Ekonomikos naujienos

[Silber418]

Priedo - oficialūs Europos statistikos biuro parengti duomenys:

Growth rates of GDP in volume (based on seasonally adjusted* data)

Atvaizdas


Šaltinis: ec.europa.eu/eurostat

Daugiau informacijos galite rasti prisegtame pride (PDF byla).

Paskelbti Norvegijos BVP pokyčiai:

Q2 vs Q1: + 1,0 %
Pokytis per metus: + 2,4 %

Šaltinis: http://www.ssb.no/english/subjects/09/01/knr_en/

[senasnamas]

Nežinau kaip numizmatika susijusi su juvelyrika . Numizmatinė vertė reikšmę turi, tik norint iš to uždirbti reikia žinių, uoslės ir laiko . Kažkokia lietuviška įmonė pardavinėja aukso luitus ir įvairias monetas: http://www.9999.lt/lt Luitas ir po šimto metų bus luitas, vertas tiek, kiek jame yra aukso, o visokios proginės monetos per keliasdešimt metų gali gerokai pabrangti vien dėl to, kad yra retos, visi nori jas turėti t. t.
P. S. Šiandien aukso kaina jau pakrito 3 proc.

[Čikupakas]

Šiek tiek aktualesnė Lietuvai tema:

Iki galimos Rusijos rublio devalvavimo Lietuvos eksportuotojai apytikriai turi dar dešimt mėnesių, galbūt – metus, prognozuoja Rusijos ekspertai
2011.08.22, 07:11
Rytas Staselis
vz.lt

Per biržų karštymetį, sukeltą reitingų agentūrai „Standart & Poor's“ sumažinus JAV skolinimosi reitingą, Rusijos vyriausybė investuotojams pasiuntė keletą viešai nedeklaruotų, tačiau svarbių signalų. Kritus rublio kursui JAV dolerio ir euro atžvilgiu, Nacionalinis Rusijos bankas nesikišo į rinką ir nesiėmė koreguoti nacionalinės valiutos kurso intervencijomis iš savo atsargų.

„Tai reiškia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių nuvertėjant rubliui, Nacionalinis bankas nepuls jo gelbėti visomis išgalėmis, kaip tatai buvo prieš trejus metus, – sako Sergejus Aleksašenka, buvęs Rusijos banko viceprezidentas ir finansų viceministras, dabar – Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos (VŠE) makroekonomikos programų vadovas.
Nuo rugpjūčio 6 d. rublis, palyginti su JAV doleriu ir euru, nuvertėjo apie 5%. Kol Rusijos ekonomistai ginčijasi, ar po korekcijos rublio kursas liks panašus į dabartinį, ar jis vėl pabrangs, p. Aleksašenka tvirtina, kad 2012 m. galima laukti dar didesnio rublio kurso kritimo.

„Priežastis – labai greitai didėjantis importas, kurio tempai jau viršijo prieškrizinių laikų rodiklius, o kasmet auga ne mažiau nei 40%“, – sako p. Aleksašenka.

Ekonomisto požiūriu, tokia importo dinamika kelia grėsmę einamosios sąskaitos balansui, ir jeigu padėtis nepasikeis, apytikriai 2012 m. II ketvirtį Rusijos nacionalinis bankas turėtų leisti nuvertėti rubliui. Jis atsisako prognozuoti devalvacijos mastą, tačiau kai kurie jo kolegos iš VŠE viešai užsimena apie 10–20%.

[John]

Kinijos centrinio banko požiūris į Eurozonos ir JAV finansų ir ekonomikų problemas (video). Labai paprasti, bet taiklūs pastebėjimai ir tas dėdulė yra visiškai teisus, patinka kai kam tai, ar ne.

Euro debts cause worry, China central bank advisor says
http://www.bbc.co.uk/news/business-14625541

Li Daokui, an advisor to China's central bank, the People's Bank of China, told the BBC that the West needs to sort out its economic problems.

BBC minimas straipsnis People's Daily

Euro zone system has major flaws
http://english.peopledaily.com.cn/90780/7577802.html

The euro zone has a unified currency, but it does not have unified financial and economic arrangements, and the political standpoints and ideologies of its member countries also change as the governing parties of the countries change. Therefore, the euro zone cannot make a long-term economic development plan for itself. Another reason for this crisis spreading so widely and deeply is that the euro zone does not has a unified system for managing and supervising the financial situations of its members, and once a member meets financial problems, there will be no corresponding measures to deal with them.

Šiaip, jei gerai pamenu, anksčiau Kinija taip akivaizdžiai nekritikuodavo ir viešai nediskutuodavo JAV ir Europos ekonomikų/finansinių reikalų.

[Silber418]

Galbūt tai ir ne pati rimčiausia naujiena, tačiau ir menas gali būti dalele sėkmės. Šį kartą kalba ne apie "Sptofy" ar eilinę "H&M" tinklo plėtrą, bet.. muziką (tiek šiuolaikinę, tiek liaudišką). Tiksliau, švedų muzikantų ir prodiuserių sėkmę JAV rinkoje: http://edition.cnn.com/2011/SHOWBIZ/...ter/index.html.

Anticipation is building for the film version of journalist Stieg Larsson's immensely popular book "The Girl With the Dragon Tattoo" (due in theaters in December), Stockholm-based streaming service Spotify just launched last month in the United States to acclaim from tech blogs, and branches of Swedish discount store H&M are opening in malls across America with their winning formula of designer duds at bargain basement prices (the first Texas outpost of the chain debuted last week in Dallas).
But the way the Nordic nation is most influencing America this year is via several stellar singer/songwriters who are resonating with fans in a way not seen in the United States since acts like Ace of Base and Roxette ruled the airwaves and MTV.

[suoliuojantis]

Tai ka aukso burbului jau galas užėjo ) Rekordinis kainos kritimas visų laikų: per dvi dienas kain 190 USD už unciją žemyn :

http://ftalphaville.ft.com/blog/2011...eath-for-gold/

[Aleksas666]

Tai ka aukso burbului jau galas užėjo ) Rekordinis kainos kritimas visų laikų: per dvi dienas kain 190 USD už unciją žemyn :

http://ftalphaville.ft.com/blog/2011...eath-for-gold/

Tą visi protingesni žinojo, tačiau auksas dar turėtų kristi net žemiau. Aš auksinėm durnystėm neužsiimčiau, akivaizdu, jog pasipelnė aukso gavybos įmonės ir spekuliantai. geriausia, visdėlto laikyti pinigus, kokie jie bebūtų(žinoma ne BY rublius aišku).

[c2h5oh]

Šiaip, jei gerai pamenu, anksčiau Kinija taip akivaizdžiai nekritikuodavo ir viešai nediskutuodavo JAV ir Europos ekonomikų/finansinių reikalų.

Žinant, kiek jie yra paskolinę JAV (Europai turbūt mažiau?), nieko nuostabaus, kad JAV problemos yra ir Kinijos problemos.

[deep'as]

Tai ka aukso burbului jau galas užėjo ) Rekordinis kainos kritimas visų laikų: per dvi dienas kain 190 USD už unciją žemyn :

http://ftalphaville.ft.com/blog/2011...eath-for-gold/

Gal nepradekim dar anksciau laiko laidoti aukso. Po rekordisko kilimo ivyko ir rekordiska technine korekcija. O dabar auksas vel zaliuoja.

[Wycka]

Darbo užmokesčio didinimu valstybė antrąjį ketvirtį pralenkė verslą

Vidutinis darbo užmokestis šiemet antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje padidėjo 1,7 proc. iki 2107,7 lito neatskaičius mokesčių.
Statistikos departamentas pranešė, kad palyginamuoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 2231,5 lito ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 2,4 procento, privačiajame sektoriuje siekė 2028 litus ir padidėjo 1,4 procento.
Per metus - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu pernai, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,5, valstybės sektoriuje - 3, o privačiajame sektoriuje - 2,6procento.
Anot statistikų, darbo užmokesčio didėjimą šiemet antrąjį ketvirtį lėmė išaugusi darbų apimtis, ilgesnis darbo laikas ir kitos priežastys.
Vidutinis darbuotojų skaičius per antrąjį šalies ūkyje išaugo 2 procentais (valstybės sektoriuje - 0,4 proc., privačiajame sektoriuje - 2,9 proc.), o per metus - 4,7 procento (valstybės sektoriuje sumažėjo 0,4 proc., privačiajame sektoriuje padidėjo 8 proc.). Antrąjį ketvirtį šiemet, padidėjus darbų mastui, mažiau darbuotojų buvo išėję nemokamų atostogų ar dirbo ne visą darbo laiką.
Valstybės sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas - švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo, taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių 50 proc., ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

[bebop]

Keisčiausia, kad tokias naujienas sužinai pirma iš užsienio tinklalapių

Lithuanian Retail Sales Growth Accelerates In July

Lithuanian Import Price Inflation At 7-Month Low

[ViR2]

o ko stebetis? Pas mus ziniasklaida tik blogas naujienas skalambina, o geras ir tai perdaro ir blogas ir toliau stumia

[Sula]

o ko stebetis? Pas mus ziniasklaida tik blogas naujienas skalambina, o geras ir tai perdaro ir blogas ir toliau stumia

Kodėl gi, skalambina ir geras, jei jos gerai apmokamos. Pvz.: šiandien Lietrytyje didelis reportažas apie sniego areną.

[Wycka]

Ispanijos ekonomikos augimas sulėtėjo

Per antrąjį metų ketvirtį Ispanijos ekonomika augo lėčiau nei per pirmąjį, o tai pakurstė baimę, kad Ispaniją ir vėl gali ištikti krizė.
(...)

Britanijos BVP ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Penktadienį paskelbti galutiniai oficialūs duomenys patvirtino, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Didžiosios Britanijos ekonomika paaugo vos 0,2 proc., kai tuo tarpu pirmojo ketvirčio augimas siekė 0,5 proc..
(...)

Tikisi, kad Lenkijos BVP prieaugis sieks 3,5-4 proc.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žada, kad kitą savaitę oficialūs duomenys parodys 3,5-4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto prieaugį.
(...)

[John]

Manyčiau, šitas dar svarbesbis (y-o-y).

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Britanijos BVP per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 0,7 proc

0,7% nėra gerai.

Kas dar blogai:

UK inflation rises to 4.4pc: reaction
http://www.telegraph.co.uk/finance/e...-reaction.html

Tai reiškia, kad "eiliniam žmogui" kainos tikriausiai pakilo kur kas daugiau, nei tie keturi pecentai. Pakanka apsidairyti parduotuvėje ir palyginti kainas, buvusias prieš metus.


Nick Clegg suggests economic reforms need to go faster
http://www.telegraph.co.uk/news/poli...go-faster.html

The Daily Telegraph yesterday highlighted the cost of implementing the EU agency workers directive, which will extend new rights to temporary staff.
Ministers say that under EU law, they have no choice but to implement the directive in October, even though officials estimate it will cost companies more than £1.8 billion a year.

Mane biesina toie samprotavimai apie kažkokias ES direktyvas, bla bla bla... ne čia D.Britanijos problemos.

Kur kas didesnė Britanijos problema yra ta, kad jau gana ilgą laiką nieko nekalbama apie esmines struktūrines permainas, o pilstoma iš tuščio į kiaurą: ekonominiai stimulai, QE, palūkanų normų kaitaliojimas. Kartais net juokinga, kai iš pažiūros rimti ir protingi dėdės visą savo išmintį ir energiją skiria tik tokiam ekonomikos "balansavimui", bet ignoruoja gamybą ir kitas ekonomikos sritis, kaip nesvarbias.


Nors, ačiū dievui, tame pačiame straipsnyje yra ir šiek tiek sveiko proto retorikos:

Mr Clegg’s aides said he was referring to long-term structural economic reforms meant to “rebalance” the economy, reducing the reliance on financial services and encouraging business investment.

Aišku, kad reikia stiprinti manufacturingą, nes gyventi vien iš bankų ir jų bail-out'ų nebeišeis. Šiaip gi UK kažkada buvo vienas svarbiausių gamybos centrų, kur buvo didelė traukinių, automobilių ir kitokių mašinų pramonė. Dabar gi viskas sukasi apie bankus ir jų saugojimą, nes gi jie "too big to fail". Gal pagaliau atsibus ir suvoks, kad nebegalima taip išsidirbinėti?

[John]

Trumpas, bet įdomus straipsnis apie Vakarų spaudoje dažnai eskaluojamą Kinijos "burbulą". Tik šį kartą iš Kinijos perspektyvos

Will China repeat Japan's 'lost decade?'
http://english.peopledaily.com.cn/90...4/7580316.html

In the context of economics, the "lost decade" refers to the Japanese economy's stagnation throughout the 1990s after rapid growth in the 1970s and 1980s.

Prominent U.S. economist Nouriel Roubini, nicknamed Dr. Doom for his critical economic views, made a more specific prediction when he said that China's economy will suffer a hard landing in 2013.

There are four main reasons why certain people think China will face a lost decade.

Western countries' attitudes towards China are always contradictory. On the one hand, they are willing to see an economically prosperous China creating a larger market for the world. On the other hand, they are not willing to accept a powerful country the strength of which is approaching or even surpassing their own. Therefore, advocating China's decline will be a long-term theme in the West, especially in the current period of ever-changing political situations and turbulent economies.

Manyčiau, paskutinė pastraipa ypač taikli. Iš vienos pusės nuolat linksniuojama Kinijos "burbulo" tema ar kitos tikros ar tariamos problemos, bet tuo pačiu ieškoma naujos rinkos eksportui ir idėjoms.

[Wycka]

Analitikai: labiausiai augs Estijos ekonomika, Lietuva jai lipa ant kulnų

Baltijos valstybės atsitiesia — Lietuvos, o ypač Estijos ekonomikos augimas pirmąjį pusmetį buvo itin spartus, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai pranoko ekspertų lūkesčius ir paskatino padidinti šalių bendrojo vidaus produkto auginio metinę prognozę.
Pasak „Danske Bank“ vyresnioji analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos ekonomikų perspektyvos nėra.
(...)
Lietuvos metinio BVP augimo prognozes „Swedbank“ didina nuo 4,2 proc. iki 6,3 proc., daugiausia dėl sparčiau nei tikėtasi pirmąją metų pusę didėjusio eksporto bei atsigaunančio vidaus vartojimo. Kaip ir kitoms Baltijos šalims, didžiausią grėsmę augimui kelia galimas nestabilumas eksporto rinkose — Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje.
Lietuvos bankas šį rugpjūtį pateikė prognozę, kad realusis Lietuvos BVP 2011 metais padidės 6,2 proc. ( 2012 metais — 4,8 proc.).

[Aleksas666]

Analitikai: labiausiai augs Estijos ekonomika, Lietuva jai lipa ant kulnų

Baltijos valstybės atsitiesia — Lietuvos, o ypač Estijos ekonomikos augimas pirmąjį pusmetį buvo itin spartus, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai pranoko ekspertų lūkesčius ir paskatino padidinti šalių bendrojo vidaus produkto auginio metinę prognozę.
Pasak „Danske Bank“ vyresnioji analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos ekonomikų perspektyvos nėra.
(...)
Lietuvos metinio BVP augimo prognozes „Swedbank“ didina nuo 4,2 proc. iki 6,3 proc., daugiausia dėl sparčiau nei tikėtasi pirmąją metų pusę didėjusio eksporto bei atsigaunančio vidaus vartojimo. Kaip ir kitoms Baltijos šalims, didžiausią grėsmę augimui kelia galimas nestabilumas eksporto rinkose — Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje.
Lietuvos bankas šį rugpjūtį pateikė prognozę, kad realusis Lietuvos BVP 2011 metais padidės 6,2 proc. ( 2012 metais — 4,8 proc.).

Mes dar turim nepanaudotų kozerių, kitaip nei Estiją, tad mūsų ekonomiką bent tam tikrų veiksnių dėka dar pagerės. Pirmas kozeris, kuris bus trumpalaikis, žinoma yra "Eurobasket 2011", jis negausiai padidins BVP, o antras kozeris, kuris dabar bando vystitis yra Baltarusija, kurioje perversmo atvėju į gerąja pusę pakryptų prekyba ir eksportas.

[Eidvis]

Mes dar turim nepanaudotų kozerių, kitaip nei Estiją, tad mūsų ekonomiką bent tam tikrų veiksnių dėka dar pagerės. Pirmas kozeris, kuris bus trumpalaikis, žinoma yra "Eurobasket 2011", jis negausiai padidins BVP, o antras kozeris, kuris dabar bando vystitis yra Baltarusija, kurioje perversmo atvėju į gerąja pusę pakryptų prekyba ir eksportas.

Na, dėl Baltarusijos tai labai abejotina. Tiesa sakant eksportas į Baltarusiją kaip tik smuks (smunka) ir tai kaip tik veiks neigiamai mūsų ekonomiką. O jeigu ir įvyks kažkokie dideli pokyčiai pačioje Baltarusijoje - tai tikėtina, kad šaliai atsistatyti prireiks ne vienerių ir gal net ne dvejų metų. Koziris galėtų būti nebent tas, kad lietuviai (žmonės) yra paėmę kur kas mažiau paskolų, nei estai, tai tikėtina, kad gali būti, kad mažmeninė prekyba pas mus turėtų atsigauti sparčiau. Krizė žmones labai paskatino taupyti, bankuose indėlių būdavo surenkama kur kas daugiau, nei išduodama paskolų. Tačiau atsigaunant ekonomikai ir žmonės mažiau nerimaujant dėl ateities, beto dar ir sutaupius pinigų, padėtis pradės keistis - bus vis mažiau taupoma, daugiau vartojama ir paimama daugiau paskolų. Kaidangi estai buvo pasiėmę kur kas daugiau paskolų, nei lietuviai, tai pas juos paskolų portfelis turėtų augti lėčiau.

[Aleksas666]

Na, dėl Baltarusijos tai labai abejotina. Tiesa sakant eksportas į Baltarusiją kaip tik smuks (smunka) ir tai kaip tik veiks neigiamai mūsų ekonomiką. O jeigu ir įvyks kažkokie dideli pokyčiai pačioje Baltarusijoje - tai tikėtina, kad šaliai atsistatyti prireiks ne vienerių ir gal net ne dvejų metų. Koziris galėtų būti nebent tas, kad lietuviai (žmonės) yra paėmę kur kas mažiau paskolų, nei estai, tai tikėtina, kad gali būti, kad mažmeninė prekyba pas mus turėtų atsigauti sparčiau. Krizė žmones labai paskatino taupyti, bankuose indėlių būdavo surenkama kur kas daugiau, nei išduodama paskolų. Tačiau atsigaunant ekonomikai ir žmonės mažiau nerimaujant dėl ateities, beto dar ir sutaupius pinigų, padėtis pradės keistis - bus vis mažiau taupoma, daugiau vartojama ir paimama daugiau paskolų. Kaidangi estai buvo pasiėmę kur kas daugiau paskolų, nei lietuviai, tai pas juos paskolų portfelis turėtų augti lėčiau.

Trumpalaikėje perspektyvoje tikrai Baltarusija nebus prioritetas, tačiau, pasikeitus valdymo sistemai augs importo poreikis, ir tuomet jau Lietuvai kaip kaimybei, teks nemaža dalis Gudijos rinkos. Tačiau tokia perspektyva galima, žinoma, po perversmo reiktų palaukti ir ne ir ne tris metus, o kokius penkis, kad pajaustume tikrai gerą rinką.