Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Parašė Edvard Rodyti pranešimą
    Aš ta ir noriu pasakyti kad sovietmetis daro nedidele įtaka žmonių mąstysenai.
    Nejaugi? Tai iš kur tos postsovietinės erdvės minios tik ir ieškančios „šlubo vokiečio“? Kur sovokimas, aš už savo ateitį ir gerbūvį esi atsakingas pats ir tik pats (na dar kažkiek tėvai, kol esi nepilnametis), o ne geras dėdė su politiko kepure? Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.
    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment


      #42
      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
      Nejaugi? Tai iš kur tos postsovietinės erdvės minios tik ir ieškančios „šlubo vokiečio“? Kur sovokimas, aš už savo ateitį ir gerbūvį esi atsakingas pats ir tik pats (na dar kažkiek tėvai, kol esi nepilnametis), o ne geras dėdė su politiko kepure? Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.
      Tai jau turbūt mentalitetas, todėl kad taip dažnai galvoja jauni žmonės kūrė to sovietmečio ir neprisimena.
      "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
      Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

      Adam Mickiewicz

      Comment


        #43
        Parašė Edvard Rodyti pranešimą
        Tai jau turbūt mentalitetas, todėl kad taip dažnai galvoja jauni žmonės kūrė to sovietmečio ir neprisimena.
        Nemanai, kad tėvai dar ir jiems įtaką daro? O, kad mentalitetas pasikeistų netgi nemanau, kad vienos kartos pasikeitimo visiškai užtenka.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          #44
          Parašė index Rodyti pranešimą
          Nemanai, kad tėvai dar ir jiems įtaką daro? O, kad mentalitetas pasikeistų netgi nemanau, kad vienos kartos pasikeitimo visiškai užtenka.
          Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........
          "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
          Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

          Adam Mickiewicz

          Comment


            #45
            Parašė Edvard Rodyti pranešimą
            Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........
            Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              #46
              Neužtenka vienos kartos pasikeitimo, jeigu prieš tai buvo susidaręs stiprus valstybės mentalitetas ir identitetas. Tačiau Lietuva šio gėrio neturi. Tai sąjunga su Lenkija, Rusijos užgrobimas, priklausymas SSRS. Lietuva vis su kažkuo/kažkam priklausė. Nesusidarė tikros sąvokos, kas yra lietuvis? Kas jis toks? lenkų mažuma, rusų dalis?. Dažnai galime pastebėti internete, žiniasklaidoje pasirodančius šio klausimo nagrinėjimus.

              Pvz. kas skaitė Balio Sruogos "Dievų mišką", puikiai turėtų prisiminti, kai į koncentracijos stovyklą atgabeno norvegus. Niekada neišdavė savo karaliaus ir t.t. Jiems žmonės jautė pagarbą. Tai rodo susiformavusį gerą mentalitetą, kurio nepalaužė koncentracijos stovykla.

              Lietuvos atveju užtenka ir vienos kartos pasikeitimo, kad visiškai pasikeistų žmonės. Blogiausia, kad vaikai iš tėvų perėmė blogiausias sovietmečio sąvybes, be to šių laikų "vakarų" kultūra nelabai puoselėja tradicines vertybės, todėl dažnai gaunasi jovalas.
              Paskutinis taisė bebop; 2010.12.15, 00:33.
              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

              Comment


                #47
                Parašė index Rodyti pranešimą
                Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).
                Taip. Gal but mano proanūkiai bus kitokie, bet per ta laikotarpį šiame krašte kas nors pasikeis į kokia nors puse ir vėl viskas iš naujo.
                "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                Adam Mickiewicz

                Comment


                  #48
                  Parašė index Rodyti pranešimą
                  Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).
                  Totaliai pritariu.

                  Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                  Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........
                  Palyginkime visuomenės sąmonę su kalba. Kodėl visi Tamstos šnekate būtent ta gimtąja kalba, o ne kažkokia esperanto, ido, lotynų ar prūsų? Atsakymas elementarus — gimtąją kalbą perėmėme iš tų žmonių, kurie mus užaugino, paprastai tai yra tėvai. Tačiau ar mes šnekame ta pačia kalba, kuria mūsų protėviai šnekėjo prieš 500 metų? Toli gražu ne, pakanka paskaityti Mažvydo „Katekizmą“ ar Poškos „Postilę“ ir tuo nesunku įsitikinti. Jeigu kalba, visuomenės sąmonės viena iš išraiškos formų, taip lėtai (bet vis dėlto) kinta, tai kodėl tokie patys procesai neturėti vykti ir su ekonominiais dalykais, pvz požiūriu į darbą? Ar verta priminti, kad iki 1918m. lietuviai buvo žemdirbių tauta, iš kurios neretas važiuodavo uždarbiauti į pramoninę Rygą (ar ne iš čia tas posakis „zyrga galva“?) arba į užjūrius, ir kaip sunkiai Lietuvoje vyko industrializacija dar iki sovietmečio? Tokiame kontekste iš tikrųjų naiviai atrodo ne kurių asmenų 1989m.-1990m. išsakyti teiginiai, kad Lietuva per 5-6 metus ekonominiu gerbūviu pasieks skandinavus. Šiandien turime tokią situaciją, kad keikiame sovietmetį, bet nepavyksta nusimesti jo primestų mąstymo šablonų. Čia verta prisiminti H. K. Anderseno pasaką „Princesė ant žirnio“ — nors mergaitė pateko į skurdžią aplinką, jai niekaip nepavyksta atsikratyti aukštuomenės įpročių, šiuo atveju patogiai išsimiegoti ant keliolikos čiužinių, po kuriais pakištas vos vienas žirnis. Toks pats, tik priešingas procesas po 1990m. vyksta Lietuvoje — exbaudžiauninkai niekaip nesupranta, kad jau yra laisvi ir laikas savarankiškai kurtis savo gerbūvį ir ateitį.
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    #49
                    Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                    Taip. Gal but mano proanūkiai bus kitokie, bet per ta laikotarpį šiame krašte kas nors pasikeis į kokia nors puse ir vėl viskas iš naujo.
                    Tam reikia savo vaikus stengtis auklėti tinkamai.
                    Post in English - fight censorship!

                    Comment


                      #50
                      Lietuviai ieško darbo Anglijoje, kinai – Lietuvoje

                      Didelę ir staigią emigracijos bangą išgyvenusią mūsų šalį jau pasiekia vis daugiau darbo imigrantų iš įvairiausių ir tolimiausių pasaulio valstybių.
                      "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                      Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                      Adam Mickiewicz

                      Comment


                        #51
                        o aš manau, kad kaip tik ima nykti tos "blogosios sovietmečio tradicijos" ir ateina naujosios, lietuviškos. Užtenka tik atsidaryti skirsnį "nusikaltimai" ir pamatai, kaip gražiai formuojasi naujasis lietuvių mentalitetas.

                        Comment


                          #52
                          Parašė Tiesiog_as Rodyti pranešimą
                          o aš manau, kad kaip tik ima nykti tos "blogosios sovietmečio tradicijos" ir ateina naujosios, lietuviškos. Užtenka tik atsidaryti skirsnį "nusikaltimai" ir pamatai, kaip gražiai formuojasi naujasis lietuvių mentalitetas.
                          Nori pasakyti, kad kitus nėra nusikaltimų ar kad sovietmečiu nebuvo? (Aišku, žiniasklaida tuo taip nesimėgaudavo ).
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            #53
                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.
                            Lietuviai labai paklusnūs lyginant su prancūzais. Galiu tik pasikartoti, prieš krizę tų prašytojų nebuvo.

                            Comment


                              #54
                              „Swedbank" verčia mokėti už Lietuvos riziką

                              Vienas didžiausių šalies bankų peržiūrėjo savo kainodarą ir į būsto paskolų palūkanų formulę įtraukė naują – Lietuvos rizikos – rodiklį. Negana to, pasiliko teisę vienašališkai keisti maržą, rašo „Vilniaus diena”.

                              Iki šiol atėjęs į banką būsto paskolos klientas, norėdamas sužinoti, kokio dydžio bus palūkanos, turėjo išsiaiškinti EURIBOR arba VILIBOR normą bei banko taikomą maržą. Tačiau nuo šio rudens „Swedbank" pradėjo taikyti naują kainodarą būsto paskoloms. Į būsto paskolos palūkanų formulę šis bankas įtraukė dar vieną rodiklį – šalies riziką.

                              "Tai mūsų banko grupės skaičiuojamas vidinis rodiklis. Jis skaičiuojamas mūsų grupėje visoms Baltijos valstybėms", – aiškino „Swedbank" Finansų departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Nauji būsto paskolos palūkanų skaičiavimo principai taikomi tik „Swedbank" filialuose visose trijose Baltijos šalyse.

                              J.Gumuliauskienė tikina, kad naujoji kainodara leis sumažinti paskolų palūkanų svyravimą: "Šalies rizikos rodiklis leis amortizuoti staigius pokyčius ekonomikoje ir palūkanas didinti ar mažinti laipsniškai."

                              Paklausta, kokie motyvai paragino keisti būsto paskolų kainodarą, „Swedbank" atstovė aiškino, kad būta kelių priežasčių. Viena vertus, esą įprasta kainodara netinkama esant ekonomikos ciklo pokyčiams, nes lemia staigius ir didelius palūkanų svyravimus. Kita vertus, siekta didesnio aiškumo.
                              "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                              Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                              Adam Mickiewicz

                              Comment


                                #55
                                Netycia imetes buvau i sena tema...

                                Kas butu jeigu butu:

                                "Kiek būtų nukritęs litas euro atžvilgiu, jeigu į valdžią atėjęs Kubilius iškart būtų įvykdęs lito devalvaciją?"

                                Atsakymas:
                                Vienas euras 2009 metų pavasarį būtų vertas maždaug aštoniolikos litų
                                http://www.nematomaranka.lt/2010/12/...alvavimas.html

                                O siaip patiko paskutine pastraipa:

                                Kai kitą kartą parduotuvėje pažvelgsite į piniginėje šlamančius litus, nepamirškite padėkoti Kubiliui, kad jis šiuos litus išgelbėjo nuo penkiagubo nuvertėjimo. Ne viską Kubilius darė teisingai, tačiau rezultatas - išgelbėtas šalies ūkis kalba už save. Aišku, galima laikytis ir neigiamo požiūrio į Kubilių sakant, kad dėl pagirių kaltas ne tas, kas nugirdė ligonį, o tas kas jį po to pastatė ant kojų.

                                Comment


                                  #56
                                  Įdomu kaip tą 18 litų paskaičiavo, nors jaučiu, kad neskaičiavo čia nieko.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                    Lietuviai labai paklusnūs lyginant su prancūzais. Galiu tik pasikartoti, prieš krizę tų prašytojų nebuvo.
                                    Beabejo, čia nepilnavertiškumo kompleksas kažkoks, nes net nereikia lyginti su graikais kokiais, užtenka pasižiūrėti kas vyksta Airijoje, UK, Belgijoje.
                                    Tik tiek, kad ten masinės riaušės ir mitingai reiškia ,,demokratijos'' laisvę, o pas mus dėl kelių pensininkų su plakatais iš kart daromos išvados, kad tinginiai esam ir tik prašyt pašalpų mokam.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Įdomu kaip tą 18 litų paskaičiavo, nors jaučiu, kad neskaičiavo čia nieko.
                                      Tas yra aprasyta straipsnyje:

                                      Kuo pagrįstas šis penkiagubo lito nuvertėjimo retrospektyvinis įvertis? Pagrindas yra analogiškų krizių palyginamoji analizė. Visų pirma, esant susikaupusioms ekonomikos burbulo problemoms devalvacija būtų nevaldomas procesas, kurio akivaizdoje valdžia būtų bejėgė, o lito kursą nustatytų tarptautinių valiutų rinkų spekuliantai. Lito kursas būtų labai blogas ne dėl tų spekuliantų neigiamų moralinių charakteristikų, bet dėl to, kad kaip tyčia krizės metu tiems spekuliantams labai trūko vsliutos (eurų, ir ypač dolerių). Nesvarbu, koks būtų pradinis valdžios vyrų sukurptas devalvavimo sumanymas, patirtis rodo, kad prieš pasaulinės rinkos uraganą su mažos valstybės dūdele nepapūsi.

                                      Antras faktorius, nuo kurio priklauso devalvacijos mastai, yra ekonomikos perkaitimas prieš krizę. Lietuvoje buvo išsipūtęs įspūdingo dydžio ekonomikos burbulas, ir net penktadalis išlaidų ir investicijų prieš krizę buvo padengiami užsienio kreditais. Nutrūkus kreditų srautui buvo tik du variantai - arba devalvacija ir bankrotas, arba skolų grąžinimas susiveržus diržus.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                        Tas yra aprasyta straipsnyje:
                                        Aš ir klausiu, ar yra paskaičiuota. Parašyt bet kas gali bet ką, tai tik viena nuomonė.
                                        Nelabai suprantu, kam tokiais dalykais reikia spekuliuoti.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė Combat
                                          Ne tam žmogui siūlai sudėti ginklus ir šutinti iš Lietuvos.

                                          Matau, kad daugelį čia siutas ima dėl to, kad TSRS jaučiausi geriau, nei dabar ES. Siuskit, kiek tik norit.

                                          TSRS iš tiesų jaučiausi geriau, nei dabar ES. Tada aš jaučiau perspektyvas, pasirinkimo laisvę, o dabar – kiaurą provalą kur tik nepažvelgsi, ir žmones tėliukų akimis. Pjauk juos į sveikatą, tik tyliai mekens.
                                          rusai laikosi visiskai figovai. Ju paciu ekonomistu zodziais(per tv),pries 20 metu rusu bvp tik 3 proc sudare is eksporto, o visa kita buvo is naftos,duju ir pan.
                                          Ir lygiai tokia pat proporcija ir siandien.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X