Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Man nesuprantama universitetų jungimo "frankenšteininė" logika. Ką bendro turi pvz.: MRU ir VGTU?? Kodėl LEU nejungtas prie VU ir naikinama visa jo materiali (dvasinė ten jau baigė nykti) bazė??
    Ši reforma tokia pat aptarnaujanti aukštojo mokslo ir NT valdymo funkcionierių interesus be kokybinio mokslo pagerėjimo.

    Comment


      Parašė Sula Rodyti pranešimą
      Man nesuprantama universitetų jungimo "frankenšteininė" logika. Ką bendro turi pvz.: MRU ir VGTU?? Kodėl LEU nejungtas prie VU ir naikinama visa jo materiali (dvasinė ten jau baigė nykti) bazė??
      Ši reforma tokia pat aptarnaujanti aukštojo mokslo ir NT valdymo funkcionierių interesus be kokybinio mokslo pagerėjimo.
      Neseniai buvo laida su VDU galva Augučiu ir švietimo komiteto galva Jovaiša apie šitus jungimus, daug kosmoso ten buvo pripasakota ginant ES lėšų įsisavinimą(pastarasis žodis buvo naudojamas pačių diskusijos dalyvių, beje), įstrigo vienas argumentas dėl ASU, VDU ir LEU jungimo, maždaug studentai įgaus daugiau skirtingo profilio žinių, kaip supratau bus ruošaimi agronomai-filosofai, zootechnikai-psichologai, na dar gal kokie melioratoriai-teologai.

      Comment


        Parašė Galys Rodyti pranešimą

        Neseniai buvo laida su VDU galva Augučiu ir švietimo komiteto galva Jovaiša apie šitus jungimus, daug kosmoso ten buvo pripasakota ginant ES lėšų įsisavinimą(pastarasis žodis buvo naudojamas pačių diskusijos dalyvių, beje), įstrigo vienas argumentas dėl ASU, VDU ir LEU jungimo, maždaug studentai įgaus daugiau skirtingo profilio žinių, kaip supratau bus ruošaimi agronomai-filosofai, zootechnikai-psichologai, na dar gal kokie melioratoriai-teologai.
        Nemanau, kad žemą reitingą turinčio ir numatyto uždaryti universiteto galva galėtų ką nors protingo ir objektyvaus pasakyti, ką reiktų daryti su dešimtimis nekonkurencingų universitetų. Skirtingo profilio žinios yra ateitis, nesuprantu, dėl ko čia reiktų šaipytis.

        Vienos krypties žinios - bevertės

        Jau visai netolimoje ateityje karaliaus ne grynosios, o tarpdisciplininės specialybės, kurių esmė - įvaldytos technologijos ir jų panaudojimas konkrečioje srityje. Prognozuojama, kad tokios tendencijos labiausiai pakeis teisininko profesiją. Taigi tie, kurie vis dar veržiasi studijuoti teisę, turi būti pasiruošę krimsti ir skaitmenines technologijas. Paties teisininko, kaip specialisto, vaidmuo stipriai sumažės, nes labai daug procedūrų bus skaitmenizuota.
        „Šiandienės grynosios technologijos taip pat praras populiarumą. Jos skverbsis į kitas sritis. Bus paklausūs tie specialistai arba tų profesijų žmonės, kurie savo srityje galės tas technologijas taikyti. Tarkim, ateina nauja banga - „Fintech“, t.y. technologijų panaudojimas finansų srityje, - pateikia pavyzdį J.Stankevičienė. - Lietuvos bankas deda daug pastangų siekdamas pritraukti „Fintech“ įmones iš viso pasaulio, sudarydamas joms galimybes jungtis prie finansinėms inovacijoms palankios erdvės Lietuvoje. Specialistų, puikiai išmanančių technologijas, kurios pritaikytos finansų srityje, tikrai reikės.“
        http://www.ve.lt/naujienos/laisvalai...-metu-1577219/
        Flickr

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

          Nemanau, kad žemą reitingą turinčio ir numatyto uždaryti universiteto galva galėtų ką nors protingo ir objektyvaus pasakyti, ką reiktų daryti su dešimtimis nekonkurencingų universitetų. Skirtingo profilio žinios yra ateitis, nesuprantu, dėl ko čia reiktų šaipytis.

          http://www.ve.lt/naujienos/laisvalai...-metu-1577219/
          Aš šnekėjau apie platesnes specialybs apskritai, ar aš kalbėjau apie plačias specialybes, kurių mokys susijungę žemės ūkio ir socialinių mokslų universitetai? Kad būtų linksmiau šaipytis dar galime prisiminti ir tų universitetų kokybę.
          Paskutinis taisė Galys; 2019.01.07, 10:09.

          Comment


            Parašė Galys Rodyti pranešimą

            Aš šnekėjau apie platesnes specialybs apskritai, ar aš kalbėjau apie plačias specialybes, kurių mokys susijungę žemės ūkio ir socialinių mokslų universitetai? Kad būtų linksmiau šaipytis dar galime prisiminti ir tų universitetų kokybę.
            Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?
            Flickr

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

              Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?
              Sprendimas yra daugiau nei akivaizdus - 1 universitetas Kaune. Pardavus visą KTU NT miesto centre, žemkės miestelį iš bėdos pridėjus dalį iš to 110 mln universitetų jungimui turbūt išeitų visai padorus naujas universitetas, kur nors miesto pakraštyje.

              Comment


                Parašė Galys Rodyti pranešimą

                Sprendimas yra daugiau nei akivaizdus - 1 universitetas Kaune. Pardavus visą KTU NT miesto centre, žemkės miestelį iš bėdos pridėjus dalį iš to 110 mln universitetų jungimui turbūt išeitų visai padorus naujas universitetas, kur nors miesto pakraštyje.
                Na čia jau kalba eina apie NT/infrastruktūros reikalus, dėl to sutinku, kada nors manau taip ir bus padaryta ir visi hibridai sujungi į vieną, Kaunui laisvai užtenka vieno universiteto.
                Flickr

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                  Visiems nepamaišys tarpdisciplininės žinios, net ir "žemkės" studentams, jei prie agronomo specialybės įgaus kokių IT žinių ar anglų filologijos. Beto, ką siūlote daryti? Visai atsiskyti pvz. ASU universiteto ir jo programų?
                  Bėda tame, kad tos visos "studijos" labai paviršutiniškos ir niekaip nesuderintos, tik tam kad "atidirbti" valandas/kreditus. Be to, pas mus ir taip prigimdyta visokių menkaverčių "tarpdisciplininių" studijų, kurios ne tik nepraeina vertinimo, bet ir nesulaukia jokios paklausos.
                  Negalima čia aritmetiškai skaičiuoti, kad durnius+durnius+vidutiniokas=protingas.

                  Comment


                    Kalbate lyg nežinodami, kad bet kokia šita reforma nebus sėkminga, kol egzistuoja du dalykai: 1) krepšelių sistema, kuri orientuota į masės pritraukimą, o ne kokybę, nes šiandien itin svarbu išlaikyti žmogų 4 metus, kad un-tas gautų pinigus už studentą; 2) universitetai nepakels stojamųjų kartelių.
                    Koks skirtumas, ką apjungs su kuo, jeigu pagrindas bus toks, koks yra.

                    Comment


                      Su mokslo slėniais yra panašiai kaip su universitetais

                      Pusę milijardo eurų „įsisavinę“ mokslo slėniai juda į istorijos šiukšlyną

                      Iš tiesų auditas parodė, kad slėniuose įsteigtų Mokslo ir technologijų parkų, kurie turėjo pritraukti ir remti verslo įmones, taip pat komercinti mokslo ir studijų institucijų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindinė veikla – patalpų nuoma“, – patvirtina Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
                      „Na, statyti naujus statinius už Europos Sąjungos lėšas tikrai lengviau nei užpildyti tuos pastatus turiniu. Lietuva visada tuo pasižymėjo ir mėgo statyti bet ką ir bet kur. Tai ir yra vadinamasis pinigų įsisavinimas“, – paaiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
                      https://www.ziniuradijas.lt/laidos/z...olPx3hcnbmM9xk

                      Comment


                        Įvertino mokslą Lietuvoje: išskirtos perspektyviausios mokslininkų grupės
                        https://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-sv...-grupes/280507

                        Šiandien yra pristatomi ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatai. Vertinime dalyvavo 14 valstybinių universitetų, 4 nevalstybiniai universitetai ir 13 mokslinių tyrimų institutų. Pagal vertinimo rezultatus artimiausius 5 metus universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus skiriama 60 proc. valstybės biudžeto lėšų MTEP veikloms vykdyti.
                        Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai suformavo 117 vertinamųjų padalinių, kurie vertinti penkiabalėje skalėje pagal tris kriterijus: mokslinės veiklos kokybę, mokslinių tyrimų socialinį ir ekonominį poveikį bei veiklos perspektyvumą. Lietuvos mokslo sistemos vertinimą atliko per 60 užsienio šalių mokslininkų, taip užtikrinant vertinimo nešališkumą ir objektyvumą, rašoma pranešime spaudai.

                        Šešių Lietuvoje vykdomų mokslo sričių vertinimas organizuotas 2017–2018 m. Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas atskleidė skirtumus tarp Lietuvos mokslininkų grupių: vienų mokslinės veiklos rezultatai įvertinti kaip aukščiausio tarptautinio lygmens, kitoms grupėms dar reikia vytis.
                        Aukščiausius galimus balus už mokslinių tyrimų kokybę gavo devynios mokslininkų grupės, kurios vykdo mokslinius tyrimus humanitarinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

                        Humanitarinių mokslų srityje išsiskyrė istorijos mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė. Aukščiausią tarptautinį lygmenį atitiko Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos universiteto istorijos krypties mokslinių tyrimų veikla. Humanitarinių mokslų ekspertai apibendrindami pabrėžė, kad geriau įvertinti didesni mokslo tyrimus vykdantys padaliniai, kadangi jie turi didesnį matomumą tarptautiniu mastu, geriau paskirstytus resursus tarp dėstymo ir mokslinių tyrimų veiklų. Taip pat išsiskyrė fiziniai, biomedicinos, technologijų, žemės ūkio mokslai

                        Comment


                          Pasakyta/Padaryta. Aukštųjų mokyklų finansavimo modelis keisis, bet ar taip, kaip žadėjo „valstiečiai“?
                          https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ai-233-1097570
                          Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) lėšas aukštosioms mokykloms siūlo skirstyti taip, kad studentų „nubyrėjimas“ mokslo metų eigoje nebūtų reikšmingas. Jei siūlymas įsiteisės, pavienio studento įtaka mokslo įstaigos finansavimui mažės, bet ne tiek, kiek prieš Seimo rinkimus žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pagal partijos programą, „studijų krepšelio“ metodikos apskritai turėjo nelikti. Seimo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigia, kad judama to link, o ŠMSM – kad „studijų krepšelis“ niekur nedings.

                          Jeigu šiuo metu besimokantis studentas nutraukia studijas arba yra pašalinamas, arba praranda valstybės finansavimą, o jo vietos niekas neužima, aukštoji mokykla šiai studijų vietai skirtą valstybės finansavimą išsaugo tik iki biudžetinių metų pabaigos. Anot ŠMSM Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės finansavimo tokią tvarką reikia keisti, nes „toks griežtas finansavimo susiejimas su studentu skatina studijų laikotarpiu vengti studentų „nubyrėjimo“ ir išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nepaisant jų motyvacijos ir gebėjimo studijuoti“.

                          „Esama finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti labiau ties studentų skaičiaus išlaikymu, bet ne ties studijų kokybe“, – teigia ji.

                          „Buvo ne vienas susitikimas ministerijoje ir su universitetų vadais. Jau dabar yra parengtas sutarties modelis pagal estiškąjį pavyzdį – mes tokį pasirinkome. Finansavimas pagal valstybės poreikius per sutartis su universitetais vyksta ir tai yra viena iš dabartinio finansavimo keitimo sąlygų“, – dėsto E.Jovaiša. Anot jo, sutartys su aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos ne tik dėl menininkų ar pedagogų rengimo, ką nurodė ŠMSM, bet „palies visus universitetus be išimties“. Klausimą dėl universitetų finansavimo 2019 metais penktadienį nagrinės Lietuvos universitetų rektorių konferencija, dėl ŠMSM siūlomos studijų finansavimo tvarkos spręs Seimas.

                          Comment


                            Nieko gero Lietuvoje su aukštuoju mokslu nebus tol, kol visi universitetai ir pan. netaps privatūs, jokių ten krepšelių ir būtini rimti stojimo egzaminai. Pažangūs studentai vietoje krepšelių turi gauti stipendijas mokslui apsimokėti, dalis valstybines, dalis iš firmų kurioms reiks tokio specialisto. Kažkas tokio, kaip yra daugelyje vakarų valstybių. Dar smetonmečiu valstybė duodavo stipendijas kad atgal gautų sau reikalingus specialistus. Dar reikia pastebėti, jog kai specialistai realiai kvalifikuoti, o ne šiaip diplomų turėtojai, jų reikia žymiai mažiau. Antra, būtina konkurencija tarp dėstytojų. Negali būti amžinai dėstančių ir neprogresuojančių. Dėstytojas turi mokytis žymiai daugiau nei studentas.

                            Comment


                              Comment


                                Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje

                                Vokietijoje norima atsisakyti rašyti pažymius mokyklose

                                Pažymių panaikinimo šalininkai mano, kad juos rašyti nepedagogiška, jog mokinių skirstymas į pažangius ir nepažangius paseno, kad blogi pažymiai atmuša vaikų norą mokytis
                                Vokiečių pradinėje mokykloje neįprasta barti moksleivius, jie pagiriami. Tačiau tėvai puikiai supranta, ką reiškia, tarkime, tokia frazė: „Per geografijos pamoką su bendraklasiais gyvai svarstė tai, ką išgirdo iš mokytojos.“ Tai yra, paprastai sakanti, plepėjo per pamoką.
                                Šitokios pliušinių meškiukų visuomenės bus okupuotos be ginklo. Ir tai jau vyksta.

                                Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Svietimas/vok...48eD6RrHRZ8IKY
                                © Lietuvos žinios

                                Comment


                                  R. Žemaitaitis sieks, kad valstybės lėšomis studijavę studentai atidirbtų Lietuvai
                                  ...Kaip Eltai sakė R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę...
                                  Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                  Comment


                                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                    Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje
                                    Kas juokingiausia, šitas teatras veikia tik suaugusiems. Vaikai tarpusavyje puikiai supranta kuriam geriau sekasi, o kuris atsilupęs. Turbūt kažkas pasikeis tik kai užaugs šita karta ir norės, kad sekanti karta neturėtų tokių problemų kokių jie turėjo.

                                    Comment


                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Vakarietiškos švietimo tendencijos (deja, leftistinės), kurios plinta ir Lietuvoje

                                      Vokietijoje norima atsisakyti rašyti pažymius mokyklose

                                      Šitokios pliušinių meškiukų visuomenės bus okupuotos be ginklo. Ir tai jau vyksta.

                                      Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Svietimas/vok...48eD6RrHRZ8IKY
                                      © Lietuvos žinios
                                      Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
                                      Žydai savo vaikus irgi stipriai giria ir leidžia daug laisvės, bet Izraelio kažkaip dabar niekas neokupavo.

                                      Žydiškas auklėjimas. Arba kertiniai izraelietiško auklėjimo akmenys.

                                      Dar viena be galo svarbi izraelietiško auklėjimo detalė – tai vaikų pagyrimas. Tėvai visada suranda už ką pagirti savo vaiką. Juos giria net už smulkmenas, už nupieštą paveiksliuką, už į vietą padėta žaisliuką, už gautą geresnį pažymį nei vakar. Vaikai Izraelyje nelyginami vieni su kitais, akcentas dedamas į tai, kad žmogus pasiekė ar padarė kai ką daugiau, nei sugebėjo vakar. Tai skatina vaikus judėti į priekį užtikrinčiau bei saugiau. Kiekvienas vaikas žino, kad net jeigu nepasiekė norimo rezultato, bus pagirtas už patį procesą, už bandymą, pastangas, kantrybę, valią, ryžtą, kiekvienas yra skatinamas nepaliauti tyrinėti ir bandyti toliau. Taip pat tėvai stengiasi pagirti savo vaiką, prie kitų žmonių, kas dar labiau sustiprina pasitikėjimo savimi ir pripažinimo jausmą.

                                      Žydų vaikai nėra jokia išimtis, kaip visi pasaulio vaikai ir kaip kiekvienas žmogus, mažieji žydukai gali klysti, blogai mokytis ar kažką „pridirbti“. Tokiu atveju stengiamasi ramiai išsiaiškinti situaciją, argumentuoti ją, ieškoti sprendimų, be kaltinimų, žeminimų, o, tuo labiau, fizinių bausmių. Vaikai nuo mažens mokomi uždavinėti daug klausimų, įvairiapusiškai žiūrėti į situaciją, įvertinti visas galimybes, ieškoti sprendimų, o ne užsiimti beribiu savęs ar kitų žmonių kaltinimų.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
                                        Lietuvoje švietimo reformų vykdymo praktika tai ohoho - pailgino mokslo metus, dar reikia panaikinti pažymius, tada savaime pagerės mokymo kokybė ir atsiras kūrybiškumas . Apskritai mokymo programos lengvėja, kad visi galėtų sėkmingai mokytis ir mažiau pajėgūs nesijaustų diskriminuojami. Tokia tendencija, labiausiai nukenčia gabiausi. Sovietmečiu dvejetukininkas žinodavo, kad yra dvejetukininkas, ir mokytojai nebijodavo tai pasakyti. Dabar, matyt, su tokiu mokiniu reikia bendrauti kažkaip subtiliau, nes vaikas gali blogai pasijusti ar įsižeisti. Vienu žodžiu visi mokiniai yra lygūs - nėra nei blogų, nei gerų .

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                          Na taip, geriausia mūsų sovietinė švietimo sistema, kada svarbiausia pažymiai ir valstybinių egzaminų balai, ketvirtai industrinei revoliucijai įsibėgėjant pasauliui kaip tik to ir reikia - sausų kalikų, kurie sugeba tik vykdyti nurodymus ir dirbti mechaninius darbus.
                                          Kokios čia išvis sąsajos, tarp pažymių rašymo/nerašymo ir dalykų kalimo ?

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X