Šiaip įdomu

[nomad]

Žemėje vandens daug, bet jį tansportuoti sunku. Jo reikia kur kas daugiau nei naftos ir nei tanklaiviai, nei vamzdynai čia nepadės, nebent tik regioniniu lygmeniu ar atskirais atvejais. Tuo labiau, kad iš kažkur vandens reikia paimti. O iš ten, iš kur tokiais kiekiais būtų imamas vanduo, būtų sukelta ekologinė katastrofa.

Taip. Mes tiesiog negalim neribotai 'transportuoti vandens' (pervežti iš vienos vietos į kitą) vien dėl to, kad taip tiesiogiai pažeidžiama visa ekosistema toje vietoje (tarkim Alpėse, kur gėlo vandens atsargos pakankamos), iš kurios tas vanduo išvežamas. Taigi didesnis transportavimas neįmanomas vien dėl to, nes tam pasipriešintų vietinės bendruomenės bet kurioje civilizuotoje šalyje.

Tačiau neabejoju, kad mažiau demokratiški ar civilizuoti, biedni kraštai (i.e. Kyrgyzstanas, Tadžikistanas etc.) netrukus pradės pardavinėti 'savo' vandenį. Beje dėl to 'savo' vandens klausimo tarp valstybių įmanomi didesni konfliktai, nei tie kurie kyla šiandien apibrėžiant kontinentinio šelfo/išskirtinės ekonominės zonos ribas naftos/dujų gavybai ...

[nomad]

Labiau apsimokės iš jūrinio vandens daryti geriamą, nei valyti užterštą.

Kol kas desalinacija yra per brangi technologija, ir nėra jokių ženklų, kad greitai atpigs:

"Achievable costs [of desalinated water] in 2013 range from 0.5 to 1 US$/cubic metre"

Tai yra kaina šiai dienai bent 10 kartų didesnė, nei gėlo vandens.

[Gator]

Kol kas desalinacija yra per brangi technologija, ir nėra jokių ženklų, kad greitai atpigs:

"Achievable costs [of desalinated water] in 2013 range from 0.5 to 1 US$/cubic metre"

Tai yra kaina šiai dienai bent 10 kartų didesnė, nei gėlo vandens.

Zinant kiek mokama uz vandeni buteliuose parduotuvese tai niekine kaina.
Ar 0.05-0.1 US$ uz kubini metra, ar 0.5$-1$ butelio kaina beveik nesikeistu.

Aisku kalbant apie vandeni is krano, kurio reikia maudymuisi ir tt kita kalba.

[John]

Zinant kiek mokama uz vandeni buteliuose parduotuvese tai niekine kaina.
Ar 0.05-0.1 US$ uz kubini metra, ar 0.5$-1$ butelio kaina beveik nesikeistu.

Aisku kalbant apie vandeni is krano, kurio reikia maudymuisi ir tt kita kalba.

Čia iš esmės ir kalbama apie tą vandenį "iš krano". Tai, beje, taipogi yra geriamas vanduo. Bent jau Lietuvoje ir, ko gero, visoje ES. Geriamas vanduo buteliuose iš parduotuvės, galima sakyti, yra tam tikra sukčiavimo forma, kai tas pats vanduo parduodamas daug kartų brangiau.

[Lettered]

Čia iš esmės ir kalbama apie tą vandenį "iš krano". Tai, beje, taipogi yra geriamas vanduo. Bent jau Lietuvoje ir, ko gero, visoje ES. Geriamas vanduo buteliuose iš parduotuvės, galima sakyti, yra tam tikra sukčiavimo forma, kai tas pats vanduo parduodamas daug kartų brangiau.

Tikrai ne daugelyje ES šalių, net ne visoje Lietuvoje, beto ir tas pats mineralinis dažniausiai būna iš gilesnio gręžinio, nei tas, kuris bėga iš krano.

[Gator]

Čia iš esmės ir kalbama apie tą vandenį "iš krano". Tai, beje, taipogi yra geriamas vanduo. Bent jau Lietuvoje ir, ko gero, visoje ES. Geriamas vanduo buteliuose iš parduotuvės, galima sakyti, yra tam tikra sukčiavimo forma, kai tas pats vanduo parduodamas daug kartų brangiau.

Norejau pasakyti, kad bent gerimui vandens niekada nepritruks, net ir tokia didele kaina desalinizuojant. O maudymuisi jau dabar kuriamos sistemos, kurios isvalo panaudota vandeni, ateityje didejant poreikiui jos taps prieinamos.
Del vandens irgi sutinku bei visada nussitebiu kodel zmones perka geriamaji ar stalo vandni parduotuvese. Kai kurie beje neskikria mineralinio vandens, nuo stalo vandens netgi ir moka uz krano vandeni tokia kaina, uz kuria galetu bent mineralinio pasiimt

[Lettered]

Labai įdomu būtų pažiūrėti į žemėlapį, kaip po 100 metų atrodys pasaulio vietų be geriamo vandens vaizdas ... Ten dar reiktų nurodyti vietas, kuriose didesnė dalis ekonominių resursų bus skirta geriamo vandens išgavimui per vandentiekius, desalinezaciją etc...

Va, prašom žemėlapis:

http://www.wri.org/our-work/project/...aqueduct-atlas

[Sula]

Daugelis užmiršta, kad vandens garai yra didžiausią įtaką darančios "šiltanamio dujos"

[John]

Norejau pasakyti, kad bent gerimui vandens niekada nepritruks, net ir tokia didele kaina desalinizuojant. O maudymuisi jau dabar kuriamos sistemos, kurios isvalo panaudota vandeni, ateityje didejant poreikiui jos taps prieinamos.
Del vandens irgi sutinku bei visada nussitebiu kodel zmones perka geriamaji ar stalo vandni parduotuvese. Kai kurie beje neskikria mineralinio vandens, nuo stalo vandens netgi ir moka uz krano vandeni tokia kaina, uz kuria galetu bent mineralinio pasiimt

Šiaip tai net ir "mineralinis" vanduo yra toks truputį neapibrėžtas terminas. Lietuvoje, (dar lyg ir Austrijoje), kiek teko kažkur skaityti, beveik visas vandentiekio vanduo atkeliauja iš po žemių. Tokiame vandenyje yra visokių mineralų. Taip kad iš esmės tai, galima sakyti, irgi mineralinis vanduo.

[John]

Tikrai ne daugelyje ES šalių, net ne visoje Lietuvoje,

Kuo remdamasis taip sakai?

beto ir tas pats mineralinis dažniausiai būna iš gilesnio gręžinio, nei tas, kuris bėga iš krano.

Šito išvis nesupratau.

[Lettered]

Kuo remdamasis taip sakai?




Šito išvis nesupratau.

Turėjau omenyje, kad toli gražu ne visoje ES iš krano bėgantis vanduo atkeliauja iš požeminių gręžinių, jog jį būtų galima prilyginti mineraliniui vandeniui, pardavinėjamam PC.
Dar kitose šalyse kaip Egiptas ar Indija pažįstami netgi yra apsinuodiję, atsigėrę vandens iš krano. Tad ten ne tik nėra mineralinis iš grežinių, bet ir apskritai nelabai gerti pritaikytas.

[John]

Turėjau omenyje, kad toli gražu ne visoje ES iš krano bėgantis vanduo atkeliauja iš požeminių gręžinių, jog jį būtų galima prilyginti mineraliniui vandeniui, pardavinėjamam PC.
Dar kitose šalyse kaip Egiptas ar Indija pažįstami netgi yra apsinuodiję, atsigėrę vandens iš krano. Tad ten ne tik nėra mineralinis iš grežinių, bet ir apskritai nelabai gerti pritaikytas.

Esmė ta, kad visoje ES iš krano bėgantis vanduo iš esmės yra geriamas. Indija ir Egiptas į "ES šalių" kategoriją kaip ir nepatenka.

[nomad]

Čia iš esmės ir kalbama apie tą vandenį "iš krano". Tai, beje, taipogi yra geriamas vanduo. Bent jau Lietuvoje ir, ko gero, visoje ES. Geriamas vanduo buteliuose iš parduotuvės, galima sakyti, yra tam tikra sukčiavimo forma, kai tas pats vanduo parduodamas daug kartų brangiau.

Būtent, reali gėlo 'krano' vandens (giluminio ar ne) kaina yra apie 5 JAV centus už kubinį metrą. Bet aišku ji gali būti kiek didesnė labiau išsivysčiusiuose kraštuose įskaičiavus mokesčius, darbo jėgos ir transporto kaštus. Ir aišku dar žymiai didesnė Eviano ar pan. atveju, kur veikia marketinginiai dėsniai ir yra ribota pasiūla butent 'tam' vandeniui. Bet kokiu atveju, jei kažkas vandenį parduoda po kelis USD už butelį - bravo už sėkmingą marketingą, tačiau reali jo kaina matyt sudaro max 5 procentus jo komercinės kainos, jei ne mažiau.

Tačiau kalba čia eina ne apie vandens produktus, kurie, kaip ir bet kokie produktai, gali būti iškreiptos kainos, bet apie paprastą gėlą vandenį, tinkamą gėrimui. Jo kaina yra ir ko gero bus kokius 10 kart mažesnė, nei desalinezuoto. Kad jūros vandenį nudruskinti, reikia sudeginti nemazai naftos - arabai matyt tuo kuo toliau, tuo daugiau taip savo naftą ir naudos ...

[John]

Būtent, reali gėlo 'krano' vandens (giluminio ar ne) kaina yra apie 5 JAV centus už kubinį metrą. Bet aišku ji gali būti kiek didesnė labiau išsivysčiusiuose kraštuose įskaičiavus mokesčius, darbo jėgos ir transporto kaštus. Ir aišku dar žymiai didesnė Eviano ar pan. atveju, kur veikia marketinginiai dėsniai ir yra ribota pasiūla butent 'tam' vandeniui. Bet kokiu atveju, jei kažkas vandenį parduoda po kelis USD už butelį - bravo už sėkmingą marketingą, tačiau reali jo kaina matyt sudaro max 5 procentus jo komercinės kainos, jei ne mažiau.

Tačiau kalba čia eina ne apie vandens produktus, kurie, kaip ir bet kokie produktai, gali būti iškreiptos kainos, bet apie paprastą gėlą vandenį, tinkamą gėrimui. Jo kaina yra ir ko gero bus kokius 10 kart mažesnė, nei desalinezuoto. Kad vandenį nudruskinti, reikia sudeginti nemazai naftos - arabai matyt tuo kuo toliau, tuo daugiau taip savo naftą ir naudos ...

Vandens desalinizaciją plačiai taiko Singapūras. Kaip, beje, ir minėtą nuotekų vandens perdirbimą: http://en.wikipedia.org/wiki/Water_s...nated_seawater

Įdomu ir tai:

Water and sewerage tariffs are lower than tariffs in some European countries such as in Germany where the average water and sewer tariff including taxes was Euro 3.95 per m3 in 2004.

Bei tai

Water and sewer tariffs in Singapore are set at a level allowing cost recovery, including capital costs.

Šiaip būtų įdomu sužinoti apie tokio vandens savikainą ir palyginti su kitais būdais išgaunamo geriamo vandens savikainomis.

[nomad]

Tikrai ne daugelyje ES šalių, net ne visoje Lietuvoje, beto ir tas pats mineralinis dažniausiai būna iš gilesnio gręžinio, nei tas, kuris bėga iš krano.

Šiaip jau iš tikrųjų, jei kalbėtume chemiškai, bet koks mūsų naudojamas vanduo yra 'mineralinis' - klausimas tik kiek ir kokių 'mineralų' ir kiek druskos jame yra, o taip pat kiek tas vanduo yra švarus nuo mikrobų.

[andyour]

Arba pasaulyje bendras gyventojų kiekis pradės mažėti.

[nomad]

Vandens desaltinizaciją plačiai taiko Singapūras. Kaip, beje, ir minėtą nuotekų vandens perdirbimą

Nu tai, kad komerciniai komunaliniai tarifai vandeniui Singapūre mažesni nei Vokietijoje, įrodo tik tą, kad Singapūre valstybė subsidijuoja (ir matyt stipriai) vandens valymą ir nudruskinimą, o vandens tiekėjai ten dirba už žymiai mažesnes maržas nei Vokietijoje ir tiek Bet tai neįrodo, kad gėlo vandens kaina Vokietijoje didesnė.

[nomad]

Arba pasaulyje bendras gyventojų kiekis pradės mažėti.

Kai kuriuose regionuose (Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) jie pradės mirti nuo geriamo vandens stokos ... Ir vandens reiks mažiau, savo ruožtu

[John]

Nu tai, kad komerciniai komunaliniai tarifai vandeniui Singapūre mažesni nei Vokietijoje, įrodo tik tą, kad Singapūre valstybė subsidijuoja (ir matyt stipriai) vandens valymą ir nudruskinimą, o vandens tiekėjai ten dirba už žymiai mažesnes maržas nei Vokietijoje ir tiek Bet tai neįrodo, kad gėlo vandens kaina Vokietijoje didesnė.

Na Wikipedijoje rašoma taip:

Tariffs. Water and sewer tariffs in Singapore are set at a level allowing cost recovery, including capital costs.

Apie subsidijas kaip ir nekalbama. Nes ten jų kaip ir nėra. Bent jau visuotinių.

Taip pat:

In terms of social equity, the Government provides specially targeted help for lower-income families. Households living in one- and two-room flats receive higher rebates during difficult economic times. For hardship cases, affected households are eligible to receive social financial assistance from the Government.

(iš https://www.cscollege.gov.sg/Knowled...Singapore.aspx, beje, tai labai geras šaltinis in a nutshell paaiškinantis, kaip veikia Singapūro vandens tiekimo sistema).


Kitaip tariant, jei gerai suprantu, mūsų kalba kalbant, suteikiamos lengvatos blogiau pasiturintiems, tačiau iš principo tai nėra subsidijuojama sritis.

Kas, beje, galioja ir metro, kuris yra vienas nedaugelio (ar netgi vienintelis) pasaulyje, nešantis pelną, nepaisant fakto, kad eiliniam vartotojui jis kainuoja "kapeikas", lyginant su Europos miestais.

Ko gero, didelė dalis nuopelnų priskirtina ypač dideliam resursų naudojimo efektyvumui, ko vardan socialinės teisybės neišeina daryti ES ar kitur, nes bijomasi visuomenės "nepasitenkinimo" (= prarastų balsų).

Taigi panašu, kad viskas susiveda į geras ir realias (t.y. ne tik deklaratyvias) vadybos/valdymo praktikas, o ne kokias nors subsidijas.

Man visgi būtų įdomu sužinoti daugiau apie vandens tiekimo kainodarą ES ir Singapūre. Jeigu paaiškėtų, kad Singapūro (šalies, kuri iš esmės neturi natūralių geriamo vandens išteklių ir vandenį arba importuoja arba taiko ypač brangias technologijas jo dirbtiniam išgavimui) išties moka mažiau už vandenį, nei kai kurios ES šalys, tai būtų gana skandalinga.

[nomad]

Man visgi būtų įdomu sužinoti daugiau apie vandens tiekimo kainodarą ES ir Singapūre. Jeigu paaiškėtų, kad Singapūro (šalies, kuri iš esmės neturi natūralių geriamo vandens išteklių ir vandenį arba importuoja arba taiko ypač brangias technologijas jo dirbtiniam išgavimui) išties moka mažiau už vandenį, nei kai kurios ES šalys, tai būtų gana skandalinga.

Man tai irgi būtų keista. Aš manau, kad Europoje tiesiog komunalinės paslaugos yra nusistovėjęs pelningas biznis su didelėm maržom, o Singapure reguliuotojai į tai žiūri daugiau kaip į viešą paslaugą ir labiau paiso vartotojo interesų. Tame ir šuo pakąstas.

Beje, top 10 pasaulio vandens kompanijų. Atkeipkit dėmesį į top 3 apyvartą, palyginus su kitom ...