Nedarbo lygis Lietuvoje

[TH1]

Pas mus versle nusistovėjusi "tradicija" iš viso neleisti darbuotojų į pietų pertrauką, arba tam skirti vos 15-20 min.
Po to proto bokštai stebisi padidėjusiu sergamumu, stresais, išsekimu...

pirma kart girdziu tokia nesamone

[Wycka]

Pas mus versle nusistovėjusi "tradicija" iš viso neleisti darbuotojų į pietų pertrauką, arba tam skirti vos 15-20 min.
Po to proto bokštai stebisi padidėjusiu sergamumu, stresais, išsekimu...

Ši „tradicija“ jau buvo benykstanti. Nežinau, gal per krizę vėl atgimė. Kai kurie darbdaviai leidžia pasirinkti — jeigu atsisakai pietų pertraukos, eini 1h namo anksčiau. O man labiausiai patinka toks darbas, kur pats planuoji darbotvarkę, nes mokama už nuveiktą veiklą, o ne už valandas.

[Sula]

Ši „tradicija“ jau buvo benykstanti. Nežinau, gal per krizę vėl atgimė. Kai kurie darbdaviai leidžia pasirinkti — jeigu atsisakai pietų pertraukos, eini 1h namo anksčiau. O man labiausiai patinka toks darbas, kur pats planuoji darbotvarkę, nes mokama už nuveiktą veiklą, o ne už valandas.

Deja, visų pasaulio darbų nenudirbsi, o darbuotojui atitenka tik nežymus procentas nuo pelno. Juk reikia skirti laiko ir šeimai, pomėgiams, sveikatai, galų gale - valgiui, šiuo atveju. Aišku, niekur to įsakmiai neparašyta ir nepasakyta, bet tam tikruose kolektyvuose prasideda presingas - "tik tinginiai skaičiuoja minutes", "tu neesi "kolektyvo" narys", "bene profsąjungas nori kurti" ir pan. Ar 10 valandų vietoje 8, numatytų įstatyme nėra pakankama įrodant prieraišumą darbo vietai?

TH1 galiu pasakyti, kad valdiškoms įstaigoms daugeliu atveju tai negalioja , netgi atvirkščiai.

[Wycka]

Deja, visų pasaulio darbų nenudirbsi, o darbuotojui atitenka tik nežymus procentas nuo pelno. Juk reikia skirti laiko ir šeimai, pomėgiams, sveikatai, galų gale - valgiui, šiuo atveju. Aišku, niekur to įsakmiai neparašyta ir nepasakyta, bet tam tikruose kolektyvuose prasideda presingas - "tik tinginiai skaičiuoja minutes", "tu neesi "kolektyvo" narys", "bene profsąjungas nori kurti" ir pan. Ar 10 valandų vietoje 8, numatytų įstatyme nėra pakankama įrodant prieraišumą darbo vietai?

Na, pelnas eilinį įmonės „pėstininką“ turėtų mažiausiai dominti, tam yra akcininkai ir specialiai tam pasamdyti vadybininkai.
Keista, bet man prieš kokius 10 metų net labai norėjosi dirbti kuo daugiau (aišku, kai už tai yra sumokama), bet nebuvo leidžiama, nes įstatymai leidžia dirbti iki 48h per savaitę. Bet kai neturi šeimos, alubariai ir televizorius praktiškai nedomina, nori užsidirbti studijoms, pramogoms bei materialinėms vertybėms + turi noro dirbti, gana kvaila tokiems 'keistuoliams' neleisti dirbti nors ir 60h per savaitę.

[Lettered]

Ši „tradicija“ jau buvo benykstanti. Nežinau, gal per krizę vėl atgimė. Kai kurie darbdaviai leidžia pasirinkti — jeigu atsisakai pietų pertraukos, eini 1h namo anksčiau. O man labiausiai patinka toks darbas, kur pats planuoji darbotvarkę, nes mokama už nuveiktą veiklą, o ne už valandas.

Už laiką, kuomet pietaujama, niekur nėra mokama, nes tos valandos neįsiskaičiuoja į darbo valandas. Dar niekur neteko girdėti, kad būtų galima atsisisakyti pietų ir dėl to darbą anksčiau baigti. Jei valgai darbe vis tiek tam laiko sugaišti.

[Wycka]

Už laiką, kuomet pietaujama, niekur nėra mokama, nes tos valandos neįsiskaičiuoja į darbo valandas.

Pramonėje dažnu atveju mokama ne už valandas, o už pagamintos produkcijos kiekį. Aptarnavimo sferoje gana dažnai mokama už pasiektą apyvartą. Logiška, kad darbuotojui pietaujant, nesukuriamas nei produktas, nei apyvarta.

[Lettered]

Na, pelnas eilinį įmonės „pėstininką“ turėtų mažiausiai dominti, tam yra akcininkai ir specialiai tam pasamdyti vadybininkai.
Keista, bet man prieš kokius 10 metų net labai norėjosi dirbti kuo daugiau (aišku, kai už tai yra sumokama), bet nebuvo leidžiama, nes įstatymai leidžia dirbti iki 48h per savaitę. Bet kai neturi šeimos, alubariai ir televizorius praktiškai nedomina, nori užsidirbti studijoms, pramogoms bei materialinėms vertybėms + turi noro dirbti, gana kvaila tokiems 'keistuoliams' neleisti dirbti nors ir 60h per savaitę.

Pagal įstatumus man atrodo galima dirbti maksimum 1,5 etapo, t.y. 60h per savaitę arba 12h per dieną. Nors apskritai, kas nori, tas dirba nors ir po 16h, jei nori, niekas neuždraus, o ten visokie teisiniai biurokratiniai dalykai lengvai sutvarkomi

[Wycka]

Pagal įstatumus man atrodo galima dirbti maksimum 1,5 etapo, t.y. 60h per savaitę arba 12h per dieną.

Pagal įstatymus, įmonės savininkas gali dirbti nors ir 24/7.
Eiliniam darbuotojui šiek tiek nenaudinga dirbti daugiau nei 1,00 etato, nes didėjant mėnesiniam darbo užmokesčiui, mažėja neapmokestinamas pajamų minimumas, todėl automatiškai krenta darbo įkainis (už valandą, už pagamintą prekę, už pasiektą apyvartą, etc.).

[Sula]

Eiliniam darbuotojui šiek tiek nenaudinga dirbti daugiau nei 1,00 etato, nes didėjant mėnesiniam darbo užmokesčiui, mažėja neapmokestinamas pajamų minimumas, todėl automatiškai krenta darbo įkainis (už valandą, už pagamintą prekę, už pasiektą apyvartą, etc.).

Uždirbant virš 3000 Lt NPD neskaičiuojamas...
Kalbėjau apie neapmokamus (nefiksuojamus) viršvalandžius. T.y. tabeliuose standartinės 8 val. Beje, net ir darbinininkas varydamas virvalandžius, žino savo ribas, tam tikru momentu produktyvumas krenta, pasipila brokas, neduok die -gamybinės traumos.
O kaip vadovas, galiu pasakyti, kad galva tenka dirbti net ir bemiegėmis naktimis

[Wycka]

Bedarbių gretas labiausiai augina turintys patirties, bet kurį laiką nedirbę

Rugsėjo 8 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 223,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,82 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš savaitę bedarbių buvo 223 tūkst.
Darbo birža praneša, kad tarp registruotų naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų – 51 proc., ilgiau kaip dvejus metus nedirbo – 24,3 proc., iš viso niekur nedirbę sudaro – 18,8 proc., likusieji – verslo liudijimų – 4,8 proc. ir įmonių savininkai bei buvę ūkininkai – 1,1 proc.
Rugsėjo 2–8 dienomis registruotas nedarbas sumažėjo Alytaus (0,23 proc. punktais), Kauno (0,02 proc. punktais), Plungės (0,03 proc. punktais) ir Utenos (0,08 proc. punktais) teritorinėse darbo biržose, kitose – išliko tiek pat arba šiek tiek padaugėjo.
(...)

[Wycka]

Bedarbių skaičius nustojo taip smarkiai kritęs, tačiau bendros tendencijos vis dar išlieka tos pačios — nedarbas dar mažėja. Šio mažėjimo sulėtėjimą mano nuomonę įtakoja dvi pagrindinės priežastys — baiginėjasi sezoniniai darbai (pajūrio pramogos, atvykstamasis turizmas, į pabaigą ir žemės ūkis) ir vis stiprėjančios 'struktūrinio nedarbo' tendencijos (geriausi specialistai jau turi gerai apmokamą darbą arba dirba užsienyje, o dauguma bedarbių yra be kvalifikacijos arba ji nepakankama dėl įvairių priežasčių, pvz pasenusi dėl ilgo nedarbo laikotarpio, bedarbis yra dar tik studentas, etc.).

Darbdaviai neturi iš ko rinktis

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 15 d. šalyje buvo registruota 221,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,71 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotas nedarbas sumažėjo 0,11 proc. punktu arba 2,1 tūkst. bedarbių.
Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio tvirtinimu, šios savaitės naujausi duomenys akivaizdžiai iliustruoja struktūrinį nedarbą — tarp darbo paklausos ir pasiūlos yra nemažas atotrūkis. „Antrąją savaitę teritorinės darbo biržos fiksuoja padidėjusią darbo paklausą — darbdaviai įregistravo 4,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Šią savaitę darbo vietų pasiūlymų yra turintiems patirtį betonuotojams, vėdinimo sistemų montuotojams, skardininkams, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojams, signalizavimo sistemų inžinieriams, tačiau šioms darbo vietoms keliamus reikalavimus atitinkančių darbuotojų neturime“, — pabrėžė LDB vadovas.
(...)

[Petrozilijus Cvakelmanas]

bedarbis yra dar tik studentas, etc.).

Nedirbantys studentai statitikoj nesiskaičiuoja kaip bedarbiai.

[index]

Nedirbantys studentai statitikoj nesiskaičiuoja kaip bedarbiai.

Jei jie registruoti darbo biržoje, skaičiuojasi.

[Wycka]

Nedirbantys studentai statitikoj nesiskaičiuoja kaip bedarbiai.

Tai tik dieniniai, o vakariniokai ir neakivaizdininkai skaičiuojasi.

[Lettered]

Jei jie registruoti darbo biržoje, skaičiuojasi.

Studentams galima registruotis darbo biržoje? Juk jiems apmoka sveikatos draudimą valstybė. Bet kokiu atveju, studentai nelaikomi bedarbiais.

[Wycka]

Studentams galima registruotis darbo biržoje? Juk jiems apmoka sveikatos draudimą valstybė. Bet kokiu atveju, studentai nelaikomi bedarbiais.

Apmoka tik dieniniams studentams. Kitų skyrių visi nedirbantys studentai iš valstybės kaip studentai nemokamai nieko negauna.

[index]

Studentams galima registruotis darbo biržoje? Juk jiems apmoka sveikatos draudimą valstybė. Bet kokiu atveju, studentai nelaikomi bedarbiais.

O ir dieninis jei jis pats užsiregistruotų darbo biržoje ne dėl sveikatos draudimo, o dėl to, kad "ieško darbo (Nesiginčysiu, kad tokių atvejų nelabai yra ) būtų laikomi bedarbiais.

[Sula]

pirma kart girdziu tokia nesamone

Prekybos tinkluose įprasti dalykai:

"Dirbau Lietuvoje pardaveja: dirbau po 12-14 val. Normalios pietu petraukos neturedavau . Pavalgydavau kai nebudavo žmoniu , i tualeta galedavai nubegti jei koks pažystamas užsukdavo ir padabodavo.
Pareigos kai prieme buvo pardavejos , bet dirbau ir valytoja ir ,,gruščiku ,, dežes reikedavo pačiai susinešti , buvau ir vedeja - użsakinedavau prekes .
I kasa mušdavos kas 4-5 žmogu , bet atejus inspekcijei baudas mokedavom pačios . Prekes su pasibaiusiais galiojimais , niekas nenurašydavo eikedavo pačiai pirktis , arba išmokedao alga tomis prekemis . Kitas pagrindinis dalykas savaites gale turedavo buti + 100 lt per perdavima ."

Netgi gerai reglamentuotuose bankuose darbuotojos dažnai sėdi daugiau nei 9 val. darbe.

Pvz.: UK ar Danijoje už tokį "liberalizmą" gali būti išmestas iš profsąjungos, arba pats darbdavys bus momentaliai apskųstas inspekcijai.

[Lettered]

O ir dieninis jei jis pats užsiregistruotų darbo biržoje ne dėl sveikatos draudimo, o dėl to, kad "ieško darbo (Nesiginčysiu, kad tokių atvejų nelabai yra ) būtų laikomi bedarbiais.

Negirdėjau tokių atvejų, juk norint ieškotis darbo nereikia registruotis darbo biržoje, o ir darbo pasiūlymai skelbiami viešai.

[daktaras]

kad prekybcentriuose vergovė, ypač machimoje, tai čia seniai vieša paslaptis