Švietimas Lietuvoje

[sankauskas]

Kokios čia išvis sąsajos, tarp pažymių rašymo/nerašymo ir dalykų kalimo ?

Galbūt tokios, kad kai vienintelis orientyras ir sugebėjimų įvertinimas yra pažimys už kontrolinį, tada moksleiviai tiesiog sausai iškala reikalingus dalykus kontroliniui.

[senasnamas]

Švietimo sistema jau suoptimizuota

Skambina pavojaus varpais: Vilniuje grėsmingai trūksta mokytojų, vaikai netelpa į mokyklas

Mokytojai yra išviliojami pasiūlant didesnį darbo užmokestį. Žinau, kad bent jau šiandien jos siūlo 1000 eurų „į rankas“, praktiškai, pradedančiam mokytojui. Pateiksiu pavyzdį – turintis darbo stažą mokytojas valstybinėje mokykloje gauna 700 eurų atlygį „į rankas“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/educ..._Ky3Fe354AFIPo

[Sula]

Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug. Tikriausiai jie visi ne Vilniuje?
Kita nesena žinia ta, kad edukologijos, ypač tiksliųjų mokslų, jau beveik niekas nesinori mokytis. Įstojo vos keliasdešimt studentų.
Tai su švietimu situacija yra prasta, o laukia tragiška?

[senasnamas]

Nelabai suprantu, neseniai buvo teigta, kad Lietuvoje yra ~10000 mokytojų per daug.

Kai reikia uždaryti Edukologijos universitetą, tai pamanipuliuojama informacija, kad geriau atrodytų. Provincijos miestuose, kur vaikų mažėja, gal tų mokytojų ir per daug. Tačiau dirba daug priešpensinio amžiaus mokytojų, kuriems pradėjus masiškai eiti į pensiją, nebus jų kuo pakeisti dėl specialybės "prestižo ir patrauklumo".

[Lettered]

Puikių rezultatų švietime Estija pasiekė priėmusi drastišką sprendimą – mažas mokyklas tiesiog uždaro

[sankauskas]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.

[R.D.]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...gKl-6034P87LmQ

Nežinau kaip R.Petrauskui pavyks susitvarkyti su administracine darbo dalimi, bet kaip dėstytojas tai jis buvo vienas iš geriausių/įdomiausių.

Kaip dekanas susitvarkė ir fakultetas žydėjo, bet, žinoma, visas universitetas jau kitas reikalas.

[VNS]

Jablynkšt...

Žigymantas Mauricas facebook

[senasnamas]

Šitą, deja, maždaug buvo galima numanyti. Įdomiau būtų sužinoti, kiek sumažėjo dėstytojų, mokymo programų ir universitetų administracijos

[Zorro]

Kodėl moksleivius vis labiau masina humanitarinės ir socialinės studijos, o tikslieji mokslai pritraukia tik nedidelę dalį, nors šių sričių specialistų itin trūksta, diskutuota laidoje „Delfi11“.

Patys uždaro sau duris

Šiais metais dėl karantino abiturientams buvo leista peržiūrėti savo pasirinkimus ir atsisakyti egzaminų, kurių laikyti nebenori. Tą mokiniai galėjo padaryti gegužės mėnesį. Prie „nurašytų“ disciplinų pakliuvo fizika, chemija, vokiečių ir prancūzų kalbos.

Kaip laidoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, laikančiųjų šių sričių egzaminus mažėja nuolat ir dėl to kalta ne tik pasaulį užklupusi pandemija.

„Tai vyksta jau keletą metų iš eilės, jaunuoliai nuosekliai atsisako to, kas yra sunku. Jie atsisako ir informatikos, jie atsisakytų ir matematikos, bet kadangi stojant į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamą studijų vietą galima gauti tik išlaikius matematikos brandos egzaminą, tai jie yra priversti laikyti. Kai nebuvo prievartos, tai mažai ir laikė.

https://delfi.lt/jaunimo-sodas/article.php?id=84699491

[abruo]

Na taip, žinoma, moksleiviai kalti. Kaip ragavęs tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių studijų, galiu pasakyti, kad moksleivių pasirinkimas atitinka siūlomą kokybę. Realiai, jei neturi siekio daryti mokslo kokioje informatikoje, kur kas geriau yra eiti į kolegiją porą metų pastudijuoti tuo pačiu imant kuo daugiau kursų online ir mokantis pačiam, tada kaip įmanoma greičiau susirasti darbą, kuriame tobulėjimas bus daug spartesnis, nei studijose. Tokia būsena lemia tai, kad moksleiviai pirma nori gauti platų visapusišką išsilavinimą, o praktinių įgūdžių įgauti paskui, jau turint bakalauro laispnį (pažįstu nemažai humanitarų, šitaip pasukusių į programavimą ir kitas sritis).

[Zorro]

Artėjant naujiems mokslo metams, daugiau nei 1000 mokytojų nori palikti savo darbus. Nuotolinis mokymas per karantiną tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimą, laidoje „Delfi diena“ teigia dviejų švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų vadovai – dirbti reikėjo kone 12–14 valandų per parą. Tiesa, ir dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rugsėjo, mokyklos dar nežino, kaip ugdymo procesas vyks toliau, ir įspėja – mokslo metai sklandžiai gali ir neprasidėti.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai. „Manau, kad vienas pagrindinių dalykų buvo padidėjęs darbo krūvis. Nuotolinis mokymas pareikalavo iš mokytojų daug jėgų. Kitas dalykas – 60-ies metų ir vyresni mokytojai yra rizikos grupėje. Jiems iš pradžių buvo sakoma griežtai neleisti dirbti kontaktinio darbo, paskui tai virto rekomendacijomis, bet tai įnešė painiavos ir mokytojai apsisprendė palikti švietimo sistemą“, – aiškina jis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84809153