Ekonomikos naujienos

[andyour]

Nelabai pirks. Spekuliacinio patrauklumo nebėra, o realios traukos taip ir nesugebėjo sukurti. Norint iš tikro pritraukti vakariečius, jiems reiktų laikytis kitokios politikos (Čia labai geras pavyzdys - Singapūras ).

Įdomu, ko jie tikėjosi, kad dykumoje pristatys biurams pastatų ir visi užplūs Dubajų? Manau, dižiąja dalimi sužaidė spekuliacijos, o tai reiškia, kad ten ir nebuvo jokios perspektyvos.

[John]

Man irgi įdomu, kuo vadivavosi/vadovaujasi "investuotojai" Dubajuje (ar panašiose vietose)? NT rinka yra geras paklausos/pasiūlos atspindys, kurį smarkiai įtakoja žemės kaina. Suprantama, kai dangoraižiai statomi tankiai apgyvendintose teritorijose (nors, pavyzdžiui, V.Europoje ir to beveik nėra). Bet koks ekonominis pagrįstumas tokius projektus vystyti dykumoje, kur žemė nieko nekainuoja ir kur nėra jokių kliūčių plėstis į visas puses?

Aišku, pagrindinė priežastis, mano supratimu, yra įvaizdis ir pasaulio nustebinimas. Bet to nepakanka ilgalaikei tvariai plėtrai, nes investuoti apsimoka tik tuomet, jei gausi gerą gražą ne tik trumpame, bet ir vidutiniame ir ilgame laikotarpiuose. O kokia gali būti ilgalaikė grąža su dykumoje ant bevertės žemės pastatytais 400m aukščio dangoraižiais? Tiesiog labai sunku įžvelgti kokį nors ekonominį pagrįstumą. Bent jau mano akimis žiūrint tai yra tiesiog burbulas. Ir net ne toks "burbulas", kaip kokiose JAV ar kitose stabiliose išsivysčiusiose šalyse, kur NT karts nuo karto būna pervertinamas, bet burbulas nuo pradžios iki pabaigos, kur praktiškai joks projektas neturi jokio ekonominio pagrindo. Vienintelis ekonomikos variklis tokiose vietose bus nebent turtingi snobai, mėgstantys sukinėtis savo Bentliuose ir vakarieniauti restoranuose ant dangoraižių terasų vakare. Bet ar tai sukurs pakankamai pajamų? Ar aš tiesiog kažko nesuprantu?

O kad tai iš principo nėra saugi vieta investicijoms rodo jau 50% ar dar daugiau nukritusios NT kainos.

[Silber418]

Ar Lietuva taps gerovės valstybe?

Ar Lietuvos elitas suinteresuotas kurti gerovės valstybę ir mato naudą, kai, pavyzdžiui, pensininkai gauna didesnes pensijas?
Tokius klausimus kelia Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros docentė dr. Jolanta Aidukaitė, daktaro darbą gerovės valstybės tema apgynusi Stokholmo universitete Švedijoje. <...>

Su kuo lyginsi

Lietuva, Latvija ir Estija, kaip parodė neseniai J.Aidukaitės atliktas dešimties naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių rodiklių palyginimas, socialinei politikai išleidžia mažiausiai bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų valstybėje, kaip ir Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, yra didžiausias santykinis skurdo lygis, t. y. daugiausia asmenų, kurių pajamos mažesnės už skurdo ribą, ir žemiausia skurdo rizikos riba, už kurios atsidūrę gyventojai priskiriami prie skurstančiųjų. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat patenka į labiausiai atsilikusių ES valstybių grupę pagal pajamų nelygybę visuomenėje ir labai didelę šešėlinę ekonomiką. Didesnė yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.<...>

Tarp Europos ir Amerikos

Gerovės valstybės modeliai, kaip patikslino sociologė, skiriasi. Pavyzdžiui, JAV turi liberalią socialinę politiką, kai valstybė prisiima minimalią atsakomybę už savo piliečius. Tokia sistema dažnai priešpriešinama dosnesniam ir universaliam Europos modeliui, atsiradusiam jau XIX amžiaus pabaigoje, kai pirmuosius pensijų draudimus inicijavo Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas. <...>
„Nors Skandinavijos valstybėse įtvirtinta universali socialinė politika, visos trys Baltijos valstybės pasirinko vis dėlto labiau liberalią kryptį. Tiesa, pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje, atrodo, buvo ketinimų kurti kai ką panašaus kaip Švedijoje, tikintis taip pat gerai gyventi“, - prisiminė VU docentė. <...>

Švediška gerovė

Švediška gerovės valstybė, kaip pasakojo J.Aidukaitė, grįsta principu, kad kiekvienas turi dirbti. Jeigu nori išlaikyti gerovės valstybę, reikia surinkti mokesčius. Vadinasi, reikia, kad kuo daugiau žmonių dirbtų, nes nedarbas - tiesiog žmogiškų išteklių švaistymas. Kiekvienam sudaromos sąlygos siekti aukštojo mokslo, nes turėdamas aukštesnį socialinį kapitalą žmogus uždirba daugiau ir vėlgi - sumoka daugiau mokesčių. Ir visi ką nors gauna iš gerovės valstybės. Nuo universalių išmokų vaikams iki rekreacinių darbuotojų centrų, kuriuose sudarytos sąlygos sportuoti, plaukioti baseine, ar tiesiog nemokamos kavos įstaigoje.<...>
Skandinaviškasis socialinės politikos modelis kartais gretinamas su socialistiniu, kai kiekvienam buvo prieinamas nemokamas švietimas ir sveikatos apsauga, garantuotas saugumas nedarbo, ligos ar senatvės atveju. Vis dėlto vadinamasis švediškasis socializmas, pasak sociologės, iš esmės skiriasi, nes yra pagrįstas laisva rinkos ekonomika ir jos augimu. Skandinavijos valstybės bene vienintelės sugebėjo suderinti rinkos ekonomikos ir socialinio teisingumo principus. Atlikta nemažai tyrimų mėginant išsiaiškinti, kodėl skandinavai pajėgė sukurti tokią unikalią gerovės valstybę, suderinti rinkos ekonomikos ir socialinio teisingumo principus. Tarp pagrindinių priežasčių minimas nuo seno labai teigiamas požiūris į solidarumą visuomenėje ir pasitikėjimas valstybe kaip savo namais.

www.alfa.lt

[Wycka]

Ar Lietuva taps gerovės valstybe?

Vis dėlto vadinamasis švediškasis socializmas, pasak sociologės, iš esmės skiriasi, nes yra pagrįstas laisva rinkos ekonomika ir jos augimu. Skandinavijos valstybės bene vienintelės sugebėjo suderinti rinkos ekonomikos ir socialinio teisingumo principus. Atlikta nemažai tyrimų mėginant išsiaiškinti, kodėl skandinavai pajėgė sukurti tokią unikalią gerovės valstybę, suderinti rinkos ekonomikos ir socialinio teisingumo principus. Tarp pagrindinių priežasčių minimas nuo seno labai teigiamas požiūris į solidarumą visuomenėje ir pasitikėjimas valstybe kaip savo namais.

www.alfa.lt

Arba čia tik žodžių žaismas, arba tyčinis klaidinimas. Kas matė Švedijoje XXa. ir XXIa. sandūroje laisvos rinkos ekonomiką, kai mokesčiai itin daug uždirbatiems siekia net iki 80%? Aš įžvelgiu tik socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Nelabai tikiu, kad gerovė Švedijoje buvo sukurta tik dėl pasitikėjimo valstybe ir visuomenės solidarumo. Jau esu senokai minėjęs, kad daug įtakos davė protestantiškoji švedų religija ir šiaurietiškas klimatas.

[Silber418]

Arba čia tik žodžių žaismas, arba tyčinis klaidinimas. Kas matė Švedijoje XXa. ir XXIa. sandūroje laisvos rinkos ekonomiką, kai mokesčiai itin daug uždirbatiems siekia net iki 80%? Aš įžvelgiu tik socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Nelabai tikiu, kad gerovė Švedijoje buvo sukurta tik dėl pasitikėjimo valstybe ir visuomenės solidarumo. Jau esu senokai minėjęs, kad daug įtakos davė protestantiškoji švedų religija ir šiaurietiškas klimatas.

Ne daugiau 60 proc. Daugiau niekas nemoka ir mokesčiai jau mažinami, o žmonės gauna dar daugiau į rankas. Socialiai orientuotą rinkos ekonomika buvo gal prieš dvidešimt metų, dabar tai rinkos ekonomika su socialiniai orientuotos ekonomikos privalumais.

[andyour]

Švediška gerovės valstybė, kaip pasakojo J.Aidukaitė, grįsta principu, kad kiekvienas turi dirbti. Jeigu nori išlaikyti gerovės valstybę, reikia surinkti mokesčius. Vadinasi, reikia, kad kuo daugiau žmonių dirbtų, nes nedarbas - tiesiog žmogiškų išteklių švaistymas. Kiekvienam sudaromos sąlygos siekti aukštojo mokslo, nes turėdamas aukštesnį socialinį kapitalą žmogus uždirba daugiau ir vėlgi - sumoka daugiau mokesčių.

Ir kokiu būdu Švedija organizuoja užimtumą? Pvz. Vokietijoje pati valstybė moka dalį algos, dirbančiam asmeniui privačioje bendrovėje. Tokiu būdu, išvengiama darbuotojo atleidimo ir jo likusios darbo dalies perleidimo likusiems. Žmogus išsaugo darbo vietą, o likusiems netenka dirbti už du.

[Silber418]

Ir kokiu būdu Švedija organizuoja užimtumą? Pvz. Vokietijoje pati valstybė moka dalį algos, dirbančiam asmeniui privačioje bendrovėje. Tokiu būdu, išvengiama darbuotojo atleidimo ir jo likusios darbo dalies perleidimo likusiems. Žmogus išsaugo darbo vietą, o likusiems netenka dirbti už du.

Šiaip, tai taip pat susiję su mokesčių sistema.
Siūlau pasidomėti, kokia ekonominė situacija buvo Skandinavijos šalyse po visų karų ir karališkųjų Viduramžių ir kaip atsirado žymūs prekiniai ženklai bei technologijos. Nustebsite, kokios skurdžios valstybės tai buvo, bet susiėmė ir pradėjo kurti to, kas jiems buvo neįperkama, kopijas, o vėliau tobulino technologijas, konsultavosi, mokėsi iš kitų valstybių, Vakarų ir Rytų. Kai pakankamai pralobo, nusprendė, jog geriau kelti bendrą gyventojų pragyvenimo lygį, nenuskriaudžiant vargingesniųjų. O dabar jiems jau užtenka to, ką turi ir dar kitiems gali padėti.

[Silber418]

Pasaulio valstybių (ne visų) numatomas BVP/ 1 gyventojui (JAV doleriais), 2011 metams:

1 Luxembourg 108,226.613
2 Qatar 89,320.470
3 Norway 86,210.863
4 Switzerland 69,435.002
5 Australia 57,661.877
6 Denmark 56,651.956
7 Sweden 50,742.112
8 United Arab Emirates 48,989.804
9 United States 48,387.289
10 Canada 47,340.286
11 Netherlands 46,641.030
12 Ireland 46,255.677
13 Singapore 44,968.376
14 Japan 44,682.343
15 Austria 43,623.434
16 Finland 43,432.045
17 Belgium 43,116.067
18 Iceland 41,478.492
19 Germany 41,235.744
20 France 40,965.395
21 United Kingdom 38,239.507
22 Kuwait 34,743.365
23 Italy 33,898.815
24 New Zealand 33,456.133
25 Spain 29,605.051
26 Brunei 28,966.575
27 Israel 27,969.902
28 Cyprus 27,938.021
29 Greece 26,025.796
30 Slovenia 23,653.020

[Silber418]

Prie to paties paminėsiu, jog šiais metais numatomas žymesnis JAV, Australijos, Švedijos, JAE ir Singapūro ekonominis augimas.

[zajcik]

The egalitarian values of the Norwegian society ensure that the wage difference between the lowest paid worker and the CEO of most companies is much smaller than in comparable western economies.citation needed This is also evident in Norway's low Gini coefficient. The state has large ownership positions in key industrial sectors, such as the strategic petroleum sector (Statoil and Aker Solutions), hydroelectric energy production (Statkraft), aluminium production (Norsk Hydro), the largest Norwegian bank (DnB NOR), and telecommunication provider (Telenor). Through these big companies, the government controls approximately 30% of the stock values at the Oslo Stock Exchange.

Manau yra didelis skirtumas tarp Mūsų ir skandinavų tas, jog į tai ką jie turi pradėjo eiti visai kitoje aplinkoje. O tiksliau kalbant - užsienio kompanijos neprivatizavo ištisų ekonominių sektorių. Mes turime: dujų sektorius - Gazprom; finansų sektorius - skandinavų bankai, šildymas - Dalkia vs Rubikon, Gazprom, Fortum; telekomunikacijos ir kiti sektoriai. Mūsų ekonomika, nemažai atvejų, tapo auksinius kiaušinius dedančia višta užsienio kompanijoms. Skandinavai turi priešingą situaciją: jų bankai, telekomunikacijų, naftos ir kito verslo įmonės vykdė aktyvią plėtrą už šalies sienos ribų ir akumuliavo pinigų masę šalies viduje (pas mus viskas atvirkščiai).
O Norvegija prie viso šito dar turėjo papildomų privilegijų - naftos ir dujų eksportas sudaro 1/5 BVP.

[zajcik]

Čia yra kažkiek apie dujų kainas: latviai moka daugiau, estai mažiau. Tačiau esmė ne čia: Latvijai ir Estijai nuo Naujųjų metų kainos buvo sumažintos 15 proc. Estai irgi nori statyti dujų terminalą, bronzinius karius nukelia, tačiau ar nekyla klausimas, kodėl jiems kaina sumažinta, o Lietuvai ne? Todėl, kad garsiai nešūkauja, o ramiai dirba ir sugeba bei nori tartis ir derėtis. Galbūt bendravimo su Rusija paslapčių išmoko iš Suomijos. Latviai irgi paskutiniu metu su Rusija glaudžiau bendrauja. O mūsiškiai moka tik garsiai rėkti apie voratinklių ir monopolijų ardymus. Ar būtina garsiai trimituoti apie savo ketinimus, kai alternatyvų net užuomazgų nėra? Gal verčiau dujų terminalą bent pradėti statyti? Planuojama jį turėti 2014 m. Manau, kad tą datą reikės ne kartą perkelti į priekį.

Kuom galite pagrįsti savo paryškintus teiginius? Dėl ateities prognozių nesiginčysiu.

[Tomas]

Arba čia tik žodžių žaismas, arba tyčinis klaidinimas. Kas matė Švedijoje XXa. ir XXIa. sandūroje laisvos rinkos ekonomiką, kai mokesčiai itin daug uždirbatiems siekia net iki 80%? Aš įžvelgiu tik socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. Nelabai tikiu, kad gerovė Švedijoje buvo sukurta tik dėl pasitikėjimo valstybe ir visuomenės solidarumo. Jau esu senokai minėjęs, kad daug įtakos davė protestantiškoji švedų religija ir šiaurietiškas klimatas.

Tipiška liberastų demagogija. Mokesčiai siekia iki 80%!!! Skamba panašiai, kaip "butai brangz" Kažkada specialiai pasidomėjau ir paaiškėjo, kad normalias pajamas gaunančios darbo jėgos apmokestinimas Švedijoje yra mažesnis nei Lietuvoje. Skaičius buvau surašęs gal net šioje temoje. Gal jie nebuvo visai teisingi, bet ne tokia ta Švedija baisi, kaip ją piešia.

[Silber418]

Tipiška liberastų demagogija. Mokesčiai siekia iki 80%!!! Skamba panašiai, kaip "butai brangz" Kažkada specialiai pasidomėjau ir paaiškėjo, kad normalias pajamas gaunančios darbo jėgos apmokestinimas Švedijoje yra mažesnis nei Lietuvoje. Skaičius buvau surašęs gal net šioje temoje. Gal jie nebuvo visai teisingi, bet ne tokia ta Švedija baisi, kaip ją piešia.

O baisi ji lietuviams tapo, kai prasidėjo krizė ir bankai pradėjo reikalauti grąžinti paskolas arba procentus ir pan.
Tiesa, dar neaišku, kiek investicijų nugulė kai kurių asmenų kišenėse.

[andyour]

Šiaip, tai taip pat susiję su mokesčių sistema.
Siūlau pasidomėti, kokia ekonominė situacija buvo Skandinavijos šalyse po visų karų ir karališkųjų Viduramžių ir kaip atsirado žymūs prekiniai ženklai bei technologijos. Nustebsite, kokios skurdžios valstybės tai buvo,

O ar tai skurdas, jeigu neturi naujo buto su naujais baldais, naujo automobilio vidutinės klasės ir aukščiau, naujausio kompiuterio, smartphone'o?

bet susiėmė ir pradėjo kurti to, kas jiems buvo neįperkama, kopijas, o vėliau tobulino technologijas, konsultavosi, mokėsi iš kitų valstybių, Vakarų ir Rytų.

Volvo vistiek teko parduoti Japonai su vokiečiais dominuoja automobilių rinkoje

[Čikupakas]

Lietuva Europos Komisijai apskundė "Gazprom" - vz.lt

Įdomu, ar bus tuo kas nors pasiekta..

[senasnamas]

Kuom galite pagrįsti savo paryškintus teiginius?

Pagrįsti paprasta - kas dieną po naują faktą. Žr. Čikupako žinutę.
Galima pamanyti, kad Europos Komisija paims Lietuvai ir išmuš iš Gazpromo nuolaidą. Politikos žaidimai ir tiek. Pažiūrėsim, kiek jie atneš ekonominės naudos. Šiaip tai neaišku, kas Lietuvos vadovus pastumia būtent tokiu keliu. Šiandien kaip tik Rotšildų atstovas į Lietuvą atvyksta (jau ne pirmą kartą). Už apvalias sumas turbūt konsultuos ir toliau arba kokį "strateginį investuotoją" atves valstybės biudžetui patuštint. Belieka tik didžiuotis, kad mūsų šalyje susikerta ne tokie ir smulkūs interesai .

http://vz.lt/2/straipsnis/2011/01/24...a_pasizvalgyti

Keli "perliukai" verti pacitavimo.

Patys Rothschildai iš esmės yra daugiau ne kaip finansinė grupė, o daugiau kaip konsultantai, kurie atveda investuotojus, ir jie iš principo ne patys finansuoja, jie yra kaip tarpinė grandis, kuri konsultuoja. Pvz., reikia valstybei skolintis, tai jie gali surasti skolintoją, reikia viešos ir privačios partnerystės projektų finansavimą surasti, jie suranda

Anot p. Nikitino, Lietuva dirba su banko atstovais, siekia jiems parodyti Lietuvą kaip patrauklią šalį.

[Sula]

O ar tai skurdas, jeigu neturi naujo buto su naujais baldais, naujo automobilio vidutinės klasės ir aukščiau, naujausio kompiuterio, smartphone'o?

Man atrodo, turėta galvoje XIX a. pradžia.

[andyour]

Man atrodo, turėta galvoje XIX a. pradžia.

Tai aš apskritai apie skurdo sąvoką

[zajcik]

Pagrįsti paprasta - kas dieną po naują faktą. Žr. Čikupako žinutę.

Kažkaip nesiseka tau pagrįsti "nuolankaus tarno ir sūnaus paklydėlio" sąmokslo teorijos.

[Big Cat]

Maistas susijęs su ekonomika, tai dedu čia