Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Gytaz]

LED šviestuvų gamyba Kaune turėtų prasidėti balandį

Praėjusią savaitę Tauragėje LED (šviesos diodų) šviestuvų surinkimo gamyklą atidariusi Pietų Korėjos "LK Group" tuo užsiimsiančią gamyklą ketvirtadienį atidarė ir Kaune. Tačiau pati gamyba turėtų prasidėti balandį.

Jau skelbta, kad per ateinančius ketverius metus korėjiečiai Kaune ketina investuoti 30 mln. EUR (103,5 mln. Lt) ir sukurti apie 100 darbo vietų. Gamyklą administruoja "LK group" priklausanti UAB "LK Technology".

Tai pačiai grupei priklausančios UAB "LK Development" direktorės pavaduotojos Rasos Inčerauskaitės teigimu, Lietuvoje bus gaminami naujausios kartos LED šviestuvai – lauko ir vidaus apšvietimo įrenginiai, taip pat lempos bei šviestuvai, bus bendradarbiaujama su tokiomis Pietų Korėjos įmonėmis kaip "Samsung", rašoma VšĮ "Investuok Lietuvoje" (IL) pranešime.

Gamyba turėtų prasidėti balandį, o produkciją planuojama pardavinėti ne tik Lietuvoje ir Baltijos regiono valstybėse, bet ir Rusijoje, Vakarų Europoje.

"Kauną jie pasirinko dėl to, kad tai stambus logistinis centras, netoli tiek oro uostas, tiek jūra", - pranešime cituojamas IL generalinis direktorius Mantas Nocius.

Investicija Tauragėje

Praėjusią savaitę Tauragėje atidarytą gamyklą administruoja UAB "LK Green Energy". Mieste planuojamos investicijos 15 mln. EUR, numatoma sukurti per 100 darbo vietų.

Bendrovės atstovai tuomet VZ.LT sakė, kad atidarymas buvęs oficialus - "paskui vyks bandymai, linijų paleidimai", kurie gali užtrukti "apie gerą mėnesį". Šviestuvai bus pardavinėjami su prekės ženklu EELED.

Dvi gamybos linijos kol kas dirbs nuomotose patalpose, o savo pastatą įmonė planuoja statyti iškart, kai bus patvirtintas detalusis planas. Bendrovė prognozuoja, kad statybos gali prasidėti per 8-9 mėnesius.

FDiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje, be šių naujausių investicijų, nuo 2003 m. dvi Korėjos kapitalo bendrovės investavo 6,6 mln. EUR ir sukūrė 55 darbo vietas, praneša IL.

[Neformalas]

Geros naujienos

[Big Cat]

„Sicor Biotech“/TEVA atidarė gamyklą, pritraukusią 23 mln. litų užsienio investicijų

Šalies biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“/TEVA baigė įgyvendinti vieną didžiausių praėjusių metų farmacijos pramonės investicinių projektų Lietuvoje - modernios gamyklos plėtrą. Šis projektas, pritraukęs Lietuvai 23 mln. litų užsienio investicijų, bendrovei leis kelis kartus išplėsti vaistinių preparatų gamybą, o šaliai - padidinti aukštųjų technologijų eksportą.

[Eimantas]

Koncernas SBA į išskirtines technologijas ir gamybos plėtrą investuoja 36 mln. litų

Koncernas SBA, siekdamas sustiprinti konkurencinį pranašumą eksporto rinkose, Lietuvoje įdiegs naujausią "vilktų" korpusinių baldų gamybos technologiją. Į naująjį projektą, kuris pradedamas įgyvendinti "Germanikos" gamykloje Šilutės rajone, bendrovė investuos 36 mln. litų.

Pasak SBA strateginio marketingo direktoriaus Nerijaus Kalinausko, planuojama, kad korpusinius baldus, baldų detales ir komponentus bei lukšto apklotus gaminančios bendrovės "Germanika" naujos produkcijos pardavimai per 5 metus sieks 670 mln. litų. Gamykloje bus sukurta 230 naujų darbo vietų.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...n-litu-565261/

[Raptor]

Akmenė laukia investicijų iš Vengrijos

Akmenės rajono savivaldybė buvo pradėjusi pūsti burbulą dėl pirmų naujų užsienio investicijų rajone - iš Vengrijos joms kelią praminsiąs tos šalies ambasadorius, rašo „Šiaulių kraštas”.

Tačiau praėjusį antradienį apsilankęs svečias apie ją neištarė nė žodžio, o palyda kalbėjo apie itin kuklų planą - Akmenės rajone galėtų dirbti Vengrijos autobusų platintojas.

Vengrijos ambasadorių Peterį Noszko- Horvathą atlydėjęs asociacijos "Lietuvos-Vengrijos prekybos rūmai" generalinis sekretorius Agoston Sarlos paskelbė, kad Vengrijos midi autobusų gamintoja "Csaba- Metalo Zrt" ieško rinkos savo produkcijai realizuoti Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

Maždaug prieš metus panašių pasiūlymų jau girdėjo Kauno regiono verslininkai, kai buvo aptariami ten esančios laisvosios ekonominės zonos privalumai.

[Čikupakas]

Nauja Lietuvoje pramonės šaka sudomino belgus

Leidimas Lietuvoje iškasti 240 mln. tonų anhidrito sudomino belgų kompaniją „Sibelco“ – tikėtina, kad būtent ji taps strategine projekto investuotoja, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.

„Sibelco“ yra svarbus žaidėjas. Tiesa, dar nesame pasirašę sutarčių, bet, manau, jų ketinimai rimtai. „Sibelco“ sutinka drauge rengti projekto galimybių studiją – juk neplanuotų išleisti milijono litų šiaip sau, dėl smagumo“, – kalba Tomas Bodrijė, už anhidrito kasybos projektą atsakingas bendrovės „Margasmiltė“ atstovas.

Projekto, kuris, skaičiuojama, atsipirks po 7 metų, vertė yra 214,7 mln. EUR (741 mln. LT).

Anhidritas – tai mineralas, plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje. Žaliava paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva šalia Kauno turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Lietuvos geologai ne vieną dešimtmetį entuziastingai kalbėjo apie šio vertingo mineralo kasybos naudą šaliai, o Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ pernai lapkritį gavo leidimą kasti anhidritą.

Daugiau apie tai skaitykite pirmadienio „Verslo žiniose“.

[blitz]

Akmenė laukia investicijų iš Vengrijos

Tu bent perskaitei straipsnį?

[Aleksas666]

Nauja Lietuvoje pramonės šaka sudomino belgus

Vakar kaip tik žiūrėjau apie kasyklą "Margasmiltė" tinklalapyje, tikėdamasis pamatyti ką nors naujo, tačiau nieko nebuvo, o šiandien jau džiūgos naujienos. Puiku!

[Raptor]

Tu bent perskaitei straipsnį?

Perskaičiau, bet vistiek šansas yra kad investuos

[oranger]

Nauja Lietuvoje pramonės šaka sudomino belgus

O kodėl įdomu mes savo statybos poreikiams jo iki šiol nenaudojom? Taip išeina, kad miegame ant aukso maišo?

[Eimantas]

Vilniuje planuojama surinkinėti troleibusus
http://verslas.delfi.lt/automoto/vil....d?id=43732699

[Big Cat]

„Akmenės cemento“ gamykloje startuoja 150 mln. litų vertės klinkerio gamybos cecho statyba

Jau po kelių dienų „Akmenės cemento“ gamykla pradeda statyti naują gamybos korpusą, kuriame bus montuojama nauja technologinė linija, skirta klinkerio gamybai sausuoju būdu. Rangos darbų ir įrangos gamybos vertė - apie 150 mln. Lt. Naujieji statiniai užims net 10 hektarų. N.Akmenėje iškilsiančio naujo gamybos korpuso statybos darbų trukmė - 22 mėnesiai.

[Eimantas]

O dalis senųjų linijų ir pastatų bus griaunami?

[Gator]

O dalis senųjų linijų ir pastatų bus griaunami?

Senos linijos bus konservuojamos su galimybe panaudoti jei isaugs cemento paklausa ir neuzteks naujos linijos pajegumu.

Klausimas del anhidrito kasimo - tai visas iskasenas pasiima sau i kisene sklypo savininkas? Na aisku valstybei gal kazkoks ten specialus mokestis dar eina.. Bet esme, kad jei tau pasiseke nusipirkt sklypa su iskasenomis tai tampi labai turtingu?

[zajcik]

Senos linijos bus konservuojamos su galimybe panaudoti jei isaugs cemento paklausa ir neuzteks naujos linijos pajegumu.

Klausimas del anhidrito kasimo - tai visas iskasenas pasiima sau i kisene sklypo savininkas? Na aisku valstybei gal kazkoks ten specialus mokestis dar eina.. Bet esme, kad jei tau pasiseke nusipirkt sklypa su iskasenomis tai tampi labai turtingu?

Sklypo savininkas gali nemokamai išsikasti tik dirvožemį. Visas kitas turtas nuo pirmojo gruntinio vandens lygio - valstybės nuosavybė ir jo eksploatavimui reikalingi leidimai ir susimokėti teks į biudžetą.

[Gator]

Tai, kad sumoketi kazkiek i biudzeta as ir rasau. Bet kazkiek ir sklypo savininkui nubyra. Kitu atveju gi nekastu jei visas turtas priklausytu valstybei.

[Big Cat]

SEB bankas suteikė 16,4 mln. litų paskolą „Linas Agro“ Grūdų centro plėtrai

[bebop]

Lithuanian and India signed the Bilateral Investment Promotion and Protection Agreement

Investments of one of the largest world’s investors are expected in Lithuania, Lithuanian Minister of Foreign Affairs Audronius Ažubalis said after the signing of the Bilateral Investment Promotion and Protection Agreement on 31 March in Vilnius. Indian Minister of State for External Affairs Preneet Kaur signed the agreement on behalf of India in Vilnius.

Preneet Kaur and Audronius Ažubalis. Vilnius, 1.04.2011. Photo: urm.lt
“The signed agreement is the first step on the path towards a broader, more diverse and interesting business cooperation between Lithuania and India,” Minister A.Ažubalis said.

The Minister noted that India was the most important trading partner of Lithuania in Asia, as Lithuania’s exports to this country were of higher-value than exports to China or Japan, informed BC Lithuanian Foreign Ministry.

Lithuanian exports to India in 2010 amounted to 376 million Litas (108.90 EUR), and imports reached 75 million Litas (21.72 EUR).

“We want to maintain the good momentum of economic cooperation growth and hope that this will be facilitated by the Indian Embassy, which is expected to open in Vilnius, as well as by the ongoing negotiations on a Free Trade Agreement between the European Union and India. We believe that the negotiations will be completed successfully,” the head of the Lithuanian diplomacy said.

The Memorandum of Cooperation between the Indian – Baltic Chamber of Commerce (IBCC) and the Federation of Indian Chambers of Commerce and Industry (FICCI) was also signed on the same day at the Ministry of Foreign Affairs.

“I think that the agreements, which were signed today, will lead to more mutual investments. Private entrepreneurs from both countries with the help of the governments and chambers of commerce will be able to take advantage of them, and, I am sure that our trade volumes will increase,” P.Kaur said.

Prior to the signing, the ministers held a meeting to discuss the cooperation between Lithuania and India in the fields of economy, culture and education.

Minister A.Ažubalis stressed that Lithuania was the only Baltic State that had the Embassy in India, and Lithuanian universities were the only ones in the Baltic countries that had an extensive India studies programme. The Minister mentioned the similarity between the Lithuanian language and Sanskrit, and encouraged India to initiate the Lithuanian language teaching programme at the country’s universities, and also invited Indian students to study the Lithuanian language in Lithuania.

According to the Lithuanian Foreign Minister, next year Lithuania and India will mark the 20th anniversary of the establishment of diplomatic relations, which would be an excellent occasion for India’s top officials to visit Lithuania.

Minister A.Ažubalis said that Lithuania spoke in favor of the United Nations and its Security Council’s reform and consistently supported the permanent seat of India, which belongs to the Group of Four (G4), in the reformed Security Council.

The Group of Four (G4) has called for new national permanent seats in the reformed UN Security Council and is composed of India and three other super states: Brazil, Germany, and Japan.

Currently, there are two major Indian investments in Lithuania: company Indorama in Klaipėda, a manufacturer of plastic bottles, and the company IDEAL INVENT Technologies Pvt Ltd, specializing in information technologies (IT), which is establishing a Scientific Research and Technology Development Centre in Vilnius. On 30 September 2010, India’s direct investments in Lithuania amounted to 1.6 million Litas (0.46 EUR).

[Čikupakas]

Rekordinės investicijos

Rekordinį maišą pučia ES lėšos

Šiemet iš valstybės ir ES paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos į IT – 22% didesnės nei 2010 m. IT įmonės sako, jog planuojamą investicijų prieaugį lemia tik ES paramos lėšos, tad poveikis sektoriui priklausys nuo to, kada šie pinigai realiai pasieks rinką, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT turėtų sudaryti 253,9 mln. Lt, iš jų 178,1 mln. Lt yra ES parama.

Arminas Rakauskas, IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas, sako, jog tai didžiausios valstybės investicijos į IT per pastaruosius keletą metų. Pvz., 2010 m. valstybės investicijos į IT siekė 208 mln. Lt, iš kurių 135 mln. Lt sudarė ES lėšos.

Didžioji dalis lėšų – 60% šiemet numatoma skirti informacinių sistemų kūrimui ir plėtrai – 7 procentiniais punktais mažiau nei pernai. Ilgalaikio turto investicijų projektams skirtų asignavimų dalis išliks ta pati kaip 2010 m. – 24%. Tuo tarpu IT saugai skirtų asignavimų dalis didėja nuo 7% (2010 m.) iki 12%.

Ponas Rakauskas aiškina, jog iš pažiūros rekordines 2011 m. investicijas į IT lemia išaugęs ES struktūrinių fondų finansavimas.

Iš ES struktūrinių fondų lėšų daugiausia lėšų projektų vykdytojams bus išmokėta pagal tokias priemones, kaip "Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai" (Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra", 54 mln. Lt), "Elektroninės valdžios paslaugos" (42 mln. Lt) ir "Intelektualios valdymo sistemos" (28 mln. Lt). Iš viso įgyvendinama 16 priemonių.

Šaltinis: vz.lt

[Big Cat]

"Western Union" centro oficialus startas Vilniuje planuojamas gegužę

Įmonė veiklą Vilniuje jau vykdo. Pasak WU atstovų, sostinės Baltrušaičio gatvėje įsikūrusi bendrovė Lietuvoje turi apie 400 darbuotojų.

WU įdarbintų žmonių būrys jau dabar pranoksta įmonės įsipareigojimus. Pagal investicijų sutartį su Lietuva, WU įsipareigo įdarbinti mažiausiai 200 žmonių penkeriems metams. Bendrovė įdarbino apskaitos, klientų aptarnavimo, IT specialistų, verslo vadybininkų, duomenų analitikų.