Lietuvių - žydų santykiai

[Al1]

Na ir kaip lietuviai sugyveno su žydais? Baikit skaityti istorikų blevyzgas tuo klausimu. Jei tik būtų buvusi proga, tai žydus būtų gerai aplamdę. Žydai buvo užėmę tokias ekonomikos ir socialinio gyvenimo sritis, kaip kad pramonė, bankai, teisinės paslaugos, prekyba, medicina ir kt. ir lietuviai ten tiesiog prasimušti negalėdavo. Net jei ir norėdavo. Pavyzdžiui, žydai dempinguodavo lietuvių prekybininkus, kol tie bankrutuodavo ir pan. Taip kad nėra ko stebėtis, kodėl atėjus vokiečiams dalis susidėjo su vokiečiais ir tapo žydšaudžiais. Panaši situacija buvo ir Vilniuje, kuriame virš ketvirtadalio gyventojų buvo žydai. Ir jie čia į savo rankas buvo suėmę beveik tas pačias verslo šakas.
Seni žmonės gali papasakoti daug įvairių dalykų. Tarpukaryje lietuvių vaikams buvo didelė pramoga tyčiotis iš žydų. Ir jie tai mielai darydavo. Kartais žydai net ir turto prarasdavo ar nukentėdavo fiziškai...

[El_Greco]

A judicial inquiry into the wartime activities of Jewish anti-Nazi resistance fighters in Lithuania has led to accusations that the small Baltic state is trying to distort the history of World War II.

http://news.bbc.co.uk/1/hi/programme...ts/7508375.stm

Zydai is pykcio plaukus raunas...

[Linas]

Pasaulio lietuvių bendruomenė egzistuoja nuo 1949 metų, kuomet buvo priimta Lietuvių charta, ir dabar vienija lietuvių bendruomenes 35 kraštuose. Formaliai jai priklauso kiekvienas už Lietuvos ribų gyvenantis lietuvis, nepriklausomai nuo to, ar jis aktyviai dalyvauja savo gyvenamo krašto lietuvių bendruomėje, ar ne. Gal norint apibrėžti visus pasaulio lietuvius geriau tiktų terminas "pasaulio lietuvija", neimplikuodamas priklausomybės bet kokiai organizacijai, nes kai kuriose šalyse formalioms lietuvių bendruomenėms priklauso toli gražu ne visi lietuviai, ypač naujosios kartos išeiviai.

[vytauc]

Saliska nuomone:

Europe’s Shameful Honoring of Vilnius
http://www.forward.com/articles/13641/

Prie to straipsnio buvo pakankamai kandžių, bet teisingų komentarų. Keista, kad dabar jo nebeatidaro, nors paieškoj rodo, kad toks yra...

[Kecal]

Pataisiau temos pavadinima is bendruomenės i bendruomenių (t.y. ivairiu skirtingu bendruomeniu, o ne vienos konkrecios ar kazkokios visa apimancios, kuri lyg ir neegzistuoja). Tikuosi gerbiamas Kecal bus patenkintas

Turbūt turiu kiek pasiaiškinti: galite vadinti mane paranojiku, bet, puikiai žinodamas statistinio lietuvio požiūrį į žydus, visada stengiuosi vengti apibendrinimų, susijusių su šia tauta. Kitais žodžiais tariant, mano komentaro esmė buvo pabrėžti, kad nei Zuroffas, nei visokie panašaus plauko veikėjai negali reprezentuoti visos tautos.

[D.P]

tokia padėtis Vilniuje buvo dėl supriešintų etninių grupių, komunistam buvo naudinga supriešinti Lietuvius, lenkus, žydus, kad jokia atsakomybė nekrįstų ant valdžios. Juk visi puikiai žinome kaip tarpukariu sugyveno lietuviai su žydais, o dabar to nebėra. Žodžiu tokiems reiškiniams turėjo įtakos Reichstagas bei SSRS.

Belieka tik pritarti. Galiu pasakyti,kad ir pries kara, ir po karo, bent jau mano seneliai, dedies ir diedienes, zodziu,kurie seniai buvo suleide saknis Vilniuje, draugavo su zydais. Santykiai isliko labai silti. Deja, dauguma ju isvyko i Izraeli, bet niekada nesu girdejes pikto zodzio apie juos. net ir mano bue kaimynai zydai man labiau patiko nei persikele i Vilniu tautieciai, ne soj kiek teko problemu aptureti su kai kuriais...na, cia neesme.
Net ir to "buitinio antisemitizmo", apie kuri istorika daznai sneka ir raso, jo irgi nebuvo. Tokie patys santykiai buvo ir su vietiniais lenkai iki karo, aisku, visiski priesingi buvo su nacionalistais radikalais, bet tokiu butu abejose pusese, o kai tokie susitinka - nelauk taikos. nors karo nebuvo, greiciau abipusis ignoravimas Uztat skaitant smetonmecio Lietuvos spauda, susidaro ispudis, kad visi Vilniuje buvo priesiski lietuviams. na, is asmenines patirties galiu pasakyti pasikartodamas - du nacionalistiskai nusiteike ir tik savo tiesa priepazistantys zmones bus kaip oziai ant vieno liepto. Kiek zinau, nemazai lietuviu tais laikais laike antikvariatus, knygynelius Vilniuje (toje pacioje vietoje kaikurie is isliko, pavyzdziui, DOminikonu gatveje), salia ju buvo M ir J. Slapeliu knygynas. Kad butu buve problemu del teises, pavyzdziui, steigti ar prekiauti - jos nebuvo. bet buvo cenzura. tokia pati kaip ri Kauno Lietuvoje (abi valstybes - du diktatoriais ant backos) Kaip tik neseniai namie varciau Kreves-Mickeviciuas patarliu tomelius - jie buvo uzdrausti (mat musu liaudies ismintis...laki, labai laki), bet nesistebeciau,kad ir dabar butu uzdrausti - didzioji dalis patarliu isties yra antisemitines, mizoginistiskos etc Na, ci offtopic, bet pavyzdys tikiuosi aiskus.
veike ir Vytauto didziojo mokykla...

zodziu, kas man patiko, taifaktas, jog kiekvienas is ju - lietuvis, lenkas, zydas, gudas Vilniu laike dvasiskai savu. Ypac lietuviai ir zydai. o politika ir radikalizmas tik viska sugriove - tai teritorines priklausomybes, tai ariju virsenybe, tai proletariato pirmenybe....pirma sovietai, po to reichas, po to vel sovietai...

[D.P]

Na ir kaip lietuviai sugyveno su žydais? Baikit skaityti istorikų blevyzgas tuo klausimu. Jei tik būtų buvusi proga, tai žydus būtų gerai aplamdę. Žydai buvo užėmę tokias ekonomikos ir socialinio gyvenimo sritis, kaip kad pramonė, bankai, teisinės paslaugos, prekyba, medicina ir kt. ir lietuviai ten tiesiog prasimušti negalėdavo. Net jei ir norėdavo. Pavyzdžiui, žydai dempinguodavo lietuvių prekybininkus, kol tie bankrutuodavo ir pan. Taip kad nėra ko stebėtis, kodėl atėjus vokiečiams dalis susidėjo su vokiečiais ir tapo žydšaudžiais. Panaši situacija buvo ir Vilniuje, kuriame virš ketvirtadalio gyventojų buvo žydai. Ir jie čia į savo rankas buvo suėmę beveik tas pačias verslo šakas.
Seni žmonės gali papasakoti daug įvairių dalykų. Tarpukaryje lietuvių vaikams buvo didelė pramoga tyčiotis iš žydų. Ir jie tai mielai darydavo. Kartais žydai net ir turto prarasdavo ar nukentėdavo fiziškai...

galiu papasakoti pora atveju :
mano prosenelis turejo parduotuve. perleido ja savo jaunesniam sunui. tas vos ne prauliavojo jos. zodziu, susikaupe skolu. atejo prekybininkai zydai, sako, "prasau, darykite kazka, nes bus parduota is varzytiniu". jo tevas sumokejo skolas, atrase velniu jauneliui, ir toliau visi laimingai bendradarbiavo.
Vilniuje mano dede turejo antikvariata. niekas nekiso pagaliu i ratus.
Galu gale Stepono Batoro univere, dabar VU, iki karo keliolika lietuviu baige teises studijas. velgi, niekas netrukde uzsiimti teisine praktika...
o geriuais apavyzdys - Vileisis ir Ch.Sabadas...
o kas del zydu..o koks skirtumas,kas laike bankus? Dabar turim skandinavus, negi ant ju pykstam ? Priezastis paprasta - dauguma lietuviu tuomet buvo zemdirbiai. Apie bankus matyt net negalvodavo. o Vilniuje veike ir lenku, rusu, zydu ir lietuviu fabrikai. Dirbtinis nakinimas su intencija "atlietuvinti" butu turejes daugiamu neigiamu padariniu, nei pozityviu... Vakaru Europoje iki WW2 daug zydu turejo stambaus kapitalo. Danai geriausia pademonstravo,kad jiems nesvarbu kas juos laike. bele moka mokescius. o kas del saziningos konkurencijos...20am pirmojo puse - ne 21am ar 20am vid - pab.

[Al1]

Belieka tik pritarti. Galiu pasakyti,kad ir pries kara, ir po karo, bent jau mano seneliai, dedies ir diedienes, zodziu,kurie seniai buvo suleide saknis Vilniuje, draugavo su zydais. Santykiai isliko labai silti. Deja, dauguma ju isvyko i Izraeli, bet niekada nesu girdejes pikto zodzio apie juos. net ir mano bue kaimynai zydai man labiau patiko nei persikele i Vilniu tautieciai, ne soj kiek teko problemu aptureti su kai kuriais...na, cia neesme.
Net ir to "buitinio antisemitizmo", apie kuri istorika daznai sneka ir raso, jo irgi nebuvo. Tokie patys santykiai buvo ir su vietiniais lenkai iki karo, aisku, visiski priesingi buvo su nacionalistais radikalais, bet tokiu butu abejose pusese, o kai tokie susitinka - nelauk taikos. nors karo nebuvo, greiciau abipusis ignoravimas Uztat skaitant smetonmecio Lietuvos spauda, susidaro ispudis, kad visi Vilniuje buvo priesiski lietuviams. na, is asmenines patirties galiu pasakyti pasikartodamas - du nacionalistiskai nusiteike ir tik savo tiesa priepazistantys zmones bus kaip oziai ant vieno liepto. Kiek zinau, nemazai lietuviu tais laikais laike antikvariatus, knygynelius Vilniuje (toje pacioje vietoje kaikurie is isliko, pavyzdziui, DOminikonu gatveje), salia ju buvo M ir J. Slapeliu knygynas. Kad butu buve problemu del teises, pavyzdziui, steigti ar prekiauti - jos nebuvo. bet buvo cenzura. tokia pati kaip ri Kauno Lietuvoje (abi valstybes - du diktatoriais ant backos) Kaip tik neseniai namie varciau Kreves-Mickeviciuas patarliu tomelius - jie buvo uzdrausti (mat musu liaudies ismintis...laki, labai laki), bet nesistebeciau,kad ir dabar butu uzdrausti - didzioji dalis patarliu isties yra antisemitines, mizoginistiskos etc Na, ci offtopic, bet pavyzdys tikiuosi aiskus. .
veike ir Vytauto didziojo mokykla...

zodziu, kas man patiko, taifaktas, jog kiekvienas is ju - lietuvis, lenkas, zydas, gudas Vilniu laike dvasiskai savu. Ypac lietuviai ir zydai. o politika ir radikalizmas tik viska sugriove - tai teritorines priklausomybes, tai ariju virsenybe, tai proletariato pirmenybe....pirma sovietai, po to reichas, po to vel sovietai...

Žydai iš viso yra svetimi atėjūnai mūsų žemėje. Tik kad prie ko žydas prisilies, tą jis laikys savu...

galiu papasakoti pora atveju :
mano prosenelis turejo parduotuve. perleido ja savo jaunesniam sunui. tas vos ne prauliavojo jos. zodziu, susikaupe skolu. atejo prekybininkai zydai, sako, "prasau, darykite kazka, nes bus parduota is varzytiniu". jo tevas sumokejo skolas, atrase velniu jauneliui, ir toliau visi laimingai bendradarbiavo.

Manai, visi žydai taip pat sėkmingai vertėsi? Ar ir jų tarpe nepasitaikydavo prauliojimų ir pan.? Ar nenori pasakyti, kad lietuviai nemokėjo prekiauti ir tik dėl to nesugebėdavo konkuruoti su žydais?

Galu gale Stepono Batoro univere, dabar VU, iki karo keliolika lietuviu baige teises studijas. velgi, niekas netrukde uzsiimti teisine praktika...

Formaliai netrukdė, bet visada yra įėjimo į rinką barjeras. O jį sudaro daugelis faktorių. Taip pat ir jau esančių rinkoje teisėti ir neteisėti veiksmai siekiant neįsileisti konkurentų.
Kuo paaiškinsite prekybos tinklų Lietuvoje "fenomeną". Na neatsiranda daugiau rinkos dalyvių. Ir ne dėl to, kad rinka būtų perpildyta ar esami tinklai kliudytų. Tiesiog jau esami tinklai turi daugiau galimybių užimti neužpildytus segmentus, pasinaudoję savo įtaka, patirtimi, įvaizdžiu ir kt.

o kas del zydu..o koks skirtumas,kas laike bankus? Dabar turim skandinavus, negi ant ju pykstam ? Priezastis paprasta - dauguma lietuviu tuomet buvo zemdirbiai. Apie bankus matyt net negalvodavo. o Vilniuje veike ir lenku, rusu, zydu ir lietuviu fabrikai.

Koks skirtumas kas laikė bankus? Elementarus. Žydų bankininkai palankiau finansavo savo tautiečių verslą nei lietuvių ar lenkų... Kas gali paneigti, kad to nebuvo? O dabar bankų pelnas iškeliauja į Skandinaviją, keldamas jų gerbūvį. Bankai pridėjo rankas prie beveik visų ekonomikos ir neekonomikos sričių - net ir prie aukštojo mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų... Procentais kapsi...
Žydai buvo kolaborantai. Kai šalį užpuldavo kitos valstybės, okupuotose teritorijose žydai greitai rasdavo bendrą kalbą su okupantais ir suko su jais biznį. Iki tol, kol Vokietijoje nepasirodė Adolfas... Taip, žydai vengė prisidėti prie miestų, valstybės gynybos. Tai istorinis faktas.

[Kecal]

Žydai iš viso yra svetimi atėjūnai mūsų žemėje. Tik kad prie ko žydas prisilies, tą jis laikys savu...

Elementarus, neužmaskuotas antisemitizmas. Kiek šimtmečių žydai turėjo pragyventi, kad nebebūtų laikomi "atėjūnais"?

Koks skirtumas kas laikė bankus? Elementarus. Žydų bankininkai palankiau finansavo savo tautiečių verslą nei lietuvių ar lenkų... Kas gali paneigti, kad to nebuvo?

"Kas gali paneigti" - ne argumentas, o susidorojimo instrumentas. Normali praktika yra tokia, kad būtent kaltintojai turi įrodyti kaltumą, o ne kaltinamieji - savo nekaltumą...

Žydai buvo kolaborantai. Kai šalį užpuldavo kitos valstybės, okupuotose teritorijose žydai greitai rasdavo bendrą kalbą su okupantais ir suko su jais biznį. Iki tol, kol Vokietijoje nepasirodė Adolfas... Taip, žydai vengė prisidėti prie miestų, valstybės gynybos. Tai istorinis faktas.

Kaip iš nacių vadovėlio, kur būtų pasakojama apie tai, kad žydai negynė, nekariavo, galų gale, "smogė iš nugaros" (Dolchstosslegende)... Hitleriui, kaip žinia, nerūpėjo, kad dešimtys ir šimtai tūkstančių žydų kariavo ir žuvo už Vokietiją tame beprasmiškame kare... Ir tau, kaip matau, nerūpi.

Apie tai, kad okupuotoje šalyje prekybininkų ir amatininkų sluoksnis, nepriklausomai nuo etninės priklausomybės, neišvengiamai pradės, tavo žodžiais tariant, "kolaboruoti", net nesmagu tau aiškinti. Ką jiems reikia daryti, gal mirti, sudėjus rankas? Iš ko pragyventi?

[Romas]

Kažkas temoje "Vilniaus atgavimui 70 metų" paminėjo žodį "žydas" ir įsiplieskė diskusija.

Šioje temoje draudžiama kurstyti antisemitizmą, sionizmą, nacionalizmą, kosmopolitizmą ir kitus "-izmus". Turbūt žinote, kaip pasibaigė vienam mokslų daktarui, neseniai parašiusiam "Veide" apie Niurnbergą...

O jei rimtai, žydų - lietuvių santykius galima nagrinėti nenukrypstant į kraštutinumus ir stereotipus (žydai - bolševikų pakalikai; lietuviai - žydšaudžiai).
Per kelis šimtus metų tarpusavio santykiuose buvo ir ne tokių kraštutinių santykių pasireiškimų.

[Edvard]

Litvakai

Kitomis kalbomis turbūt daugiau parašyta.

[Al1]

Elementarus, neužmaskuotas antisemitizmas. Kiek šimtmečių žydai turėjo pragyventi, kad nebebūtų laikomi "atėjūnais"?

Ir kas čia tokio? Atėjūnai yra visi, net ir lietuvių protėviai. Bet jie šioje žemėje gyvena seniausiai. Todėl visi kitų tautų atstovai, atėję į šią žemę vėliau lietuvių požiūriu iš laiko perspektyvos yra atėjūnai.

"Kas gali paneigti" - ne argumentas, o susidorojimo instrumentas. Normali praktika yra tokia, kad būtent kaltintojai turi įrodyti kaltumą, o ne kaltinamieji - savo nekaltumą...

Mes čia nerengiame teismo posėdžio. Tais laikais jokio politinio korektiškumo ar pan. nebuvo. Ir apie jokias lygias galimybes ir diskriminaciją niekas nešnekėjo. Taip kad žydai galėjo skolinti lietuviams ar kitiems ne žydų tautybės verslininkams prastesnėmis sąlygomis nei savo tautiečiams. Beje, žydas žydui pagal privalo skolinti be procentų.

Išėjimo knygoje parašyta: “Jei paskolinsi pinigų beturčiui iš mano tautos, kuris su tavimi gyvena, nespausi kaip plėšikas ir palūkanomis neapsunkinsi”. Kunigų knyga sako: ”Neimsi iš savo brolio palūkanų daugiau nei davei”. Pakartotas Įstatymas patikslina: ‘Neimsi iš brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį kitą dalyką, bet iš svetimo; savo gi broliui paskolinsi be palūkanų”.

Kaip iš nacių vadovėlio, kur būtų pasakojama apie tai, kad žydai negynė, nekariavo, galų gale, "smogė iš nugaros" (Dolchstosslegende)... Hitleriui, kaip žinia, nerūpėjo, kad dešimtys ir šimtai tūkstančių žydų kariavo ir žuvo už Vokietiją tame beprasmiškame kare... Ir tau, kaip matau, nerūpi.

Apie tai, kad okupuotoje šalyje prekybininkų ir amatininkų sluoksnis, nepriklausomai nuo etninės priklausomybės, neišvengiamai pradės, tavo žodžiais tariant, "kolaboruoti", net nesmagu tau aiškinti. Ką jiems reikia daryti, gal mirti, sudėjus rankas? Iš ko pragyventi?

Nereikia jokio nacių vadovėlio. Paskaityk tarybinius ar lietuviškus dabartinius. Žydai vengė prisidėti prie miestų, šalies gynimo karo metu. Tai visur tiražuojama. Gal dėl to, kad žydams tai nepatinka, irgi reikia uždrausti, o už tokius pasisakymus viešumoje bausti?

Vienos tautos turi lieti kraują, o kiti tuo metu gali lobti užgrobtoje šalyje? Beje, amatininkai ne žydai privalėjo eiti ar išrengti karius į karus. Tuo tarpu žydai daugių daugiausia ką padarydavo - tai atsipirkdavo pinigais. Ir tai ne visada. Taip, žydai buvo privilegijuota tauta LDK.

Kažkas temoje "Vilniaus atgavimui 70 metų" paminėjo žodį "žydas" ir įsiplieskė diskusija.

Šioje temoje draudžiama kurstyti antisemitizmą, sionizmą, nacionalizmą, kosmopolitizmą ir kitus "-izmus". Turbūt žinote, kaip pasibaigė vienam mokslų daktarui, neseniai parašiusiam "Veide" apie Niurnbergą...

O jei rimtai, žydų - lietuvių santykius galima nagrinėti nenukrypstant į kraštutinumus ir stereotipus (žydai - bolševikų pakalikai; lietuviai - žydšaudžiai).
Per kelis šimtus metų tarpusavio santykiuose buvo ir ne tokių kraštutinių santykių pasireiškimų.

O kodėl turime kalbėti tik apie tai, kas gera? Žydai viską, kas pasakoma jų atžvilgiu ir jiems nepatinka, laiko anisemitizmu. Privilegijuota tauta, nes kažkaip neteko girdėti, kad įžeidus ar neva tai įžeidus (o čia kaip jau atrodo tos tautos apie kurią kalbama atstovams) kalbėjimas apie kurią nors kitą tautą būtų laikomas nusikaltimu ir baudžiamas.

[ValdasJ]

Kad jau atsirado tokia tema tai pasinaudosiu proga pasveikinti Lietuvos žydus Chanukos proga.


Klaipėdoje uždegta menora

[fredis]

Man asmeniškai nei šilta, nei šalta dėl tų žydų. Aišku nekalbu apie genocidą ir panašius baisius dalykus. O kas liečia namų grąžinimą Lietuvoje, tai manau logiška būtų juos grąžinti, bet kol tai bus įgyvendinta manau dar labai daug laiko praeis....

[Al1]

Man asmeniškai nei šilta, nei šalta dėl tų žydų. Aišku nekalbu apie genocidą ir panašius baisius dalykus. O kas liečia namų grąžinimą Lietuvoje, tai manau logiška būtų juos grąžinti, bet kol tai bus įgyvendinta manau dar labai daug laiko praeis....

Tai kad nėra kam jų grąžinti. Privatų turtą žydai gali atgauti kaip bet kurie kiti LR piliečiai. Žydų religinės bendruomenės galėjo atgauti turtą kaip ir bet kurios kitos religinės bendruomenės. Bet kad žydai gviešiasi bendruomeninio turto ir valstybė sutiko už tai sumokėti apie 10 mln. Kam? Juk tų senųjų bendruomenių nebeliko. O naujos su senomis neturi jokių (nei juridinių, nei personalinių) sąsajų, tik tapatinasi su senosiomis bendruomenėmis. O ką, ar tarpukaryje nebuvo kitų, ne žydų, bendruomenių? Kažkodėl joms už turtą niekas nekompensuoja.

[Perfect]

Na ir kaip lietuviai sugyveno su žydais? Baikit skaityti istorikų blevyzgas tuo klausimu. Jei tik būtų buvusi proga, tai žydus būtų gerai aplamdę. Žydai buvo užėmę tokias ekonomikos ir socialinio gyvenimo sritis, kaip kad pramonė, bankai, teisinės paslaugos, prekyba, medicina ir kt. ir lietuviai ten tiesiog prasimušti negalėdavo. Net jei ir norėdavo. Pavyzdžiui, žydai dempinguodavo lietuvių prekybininkus, kol tie bankrutuodavo ir pan. Taip kad nėra ko stebėtis, kodėl atėjus vokiečiams dalis susidėjo su vokiečiais ir tapo žydšaudžiais. Panaši situacija buvo ir Vilniuje, kuriame virš ketvirtadalio gyventojų buvo žydai. Ir jie čia į savo rankas buvo suėmę beveik tas pačias verslo šakas.
Seni žmonės gali papasakoti daug įvairių dalykų. Tarpukaryje lietuvių vaikams buvo didelė pramoga tyčiotis iš žydų. Ir jie tai mielai darydavo. Kartais žydai net ir turto prarasdavo ar nukentėdavo fiziškai...

Su savo apgailėtina runkeliška demagogija gali eiti ir įsidarbinti "Republikoje". Ten tave supras, o šiam forumui nuo to bus tik geriau.

Tavo visi bandymai kalbėti apie multikultūriškumą yra ant tiek pagiežingi, kad bet koks bandymas juose surasti logikos yra pasmerktas nesėkmei...

Šita tema mirė dar negimus.

[bebop]

Manau vertėtų uždaryti šią temą. Su žmogumi prisiskaičiusiam Mein Kampf, prisižiūrėjusiu stalinistinės propogandos vis tiek protingai nepadiskutuosi. Iš jo žinučių matosi, kad jis vis tiek nepriims kitos nuomonės rimtai. Žmogus tiesiog be rimtų argumentų nekenčia žydų

[tricky_kid]

(atsiprašau už atsakymą, turėjau susilaikyti ... )

Apie ką tema ? Izraelis atsirado 1948. O kalbama apie Lietuvos piliečius 1940 metais. Kur logika ?

O šiaip tai mano nuomone dalies tautiečių ivykdytas Lietuvos piliečių žudymas yra protu nesuvokiamas dalykas. Aš pilnai pripažįstu, kad tai yra juoda dėmė Lietuvos istorijoje ir niekinu visus ala istorikus, kurie užsiima revizionizmu taip pat kaip ir kremlinai, tai daro su Baltijos šalių istorija.

Taip pat manau, kad tai buvo didžiausia tragedija nutikusi Lietuvą, nes buvo prarasta didelė dalis žinių, patirties ir tradicijų. Sutrikdytas natūralus valstybės vystymasis. Architektūrine prasme buvo suniokotas miestelių ir miestų vystymasis. O blogiausia, kad sunaikinta didžioji dalis smulkiojo verslo ir jo tradicijų saugotojų. Po to atėjus raudoniesiems jiems buvo paruošta dirva vykdyti visoms kolektyvizacijoms ir panašioms -zacijoms.

Reikėtų mums pagaliau vieną kartą pastatyti normalų muziejų Kauno ar Vilniaus senamiestyje, kuriame juodai ant balto būtų išdėstyta kaip kas buvo be jokių užuolankų ir nutylėjimų. Mes eilinį kartą barškiname tuščią puodą, o lenkai pasikvietė šveicarų architektą Zumthor'ą (ną jis šiaip toks bičelis ... šiemet laimėjęs pagridninę architektūros Pritzkerio premiją) ir kuria Religijų ir Kultūrų susitikimų centrą buvusioje Kielce miesto sinagogoje. O ką mes ... toliau barškiname į tuščią puodą.

Beje toks elgesys ir teisinimas bei glaistymas nieko nesiskiria nuo kremliaus noro perrašyti mūsų pačių istoriją, kam mes be proto priešinamės. O argi toks mūsų elgesys ne tas pats ??? Kaip ir minėju anoje temoje apie Saulėtekio mokslo centro konkursą, atrodo, kad ir toliau ieškome autoritetų rytuose.

Viskas. Pasakiau ką norėjau ir daugiau šioje temoje nieko nerašysiu.

Siūlau apskirtiai niekam neatsakinėti į idiotiškas rašliavas šioje temoje, kad ji pati savaime numirtų.

[DeSadas]

Tai kad nėra kam jų grąžinti. Privatų turtą žydai gali atgauti kaip bet kurie kiti LR piliečiai. Žydų religinės bendruomenės galėjo atgauti turtą kaip ir bet kurios kitos religinės bendruomenės. Bet kad žydai gviešiasi bendruomeninio turto ir valstybė sutiko už tai sumokėti apie 10 mln. Kam? Juk tų senųjų bendruomenių nebeliko. O naujos su senomis neturi jokių (nei juridinių, nei personalinių) sąsajų, tik tapatinasi su senosiomis bendruomenėmis. O ką, ar tarpukaryje nebuvo kitų, ne žydų, bendruomenių? Kažkodėl joms už turtą niekas nekompensuoja.

Bjauru skaityti.

[Taut.]

Nė iš vieno senojo gyventojo neteko girdėti blogų atsiminimų apie žydus. Visada pabrėžiami du aspektai - žydų apsukrumas bei užsidarymas savoje terpėje religiniais ir tautiniais klausimais. Atsiminimuose, pavyzdžiui, žmonės teigia, kad žydai visuomet pasveikindavo krikščionis su jų religinėm šventėm, tačiau patys savo švenčių niekuomet neafišuodavo ir už sinagogos bei namų ribų nekeldavo. Labai dažnai žmonės prisimena ir tai, kad "žydas pažįstamam visuomet duos "bargon"" tačiau ir "niekuomet nepamirš skolos".

[Edvard]

Nereikia jokių populiarių architektų- tik Didžiąją sinagogą atkurti!!!

Vilniuje?

[Knope]

Beje, ryt Tolerancijos centre vyks labai įdomi paskaita, kurią skaitys prof. Saulius Sužiedėlis.

[D.P]

Vilniuje?

Buvo kalbu kazkada apie jos atstatyma. Lietuvos zydu atstovai Lietuvoje su Simonu Alperaviciumi priesaky pasake, kad neriekia jos atsatyti, uztenka memorialines lentos, kuri jau siuo metu yra.

na bet gal kadanors ji bus atstatyta. vis delto nugiauta tik po karo, daug duomenu apie ja yra, zymiai daugiau nei apie valdovu rumus. tik klausimas, kur ji bus atstyta, ar sutaps tikslios teritorines ribos ar ne ir t.t.