LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Lettered]

Kai pas mus bus lenkų, o ne tuteišų mažuma, tuomet galėsim ne tik lenteles, bet ir trimačius užrašus dronais kurt.

Žmonės save ir laiko lenkais, o ne kažkokiais tuteišiais. Čia šitą terminą sugalvojo ultra patriotai, kuriems Vilnius niekada nebuvo lenkiškas ir mato tik savo sugalvotą istoriją.

[Kitas Džiugas]

Kai pas mus bus lenkų, o ne tuteišų mažuma, tuomet galėsim ne tik lenteles, bet ir trimačius užrašus dronais kurt.

O kas trukdo bet kokiai mažumai turėti tai?

[mantasm]

O kas trukdo bet kokiai mažumai turėti tai?

Nu, rusiškas lenteles sukabinam tam tikruose miestuose. Kodėl ne?

[mantasm]

Žmonės save ir laiko lenkais, o ne kažkokiais tuteišiais. Čia šitą terminą sugalvojo ultra patriotai, kuriems Vilnius niekada nebuvo lenkiškas ir mato tik savo sugalvotą istoriją.

Iki tarpukario lenkai buvo visi lietuviai ta prasme, kad katalikas ATR gyventojas. O etninių lenkų Vilniaus apylinkėse buvo nykstamai mažai.

Situacija gerokai pasikeitė tik carinės okupacijos gale ir ypač tarpukariu kai buvo atvirai vykdoma polonizacijos politika visais frontais.

Jei įteisinam okupacijos padarinius, tai galim privažiuot ir iki kitos okupacijos padarinių įteisinimo. Ką ir buvo bandyta ne kartą prastumt su labai savotiškais įstatymų projektais.

[mantasm]

Be kita ko, jis užsmimnė ir apie dvikalbius užrašus lenkų gyvenamose Lietuvos vietovėse


Lenkijos pusėje užtenka 20% valsčiaus gyventojų kad viešumoje būtų naudojam tautinės mažumos kalba.
Šį savaitgalį Punske

Kol kas ši bazinė beveik visoje Europoje taikoma tautinių mažumų teisė Lietuvoje yra neįgyvendinamas dalykas. Dėl vietos gyventojų iniciatyvų kabinti dvikalbes gatvių ar gyvenviečių lenteles prasideda teisminiai procesai ir įjungiamas administracinis resursas grasinant baudomis ir kitomis bausmėmis.

Esminis skirtumas, kad paprastai toks reguliavimas taikomas kai yra tautinės mažumos „nuo amžių amžinųjų“. Pvz Punskas. O „lenkų“ istorija Vilniaus krašte truputi kitokia.

[Ignalina]

O kas trukdo bet kokiai mažumai turėti tai?

Turbūt tas, kad nelabai aišku, kokia kalba tas lenteles reikia kabinti.
Ir taip pat neaišku, ar tuo pačiu gaminti ženklus Висагинас, ar ne.

[Kitas Džiugas]

Iki tarpukario lenkai buvo visi lietuviai ta prasme, kad katalikas ATR gyventojas. O etninių lenkų Vilniaus apylinkėse buvo nykstamai mažai.

Situacija gerokai pasikeitė tik carinės okupacijos gale ir ypač tarpukariu kai buvo atvirai vykdoma polonizacijos politika visais frontais.

Jei įteisinam okupacijos padarinius, tai galim privažiuot ir iki kitos okupacijos padarinių įteisinimo. Ką ir buvo bandyta ne kartą prastumt su labai savotiškais įstatymų projektais.

Lietuvos Respublika prasidėjo 1918-02-16 su visais gyventojais tokiais, kokie jie jau buvo.

Turbūt tas, kad nelabai aišku, kokia kalba tas lenteles reikia kabinti.
Ir taip pat neaišku, ar tuo pačiu gaminti ženklus Висагинас, ar ne.

Tai tokia, kokia nori vietiniai gyventojai. Nežinau, kodėl negalima nucopypastinti (su pataisymais, pvz 50%+1 kartele).

[AšNeRobotas]

Tai tokia, kokia nori vietiniai gyventojai. Nežinau, kodėl negalima nucopypastinti (su pataisymais, pvz 50%+1 kartele).

Gal tu nebepjauk grybo, rusofile.

[Kitas Džiugas]

Gal tu nebepjauk grybo, rusofile.

Ar galima plačiau? Lietuvoje apskritai nėra nei vienos savivaldybės/seniūnijos su absoliutine etninių rusų dauguma.

[Romas]

Esminis skirtumas, kad paprastai toks reguliavimas taikomas kai yra tautinės mažumos „nuo amžių amžinųjų“. Pvz Punskas. O „lenkų“ istorija Vilniaus krašte truputi kitokia.

Čia yra vartymasis iš gaidžio.
Kai nėra argumentų, tai atsiranda absurdiškas skirstymas į "tautines bendrijas" (tie, kas kažkur turi savo valstybę), ir kuriems nereikia jokių teisių bei "tikras" tautines mažumas - karaimus ar totorius..

Panašias teorijas kūrė Vengrijos nacionalistai 1939 m. kovą (jau po to kai Čekoslovakijos vengrų gyvenamos žemės 1938 m. lapkritį atiteko Vengrijai) užėmę Priekarpatės Ukrainą (dab Užkarpatę) bandė įrodinėti, kad vietiniai gyventojai yra ne ukrainiečiai, o slavų kalba kalbantys vengrai arba "Karpatų rusinai".

[Romas]

Slovakijoje iki I pasaulinio karo buvo vykdoma madjarizacija.
Šiuo metu Slovakijoje vengrams nėra lengva, dabar visokais būdais vyksta švelni slovakizacija - vengrų skaičius mažėja ir jų daugumos teritorija traukiasi. Pvz. admininstracinis padalinimas buvo padarytas taip, kad nė viename pirmojo lygio administraciniame vienete (kraj) vengrai nesudarytų daugumos.

Tačiau Slovakijoje nesekamos pasakos apie tai, kad jokių vengrų nėra, o tik "madjarizuoti slovakai" ir jiems nepriklauso jokios teisės.
Bent kelio ženklai ir kiti vieši užrašai yra dvikalbiai

Foto 2024.05
Tarp Štúrovo / Párkány ir Levicų


Apie 40 km iki Demandicų (Deménd) visur yra vien dvikalbiai gyvenviečių užrašai










Dvikalabis ir geležineklio stoties užrašas










Demandice (Deménd). Už šio kaimo prasideda tikra Slovakija


Foto 2025.07
Pakeliui į Budapeštą važiuojant per Slovakiją E77 keliu pro Šahy / Ipolyság
Už Dudincų prasideda vengrų gyvenamosios vietovės, kur gyvenviečių ribas žymi dvikalbiai užrašai






Pasienio miestas Šahy / Ipolyság


Šahy / Ipolyság rotušės fasade užrašas dviem kalbomis - slovakiškais ir vengriškai

[Lettered]

Iki tarpukario lenkai buvo visi lietuviai ta prasme, kad katalikas ATR gyventojas. O etninių lenkų Vilniaus apylinkėse buvo nykstamai mažai.

Šiaip tai ir iki tarpukario lenkų buvo nemažai, pvz. 19 amžiaus gale vien Vilniuje 30 proc. gyventojų, kai pačių lietuvių buvo tik vienas procentas. Tarpukaryje aišku lenkų padaugėjo iki 60 proc. Vilnius etniškai lietuviškas tapo tik sovietmečiu, kai sovietai dirbtinai statė gamyklas ir vežė darbininkus iš provicijos. Dauguma šitų nacionalistų vilniečių tėvai yra kilę iš kito Lietuvos galo.

[Stadionas]

Žmonės save ir laiko lenkais, o ne kažkokiais tuteišiais. Čia šitą terminą sugalvojo ultra patriotai, kuriems Vilnius niekada nebuvo lenkiškas ir mato tik savo sugalvotą istoriją.

šiaip sugalvojo patys vietiniai 19-20a sandūroje

[Sula]

Žmonės save ir laiko lenkais, o ne kažkokiais tuteišiais. Čia šitą terminą sugalvojo ultra patriotai, kuriems Vilnius niekada nebuvo lenkiškas ir mato tik savo sugalvotą istoriją.

Netiesa. Teko dalyvauti mokinių etnografinėje ekspedicijoje 80-ųjų pradžioje Vilnijoje. Nemaža dalis, gal apie trečdalis gyventojų, vadino save tuteišais arba tiesiog sunkiai įvardindavo tautybę ar gimtąją kalbą. Ypač mažiau raštingi, prastesnio išsilavinimo. Ir nelabai suprasdavo lenkų kalbą.

Ir kaip pavyzdį visada pateikiu mano kaimynus, kurie pase yra lenkai, kalba rusiškai, o realiai yra totoriai.

[Stadionas]

Šiaip tai ir iki tarpukario lenkų buvo nemažai, pvz. 19 amžiaus gale vien Vilniuje 30 proc. gyventojų, kai pačių lietuvių buvo tik vienas procentas. Tarpukaryje aišku lenkų padaugėjo iki 60 proc. Vilnius etniškai lietuviškas tapo tik sovietmečiu, kai sovietai dirbtinai statė gamyklas ir vežė darbininkus iš provicijos. Dauguma šitų nacionalistų vilniečių tėvai yra kilę iš kito Lietuvos galo.

o ko Vilnius nuo Kauno skiriasi?

[Arunasx]

šiaip sugalvojo patys vietiniai 19-20a sandūroje

Kai carinė rusija darė gyventojų surašymą, tai patys save taip įvardindavo, niekas nevertė. Istorinis faktas. Mark Solonin savo podcaste pasakojo apie regioną ir rodė šį faktą pagrindžiančius surašymo duomenis.
Nereikia išsigalvoti kad kažkokie ultra-patriotai sugalvojo terminą.

Žmonės save ir laiko lenkais, o ne kažkokiais tuteišiais. Čia šitą terminą sugalvojo ultra patriotai, kuriems Vilnius niekada nebuvo lenkiškas ir mato tik savo sugalvotą istoriją.

[Kaštonas]

Netiesa. Teko dalyvauti mokinių etnografinėje ekspedicijoje 80-ųjų pradžioje Vilnijoje. Nemaža dalis, gal apie trečdalis gyventojų, vadino save tuteišais arba tiesiog sunkiai įvardindavo tautybę ar gimtąją kalbą. Ypač mažiau raštingi, prastesnio išsilavinimo. Ir nelabai suprasdavo lenkų kalbą.

Ir kaip pavyzdį visada pateikiu mano kaimynus, kurie pase yra lenkai, kalba rusiškai, o realiai yra totoriai.

Bet diskutuodamas su Lenkiją negali sakyti atsiprašome, dalis lenkų netikri lenkai. Tas pats su pavardėmis. Aišku ne visiems taip aktualu juk Vilniui daug lenkių ištekėjusios už lietuvių. Dažnai jų vaikai net lenkiškai nebemoka. Lenkai Vilniuje iš esmės yra integrali visuomenės dalis.
Bet paskaičius kai kuriuos Lenkijos lenkų komentarus, atrodo, kad čia jie užspausti, skraudžiami, tokių komentarų buvo ir po PL prezidento vizito . Čia ir išsiskiria požiūrio kampas, kai lietuviai nelabai supranta, kuo jie skriaudžia.
Lietuva kaip maža valstybė greičiau geba keisti santykių dinamiką, jeigu Reditte paskaityti lietuvių komentarus tai visi vienbalsiai kad mėgsta Lenkiją, ypač Lenkijos lenkus. Iš lenkų pusės vis dar gali rasti nuomonių, kad Lietuviai neva lenkų nemėgsta.
Žinoma dideliai daliai Lenkijos gyventojų Lietuvos tema visiškai neaktuali ir komentarus rašo tik tam kad būtų tikras burbulas. Daug lenkų Lietuvoje nebuvę ir be mokyklos negirdėję beveik.

[Lettered]

o ko Vilnius nuo Kauno skiriasi?

Tuom, kad Vilnius tik sovietmečiu tapo lietuviškas, o prieš tai lietuvių beveik nebuvo priešingai nei Kaune, kuris ir dabar labai homogeniškas, o Vilnius visada buvo multikultūrinis miestas.

[Lettered]

Netiesa. Teko dalyvauti mokinių etnografinėje ekspedicijoje 80-ųjų pradžioje Vilnijoje. Nemaža dalis, gal apie trečdalis gyventojų, vadino save tuteišais arba tiesiog sunkiai įvardindavo tautybę ar gimtąją kalbą. Ypač mažiau raštingi, prastesnio išsilavinimo. Ir nelabai suprasdavo lenkų kalbą.

Ir kaip pavyzdį visada pateikiu mano kaimynus, kurie pase yra lenkai, kalba rusiškai, o realiai yra totoriai.

Pažįstu daug lenkų, kurie kalba lenkiškai, dalyvauja visokiuose lenkų kultūros renginiuose ir pan. Nei vienas savęs nelaiko kažkokiais tuteišiais.

[Lettered]

šiaip sugalvojo patys vietiniai 19-20a sandūroje

Tai ką dabar daryti, kad "blogai" sugalvojo? Priversti "atsigalvoti"? Kad jūs lietuvis irgi lygiai taip pat pats sugalvojote, o ne kažkas iš viršaus nuleido.