Ekonomikos naujienos

[andyour]

O gal pensininkams surasti darbą? Tam pritaikytą, kokį lengvesnį, sėdimą, nors kelioms valandoms per dieną. Kažkur skaičiau, kad Japonijoje, neįgaliems stengiamasi surasti ar pritaikyti darbo vietas. Kad žmonės turėtų užsiėmimą ir pajamas.

[Wycka]

O gal pensininkams surasti darbą? Tam pritaikytą, kokį lengvesnį, sėdimą, nors kelioms valandoms per dieną. Kažkur skaičiau, kad Japonijoje, neįgaliems stengiamasi surasti ar pritaikyti darbo vietas. Kad žmonės turėtų užsiėmimą ir pajamas.

Švedai sudaro viesiems sveikata pernelyg nesiskundžiantiems ir to norintiems sąlygas dirbti. Mačiau vaizdo reportažą, kaip itin garbaus amžiaus bobulytės su plačiausia šypsena dirba miestelio skalbykloje.

[Lettered]

Nors antraštė tipiškai britiškai eurofobiška, bet turinys vertas dėmesio...

France's Sarkozy warns Europe risks disintegration
http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-16080530


Man ypač patiko šita dalis:



Ech, kad taip prastūmus visą šitą reikalą iki degeneratų partijoms užgrobiant LR Seimą kitais metais. Labai reikia, kad būtų prastumtas visas tas reikalas vardan ES ir vardan tos pačios Lietuvos.

Neįsivaizduoju, kaip pavyks susitarti, kad visi maždaug būtų patenkinti. O UK beabejo nenori, kad Europos finansų centras persikeltų iš Londono į Paryžių ar Frankfurtą.

[Tomas]

Ech, kad taip prastūmus visą šitą reikalą iki degeneratų partijoms užgrobiant LR Seimą kitais metais. Labai reikia, kad būtų prastumtas visas tas reikalas vardan ES ir vardan tos pačios Lietuvos.

Šiaip ta formali 3% biudžeto deficito riba tėra niekuo nepagrįstas liberastų išmislas Įteisinti ją ES lygmeny yra elementariai kvaila

[Sula]

Šiaip ta formali 3% biudžeto deficito riba tėra niekuo nepagrįstas liberastų išmislas

Jis taikomas išimtinai tik tokiems "kvailiams" kaip mes. Pataisa priimta 2005 m., pernai dar kažką koregavo. Graikija štai jau seniai milžiniškai viršyja jį, bet visi "geraširdiškai" tylėjo iki šio rudens.

[a_p]

Japonija turi tiek jenų, kiek jų reikia Obligacijos leidžiamos ne tam, kad valstybė galėtų kažką finansuoti ar refinansuoti. Lygiai kaip ir mokesčiai renkami ne tam, kad surinkti pinigai būtų išleidžiami.

Japonija turi tik tiek jenu kiek jų pasiruošusios nupirkt rinkos. Jei prispausdins daugiau neišvengiamai kris jenos vertė ir tuo pačiu paklausa kas savo ruožtu dar labiau smukdys vertę. Tai pavojinga spiralė iš kurios labai sunku ištrūkti.

Jei pradės spausdint jienas tai situacija apskritai sprogs, nes laukdami infliacijos visi puls jas pardavinėt.

Va dėl to niekas ir nepultų jenų pardavinėt, nes pralošti niekas nenori.

Kuo vėliau parduosi tuo daugiau praloši. Todėl pardavinės.

Kad pasikartotų Zimbabvės scenarijus neužtenka vien pinigų spausdinimo. Dar reiktų pvz. staigaus pasiūlos sumažėjimo. Civilizuotame pasaulyje, kol nėra karo, maro, revoliucijų ar kokių kitokių geopolitinių sukrėtimų, kol neišnaudoti nemaži darbo jėgos resursai toks scenarijus mažai tikėtinas.

Darbo jėga šiuo atveju niekam neįdomi. O scenarijus netgi labai dažnas, prisimenam permanentinę drachmų ir lirų infliaciją kuri beje labiausiai nuskurdino paprastus žmones.

[a_p]

Na jau... tai juk dabartinės problemos ir kyla būtent dėl kapitalizmo trūkumo... pažiūrėk, kas darosi JAV. Pinigų spausdinimas, nulinės palūkanos, kitos manipuliacijos, faktinis statistikos klastojimas, bail-out'ai, stimulo paketai ir t.t. Kapitalizmas yra rinkos sąlygos t.y. valdžios kišimasis minimalus. Jei viskas būtų palikta rinkai, tokių problemų tikriausiai nekiltų. O tie stori Goldman Sachs'o ir kiti bankininkai su kapitalizmu neturi nieko bendro. Jie tiesiog turi gerą priėjimą prie JAV pinigų politikos ir valdžios, dėl ko turi labai didelę įtaką visos šalies ekonomikai ir jos perspektyvoms. Tai joks kapitalizmas.

Tai netgi pats tikriausias kapitalizmas visam savo gražume ir dabartinė JAV pinigų politika yra viso labo vienas iš neesminių šalutinių produktų. JAV ir likusio pasaulio problemos toli gražu ne tame.

Esminė problema tame, kad techninis progresas visiškai nuvertino žmonių darbą, jis tapo niekam nereikalingas. Atitinkamai ir prastai apmokamas. Tai savo ruožtu dar labiau sumažina darbo paklausą. Štai ir turime defliacinę spiralę. JAV (ir kiti) šiuo metu stengiasi tai kompensuot spausdindami dolerius/eurus/jenas, bet tai tik laikinas procesas.

Tai normalūs pačioje kapitalizmo santvarkoje jau iš anksto užkoduoti procesai, žmonijos istorijoje vykę jau ne vieną kartą. Kaip ir sekantis žingsnis kuris deja visiems labai neskanus.

[senasnamas]

Jei prispausdins daugiau neišvengiamai kris jenos vertė ir tuo pačiu paklausa kas savo ruožtu dar labiau smukdys vertę.

Daug eksportuojančiai šaliai valiutos vertės sumažėjimas tik į naudą. Dabar pasaulyje vykstantys vadinamieji "valiutų karai" ir yra mėginimas sumažinti savo valiutos vertę.

Esminė problema tame, kad techninis progresas visiškai nuvertino žmonių darbą, jis tapo niekam nereikalingas. Atitinkamai ir prastai apmokamas. Tai savo ruožtu dar labiau sumažina darbo paklausą. Štai ir turime defliacinę spiralę.

Defliacijos pagrindinė priežastis ne čia - dar 2007 m. darbo juk visiems užteko. Per 4 metus žymių technologinių pokyčių, dėl kurių sumažėtų darbo jėgos poreikis, juk neįvyko. Dabar vyksta vadinamasis "deleveraging" procesas arba kitaip sakant skolų grąžinimas. Kai didesnė dalis skolų bus grąžinta, nurašyta ar nuinfliuota, tada bus galima galvoti apie naujas paskolas ir naują augimą. Protingai tvarkant paskolų politiką tokių kraštutinių svyravimų nebūtų buvę.

[John]

Kaip suprantu, tai reiškia dviejų greičių ES pamatus?


Eurozone nations plan to go it alone, decide against treaty change
http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15586246,00.html

[Sula]

Kaip suprantu, tai reiškia dviejų greičių ES pamatus?

Reikia suprasti, kad Lietuva, Lenkija, Švedija papuls į "lėtąją" Europą. O Graikija, Portugalija, Ispanija, Airija - į "sparčiąją"?

[a_p]

O gal pensininkams surasti darbą? Tam pritaikytą, kokį lengvesnį, sėdimą, nors kelioms valandoms per dieną. Kažkur skaičiau, kad Japonijoje, neįgaliems stengiamasi surasti ar pritaikyti darbo vietas. Kad žmonės turėtų užsiėmimą ir pajamas.

Problema tame, kad to darbo trūksta ne tik pensininkams bet ir jauniems žmonėms. Todėl daugelis firmų ir netgi valstybių (pvz Lietuva) pensininkus praktiškai prievarta siunčia į poilsį.

[a_p]

Daug eksportuojančiai šaliai valiutos vertės sumažėjimas tik į naudą. Dabar pasaulyje vykstantys vadinamieji "valiutų karai" ir yra mėginimas sumažinti savo valiutos vertę.

Kontroliuojamas - taip, visai naudingas. Nekontroliuojamas gali sugriaut visą ekonomiką. Problema tame, kad jei valstybė jau išleidus į pasaulį pakankamai pinigų, tai turi pasistengt kad pasaulis staiga nepultų jų atsikratyt ir tuo neįsuktų nekontroliuojamos nuvertėjimo spiralės.

Defliacijos pagrindinė priežastis ne čia - dar 2007 m. darbo juk visiems užteko. Per 4 metus žymių technologinių pokyčių, dėl kurių sumažėtų darbo jėgos poreikis, juk neįvyko. Dabar vyksta vadinamasis "deleveraging" procesas arba kitaip sakant skolų grąžinimas. Kai didesnė dalis skolų bus grąžinta, nurašyta ar nuinfliuota, tada bus galima galvoti apie naujas paskolas ir naują augimą. Protingai tvarkant paskolų politiką tokių kraštutinių svyravimų nebūtų buvę.

2007 darbo trūko lygiai taip pat kaip ir dabar. Taip, tai trumpam kažkiek paslėpė ekonomikos pagyvėjimo banga, bet tai labai trumpalaikis reiškinys.

Gerokai patikimesnis rodiklis yra ilgalaikės gyventojų pajamų tendencijos. Inete pilna tyrimų ir ten pamatysi, kad išsivysčiusiose šalyse jos nustojo augti apie 197x metus. Nuo ten prasidėjo stagnacija ir smukimas.
Ir to priežastis labai paprasta ir visais požiūriais kapitalistinė: darbo efektyvumo augimas viršijo produkcijos paklausos augimą. Todėl pramonė gali įsotinti rinkas tuo pat metu mažindama darbuotojų kiekį. Todėl darbas vis labiau pralošia derybose dėl pajamų pasiskyrstymo.

Logiškas sprendimas būtų tiesiog visiems mažiau dirbti. Bet dabar vyriaujančiose neoliberalizmo sąlygose tai banaliai neįmanoma, nes tai mažina konkurencingumą. Todėl mes banaliai nukonkuruosim pačius save tol kol vienaip ar kitaip viską sudaužysim į šipulius ir gyvenimas vėl prasidės iš naujo.

[a_p]

Reikia suprasti, kad Lietuva, Lenkija, Švedija papuls į "lėtąją" Europą. O Graikija, Portugalija, Ispanija, Airija - į "sparčiąją"?

Bulgarija, Danija, Lietuva, Latvija, Lenkija ir Rumunija pareiškė norą prisijungti prie likusių euro šalių, t.y. į "greitąją" Europą.

Čekai ir Švedai spręs savo parlamentuose.

[deep'as]

Neįsivaizduoju, kaip pavyks susitarti, kad visi maždaug būtų patenkinti. O UK beabejo nenori, kad Europos finansų centras persikeltų iš Londono į Paryžių ar Frankfurtą.

Nei Paryžius nei Frankfurtas neįgis šiuo atveju jokio konkurencinio pranašumo o Londonas nerimauja, kad didžiausi bankai išsikels kažkur į Hong Konga, Šanchajų ar kur kitur už Europos sąjungos ribų. Didžioji Britanija su tuo tikrai nesutiks ir tai tik dar viena priežastis čia plačia gerkle rėkiantiems euroskeptikams, kurių balsas kuo toliau tuo garsiau girdimas, bent jau iš asmeninių pastebėjimų.

[andyour]

Gerokai patikimesnis rodiklis yra ilgalaikės gyventojų pajamų tendencijos. Inete pilna tyrimų ir ten pamatysi, kad išsivysčiusiose šalyse jos nustojo augti apie 197x metus. Nuo ten prasidėjo stagnacija ir smukimas.
Ir to priežastis labai paprasta ir visais požiūriais kapitalistinė: darbo efektyvumo augimas viršijo produkcijos paklausos augimą. Todėl pramonė gali įsotinti rinkas tuo pat metu mažindama darbuotojų kiekį. Todėl darbas vis labiau pralošia derybose dėl pajamų pasiskyrstymo.

Pramonės našumas visada augo, tačiau paslaugų sektoriaus - labai nežymiai. Šalys, kurios turėjo gerai išvystytą(automatizuotą) pramonę, beveik nepajautė krizės. Pvz. NT nėra tokia likvidi prekė, bet paklausesnė už pramonės produkciją.

[Lettered]

Gerokai patikimesnis rodiklis yra ilgalaikės gyventojų pajamų tendencijos. Inete pilna tyrimų ir ten pamatysi, kad išsivysčiusiose šalyse jos nustojo augti apie 197x metus. Nuo ten prasidėjo stagnacija ir smukimas.
Ir to priežastis labai paprasta ir visais požiūriais kapitalistinė: darbo efektyvumo augimas viršijo produkcijos paklausos augimą. Todėl pramonė gali įsotinti rinkas tuo pat metu mažindama darbuotojų kiekį. Todėl darbas vis labiau pralošia derybose dėl pajamų pasiskyrstymo.

Logiškas sprendimas būtų tiesiog visiems mažiau dirbti. Bet dabar vyriaujančiose neoliberalizmo sąlygose tai banaliai neįmanoma, nes tai mažina konkurencingumą. Todėl mes banaliai nukonkuruosim pačius save tol kol vienaip ar kitaip viską sudaužysim į šipulius ir gyvenimas vėl prasidės iš naujo.

Vyriausybių pagrindinė užduotis ir yra užtikrinti darbo vietas. Augant darbo efektyvumui teoriškai ir visi žmonės turėtų būti geriau aprūpinami viskuom. Kai kurioms šalims tai sekasi padaryti visai sėkmingai, Japonijoje jau senai dauguma žmonių dirba nebe pramonės srityje, o paslaugų ir viešajame sektoriuje, kitaip sakant tų pagamintų prekių ar paslaugų paskirstyme visuomenėje, kad visi daugiau mažiau būtų aprūpinti.

[senasnamas]

Ir to priežastis labai paprasta ir visais požiūriais kapitalistinė: darbo efektyvumo augimas viršijo produkcijos paklausos augimą. Todėl pramonė gali įsotinti rinkas tuo pat metu mažindama darbuotojų kiekį.

Manau, pagrindinė problema ne tiek darbo procesų modernizavimas (siekiant sumažinti darbo jėgos kiekį), bet kad darbuotojų atlyginimai mažai ką bendra turi su įmonių pajamomis. Tai yra atlyginimai neauga, jei rinkoje yra darbo jėgos perteklius, nors įmonių apyvartos ir pelnai auga. Net ir spartaus ek. augimo metu atlyginimų didėjimas gerokai atsilieka nuo įmonių pajamų. Tada nėra kur iškišti tos produkcijos, nes samdomų darbuotojų perkamoji galia per maža. Pagaminti šiandien galima daug ir greitai, tik kur gauti pirkėjų? Be vartojimo nėra augimo. Tada stsiranda saliamoniškas sprendimas - paskolos. Tai toks dalykas, kai žmogus už pinigus, kurių neturi, perka tai, ko jam nereikia . Tai leidžia iki tam tikro lygio palaikyti vartojimą, išpūsti vieną kitą burbulą, o po to vyksta grįžimas į pradžios tašką.
Ir šiuo metu stambios JAV (ir ne tik JAV) įmonės sėdi ant pinigų maišų ir nežino, ką su jais daryti, nes investuoti rizikinga. Bankai dėl tos pačios priežasties bijo skolinti, todėl pinigai stovi ir ekonomika stovi. Būtų tolygesnis pinigų pasiskirstymas, gerokai sumažėtų problemų skaičius. Kai kurie JAV turtuoliai tai supranta patys siūlydamiesi mokėti didesnius mokesčius, o ne Bušo prastumtus lengvatinius. Matyt, supranta, kad negalės ramiai mėgautis savo gerove, kai šalyje yra apie penktadalį skurstančių.

[Lettered]

Nei Paryžius nei Frankfurtas neįgis šiuo atveju jokio konkurencinio pranašumo o Londonas nerimauja, kad didžiausi bankai išsikels kažkur į Hong Konga, Šanchajų ar kur kitur už Europos sąjungos ribų. Didžioji Britanija su tuo tikrai nesutiks ir tai tik dar viena priežastis čia plačia gerkle rėkiantiems euroskeptikams, kurių balsas kuo toliau tuo garsiau girdimas, bent jau iš asmeninių pastebėjimų.

Įgytų, nes lygiomis konkurencinėmis sąlygomis Londonui būtų sukiau, neveltui ir pasinaudojo veto teise... Nors ir taip tą įtaka yra prarandama.

[John]

Iš tikrųjų tai ES gal ir geriau, kad Britai lieka nuošalyje. Bus mažiau erzėlio Eurofobiškoje UK ir mažiau rakščių vienoje vietoje tiems, kas nori tolesnės ES integracijos.

Mane tik glumina Britų požiūris į pačios D.britanijos poziciją ir ilgalaikes perspektyvas.

Čia bandoma sukurti įspūdį, kad kone visos UK problemos kyla dėl ES, kai iš tikrųjų jos kyla dėl visai kitokių priežasčių.

ES susitikimo metu pareikštas Cameron'o veto piešiamas lyg kažkoks esminis UK egzistencinis klausimas kaip "būti ar nebūti", lyg tai reikštų kone visos šalies išlikimą.

O kas tuo pasiekta? UK nebus įpareigota laikytis 3% deficito... t.y. galės turėti kad ir 20% deficitą? Well done. Didelis pasiekimas, kuris šitą šalį ves į priekį!

Kas dar? Transakcijų mokesčio nebuvimas? Na gerai, Londonas išlaikys savo poziciją kaip nuo ES ne taip smarkiai priklausomas finansų centras. Bet kažkodėl nekeliamas klausimas, KODĖL visos viltys, ateitis ir kone visos šalies egzistavimo sėkmė ir gerovė maunama būtent ant šito kozirio - Londono finansų centro? Lyg tai būtų kažkokia neišsemiama aukso skrynia, be kurios neįmanoma kurti sėkmingos valstybės. Tuo pačiu praktiškai net neužsimenama apie aktualesnes šitos šalies problemas: gamybos efektyvumo stoką, klaikią transporto infrastruktūrą, socialinių išmokų "kultūrą". T.y. dalykai, kurie realiai galėtų kelti Britanijos BVP ilgalaikėje perspektyvoje. Ir tai nebūtų šiaip "tiltai į niekur", nes, pavyzdžiui, žvelgiant iš infrastruktūros perspektyvos, UK dar reikia labai daug naujų greitkelių, geležinkelių ir esamos infrastruktūros modernizavimo. Dabar gi, situacija ima priminti nebe Europos, bet kokią nors besivystančią Lotynų Amerikos šalį. Apie tai viešai nekalbama beveik nieko, lyg tai būtų kažkoks tabu. Užuot kalbama apie Londono finansų centrą, kuris, kaip parodė 2008 krizė, nėra aukso veršis, kuris padėtų atlaikyti krizes ir stumti ekonomiką aukštyn. Atvirkščiai: UK nukentėjo kur kas labiau, nei Vokietija ar Prancūzija, atsigavimas taip pat iš esmės buvo/yra stagnacija, o ateities perspektyvos visiškai miglotos. Ir visvien nepaisant to, kalbama taip, lyg Londono finansų centras yra vienintelis ir esminis koziris, norint stumti UK pirmyn, kurį reikia ginti nuo ES biurokratų. Nesuprantama man tokia logika.

[kzinas]

UK niekada nebuvo, pakeliui su "jungtine Europa", Vokietijos-Prancūzijos ašimi. Ji visalaik laikėsi, kiek nuošalyje nuo kontinentinės Europos ir dar klausimas ar tai išeis UK į minusą ar į pliusą: ji galės savo moeksčius/fiskalinė politiką sureguliuoti kaip opozicinę vs mainland Europe, ir gal išloš, na bent kažką. O dabartinė Europa darosi Vokietijos projektas, ir tikrai UK neturi nori dalyvauti jame kap vasalas.
Na o bankininkų lobizmas mažne stiprus, Jungtinėje Karalystėje , kaip ir daug kur dabar. Įdomu kiek mokesčių gauna, keik žmonių įdarbina Londono finansininis centras.

ps: ir dar klausimas kas gausis iš dabartinių bandymų pertvarkyti ES.