Genetika

[Lettered]

If European Borders Were Drawn By DNA Instead Of Ethnicity

[andyour]

"Taip yra, nes taip yra" reiškia, jog tam tikrus fenomenus žmonės yra užfiksavę stebėjimų ir tyrinėjimų būdu(pvz.: 2+2=4).

Bet ar žmonės viską pastebi, ar turi gebėjimų ir įrankių viską pastebėti?
Pati religija yra tik maldaknygė, o toliau kiekvienas pagal savo fantaziją ją interpretuoja.

[Taut.]

"Tikėjimas" - silpno žmogaus požymis. Tikintieji - nemąstanti avinų banda, kurie nuo vaikystės yra užverbuoti ir priversti tikėti primityviomis pasakėlėmis.

Nereikia maišyti "tikėjimo" ir "religijos"

[andyour]

O kaip placebas? kai tikejimas daro teigiama itaka. Ir kartais to gali pakakti, kad zmogus pasveiktu. Tai yra irodyta mokslo. Kas tame yra nelogisko, nepagrysto ir neracionalaus? Tad jai tikejimas zmogui daro teigiama itaka kodel gi ne? Nors pats nesu tikintis nebuciau toks kategoriskas kazkaip neigimai atsiliepti apie tikinciuosius.

Tikėjimas yra paprastesnis šio pasaulio suvokimas. Kartais gyvenime apsimoka viską daryti paprasčiau O dėl jo teigiamos įtakos, tai labai priklauso nuo nervų sistemos.

[Eikantas X]

Gebėjimą stebėti turi tik labai nedidelė dalis gyvūnų, o mąstyti dar mažesnė. Nelabai suprantu kur link, šis profesorius lenkia.

Ko gero turimas omeny stebėtojas kaip fizikos rūšies kvantinės mechanikos terminas. Kvantinės mechanikos interpretacijose stebėtojas gali daryti įtaką fizikinės visatos procesams vien savo stebėjimu. Kaip tiksliai jis apibrėžiamas, manau nėra vieningo ir tikslaus apibrėžimo.

[Čikupakas]

Aš tai diskuotuoju remdamasis logika ir mokslu. O ką tu rašai argumentuodamas " taip yra, nes taip yra" principu, tai nelabai suprantu.

"Taip yra, nes taip yra" reiškia, jog tam tikrus fenomenus žmonės yra užfiksavę stebėjimų ir tyrinėjimų būdu(pvz.: 2+2=4).

Mano pradinis loginis teiginys buvo, kad yra nelogiška neigti diskusijų apie dievo egzistavimą racionalumą remiantis tikimybių teorija, nes ta pati tikimybių teorija duoda labai mažą šansą savaiminiam gyvybės atsiradimui Žemėje. Tai jeigu "tikimybė buvo maža ar didelė, neturi visiškai jokios reikšmės" tai argumentas "beprasmiška svarstyti Dievą, nes tikimybė yra labai maža" tada irgi nebegalioja. Ką ir reikėjo įrodyti.

Pradėkim nuo to, kad dievo egzistavimui nėra nei vieno mokslinio įrodymo. Visų antra, gyvybės atsiradimas nėra savaiminis. Gyvybės atsiradimas žemėje yra lygiai tiek pat natūralus reiškinys kaip ir saulės sistemos evoliucija. Tikimybių teorija, žinoma, kad nėra įrodymas, bet ja vadovaujantis galima atmesti neteisingas teorijas ir žengti žingsnį teisybės link. Apskritai, žmogaus protas nėra pajėgus, kad galėtų rasti atsakymą į kiekvieną klausimą.

O dabar Visata yra tarsi suderinta taip, kad joje galėtų atsirasti gyvybė – atsirasti stebėtojas.

Gebėjimą stebėti turi tik labai nedidelė dalis gyvūnų, o mąstyti dar mažesnė. Nelabai suprantu kur link, šis profesorius lenkia.

[Eikantas X]

Gal galima šiek tiek plačiau apie šį principą?
O mokslų būna įvairių, tik vieni jų tyrinėja žmogiškąją būtį, kiti - žvelgia į visatą blaiviai, ignoruodami visuomenėje nusistovėjusias normas.

Ką reiškia "žvelgia į visatą blaiviai, ignoruodami visuomenėje nusistovėjusias normas."? Mokslininkai neturi aiškių atsakymų, kodėl Visatai atsirandant ir egzistuojant, nutiko visa virtinė neįtikėtinų sutapimų, lėmusių, kad visa Visata yra būtent tokia, kokia yra dabar, ir kad mes joje galėjome atsirasti.

http://astronomija.lt/enciklopedija/...inis_principas

Pradinės sąlygos ir fizikinės konstantos Visatoje nuo pat jos atsiradimo buvo tokios, kad maksimaliai tiktų gyvybei atsirasti ir protingoms būtybėms išsivystyti.

Mokslo ekspresas: vartų į hipererdvę beieškant
http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=S-18967

„Antropinis principas teigia, jog mūsų Visata yra labai tiksliai suderinta sistema, kurios savybes lemia fundamentinės konstantos, – primena prof. R. Karazija. – Jei konstantų vertės būtų šiek tiek kitokios, ir skirtųsi labai nedaug (tarkim, protonas būtų 0,2 proc. masyvesnis), tada visi protonai virstų neutronais ir negalėtų susidaryti atomai. Arba jeigu viena iš fundamentinių sąveikų – silpnoji sąveika – būtų šiek tiek silpnesnė, Didžiojo sprogimo pradžioje visas vandenilis būtų virtęs heliu. O vandenilio virtimo heliu reakcijos yra pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis. Vadinasi, Visata būtų kitokia. O dabar Visata yra tarsi suderinta taip, kad joje galėtų atsirasti gyvybė – atsirasti stebėtojas.

[Eikantas X]

Būtent. O tai, kad tikimybė buvo maža ar didelė neturi visiškai jokios reikšmės, nes kažkada elementas B susijungė su elementu F ir to užteko, kad pasikeistų visatos istorija.
O čia jau vėl prasideda nesąmonės. Tavo vadinamas "random" būdas turi rimtus mokslinius įrodymus. Ateivių ir "dievo" teorijas palikim cinikams.

Aš tai diskuotuoju remdamasis logika ir mokslu. O ką tu rašai argumentuodamas " taip yra, nes taip yra" principu, tai nelabai suprantu. Mano pradinis loginis teiginys buvo, kad yra nelogiška neigti diskusijų apie dievo egzistenciją racionalumą remiantis tikimybių teorija, nes ta pati tikimybių teorija duoda labai mažą šansą savaiminiam gyvybės atsiradimui Žemėje. Tai jeigu "tikimybė buvo maža ar didelė, neturi visiškai jokios reikšmės" tai argumentas "beprasmiška svarstyti Dievą, nes tikimybė yra labai maža" tada irgi nebegalioja. Ką ir reikėjo įrodyti.

Aš pacitavau Hawkingą. Mokslininkai nežino, iš kur Žemėje atsirado DNR molekulės. Teorija, kad tai įvyko Žemėje savaiminiu būdu yra tik teorija ir tik viena iš keleto.

[Čikupakas]

Tai vadinama antropiniu principu. Ir tai yra legitimus teorijų, tyrimų ir diskusijų objektas oficialiajame moksle.

Gal galima šiek tiek plačiau apie šį principą?
O mokslų būna įvairių, tik vieni jų tyrinėja žmogiškąją būtį, kiti - žvelgia į visatą blaiviai, ignoruodami visuomenėje nusistovėjusias normas.

[Čikupakas]

Sąlygos yra palankios, bet tai nereiškia, kad gyvybės atsiradimas vien dėl to buvo automatiškai garantuotas. Tikimybė buvo maža.

Būtent. O tai, kad tikimybė buvo maža ar didelė neturi visiškai jokios reikšmės, nes kažkada elementas B susijungė su elementu F ir to užteko, kad pasikeistų visatos istorija.

O jei gyvybė žemėje nesusigeneravo random būdu, tai atskrido iš kitur arba buvo sukurta.

O čia jau vėl prasideda nesąmonės. Tavo vadinamas "random" būdas turi rimtus mokslinius įrodymus. Ateivių ir "dievo" teorijas palikim cinikams.

[Eikantas X]

Gyvybė žemėje nesusigeneravo random būdu. Žemė yra tokia planeta, kurioje yra palankios gyvybei egzistuoti sąlygos. Dėl to gyvybė ir atsirado.

Sąlygos yra palankios, bet tai nereiškia, kad gyvybės atsiradimas vien dėl to buvo automatiškai garantuotas. Tikimybė buvo maža. O jei gyvybė žemėje nesusigeneravo random būdu, tai atskrido iš kitur arba buvo sukurta.


Stephen Hawking:

We do not know how DNA molecules first appeared. The chances against a DNA molecule arising by random fluctuations are very small. Some people have therefore suggested that life came to Earth from elsewhere, and that there are seeds of life floating round in the galaxy. However, it seems unlikely that DNA could survive for long in the radiation in space. And even if it could, it would not really help explain the origin of life, because the time available since the formation of carbon is only just over double the age of the Earth.

One possibility is that the formation of something like DNA, which could reproduce itself, is extremely unlikely. However, in a universe with a very large, or infinite, number of stars, one would expect it to occur in a few stellar systems, but they would be very widely separated. The fact that life happened to occur on Earth, is not however surprising or unlikely. It is just an application of the Weak Anthropic Principle: if life had appeared instead on another planet, we would be asking why it had occurred there.

Apskritai, visų tikėjimų esminė klaida yra tai, kad žmonės įsivaizduoja, jog jie yra svarbiausia šios visatos dalis ir viskas susiklostė taip kaip susiklostė dėl jų.

Tai vadinama antropiniu principu. Ir tai yra legitimus teorijų, tyrimų ir diskusijų objektas oficialiajame moksle.

[Čikupakas]

Mokslininkų paskaičiavimais, tikimybė kad gyvybė Žemėjė susigeneravo random būdu yra irgi tokie skaičiai su milijonais nulių po kablelio. Bet kadangi Visata yra didžiulė ir yra milžiniški skaičiai planetų, kuriose tikriausiai niekad nebuvo, nėra ir nebus gyvybės, galbūt nenuostabu kad bent vienoje iš jų tai įvyko. Svarstymo ar Dievas yra, racionalumas lygus gyvybės buvimo Žemėje faktui. Arba kitaip sakant, jei nerimta svarstyti ar Dievas yra, tai yra kvailystė ir teigti kad Žemėje yra gyvybė, nes juk šansai jai atsirasti buvo 0,000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000001

Gyvybė žemėje nesusigeneravo random būdu. Žemė yra tokia planeta, kurioje yra palankios gyvybei egzistuoti sąlygos. Dėl to gyvybė ir atsirado.
O svarstymas ar Dievas yra jau savaime yra nesąmonė. Įrodymų, kad egzistuoja "dievas" yra lygiai tiek pat, kiek ir įrodymų, kad egzistuoja drakonai, vienaragiai ar velniai.
Apskritai, visų tikėjimų esminė klaida yra tai, kad žmonės įsivaizduoja, jog jie yra svarbiausia šios visatos dalis ir viskas susiklostė taip kaip susiklostė dėl jų.

[Eikantas X]

Lygiai kaip ir apskaičiuoti skraidančių dramblių buvimo tikimybę. Mes nežinome, ar ji artimesnė 0,0000000001 ar 0,000000000000000000000000000001, bet žnome, kad tokia tikimybė yra nykstamai maža ir dėl to tokios tikimybės rimtas svastymas iš esmės yra kvailystė.

Mokslininkų paskaičiavimais, tikimybė kad gyvybė Žemėjė susigeneravo random būdu yra irgi tokie skaičiai su milijonais nulių po kablelio. Bet kadangi Visata yra didžiulė ir yra milžiniški skaičiai planetų, kuriose tikriausiai niekad nebuvo, nėra ir nebus gyvybės, galbūt nenuostabu kad bent vienoje iš jų tai įvyko. Svarstymo ar Dievas yra, racionalumas lygus gyvybės buvimo Žemėje faktui. Arba kitaip sakant, jei nerimta svarstyti ar Dievas yra, tai yra kvailystė ir teigti kad Žemėje yra gyvybė, nes juk šansai jai atsirasti buvo 0,000000000000000000000000000000000000000000000000 0000000000000000001

[Čikupakas]

"Tikėjimas" - silpno žmogaus požymis. Tikintieji - nemąstanti avinų banda, kurie nuo vaikystės yra užverbuoti ir priversti tikėti primityviomis pasakėlėmis.

[John]

O kaip placebas? kai tikejimas daro teigiama itaka. Ir kartais to gali pakakti, kad zmogus pasveiktu. Tai yra irodyta mokslo. Kas tame yra nelogisko, nepagrysto ir neracionalaus? Tad jai tikejimas zmogui daro teigiama itaka kodel gi ne? Nors pats nesu tikintis nebuciau toks kategoriskas kazkaip neigimai atsiliepti apie tikinciuosius.

Reikia skirti krikscioniskuju vertybiu propogavima, nuo fanatisko tikejimo, kad danguje sedi zydraakis blondinas ir minties galia mus visus valdo. Nes tai butu kazkas panasaus kaip tiketi kad per tvshopa reklamuojamas valiklis istiesu vienu papurskimu privercia blizgeti apsikta klozeta. Bet zmones tuos valiklius perka ir jiem gerai

Niekas neneigia, kad tikėjimas kuo nors gali daryti teigiamą įtaką placebo pavidalu. Kaip ir tikėjimas skraidančiais drambliais. Tai nekeičia fakto, kad tai yra kvailystė. Tiesiog kvailystė, kuri kai kam padeda jaustis geriau. Vertybės yra visiškai kas kita. Tai tiesiog elementarios socialinio elgesio normos, kurios gali būti tiek su tikėjimu, tiek be jo.

[tadux]

O kaip placebas? kai tikejimas daro teigiama itaka. Ir kartais to gali pakakti, kad zmogus pasveiktu. Tai yra irodyta mokslo. Kas tame yra nelogisko, nepagrysto ir neracionalaus? Tad jai tikejimas zmogui daro teigiama itaka kodel gi ne? Nors pats nesu tikintis nebuciau toks kategoriskas kazkaip neigimai atsiliepti apie tikinciuosius.

Reikia skirti krikscioniskuju vertybiu propogavima, nuo fanatisko tikejimo, kad danguje sedi zydraakis blondinas ir minties galia mus visus valdo. Nes tai butu kazkas panasaus kaip tiketi kad per tvshopa reklamuojamas valiklis istiesu vienu papurskimu privercia blizgeti apsikta klozeta. Bet zmones tuos valiklius perka ir jiem gerai

[John]

Bet su Dievu mes to negalime pasakyti, kad nyystamai maža, nebent mūsų realybėje, o kaip nerealybėje? Todėl kaip ir sakiau tikėjimas nėra logiškas reiškinys

Tai aš ir sakau, kad tai iš esmės yra kvailystė, nes tai nelogiškas, nepagrįstas ir neracionalus reiškinys.

[Lettered]

Lygiai kaip ir apskaičiuoti skraidančių dramblių buvimo tikimybę. Mes nežinome, ar ji artimesnė 0,0000000001 ar 0,000000000000000000000000000001, bet žnome, kad tokia tikimybė yra nykstamai maža ir dėl to tokios tikimybės rimtas svastymas iš esmės yra kvailystė.

Bet su Dievu mes to negalime pasakyti, kad nyystamai maža, nebent mūsų realybėje, o kaip nerealybėje? Todėl kaip ir sakiau tikėjimas nėra logiškas reiškinys

[John]

Tikėjimas savaime yra iracionalus reiškinys, nes kitu atveju tai vadintume tik nuomone, tad ir praktiškai apskaičiuoti Dievo buvimo tikimybės nėra kaip

Lygiai kaip ir apskaičiuoti skraidančių dramblių buvimo tikimybę. Mes nežinome, ar ji artimesnė 0,0000000001 ar 0,000000000000000000000000000001, bet žnome, kad tokia tikimybė yra nykstamai maža ir dėl to tokios tikimybės rimtas svastymas iš esmės yra kvailystė.

[Lettered]

Dievu reikia ne tikėti arba netikėti, o tiesiog remiantis logika, racionaliais argumentais ir sveiku protu daryti atitinkamas išvadas apie jo buvimą ar nebuvimą. Gali tikėti, kad Marse gyvena drambliai, bet be konkrečių faktų ir pagrindimo toks tavo tikėjimas yra paprasčiausia kvailybė. Tikėjimas "iš lempos" be jokio aiškaus pagrindimo tik rodo tavo nesugebėjimą racionaliai ir pagrįstai protauti.

Pagal tą informaciją, kurią mes turime ir žinome, Dievo tikriausiai nėra. T.y. tikimybė, kad jis yra, yra lygi maždaug 0,0000000000000001% ar panašiam nereikšmingam skaičiui.

Tikėjimas savaime yra iracionalus reiškinys, nes kitu atveju tai vadintume tik nuomone, tad ir praktiškai apskaičiuoti Dievo buvimo tikimybės nėra kaip