai diagnozė rusofilija. Čia kartais ne okupacijos pasekmė?

[LBP]

Tai surinkit parašus vieną kartą ir pakeiskit reikiamų surinkti parašų skaičių. Bandė Zuokas ar Paulauskas, nepavyko, gali kiti pabandyti. Kada nors juk pavyks. Ir tik nesakykit, kad tai neįmanoma.

O rusofilija prie to, kad tikriausiai dar nepamiršot, kas vyko šalims panorėjus išstoti iš SSRS Ir, kaip sakė Rimas_OK, SSRS sudėty apie atsiskyrimą nuo imperijos net žodeliu prasitarti negalėjai. Priešingai nei ES. Kalbėkit į valias.

[Combat]

Visa bėda, kad dalis gyventojų pamiršo, kad nebuvo galima net kelti klausimo apie išstojimą iš SSRS.

O dėl noro išstoti iš EU gali kalbėti visi, bet norėti man rodos gali tik bomžai

Pliurpi, bet apie tai nieko nežinai. Skaityk LIETUVOS
TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
(PAGRINDINIS ĮSTATYMAS) 69–ą straipsnį. Gali ir šiaip tą konstituciją perskaityti bendrojo išprusimo dėlei. Bet va kaip dėl ištojimo mechanizmo iš EU, tai čia aš jau nieko negaliu. Ne vienas yra pasisakęs, kad išstojimas nenumatytas apskritai. Jei žinai kitokių faktų – įmesk nuorodą.

Tai jeigu visuomenės nuomonė pasikeitusi, parašus surinkti neturėtų būti sunku, tikint darbo tikslu......Gal dėl to, kad tame tarpė nėra asocialų ar šiaip sovietofilų.....

Ar pavyko Combatui įsidarbinti Girtekoje?

Jokių parašų surinkti nustatytais terminais nėra įmanoma, patikrinta ne sykį, ir pats dalyvavau renkant parašus.

Viskas prasideda nuo 5 – 6 žmonių brendo, kol „prisiklijuoja“ galintys dirbti tik iš idėjos ir parašų rinkimas „įsivažiuoja“, terminai jau yra pasibaigę. Parašus surinkti įmanoma tik atveju, jei parašai renkami bus su garantija, kad parašų rinkėjui kitą dieną bus atnešta koks 1000 litų, arba bus padovanotas naujutėlaitis išmanusis telefonas. Žmonės pasirašo labai noriai, bet dirbti norinčių nėra.

O kas ta Girteka?

[LBP]

Per aukštai iškelta parašų skaičiaus kartelė, tai milžiniškas darbas. Baukutė net tūkstančio nesurinko . Tiesa, ji rinko dėl gerokai žemiškesnių tikslų.
Lietuvai tas ir neapsimokėtų, nes yra paribio valstybė - savarankiškos politikos vis tiek neturėtų (kaip ir dabar neturi), todėl įdomu svarstyti tik kaip teorinę galimybę. Jei geografinė padėtis būtų kur nors tarp Vokietijos ir Prancūzijos, tai gal ir būtų galima pasvajoti apie tapimą antrąja Šveicarija .

Baukutė net 1000 nesurinko. Ir ačiū Dievui. Gal šviesėja tauta pagaliau, pradeda suprast, kad ne tokioms personoms mūsų visų atstovybėj - LR Parlamente - vieta.