Diskusijos apie meną

[Valiukas]

Nu tikrai negraži ta mozaika, bet čia skonio reikalas, gal kažkam gražu. Tebūnie. Kadangi tema apie meną, neseniai atradau Google produktą Google Arts and Culture, neturint ką veikt ir paįvairinimui vietoj FB/Insta scrollinimo labai rekomenduoju: Google Arts & Culture

[Vardas]

Žmones 2025 metais besipiktinantis vamzdžiu, yra blogiausias dalykas.

Labai gerai pasakyta. Tiesa pasakius, „Vamzdis“, mano manymu, yra vienas vertingiausių šiuolaikinio meno kūrinių Lietuvoje. Pradedant nuo to, kad šiuolaikinis menas ne visada turi būti gražus. Daugeliu atvejų jo tikslas yra sukelti visuomenės diskusiją, iškelti temas, kurios yra paslėptos, temas, apie kurias nenorima kalbėti.

Šiuo atveju labai aiškiai atsiskleidė, kaip kilęs žmonių pasipiktinimas leidžia jiems išlieti savo vidinius „purvus“ ant objekto – nuo menkavertiškumo iki perfekcionizmo.

Žiūrint neutraliai, jei nevertiname jo per savo vidinių konfliktų prizmę, tai yra tiesiog metalinis vamzdis – jis tiesiog vamzdis. Tačiau šiuo atveju tas vamzdis iš mūsų vidaus ištraukė tam tikrą pyktį ar pasipiktinimą, kurio šaknys, tikėtina, yra visai kitur. Dažnai mums norisi nuo tų šaknų pabėgti, o ne jas pamatyti, todėl labai patogu rasti objektą, ant kurio visa tai galime išlieti.

[Lettered]

Labai gerai pasakyta. Tiesa pasakius, „Vamzdis“, mano manymu, yra vienas vertingiausių šiuolaikinio meno kūrinių Lietuvoje. Pradedant nuo to, kad šiuolaikinis menas ne visada turi būti gražus. Daugeliu atvejų jo tikslas yra sukelti visuomenės diskusiją, iškelti temas, kurios yra paslėptos, temas, apie kurias nenorima kalbėti.

Visa tai galioja, jei menas kuriamas privačia iniciatyva ir privačiomis lėšomis. Man asmeniškai pats vamzdis įdomus, bet ar tuo metu jam išleista miesto pinigų sumą yra racionalus sprendimas, tai jau nebe meninis klausimas.

[Vardas]

Visa tai galioja, jei menas kuriamas privačia iniciatyva ir privačiomis lėšomis. Man asmeniškai pats vamzdis įdomus, bet ar tuo metu jam išleista miesto pinigų sumą yra racionalus sprendimas, tai jau nebe meninis klausimas.

O jeigu skaičiuotume Mono Lizos vertę tik pagal dažų kainą ir rėmo medieną, jos vertė būtų apie 100 eurų. Deja, meno vertės taip neskaičiuojame. Daug kas remiasi autoriaus autentiškumu, žinomumu – tai vadinama autoriniu atlygiu. Ta pinigų suma taip pat nebuvo milžiniška; tiesiog buvo skaičiuojama per banalumo prizę.

[Sekai]

Labai gerai pasakyta. Tiesa pasakius, „Vamzdis“, mano manymu, yra vienas vertingiausių šiuolaikinio meno kūrinių Lietuvoje. Pradedant nuo to, kad šiuolaikinis menas ne visada turi būti gražus. Daugeliu atvejų jo tikslas yra sukelti visuomenės diskusiją, iškelti temas, kurios yra paslėptos, temas, apie kurias nenorima kalbėti.

Šiuo atveju labai aiškiai atsiskleidė, kaip kilęs žmonių pasipiktinimas leidžia jiems išlieti savo vidinius „purvus“ ant objekto – nuo menkavertiškumo iki perfekcionizmo.

Žiūrint neutraliai, jei nevertiname jo per savo vidinių konfliktų prizmę, tai yra tiesiog metalinis vamzdis – jis tiesiog vamzdis. Tačiau šiuo atveju tas vamzdis iš mūsų vidaus ištraukė tam tikrą pyktį ar pasipiktinimą, kurio šaknys, tikėtina, yra visai kitur. Dažnai mums norisi nuo tų šaknų pabėgti, o ne jas pamatyti, todėl labai patogu rasti objektą, ant kurio visa tai galime išlieti.

Taip pat pagalvoju eidamas per suskilinejusias trinkeles, cia jos tam, kad liaudis pagalvotu apie gyvenimo trapuma ir laikinuma, o jei dar pamatau dviraciu taka i niekur, akyse kaupiasi asaros - kiek daug potencialo si pieva matys po 10 metu. Toks jau tas modernus menas...

[Rastinėnas]

<...> tai yra tiesiog metalinis vamzdis – jis tiesiog vamzdis. <...>

Na o jei tarkim srutas (ar ką blogiau) išpiltų Katedros aikštėj ir apiformintų kaip meninė instaliaciją, tai ar galima būtų sakyti: „Žiūrint neutraliai, jei nevertiname tai per savo vidinių konfliktų prizmę, tai yra tiesiog srutos – tai tik srutos."

Jei tai yra tiesiog vamzdis, tai labai neįprasta vieta jam, galima teigti, kad yra prastai, neestetiškai nuvesti nuotekų įrenginiai. Primena ruskyne matytus vaizdus.

[dondc]

Vilniaus dailės akademijoje, Vinliuje, studentas atsinešė porą kibirų išmatų. Neleido jam atsiskaityti, bet tikras bandymas buvo. Manau tik dėl higienos ir smarvės, nes uždaroj patalpoj.

[Gator]

Labai gerai pasakyta. Tiesa pasakius, „Vamzdis“, mano manymu, yra vienas vertingiausių šiuolaikinio meno kūrinių Lietuvoje. Pradedant nuo to, kad šiuolaikinis menas ne visada turi būti gražus. Daugeliu atvejų jo tikslas yra sukelti visuomenės diskusiją, iškelti temas, kurios yra paslėptos, temas, apie kurias nenorima kalbėti.

Šiuo atveju labai aiškiai atsiskleidė, kaip kilęs žmonių pasipiktinimas leidžia jiems išlieti savo vidinius „purvus“ ant objekto – nuo menkavertiškumo iki perfekcionizmo.

Žiūrint neutraliai, jei nevertiname jo per savo vidinių konfliktų prizmę, tai yra tiesiog metalinis vamzdis – jis tiesiog vamzdis. Tačiau šiuo atveju tas vamzdis iš mūsų vidaus ištraukė tam tikrą pyktį ar pasipiktinimą, kurio šaknys, tikėtina, yra visai kitur. Dažnai mums norisi nuo tų šaknų pabėgti, o ne jas pamatyti, todėl labai patogu rasti objektą, ant kurio visa tai galime išlieti.

Žmonėms nepatinka, kad bet kokį daiktą (kaip ant sienos priklijuotą bananą už milijonus) vadina menu.
Tai nereiškia, kad taip manantys žmonės kažkokie blogi ar pila menamą pourvą.

[RokasLT]

Žmonėms nepatinka, kad bet kokį daiktą (kaip ant sienos priklijuotą bananą už milijonus) vadina menu.
Tai nereiškia, kad taip manantys žmonės kažkokie blogi ar pila menamą pourvą.

Didžiausias skirtumas tarp gero ir blogo meno yra: jo estetinis pateikimas sužadina nevienareikšmius jausmus, ko šiolaikinis menas dažniausiai nesugeba padaryti, nes jis yra per paprastai, primityviai pateikiams. Vaizduotei ir interpretacijoms paliekama mažai vietos. Bet galima padaryti ir modernų meną gerai, kurį būtu galima interpretuoti įvairiai, nes jis yra šokiruojantis estetiškai geraja prasme (o ne statiškas vienas buitinis daiktas, kuris pagal postmodernizmą gali būti meno kurinys vien tik iš savęs, taip devalvuojant meno kurybinio proceso reikšmę).

Geras pvz. su šia instaliacija, kuri šokiruoja, ir ją gali interpretuoti keliomis prasmėmis (robotas kuris daro beprasmišką, monotonišką darbą ir negali ištrūkti iš kažkieno sukurto ciklo, situacijos (žmogaus kasdieniškumo problema arba gailestis pačiam robotui kuris kankinasi beprasmybėje, suasmeninat jį patį, nes jauti jam kažkokią empatiją), arba metafora apie bandimą psichologiškai susirinkti save dėl traumų, kas atroto neįmanoma siekiamybė).

[RokasLT]

[RokasLT]

Kaip buvo tapoma su camera obscura pagalba.

[MedinisStrazdas]

Labai gerai pasakyta. Tiesa pasakius, „Vamzdis“, mano manymu, yra vienas vertingiausių šiuolaikinio meno kūrinių Lietuvoje. Pradedant nuo to, kad šiuolaikinis menas ne visada turi būti gražus. Daugeliu atvejų jo tikslas yra sukelti visuomenės diskusiją, iškelti temas, kurios yra paslėptos, temas, apie kurias nenorima kalbėti.

Šiuo atveju labai aiškiai atsiskleidė, kaip kilęs žmonių pasipiktinimas leidžia jiems išlieti savo vidinius „purvus“ ant objekto – nuo menkavertiškumo iki perfekcionizmo.

Žiūrint neutraliai, jei nevertiname jo per savo vidinių konfliktų prizmę, tai yra tiesiog metalinis vamzdis – jis tiesiog vamzdis. Tačiau šiuo atveju tas vamzdis iš mūsų vidaus ištraukė tam tikrą pyktį ar pasipiktinimą, kurio šaknys, tikėtina, yra visai kitur. Dažnai mums norisi nuo tų šaknų pabėgti, o ne jas pamatyti, todėl labai patogu rasti objektą, ant kurio visa tai galime išlieti.

Sutinku kad tai puikiai atsprindi šiuolaikinį meną. TIk aš manau kad tas atspindys parodo koks prastas šiuolaikinis menas yra ir daugiau nelabai ką. Jeigu tai "tik vamzdis" tai jjis turėjo primą dieną būti pašalintas ir vandalui išrašyta bauda. Kaip būtų su kitu bet kokiu "tik vamzdžiu".

[Romas]

Jei per 20 metų neatsirado poreikio turėti temą apie teatrą, tai gal be to galima dar kurį laiką apsieiti.

Klaipėdos dramos teatre pastatytas kontroversiškas spektaklis "Nojaus arka"
Labai įdomu stebėti diskusiją - kai pasibaisėję žiūrovai ten įžiūri vien tik mėšlo krūvą, o vadinamieji teatro kritikai suranda daug maistingų medžiagų "dvasiniam penui".
Šiaip įdomu, ar aktoriai turėjo galimybę be pasekmių atsisakyti vaidinti tame mėšliname "spektaklyje"

PREMJERA! NOJAUS ARKA

2026 03 20
Režisierius Jokūbas Brazys Pjesės autorius Elijas Martynenko
Scenografė Barbora Šulniūtė Kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė
Vaidina: Rimantas Pelakauskas, Vaidas Jočys, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Karolis Norvilas, Jonas Viršilas, Renata Idzelytė, Samanta Pinaitytė, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė

„Nojaus arka“ nėra biblinės istorijos perpasakojimas. Tai bandymas suprasti, ką šiandien reiškia gyventi tvano nuojautoje.
Atsispirdamas nuo Senojo Testamento mito, spektaklis kalba apie arką kaip sistemą, sprendžiančią, kas bus išsaugotas, o kas ne. „Nojaus arka“ – spektaklis apie priežastį, o ne patį tvaną. Apie momentą, kai pasaulis tampa nepakeliamas ir atsiranda poreikis viską pradėti iš naujo. Nojus po tvano pirmiausia aukoja: jis bando atkurti ryšį su Dievu per išgelbėto švaraus gyvūno aukojimą – išgelbėto tam, kad būtų paaukotas. Šiandien tas ryšys nutrūkęs. Mes nebemokame aukoti ne dėl savęs, o dėl kažko aukštesnio

https://kdt.lt/renginiai/premjera-nojaus-arka/

Dvaro kritikų reklaminės recenzijos
ve.lt 2025.03.20
Spektaklio „Nojaus arka“ premjera: vizuali tvano nuojautos analizė

Antraštėse dominuojant kiekvieną pavasarį žyminčiam potvyniui, Klaipėdos dramos teatre vyks paties didžiausio pasaulinio potvynio mito įkvėpta Jokūbo Brazio režisuojamo spektaklio „Nojaus arka“ premjera.

„Susitikdavome ir daug kalbėdavome, kažkada nustojome kalbėti ir pradėjome daryti“, - pasak J. Brazio, kūrybinės laboratorijos principu vykusio spektaklio statymo procesas prasidėjo nuo Senajame Testamente pateiktos Nojaus istorijos analizės, nuo įsižiūrėjimo į platesnį kultūrinį kontekstą.
„Iš vienos pusės, kitaip net negalima statyti biblinių tekstų. Laboratorija reiškia, kad viskam yra vietos, viskam yra laisvė, ir tik kūrybinės komandos idėjos yra branduolys - mes ir ieškojome tų idėjų. Biblinis tekstas labai talpus - kiekvieną eilutę galima savaitę analizuoti ir išgryninti mums visiems tinkamą sceninį veiksmą, atliepiantį tos eilutės svorį.
Tai nereiškia, kad matysite tos eilutės iliustraciją, bet įdomu suvokti jos svorį ir ieškoti jos papasakojimui tinkamų sceninių priemonių“, - apibūdino režisierius.

https://ve.lt/gyvenimas/kultura/spek...jautos-analize

7MD.lt 2026.03.20
„Nojaus arkos“ kostiumuose išraiškinga režisieriaus vaizduotės interpretacija

Naujausia Klaipėdos dramos teatro premjera susidės iš tvano nuojautą žadinančios vaizdų grandinės. (....) Kūrybinės laboratorijos principu augantis spektaklis anksčiausiai įgavo savo fizinius formos atributus – Barboros Šulniūtės kurtą scenografiją bei Karolinos Fiodorovaitės kurtus kostiumus. Pastarųjų šiame spektaklyje nemažai – personažų daug, o kiekvienoje scenoje jie keičia kostiumus. K. Fiodorovaitė šiemet kuria kostiumus jau ketvirtam J. Brazio spektakliui. Bendrų darbų kur kas daugiau. Pakviesta pokalbiui kostiumų dailininkė pasakojo, kad dirbti su šiuo režisieriumi – kūrybinis malonumas, o iki pat premjeros besivystantis ir radikaliai galintis kisti procesas jai įprastas darbinis būvis.

https://www.7md.lt/teatras/2026-03-2...interpretacija

Lrytas 2026.03.24
Klaipėdoje atgijo Nojaus arkos mitas – sceną užliejo pasaulinio tvano nuojautos

Pamario laukus ir pievas apsėmęs pavasario polaidis simboliškai sutapo su Klaipėdos valstybinio dramos teatro užmojais – savaitgalį pristatytas naujas spektaklis „Nojaus arka“
Paniręs į kruopščiai moraliai pasvertų, per šimtmečius sąmoningai cenzūruotų Bibiljos tekstų gelmes, lygindamas juos, siedamas su šiandiena režisierius J.Brazys linkęs manyti, jog daugybė pasakojimų liko už šventraščio ribų: „Pasaulinio tvano katalizatorius kanoninėje versijoje kažkodėl nutylimas – pateiktas tik vienu sakiniu: „Tomis dienomis, kai dangiškosios būtybės susijungė su žmonių dukterimis, Žemėje pasirodė milžinai“.

https://www.lrytas.lt/kultura/scena/...autos-41784144

[Romas]

Yra ir kitokių nuomonių apie tą Klaipėdos dramos teatro "spektaklį"


15min.lt 2026,03.23
Dugnas teatre ar dugnas žmonijoje: premjera Klaipėdoje įžiebė žiūrovų aistras

Jau seniai joks kitas spektaklis nebuvo sukėlęs tiek diskusijų kaip šis: vieni piktinosi ir šlykštėjosi, kiti bandė teisinti ,kad "Nojaus aurka" puikiai įvykdė savo misiją ir pakrapštė visuomenėje nervą. (...)
Ne visi žiūrovai ištvėrė 1 val. 40 min tunkančio reginio. Dalis jų paliko salę vos spektakliui įpusėjus. Scenoje, kaip režisierius ir buvo sakęs, buvo rodomi fragmentiški pasakojimai. Jų turinys ne vieną vertė nusukti akis: buvo imituojmi lytiniai aktai, masturbavimasis, šlapinimasis, brutalus smurtas

https://www.15min.lt/kultura/naujien...as-283-2647552

Atvira Klaipėda 2026.03.24
Arka, kuri ne visus išgelbėjo

Klaipėdos dramos teatre įvykusi „Nojaus arkos“ premjera buvo ne spektaklis, o viešas išbandymas, kuriame žiūrovas tapo ne stebėtoju, o medžiaga.(...)
Ir pats spektaklis buvo grubus, šiurkštus, sąmoningai neestetiškas, tarsi specialiai sukonstruotas taip, kad žiūrovas negalėtų atsipalaiduoti.

https://www.atviraklaipeda.lt/2026/0...sus-isgelbejo/

FB Nina Puteikienė
VE.lt 2026.03.27
Ne spektaklis, o chaosas? „Nojaus arka“ šokiravo žiūrovus

Labai liūdna sveikinti Klaipėdos dramos teatrą su dar vienu prastu spektakliu. Vietomis buvo taip, kaip šioje scenoje, vietomis priminė nešvankų mažvaikių žaidimą: kai vienas primyža į stiklinę ir pasiūlo nesusipratėliui paragauti - esą tai limonadas.
Nefantazuoju, nes buvo ir tokia scena. Ir kitokia, bet vis apie tą patį. Iš anksto atsiprašau už epatuojančią leksiką: tik įžodinau tai, kad mačiau scenoje.

Nuo to, ar aš filmavau, ar - ne, nieks nesikeičia. Čia atsakymas tiems, kurie rašys, kad teatre filmuoti draudžiama. Nieks nenukentėjo: už manęs sėdėję žiūrovai jau neapsikentę išėjo. Kaip ir prieš mane. (...)

Pastatymas vadinasi „Nojaus arka”.
Nei čia Nojaus, nei čia arkos, nei čia spektaklio. Pusantros valandos beprasmių scenų kratinys. Jas jungia tik tai, kad veiksmas vyksta poroje konteinerių.
Tiesa sakant, nežinau net, ar ten scenoje nuolat smaukėsi aktoriai ar scenos darbininkai. Čia apie vaidmenų gelmę. Kaip kas antrame šio teatro spektaklyje, galima buvo apžiūrėti apnuogintą teatro veteraną (...). Na, jo jau, matyt, tokia karma. Kruštis jam irgi teko.
Nejuokauju, nes pusė, o gal ir daugiau pastatymo buvo susiję su klyno ar papų reikalais.
https://www.facebook.com/reel/1271367518436020
https://ve.lt/nuomones/nina-puteikie...iravo-ziurovus