LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[geriantis]

Čia jau klausimas, ar tau tai kaip nors pagadins gyvenimą, jei lenkas užrasys tą "w" raidę. Jeigu tai nekelia grėsmės Lietuvos teritoriam vientisumui ir bebrų populiacijai Lietuvos vandens telkiniuose, tai aš nematau jokios problemos, kad jie rašytų savo "w".

Kuo čia prisimeti? Bebru? Leidimas rašyti w raidę prieštarauja Konstitucijai ir tai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai. Jeigu nesupranti, tai negraudenk ir nekišk vėl kreivų sulyginimų.

[Arunasx]

Kuo čia prisimeti? Bebru? Leidimas rašyti w raidę prieštarauja Konstitucijai ir tai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai. Jeigu nesupranti, tai negraudenk ir nekišk vėl kreivų sulyginimų.

Ir kame W grėsmė be emocijų? Taip pat Q ir X pase vardų rašyme?
Ant PC klaviatūros matai?

[geriantis]

Ir kame W grėsmė be emocijų? Taip pat Q ir X pase vardų rašyme?
Ant PC klaviatūros matai?

Nu o svastika ar žvaigždė ar kelia tiesioginę grėsmę? Turbūt ne. Nes tai tik ženklas, bet va yra įstatymas, kuris draudžia tuos ženklus piešti ir niekam nekyla diskusijų. Nes kol galioja įstatymas jo reikia laikytis. Raidę w naudoti lietuvių kalboje draudžia Valstybinės kalbos įstatymas ir Konstitucija, bet kažkodėl iškyla klausimai vėl ir vėl. Jeigu kasdien bukai klausinėjama kodėl nereikia laikytis įstatymo, tai kaip tas žmogus įsivaizduoja kur jis gyvena? Gal jis galvoja gyvenąs ne teisinėje valstybėje? Tai turiu nuliūdinti tokį elementą, kol kas gyvename teisinėje valstybėje ir privalu laikytis įstatymo koks jis bebūtų. Norint keisti ar inicijuoti naujus įstatymus yra tam tikra numatyta tvarka.

[balietis]

Ir kame W grėsmė be emocijų? Taip pat Q ir X pase vardų rašyme?
Ant PC klaviatūros matai?

Grėsmė Konstitucijai, taigi aiškiai parašė. Beje, tyčia ieškojau žodžio "abėcėlė", Konstitucijoje, bet neradau, gal kas galėtų pagelbėti?

[Arunasx]

Grėsmė Konstitucijai, taigi aiškiai parašė. Beje, tyčia ieškojau žodžio "abėcėlė", Konstitucijoje, bet neradau, gal kas galėtų pagelbėti?

Geriantis

[senasnamas]

Jau 100 kartų aiškinta, kad tos trys raidės, be kurių kai kas daugiau nieko nemato ir nesupranta, yra smulkmena.

Jūsų partijos kolegų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymas įteisinti rašybą pasuose užsienio kalbomis numato, kad to norintis pilietis turėtų pateikti „originalią“ pavardės formą įrodantį dokumentą. Iki šiol neaišku, kaip jie galės tą padaryti. Nelietuviška piliečio vardo ir pavardės forma galima tik okupacinių SSRS, Trečiojo Reicho ar pilsudskinės Lenkijos režimų išduotuose dokumentuose. Mūsų krašto lenkakalbiai asmenys (rusakalbiams įrašų kirilica ir žydams įrašų hebrajiškai kažkodėl niekas nežada) savo pavardžių tariamą lenkiškumą ir jų „originalias formas“ galės įrodyti tik okupacinių režimų išduotais dokumentais arba ištikimybės Lenkijai reikalaujančia Lenko korta. Ar Vyriausybė pasirengusi pripažinti galiojančiais okupacinių režimų dokumentus, o kartu ir okupacijų padarinius?
Kaip tik okupacijų padarinius pačios valstybės rankomis galutinai įtvirtintų lenkiški asmenvardžių įrašai pasuose. Nėra abejonių, kad daugumos Pietryčių Lietuvos lenkakalbių tariamai lenkiškos pavardės iš tiesų yra lietuviškos kilmės. Sulenkintos jos buvo Lenkijos ir SSRS okupacijų laikotarpiu. Dabartinis Lenkijos noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų – lietuvių polonizacijos.

http://alkas.lt/2015/08/28/z-zinkevi...emis-nesamone/

[Sula]

Bėda tame, kad dauguma tų lietuvių jau polonizavosi. Ir tas procesas kai kur tebevykst, štai kas nuostabiausia.
Didžiosios lietuvių dalies pavardės, šiaip jau yra tos pačios polonizacijos pasekmė, nepaisant kažkokių pastangų tarpukaryje.
Jei būtų lietuviškos, tai mūsų prezidentai būtų Algirdas Beržinis ir Valdas Adomaitis

[senasnamas]

Bėda tame, kad dauguma tų lietuvių jau polonizavosi.

Nieko keista, nes nėra jokios kryptingos politikos tuo klausimu. Tuo tarpu prolenkiškoji pusė turi savo politiką, tikslus ir aktyviai jų siekia.

[Sula]

Nieko keista, nes nėra jokios kryptingos politikos tuo klausimu. Tuo tarpu prolenkiškoji pusė turi savo politiką, tikslus ir aktyviai jų siekia.

Po metų 30-50 Lenkijoje lietuvių nebeliks, išskyrus kelis kultūrininkus.
Lietuvoje, ko gero, lituanizacijos kaip tokios nebus.

[balietis]

Jau 100 kartų aiškinta, kad tos trys raidės, be kurių kai kas daugiau nieko nemato ir nesupranta, yra smulkmena.

http://alkas.lt/2015/08/28/z-zinkevi...emis-nesamone/

Tai aš suprantu, kad Z. Zinkevičiui nepatinka, bet prie ko čia Konstitucija? Ar Konstitucijoje parašyta, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečiams yra draudžiama susilenkinti pavardes? O dėl "jokių abejonių, kad tariamai lenkiškos pavardės iš tiesų yra lietuviškos kilmės", tai geriau patylėtų, nes paskui dar ims ir paaiškės, kad rusiškos, žydiškos, lenkiškos ir dar belekokios kilmės pavardžių su lietuviškom galūnėm yra gerokai daugiau.

[balietis]

Po metų 30-50 Lenkijoje lietuvių nebeliks, išskyrus kelis kultūrininkus.
Lietuvoje, ko gero, lituanizacijos kaip tokios nebus.

Šiaip tai Lietuvoje vyksta visiška lenkų (tuteišių, netikrų lenkų, kurie pačioje giliausioje chromosomoje iš tikro yra lietuviai, tik nežino) asimiliacija, ir kitaip čia būt negali, jų elementariai per mažai, todėl maišosi su kitom etninėm grupėm ir jų vaikai kalba tik lietuviškai (nu ir dar angliškai, kai išmoksta multikus įsijungti). Ir visi, kas turi bent pora smegenų vingių, puikiai supranta, kad leisti vaikus į lietuvišką mokyklą yra perspektyviau. Nepaisant viso administracinio resurso ir nešvarios kovos, Tomaševskio šutvė ilgalaikėje perspektyvoje neturi absoliučiai jokių šansų.

[balietis]

Profsajūzų mitingas prasidėjo nuo abėcėlės. Kažkur skaitytos mintys:

Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius teigė: „Jei lietuviškame raidyne bus pakeista nors viena, lietuvių tautai iškils mirtinas pavojus“. Vėliau jis paaiškino, kad lenkų tautinės mažumos atstovams negalima leisti rašyti pavardžių nelietuviškais rašmenimis.

[senasnamas]

Cituoji visokius marginalius ar kategoriškus pasisakymus, kad sumenkintum pačią iniciatyvą? Ar Lietuvos rytas tik tiek teparašo?

Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą
http://alkas.lt/2015/09/09/pusantro-...albos-apsauga/

Viešą laišką pasirašę rezistentai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, signatarai, akademikai, rašytojai, aktoriai ir kiti žinomi mokslo bei meno bendruomenių atstovai savo laišku viešai palaiko pastangas sustabdyti Konstitucijai prieštaraujančių asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba projektų priėmimą ir išspręsti šį klausimą įrašus nevalstybine kalba leidžiant paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje, kaip tai padaryta Latvijoje.

Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje.

Šioje vietoje viskas kaip ir aišku. Jei politikai mažiau trypčiotų, žadėtų, atsiprašinėtų ir lankstytųsi, ta tema seniai būtų pamiršta ir niekam neįdomi.

[J.U.]

Ko čia taip įnirtingai ginčijatės? Ne laikas šaukt katinui "škac" kai už nugaros tyko vilkas. Žodžiu, Lietuvos lenkai su visomis savo keistenybėmis ir išsvajota "W" yra tikra Dievo dovana Lietuvai, jei palyginsime su tuo kas laukia vakariečių o po kurio laiko gal ir mūsų.

[Gnoss]

Cituoji visokius marginalius ar kategoriškus pasisakymus, kad sumenkintum pačią iniciatyvą? Ar Lietuvos rytas tik tiek teparašo?

Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą
http://alkas.lt/2015/09/09/pusantro-...albos-apsauga/

Prasideda... Kodėl Sąjūdžio Tarybos narys jau kažkoks "marginalas", o Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, ėję su visokiais dešinio plauko personažais, jau nebe marginalas?

[lietus]

Dėl tų visų raidžių, tai pirmiausia klausimas, o kodėl išvis pavardės yra užrašomos? Aš manau, kad jos užrašomos, kaip ir visi kiti žodžiai tam, kad garsą perkelti į vaizdą iš kurio skaitydamas tą garsą atgamini. Taigi kuo lietuvių kalboje garsas užrašas raide v skirsis nuo garso užrašyto w? O kadangi kalba eina apie Lietuvos piliečius, tai mes iš viso visi turim asmens kodą pagal kurį mus visose institucijoje identifikuoja ir visada reikia jį pateikti, o vardą pavardę nebūtinai. Taigi teoriškai jų išvis tada galima nerašyti. O tai, kad klaviatūroje tokie ženklai yra, tai joje yra ir *, /, ?, #, @ ir t.t. tai gal ir juos pardėkim pavardėms ir vardams rašyti naudoti. Duos kas nors vaikui vardą #,,sa))) .

[luknas]

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Tarp pasirašiusiųjų viešą laišką – rezistentai Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Algirdas Gaižutis, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų, rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius, Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.

[balietis]

/\ Perskaičiau iki "Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko". Iš tikrųjų tai daugumai žmonių yra visiškai dzin, o palaikančių greičiausiai yra daugiau nei nepalaikančių.

[geriantis]

/\ Perskaičiau iki "Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko". Iš tikrųjų tai daugumai žmonių yra visiškai dzin, o palaikančių greičiausiai yra daugiau nei nepalaikančių.

Daugumai dzin, bet greičiausia ne dzin, o visi už.
Kamiedziją laužiat kaliega

[balietis]

Ką?