Nedarbo lygis Lietuvoje

[Combat]

...O ką išskirtinio gali pasiūlyti žmogus, net Lietuvoje nesugebėjęs susirasti jokio darbo?...

Gali. Tik savo motyvaciniame laiške reikia įrašyti, kad „galima tartis dėl darbo galimybės 0,1 etato“. Aš taip buvau įrašęs. Tai man paskambino, netgi CV skaityti nepradėjęs...Bet jei visi tai pradės rašyti – tai vėl nebus nieko išskirtinio.

Nesąmonė. Gyvenu antroje zonoje ir už tokią algą gyvenau 5 mėnesius. Sugebėjau susitaupyti padoriai ir dar studijuoti tuo pačiu.

Tai kai vienas gyveni, o ne du, kur vienas dirba, o kitas – ne. Taip aš ir rašiau.

[surskis18]

Įvairios sritys, medicina, inžinerija ir tikrai niekas nearia/nearė po 60h per savaitę. Aišku, tie žmonės ne kvaili, ir čia sėdėtų tikrai ne už minimumą, bet kaip sakiau, jų nuomonės tokios kokias pasakiau, kad nepalyginamai skirtingos karjeros galimybės, atlyginimai, darbo sąlygos.

Specialiai dabar pažiūrėjau porą dalykų. Vat galime tada paimti vidutinę šeimą Londone. Tarkime darbo vieta Virgin Atlantic. Pozicija vadinasi Senior Internal Auditor. Alga £40k per metus. Tai maždaug yra normali alga Londone. Beje darbas reikalauja patirties. Tarkime abu tėvai gauna panašią algą. Taigi pajamos £80k per metus. Iš pradžių atimkime 30% mokesčius. Liekame su £56k.
Butas, 3 kambariai, Acton'as, vakarų Londonas, 2-3 zona, rajonas nei labai geras nei labai blogas. Per savaitę nuomuotis kainuoja maždaug £470. Per metus £21k. Liekame su £35k.
Čia man pasidaro sunkiau skaičiuoti. Reikia suskaičiuoti išlaidas maistui, mokesčiams, automobiliui, ir vaikams. Komunaliniai mokesčiai gal kokie 4-5 k. per metus. Lieka £30k. per metus. Maistui per metus turėtų išleisti gal kokius £15-20k.
Lieka £10-15k. per metus. Automobilio išlaikymą neįsivaizduoju kaip apskaičiuoti. Benzinas šiuo metu £1.4. Pats automobilis pigesnis būtų, bet yra krūvos mokesčių, kurių visų aš net nežinau. O ir pati mašina Londone - galvos skausmas kamščiuose. Jei važinėti Underground'u, dviem žmonėm, metiniai bilietai kainuotų kokius £2,5k.
Vaikų išlaidų neįsivaizduoju.
Tūsinimas nepigus. Kai tik išeinu į miestą pasilinksminti, visada išleidžiu apie £40. Išeina kokie 4-5 alaus ir pora shot'ų.
Ant galo, ne kažkiek ir lieka.

P.S. Pamiršau pasakyti, kad skaičiavau 4 asmenų šeimai.

[surskis18]

Gali. Tik savo motyvaciniame laiške reikia įrašyti, kad „galima tartis dėl darbo galimybės 0,1 etato“. Aš taip buvau įrašęs. Tai man paskambino, netgi CV skaityti nepradėjęs...Bet jei visi tai pradės rašyti – tai vėl nebus nieko išskirtinio.

Nesupratau. Ieškant normalaus darbo Londone visada gauni 37-40 valandų per savaitę kontraktą.

Tai kai vienas gyveni, o ne du, kur vienas dirba, o kitas – ne. Taip aš ir rašiau.

Retas atvejis, kad tik vienas neštų pajamas.

[Eikantas X]

Kažkokiais įžeidžiančiais terminais, keliančiais be ryšio asociacijas, nepasieksim nieko.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E.Kūris apie žodį liberastai: „Tas žodis – iš tarpuvartės leksikono“
http://www.lrytas.lt/-13182228721316...-leksikono.htm

Žinai Erastą? Na, tą iškrypėlį iš tarpuvartės? O jei rimtai, tai - krikščionių šventasis Gal Kūris ir mėgsta trintis tarpuvartėse, bet kad šito žodžio daryba ir vartosena iš principo bloga, jokių rimtų argumentų nepateikia.
Graikiškos kilmės -erastija, kaip ir -filija, reiškia meilę kažkam, ir terminų su tokia galūne yra ne vienintelis.
Žodžio "nekrofilas" egzistencija nereiškia, kad terminas "germanofilas" yra iš anksto įžeidžiantis. Kad naujadaruose dominuoja -filas,-filija, tai dar nereiškia kad -erastas,-erastija yra nevartotini panašia reikšme ar kad kažkodėl tai yra vien liumpenų prerogatyva.
Taip kad prie tokių teiginių norėtųsi sulaukti rimtų lingvistinių argumentų, o ne šnekamosios kalbos asociacijomis paremtų nuomonių, nesigilinant į etimologiją.

[Combat]

Nesupratau. Ieškant normalaus darbo Londone visada gauni 37-40 valandų per savaitę kontraktą.

Čia man Lietuvoje taip buvo (beje, joje aš esu ir dabar, ir niekur išvažiuoti net minties neturiu; nebent tik, jeigu kada nors atsivertų sienos su Rusija).

Gi visi sako: „Atlyginimą turi užsidirbti!“. Tai ir puiku! Formini mane 0,1 etato, padengi visas patiriamas su atliekamu darbu išlaidas ir moki pakankamus procentus nuo to, ką užsidirbu. O aš, savo ruožtu, dirbu tiek, kad užsidirbčiau kaip įmanoma daugiau, pvz., nuo pardavimų. O tada įsijungia kita melodija: „Neee, man reikėtų, kad visą dieną būtum...“, t.y. – neštum darbdaviui pelną už 800 LTL ir daugiau negautumei nei grašio.

[andyour]

Specialiai dabar pažiūrėjau porą dalykų. Vat galime tada paimti vidutinę šeimą Londone. Tarkime darbo vieta Virgin Atlantic. Pozicija vadinasi Senior Internal Auditor. Alga £40k per metus. Tai maždaug yra normali alga Londone. Beje darbas reikalauja patirties.

Kiek manai yra tokių galinčių išvis pretenduoti į šią poziciją? Labai jau išskirtinę poziciją pritaikei eiliniai situacijai

[tivoli]

Čia man Lietuvoje taip buvo (beje, joje aš esu ir dabar, ir niekur išvažiuoti net minties neturiu; nebent tik, jeigu kada nors atsivertų sienos su Rusija).

Ir Rusijoje (tarkim neskaičiuokime Maskvos) su dabartine kvalifikacija ir darbo patirtimi daugiau gautum nei Lietuvoje ar JK (neskaičiuojant Londono)? Didžiai abejoju...

[MAR1US]

Aš pvz jau daugiau nei pusę metų darbo nerandu ir tikrai ne 10 cv išsiunčiau o daugiau, ir i įvairais pozicijas ir man alga 800lt kad ir ant popieriaus tenkintų, bet yra vienas minusas nėra patirties ir niekam tu neįdomus. Visur skelbimuose rašo būtina patirties - iš kur man jos gauti jei niekas nenori įdarbinti, nors darbo nebijau nei fizinio nei protinio. Dabar žinau kokią klaidą padariau bestudijuodamas - reikėjo ne į paskaitas vaikščioti, o eiti dirbti, nes gauta stipendija ir už mokslą nemokėjimas nepadeda darbo susirasti. Beje baigęs VU istoriją. Mielu noru emigruočiau jei turėčiau pas ką, tik tas dar sulaiko, nes per agentūras nenoriu važiuoti.

[Ametistas]

Aš pvz jau daugiau nei pusę metų darbo nerandu ir tikrai ne 10 cv išsiunčiau o daugiau, ir i įvairais pozicijas ir man alga 800lt kad ir ant popieriaus tenkintų, bet yra vienas minusas nėra patirties ir niekam tu neįdomus. Visur skelbimuose rašo būtina patirties - iš kur man jos gauti jei niekas nenori įdarbinti, nors darbo nebijau nei fizinio nei protinio. Dabar žinau kokią klaidą padariau bestudijuodamas - reikėjo ne į paskaitas vaikščioti, o eiti dirbti, nes gauta stipendija ir už mokslą nemokėjimas nepadeda darbo susirasti. Beje baigęs VU istoriją. Mielu noru emigruočiau jei turėčiau pas ką, tik tas dar sulaiko, nes per agentūras nenoriu važiuoti.

Kaip humanitaras, turėtum sava iniciatyva lįsti į akis ir rodyti savo gabumus. Istorikas - galėtum rašyti politinės tematikos straipsnius, apžvalginius straipsnius... Pradžiai be algos, o vėliau ir jau už honorarus. Taip po truputį prasiskinsi kelią iki nuolatinio darbo. Klaida, kad to nedarei studijų metu.

[Combat]

Aš, pvz., jau daugiau nei pusę metų darbo nerandu ir tikrai ne 10 cv išsiunčiau, o daugiau, ir i įvairais pozicijas, ir man alga 800lt, kad ir ant popieriaus, tenkintų, bet yra vienas minusas – nėra patirties ir niekam tu neįdomus. Visur skelbimuose rašo: būtina patirties, - iš kur man jos gauti, jei niekas nenori įdarbinti, nors darbo nebijau nei fizinio, nei protinio. ? Dabar žinau kokią klaidą padariau bestudijuodamas - reikėjo ne į paskaitas vaikščioti, o eiti dirbti, nes gauta stipendija ir už mokslą nemokėjimas (nemokamas mokslas) nepadeda darbo (–ą)susirasti. Beje, baigęs VU istoriją. Mielu noru emigruočiau, jei turėčiau pas ką, tik tas dar sulaiko, nes per agentūras nenoriu važiuoti.

Gal dėl tos priežasties negauni – aukštasis mokslas ir daug klaidų motyvaciniame laiške ir CV (atleistina tuo atveju, jei ne lietuvis esi)? Trūkstamus taškus ir keblelius tavo „poste“ sudėjau paryškintu šriftu.

Pats esu aukštuosius mokslus baigęs išimtinai rusų kalboje prieš daug metų, bet su lietuvių kalba man, akivaizdu, situacija yra kur kas geresnė.

Negi nėra jokių draugų, su kuriais galėtum nelegaliai „chaltūrint“? Vėliau susirinktum rekomendacijas ir darbą už 800 LTL tikrai gautum. O kokiame čia mieste tau taip yra?

Ir Rusijoje (tarkim neskaičiuokime Maskvos) su dabartine kvalifikacija ir darbo patirtimi daugiau gautum nei Lietuvoje ar JK (neskaičiuojant Londono)? Didžiai abejoju...

Ne dėl pinigų. Man yra taip: kai pinigai yra – gerai, o kai jų nėra – irgi nieko baisaus. Dabar man jų reikia tik minimaliems poreikiams.

Rusija, kaip kraštas, man yra įdomesnė nei JK. Rusija man yra žinoma, su rusais bendrauti moku, man nėra svetima nei jos kultūra, nei papročiai, nei gyvenimo būdas, taip pat ir mano diplomas ten būtų tinkamas labai daugelyje sričių,ko negalėčiau pasakyti apie JK.

Rusijoje matau netgi daug verslo nišų (su „0“ kišenėje, aišku, nieko nepradėsi, bet susiradus kompanioną – kodėl ir ne?). Bet kas iš to? Rusija dabar mums tapo neprieinama taip pat, kaip anksčiau buvo JK.

O dėl Lietuvos...Na, kaip čia tau pasakyti....Lietuvoje esu „politiniame zaliote“ ir kol LSDP laikys daug valdžios kampų, kuriuos dar ir Prezidentė remia, jokio normalaus darbo aš čia neturėsiu.

[surskis18]

Gi visi sako: „Atlyginimą turi užsidirbti!“. Tai ir puiku! Formini mane 0,1 etato

O dirbti 0.1 etato - legalu? Man atrodo, kad ne.Tokiu atveju galėtum pranešti valdžios institucijomsi apie tokį darbdavį.

Kiek manai yra tokių galinčių išvis pretenduoti į šią poziciją? Labai jau išskirtinę poziciją pritaikei eiliniai situacijai

Pozicija tokia išskirtinė, alga vidutinė. Galiu kitą pavyzdį duoti. Vienas bendradarbis gavo darbą kaip Junior Interior Designer. Gyvens ir dirbs Reading, o alga pradedančiajam £30k per metus.

Aš pvz jau daugiau nei pusę metų darbo nerandu ir tikrai

O kokio darbo ieškai?

Rusijoje matau netgi daug verslo nišų (su „0“ kišenėje, aišku, nieko nepradėsi, bet susiradus kompanioną – kodėl ir ne?). Bet kas iš to? Rusija dabar mums tapo neprieinama taip pat, kaip anksčiau buvo JK.

Nėra Rusija tokia uždara. Jei tikrai gera idėja galėtum ir bandyti. Už tai per galvą neduos

[MAR1US]

Combat'ui - esu Lietuvis ir taip be kablelių rašau tik internete, todėl taip gali pasirodyti, o taip tai gerai aš rašau ir be klaidų daug maž, nors turiu blogą įprotį žiauriai ilgais sakiniais viską rašyti Chaltūrų aš turiu šiokių tokių, bet jos visos yra laikinos ir labai sunkiai gali patapti legaliu, ilgalaikiu darbu. Žiūrėsiu kaip vasarą seksis su chaltūromis gal atsiras daugiau arba išvis nebus jų. Ieškau Vilniuje, bet jei kas kur kitur pasiūlytų nėra problemų persikelti.

Darbo aš ieškau kaip ir visi - vadybininko, ar kažko panašaus, kas man įdomu ten įsidarbinti nulis šansų be pažįstamų(norėčiau su auto pardavimais ir panašiai) Be to mano situacija gerai pakomentavo vienas pažįstamas kurio klausiau dėl darbo - sako ieškom darbuotojo, bet tavęs be patirties nesamdysiu, nes eilė laukia su darbo patirtimi, o jei būtų prieš krizę laikotarpis - seniai dirbtum, nes imtų tave, apmokytų ir dirbtum.

Juokingiausia kai siunti CV, arba net nueini į pokalbį, tavęs nepriima, o po mėnesio vėl kabo skelbimas, kad ieško darbuotojų. Ir dar darbdaviai mėgsta nerealius reikalavimus surašyt.

[Wycka]

Juokingiausia kai siunti CV, arba net nueini į pokalbį, tavęs nepriima, o po mėnesio vėl kabo skelbimas, kad ieško darbuotojų. Ir dar darbdaviai mėgsta nerealius reikalavimus surašyt.

Žinau, prieš gerus 10 metų ir man taip buvo. Gal ir sutapimas, bet visi tokie darbdaviai šiandien kažkur dingo. Gali būti, kad bankrutavo.

[senasnamas]

Mariui
Sunku kažką patarti nepažįstamam, bet parašysiu kelis variantus, kaip atrodo žiūrint iš šono.
Lietuvoje yra rengiami gidų kursai (mokami), kelionių agentūros dažnai ieško gidų tiek dirbti Lietuvoje, tiek po Europą. Aišku, darbas specifinis, vieniems gal jis tiesiog "veža", kitiems būtų kančia. Tai priklauso nuo asmeninių savybių. Tačiau kaip istorikas tokiame darbe turėtum didelių privalumų, o jei dar su užsienio kalbom ne problema, tai įveiktum bet kokią konkurenciją. Be to, darbas būtų nenutolstant nuo specialybės. Nes į tą sritį ateina daug žmonių ne tiek iš pašaukimo ar dėl sugebėjimų, kiek iš reikalo (pvz., netekę darbo).
Dar galima metus ar daugiau padirbti užsienyje ir pasitaupyti išteklių (jei tai aktualu) magistrantūros studijoms - yra pakankamai krypčių, kurias gali rinktis humanitarai, ne vien istorija. Be to, nebūtinai Lietuvoje. Studijuojant aktyviai ieškoti darbo, pažinčių, dalyvauti visokiose mainų programose ir t. t. Svarbu nebijoti pradėti ką nors daryti.
Iš tikrųjų studentai dažnai daro klaidą visas jėgas skirdami vien studijoms arba studentavimui , bet visai nesidomėdami ekonomine padėtimi ir situacija darbo rinkoje. Galvoja, gausiu diplomą, tada žiūrėsiu ir ieškosiu. Kokiais 2006 m. problemų dėl to nebūtų, bet dabar situacija kita. Tai nereiškia, kad viskas blogai ir nėra jokių galimybių. Galimybių visada yra, tik dabar reikia įdėti daugiau pastangų.

[D.P]

Combat'ui - esu Lietuvis ir taip be kablelių rašau tik internete, todėl taip gali pasirodyti, o taip tai gerai aš rašau ir be klaidų daug maž, nors turiu blogą įprotį žiauriai ilgais sakiniais viską rašyti Chaltūrų aš turiu šiokių tokių, bet jos visos yra laikinos ir labai sunkiai gali patapti legaliu, ilgalaikiu darbu. Žiūrėsiu kaip vasarą seksis su chaltūromis gal atsiras daugiau arba išvis nebus jų. Ieškau Vilniuje, bet jei kas kur kitur pasiūlytų nėra problemų persikelti.

Darbo aš ieškau kaip ir visi - vadybininko, ar kažko panašaus, kas man įdomu ten įsidarbinti nulis šansų be pažįstamų(norėčiau su auto pardavimais ir panašiai) Be to mano situacija gerai pakomentavo vienas pažįstamas kurio klausiau dėl darbo - sako ieškom darbuotojo, bet tavęs be patirties nesamdysiu, nes eilė laukia su darbo patirtimi, o jei būtų prieš krizę laikotarpis - seniai dirbtum, nes imtų tave, apmokytų ir dirbtum.

Juokingiausia kai siunti CV, arba net nueini į pokalbį, tavęs nepriima, o po mėnesio vėl kabo skelbimas, kad ieško darbuotojų. Ir dar darbdaviai mėgsta nerealius reikalavimus surašyt.

Ir man taip buvo, ypač tada, kai teko ieškoti paprasčiausios praktikos.. Į kelias vietas, kur tiek aš, tiek mano kolegos aplikavome, po pokalbio ir deadline'o, vis dar matydavome skelbimus. Juokiga, nes jie taikė tokius pat vertinimo kriterijus studentams-praktikantams kaip ir normaliam darbuotojui. O tokių kaip jie yra ne vienas ir ne du.

Siulyčiau paanalizuoti savo CV ir motyvacinį laišką. Nuskambės juokingai, bet kartą į juos įtraukiau kelis sakinius, susijusius su ateitim, ir iškart gavau kelis pakvietimus į pokalbį. Nežinau,kiek tai yra rekomenduotina, tačiau man pasisekė.
Nenustok toliau siuntinėti CV/M.L. Čia, žinai, kartais taip būna - vieni gautus laiškus "įmeta" į atitinkamą folderį, kiti - atkreipia dėmesį.
Bandyk ieškoti alternatyvų. Senasnamas vieną jau pasakė - gidai. Išties turint istoriko specialybę ir įvertinus turizmo statistiką bei prognozes, pradžiai ar ne, manau svastytinas variantas.

[D.P]

Mariui
Sunku kažką patarti nepažįstamam, bet parašysiu kelis variantus, kaip atrodo žiūrint iš šono.
Lietuvoje yra rengiami gidų kursai (mokami), kelionių agentūros dažnai ieško gidų tiek dirbti Lietuvoje, tiek po Europą. Aišku, darbas specifinis, vieniems gal jis tiesiog "veža", kitiems būtų kančia. Tai priklauso nuo asmeninių savybių. Tačiau kaip istorikas tokiame darbe turėtum didelių privalumų, o jei dar su užsienio kalbom ne problema, tai įveiktum bet kokią konkurenciją. Be to, darbas būtų nenutolstant nuo specialybės. Nes į tą sritį ateina daug žmonių ne tiek iš pašaukimo ar dėl sugebėjimų, kiek iš reikalo (pvz., netekę darbo).
Dar galima metus ar daugiau padirbti užsienyje ir pasitaupyti išteklių (jei tai aktualu) magistrantūros studijoms - yra pakankamai krypčių, kurias gali rinktis humanitarai, ne vien istorija. Be to, nebūtinai Lietuvoje. Studijuojant aktyviai ieškoti darbo, pažinčių, dalyvauti visokiose mainų programose ir t. t. Svarbu nebijoti pradėti ką nors daryti.
Iš tikrųjų studentai dažnai daro klaidą visas jėgas skirdami vien studijoms arba studentavimui , bet visai nesidomėdami ekonomine padėtimi ir situacija darbo rinkoje. Galvoja, gausiu diplomą, tada žiūrėsiu ir ieškosiu. Kokiais 2006 m. problemų dėl to nebūtų, bet dabar situacija kita.

Pritariu. ir pats tokią klaidą padariau. Realiai, pavėlavau 1 metus (reikėjo kokiam 3 kurse aplikuoti, bet vasaros metu visi nedirbo...).. bet yra kita medalio pusė - daug kas priklauso nuo studijų. Nors ir sudaromos lankstus grafikas, laiko realiai pasiruošti seminarams/paskaitoms nevisada užtenka, išskyrus sesijos metu (jei sudaromas patogus tvarkaraštis). Čia yra irgi tam tikra rizika, nes neretai, studentų-praktikantų atveju, kada yra reali galimybė gauti pasiūlymą pasilikti, reikalaujama pažymos apie balus, kas, mano akimis, yra visiška nesąmonė (tiesiog praktika ir patirtis rodo kitokias tendencijas).
Be to, neretai studentai vietoje to, kad ieškotųsi praktikos/darbo savo srityje, eina pigiausiu keliu su tikslu tik užsidirbti pinigų nesvarbu kur. Aišku, yra tam tikrų aplinkybių, kada tai būtina ir suprantama, o kartais - ir labai gerai, tačiau siekiant karjeros, manyčiau, reikėtų kuo anksčiau specialziuotis .

[pliumbum]

Paskaitykite, prašau, šitą blogo įrašą, padarytą žmogaus, kuris uždirba krūvas pinigų iš vadybinių reikalų:

http://rokiskis.popo.lt/2012/03/26/u...-specialistui/

Taip pat ir komentarus. Čia yra prirašyta daug savaime suprantamų dalykų, apie kuriuos besiskundžiantys, kad neranda darbo, nesusimąsto.

Nėra taip, kad Lietuvoje nebūtų darbo. Pirma, to darbo čia pilna, o antra, dar pilniau yra darbų, kurie pridėtinę vertę kuria kažkur Norvegijoje, Londone ar Amerikoje, bet juos gali laisvai dirbti iš Lietuvos, nes juk interneto amžiuje gyvename, ir koks skirtumas, kur tu sėdi, jeigu nusiunti produktą laiku ir geros kokybės.

Tačiau nė vienas darbdavys privačiame sektoriuje nėra durnas ir neįdarbins žmogaus, kuris neatneš jokios realios naudos įmonei, o tik nuostolius. Taip gali elgtis tik valstybinės įstaigos, kurios nesiekia pelno, bet ir tai - jeigu ten sprendimus priiminėja ne kokie brežneviniai reliktai, o bent kažkiek racionalesni žmonės, tai jie irgi nenorės samdyti kažkokių žmonių, tempiančių organizaciją žemyn, nes galiausiai jie patys irgi prieš kažką atsakyti turės.

Štai ir prieiname prie klausimo, kokia situacija yra Lietuvoje. Situacija yra tokia, kad darbdavys turi darbo vietą, o į ją pasisiūlo 10 žioplių, kurie nieko nesugeba arba piktybiškai nenori dirbti, nes jiems tai yra tiesiog formalumas, kurį reikia atkentėti, kad galėtum toliau gauti bedarbio pašalpą. Patogumo dėlei tarkime, kad visi yra geranoriški ir nori dirbti. Tačiau net ir tada lieka problema - niekas nieko nesugeba. Kai kurie žmonės yra nieko nebaigę arba baigę tik vidurinę. Kai kurie yra baigę mokslus, bet nieko, kas yra naudinga darbo rinkoje, neišmokę. Universitetai Lietuvoje, pavyzdžiui, dažnai stato save kaip akademines šventoves, kuriems nerūpi tokia žemiška realybė kaip darbo susiradimas tarp studentų. Net magistre paskaitos organizuojamos dienomis, o tai reiškia, kad sunkiau dirbti. Viena vertus, tai sveikintina, ir gražu, kad ne kažkokie buki ekonominiai tikslai, o mokslas savaime yra gėris. Antra vertus, žmonės iš taip nuvertinamų kolegijų dar jų nebaigę dažnai gali gana lengvai susirasti darbus, kur gauna 1200-1500 lt į rankas nuo pat pradžių, o tam tikrų specialybių universitetų bakalaurai, kurie išlaikė valstybinius egzaminus 12 klasėje turbūt gerokai geriau, sėdi prie geldos. Primeskit - kalbant su darbdaviais, jie sako, kad atėję iš kolegijų ar net iš gerų profkių žmonės lengviau, greičiau pritampa, ir iškart pradeda nešti naudą darbdaviui. Pas mus, beje, šitas dalykas dar menka problema palyginus su NVS šalimis. Ten trūksta reguliavimo švietimo sistemoje, ir egzistuoja šimtai Šaraškino kontorų, kurios rengia (dažnai ne realiai, o tik formaliai) teisininkus, politologus ir kitas gražiai skambančias specialybes, o absolventams darbo rasti tiesiog neįmanoma, nes tokio didelio poreikio tokiems specialistams nėra. Lietuvoje dar geresnė situacija, čia žmonės dar šiek tiek supranta apie darbo rinką. Kartais.

Kitaip tariant, turime skills mismatch, arba lietuviškai įgūdžių nesutapimą (nežinau, ar čia moksliškai teisingas vertimas). Paklausa įgūdžiams yra vienokia, pasiūla yra kitokia. Štai iš čia ir nedarbas. Žmonės neranda darbo, nes jie nemoka dirbti to, už ką darbdaviai yra pasiruošę mokėti pinigus. Sprendimo būdas yra paprastas - mokytis. O čia vėl atsiranda kažin kokios problemos. Vieni nenori mokytis iš principo, nes mano, kad viską jie žino ir viską sugeba be papildomų mokslų, arba neleidžia savigarba ar dar koks velnias. Kiti tiesiog bijo - žinau bent porą atvejų, kai kasininkės išėjo iš darbo, nes paprasčiausiai buvo įdiegta pažangesnė kompiuterinė darbo sistema. Treti tingi. Ketvirti sutinka mokytis, bet per mokymus nesistengia ir nieko neišmoksta. Kartais ir darbdaviai yra durni ir nesupranta, kad darbuotojus darbui reikia paruošti ir išmokyti. Situacija yra tokia, kad Lietuvoje suaugusiųjų švietimo lygis yra vienas mažiausių ES. O tai ir lemia skills mismatch ir nedarbą, labai didele dalimi.

Dar problema yra požiūris į darbą. Lietuviškas svajonių darbas yra toks, kur dirbti nereikia, o pinigai eina. Valstybės tarnyba arba darbas Seime - daug kas įsivaizduoja, kad vat ten didžiausi pinigai sukasi. Dirbti privačiame sektoriuje ir realiai kurti pridėtinę vertę mažai kas nori. O tie, kas nori ir supranta, ką tai reiškia, tie ir uždirba.

Kokioje UK ar dar kur situacija yra tokia, kad ten tiesiog nebėra žmonių, kurie galėtų atlikti prastesnius darbus, nes visi turi geresnius įgūdžius, ir tokius, kurie atitinka paklausą. Taigi atsiranda paklausa ir žmonės be didelių įgūdžių. Čia ir suvažiuoja lietuviški žmonės be įgūdžių ir randa savo nišą. O po to jie patenka į aplinką, kur įgūdžių tobulinimas yra įprasta ir svarbi detalė, ir gali netgi prasimušti, apie ką jie nebuvo net pagalvoję Lietuvoje.

O dar yra ir psichologinis momentas. Kai išvažiuoji į užsienį, tai pradedi dirbti ir ieškoti galimybių aktyviau, nes lyg ir nesinori apsijuokti kad išvažiavai ir nieko neužsidirbai. O sėdint Lietuvoje yra lengviau apkerpėti.

[MAR1US]

Mariui
Sunku kažką patarti nepažįstamam, bet parašysiu kelis variantus, kaip atrodo žiūrint iš šono.
Lietuvoje yra rengiami gidų kursai (mokami), kelionių agentūros dažnai ieško gidų tiek dirbti Lietuvoje, tiek po Europą. Aišku, darbas specifinis, vieniems gal jis tiesiog "veža", kitiems būtų kančia. Tai priklauso nuo asmeninių savybių. Tačiau kaip istorikas tokiame darbe turėtum didelių privalumų, o jei dar su užsienio kalbom ne problema, tai įveiktum bet kokią konkurenciją. Be to, darbas būtų nenutolstant nuo specialybės. Nes į tą sritį ateina daug žmonių ne tiek iš pašaukimo ar dėl sugebėjimų, kiek iš reikalo (pvz., netekę darbo).
Dar galima metus ar daugiau padirbti užsienyje ir pasitaupyti išteklių (jei tai aktualu) magistrantūros studijoms - yra pakankamai krypčių, kurias gali rinktis humanitarai, ne vien istorija. Be to, nebūtinai Lietuvoje. Studijuojant aktyviai ieškoti darbo, pažinčių, dalyvauti visokiose mainų programose ir t. t. Svarbu nebijoti pradėti ką nors daryti.
Iš tikrųjų studentai dažnai daro klaidą visas jėgas skirdami vien studijoms arba studentavimui , bet visai nesidomėdami ekonomine padėtimi ir situacija darbo rinkoje. Galvoja, gausiu diplomą, tada žiūrėsiu ir ieškosiu. Kokiais 2006 m. problemų dėl to nebūtų, bet dabar situacija kita. Tai nereiškia, kad viskas blogai ir nėra jokių galimybių. Galimybių visada yra, tik dabar reikia įdėti daugiau pastangų.

Apie gidus žinau, sakė biržoje kai paskutinį kartą buvau. Rimtai galvoju apie juos, šiek tiek info pasirinkau, kursai prasideda rudenį(rugsėjį/spalį priklauso nuo mokymo įstaigos), apie 800lt kainuoja, vyksta tik kartą į metus. Kai kur gali kartu laikytis ir kelionių vadovo kursus, šiek tiek brangiau kainuoja.

Mano ir klaida buvo, kad galvojau pabaigsiu, žiūrėsiu darbą ir gausiu, bet situacija pasikeitė ir taip jau neišeina.

[MAR1US]

Ir man taip buvo, ypač tada, kai teko ieškoti paprasčiausios praktikos.. Į kelias vietas, kur tiek aš, tiek mano kolegos aplikavome, po pokalbio ir deadline'o, vis dar matydavome skelbimus. Juokiga, nes jie taikė tokius pat vertinimo kriterijus studentams-praktikantams kaip ir normaliam darbuotojui. O tokių kaip jie yra ne vienas ir ne du.

Siulyčiau paanalizuoti savo CV ir motyvacinį laišką. Nuskambės juokingai, bet kartą į juos įtraukiau kelis sakinius, susijusius su ateitim, ir iškart gavau kelis pakvietimus į pokalbį. Nežinau,kiek tai yra rekomenduotina, tačiau man pasisekė.
Nenustok toliau siuntinėti CV/M.L. Čia, žinai, kartais taip būna - vieni gautus laiškus "įmeta" į atitinkamą folderį, kiti - atkreipia dėmesį.
Bandyk ieškoti alternatyvų. Senasnamas vieną jau pasakė - gidai. Išties turint istoriko specialybę ir įvertinus turizmo statistiką bei prognozes, pradžiai ar ne, manau svastytinas variantas.

Jaučiu reikės pasėdėti gerai prie CV, atnaujinti jį, nes jau toks senokas pas mane.

[DeSadas]

tam tikri standartai yra prie CV, yra tam tikri standartai ir prie motyvacinio laisko... yra tam tikri standartai ir interviu.. cia istisas mokslas, psichologija ir tt... Uzsienio universtetuose visko to moko!