Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Gytaz]

Nieko labai ir gero, sukuriama tik darbo vieta ir nuomojamos patalpos, kapitalas ne Lietuviškas. Suprasčiau, jei lietuviška įmonė kurtų software, tada galima būtų džiaugtis. O dabar eiliniai juodadarbiai.

1. Sukuriamos papildomos darbo vietos.
2. Atsirandant naujoms kompanijoms didėja konkurencija, dėl ko tame sektoriuje kyla atlyginimai.
3. Į valtybės biudžetą mokami mokesčiai.
4. Daugiau uždirbantys žmonės daugiau pinigų ir išleidžia, o ir pati įmonė perka įvairias paslaugas iš vietinių firmų. Taip skatinami ir kiti sektoriai. Ekonomika auga.

Didelių užsienio kompanijų atėjimo nauda - milžiniška.

[rat]

Nelabai žinau ar tokia didelė konkurencija, kad didėtų atlyginimai ir ar jie realiai didėja. Įdomu ar įmonei labiau apsimokėtų išlaikyti darbuotoją ir kelti algą, ar rinktis iš kasmet į Vilnių atvykstančių naujų studentų ir iš naujo apmokyti.
Kaip ir sakiau, gėris tas, kad sukuriama kažkiek darbo vietų, o ar labai linksmas toks darbas abejočiau.

[Big Cat]

Kaip ir sakiau, gėris tas, kad sukuriama kažkiek darbo vietų, o ar labai linksmas toks darbas abejočiau.

O koks darbas Lietuvoje vadinamas "linksmu"?

[Wycka]

Nieko labai ir gero, sukuriama tik darbo vieta ir nuomojamos patalpos, kapitalas ne Lietuviškas. Suprasčiau, jei lietuviška įmonė kurtų software, tada galima būtų džiaugtis. O dabar eiliniai juodadarbiai.

Kas ieško balto darbo, tas eina dirbti į malūną.

[rat]

O koks darbas Lietuvoje skaitosi "linksmas"?

Toks, kur nereiktų 8 valandas per dieną už 1000 Lt "kabėt ant laido"? Ir kur čia savirealizacija ar tobulėjimas? Gal IT skyriui darbas daugiau reikalauja smegenėles krutinti, nes kitu atveju ilgainiui prarandamas konkurencingumas darbo rinkoj. Darbas studentams ir tiek

Kalbant apie darbo lengvumą, emigravę į UK užsiimantys panašiais darbais gauna adekvatesnius darbo sąlygoms atlyginimus. Kas ten baigia mokslus išvis nemanau, kad vargsta. Bent jau kiek pažįstamų prieš trejus metus išvažiavo dar negrįžo, ir neteko girdėti skundžiantis.

[Edvard]

Nelabai žinau ar tokia didelė konkurencija, kad didėtų atlyginimai ir ar jie realiai didėja. Įdomu ar įmonei labiau apsimokėtų išlaikyti darbuotoją ir kelti algą, ar rinktis iš kasmet į Vilnių atvykstančių naujų studentų ir iš naujo apmokyti.
Kaip ir sakiau, gėris tas, kad sukuriama kažkiek darbo vietų, o ar labai linksmas toks darbas abejočiau.

O ka yra didelis pasirinkimas? Dabar Lietuva sutiks visiems pasiūlymams dėl investavimo, tai yra blogai ir gerai.

[artexs]

O ka yra didelis pasirinkimas? Dabar Lietuva sutiks visiems pasiūlymams dėl investavimo, tai yra blogai ir gerai.

Pagal rat reiktų eiti pasimelsti į bažnyčią, kad tik neateitų daugiau užsienio investuotojų, kurie kuria nelinksmas darbo vietas.

[Big Cat]

Pagal rat reiktų eiti pasimelsti į bažnyčią, kad tik neateitų daugiau užsienio investuotojų, kurie kuria nelinksmas darbo vietas.

Arba emigruot

[rat]

Užsienio investuotojai neateina, juos atveda (bent jau kai kuriuos) žmonės, kurie už tai iš tų kompanijų gauna premijas. Tie patys investuotojai galėtų laisvai dirbti kad ir Indijoje, kur dar mažiau mokėti reiktų.

Arba emigruot

Aš tikrai daugiau vilčių dedu į jaunus žmones kuriančius start-up'us, nei į investuotojus.

[artexs]

Užsienio investuotojai neateina, juos atveda (bent jau kai kuriuos) žmonės, kurie už tai iš tų kompanijų gauna premijas. Tie patys investuotojai galėtų laisvai dirbti kad ir Indijoje, kur dar mažiau mokėti reiktų.

Ką tu rūkei?

Net jeigu taip ir yra, tai kas čia blogo, kad žmonės, kurie atveda investuotojus, gauna premijas, o dar jei iš tų pačių investuotojų?

[rat]

Ką tu rūkei?

Net jeigu taip ir yra, tai kas čia blogo, kad žmonės, kurie atveda investuotojus, gauna premijas, o dar jei iš tų pačių investuotojų?

Nežinau visų detalių, reikės pasidomėti kada.

[Edvard]

Pagal rat reiktų eiti pasimelsti į bažnyčią, kad tik neateitų daugiau užsienio investuotojų, kurie kuria nelinksmas darbo vietas.

Truputi nesupratai.

Blogai todėl kad, papygiai daug ka galima supirkti, perimti už skolas ir panašei, kombinacijų yra labai daug.

Kodėl gerai vienas žmogus jau paraše.
1. Sukuriamos papildomos darbo vietos.
2. Atsirandant naujoms kompanijoms didėja konkurencija, dėl ko tame sektoriuje kyla atlyginimai.
3. Į valstybės biudžetą mokami mokesčiai.
4. Daugiau uždirbantys žmonės daugiau pinigų ir išleidžia, o ir pati įmonė perka įvairias paslaugas iš vietinių firmų. Taip skatinami ir kiti sektoriai. Ekonomika auga.

P. S. Kai normalus ir sąžiningi investuotojai susiduria su musu valakita ir biurokratija labai greitai supranta kur papuolė.

[Wycka]

P. S. Kai normalus ir sąžiningi investuotojai susiduria su musu valakita ir biurokratija labai greitai supranta kur papuolė.

Manai ta „valakita ir biurokratija“ tik Lietuvoje egzistuoja? Kaip taisyklė, kuo pigesnė darbo jėga, tuo didesnė „valakita ir biurokratija“.

[Edvard]

Manai ta „valakita ir biurokratija“ tik Lietuvoje egzistuoja? Kaip taisyklė, kuo pigesnė darbo jėga, tuo didesnė „valakita ir biurokratija“.

Daug kur, bet mums reikia apie save pagalvoti. Rusijoj gal dar didesne ir kas.

[Wycka]

Daug kur, bet mums reikia apie save pagalvoti. Rusijoj gal dar didesne ir kas.

Galvojama. Tam ir sukurtos 'Salėtekio' ir 'Saulėlydžio' komisijos. Vykdomos valstybinio sektoriaus optimizavimo ir veiklos efektyvinimo reformos.

[Edvard]

Galvojama. Tam ir sukurtos 'Salėtekio' ir 'Saulėlydžio' komisijos. Vykdomos valstybinio sektoriaus optimizavimo ir veiklos efektyvinimo reformos.

Tegul galvoja, jie už tai pinigus gauna.

[Eimantas]

Didžiasalis žadėtos gamyklos nesulaukia

Dešimtmečiais Ignalinos rajono Didžiasalio gyventojai buvo maitinami pažadais pastatyti naują gamyklą, o miestelis esą taps rajono pramonine zona. Tačiau milijoninės lėšos iš Europos Sąjungos fondų gali Didžiasalio ir nepasiekti, jei būsimųjų gamyklos statytojų surastas investuotojas pasirodys finansiškai nepajėgus prisidėti prie jos statybos, praneša LTV „Panorama“.

„Galbūt valstybė neprapultų, jeigu investuotų kokius 40 mln. litų ir būtų naudojama Lietuvos žaliava, ir Lietuvos žaliavos pagalba šildytume namus, o ne vežtume iš Lenkijos ar Olandijos“, – kalbėjo B. Ropė.

Prieš trejus metus atlikta galimybių studija parodė, kad šalia Didžiasalio yra didžiuliai molio ir smėlio telkiniai, todėl iš jų gaminamos mineralinės izoliacinės medžiagos pastatams šildyti būtų trečdaliu pigesnės negu importinės.

http://verslas.delfi.lt/business/did....d?id=38542545

[Edd]

Nelabai žinau ar tokia didelė konkurencija, kad didėtų atlyginimai ir ar jie realiai didėja. Įdomu ar įmonei labiau apsimokėtų išlaikyti darbuotoją ir kelti algą, ar rinktis iš kasmet į Vilnių atvykstančių naujų studentų ir iš naujo apmokyti.
Kaip ir sakiau, gėris tas, kad sukuriama kažkiek darbo vietų, o ar labai linksmas toks darbas abejočiau.

Jei kalbam apie bent kiek rimtesnius IT specialistus, tai labai naiviai įsivaizduoji, kad juos galima laisvai keisti paprasčiausiais studentais. Tuo labiau, kad ir Lietuvos universitetuose IT lygis gan nekoks. O ir kiek žinau tie patys Barclays ir pan. gan nemažai išleidžia savo darbuotojų mokymams, tad vargu ar jiems labai apsimoka vis keisti savo darbuotojus. Kas dėl atlyginimų, jei jau kai kurios kompanijos skundžiasi, kad iš jų perbėga specialistai, tai matyt vistik yra dėl ko bėgti. Aišku, gal yra daug tose ateinančiose įmonėse ir "paprastesnių" darbo vietų. Bet kokiu atveju papildomos darbo vietos yra labai sveikintinos.

Kas be ko, sutinku, kad jei būtų kuriamos sėkmingos lietuviškos IT kompanijos, būtų dar geriau, bet nereiktų pamiršti ir to, kad galbūt kaikuriems lietuviams darbas užsienio kompanijose bus tik pradžia.

[Big Cat]

Lietuva gali sulaukti dar vieno didelio Vokietijos investuotojo

Lietuva siekia įtikinti medicininės įrangos gamybinės bazės įkūrimui vietos besidairančią ir 40 valstybių savo padalinius turinčią Vokietijos bendrovę "Dräger" rinktis mūsų šalį, tvirtina šaltiniai.

VZ.LT žiniomis, planuojamam projektui įmonė nusižiūrėjusi Baltijos ir Vidurio Europos šalis, bet už investicijų pritraukimą atsakinga Lietuvos institucija VšĮ „Investuok Lietuvoje“ siekia nurungti konkurentes ir rengia bendrovei pasiūlymą, kuriame ruošiasi išvardyti investavimo Lietuvoje privalumus.

Mantas Nocius, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, VZ.LT nei paneigė, nei patvirtino, kad viliojama Vokietijos "Dräger".

[Wycka]

Siesarties vanduo suks mažosios hidroelektrinės turbiną

Po dešimt metų trukusios kovos verslininkas Albinas Strelčiūnas pasiekė, jog UAB „Siesarties energija“ būtų išduotas leidimas Siesarties kaime, buvusio malūno vietoje, pradėti mažosios hidroelektrinės projektavimo darbus.
Taškas šioje 1999 metais tarp verslininko ir Aplinkos ministerijos bei žvejų mėgėjų prasidėjusioje kovoje buvo padėtas praėjusią savaitę Ministro pirmininko tarnyboje surengtame pasitarime, į kurį buvo nuvykę Ukmergės rajono savivaldybės vadovai - mero pavaduotojas Grigorijus Malčanovas ir savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys.
Kaip teigė G. Malčanovas, jis pasitarime išdėstė rajono savivaldybės poziciją dėl planuojamos ant Siesarties statyti mažosios hidroelektrinės.
„Valdininkai yra pritarę Siesarties vandens malūno ir užtvankos atkūrimui. Rajono plėtros plane yra numatyta Siesarties mažoji hidroelektrinė. Mes pasisakome už tai, kad kultūros paveldo objektas būtų atstatytas ir taip atsirastų dar viena rekreacinė zona, kurių rajone, deja, nėra daug. Mums pasitarime buvo paprieštarauta, neva turite Šventąją ir prie šios upės ukmergiškiai gali praleisti laisvalaikį. Tačiau visi gerai žinome, kiek prie Šventosios yra vietų, skirtų poilsiui...“ - kalbėjo vicemeras.
Pasak G. Malčanovo, prie Siesarties atstačius buvusį malūną - kultūros paveldo objektą, atsirastų ukmergiškiams patraukli poilsio vieta, taip pat rekreacinė zona būtų kuriama ne biudžeto, o privataus kapitalo lėšomis.
„Mokesčių mokėtojams tai nekainuotų, tačiau ilsėtis prie Siesarties galėtų visi...“ - pažymėjo G. Malčanovas.
Mero pavaduotojas sakė, kad prie planuojamos statyti mažosios hidroelektrinės nebus aukštų pylimų, žodžiu, saugomos teritorijos kraštovaizdžiui nebus padaryta neigiama įtaka. Beje, valdininkas pastebėjo, kad iki šiol apie hidroenergetiką mūsų šalyje yra susiformavęs neigiamas požiūris. Anot jo, prieškario metais Lietuvoje buvo daugybė vandens malūnų. Dabar norint atstatyti buvusius objektus pasigirsta prieštaraujančių balsų. G. Malčanovas prisiminė, jog Valtūnuose buvo pastatyta pirmoji rajone hidroelektrinė, visi džiaugėsi ir plojo rankomis, jos šeimininkus pasveikino net tuometinis šalies prezidentas Valdas Adamkus.
Kaip teigė verslininkas A. Strelčiūnas, artimiausiu metu bus pradėti mažosios hidroelektrinės projektavimo darbai.
(...)