Šventės lapkričio pradžioje

[RHCP@]

Geru svenciu.

Atsiprašau už dar vieną off-topic, bet įdomus jūsų požiūris į vėlines, bei visų šventų dieną.. ypač sprendžiant iš to smail'o na bet ką, lietuviai net iš laidotuvių šventę pasidaryt sugeba.

[Ginthus]

Atsiprašau už dar vieną off-topic, bet įdomus jūsų požiūris į vėlines, bei visų šventų dieną.. ypač sprendžiant iš to smail'o na bet ką, lietuviai net iš laidotuvių šventę pasidaryt sugeba.

O as manau, jog atvirksciai - lietuviai pernelyg sureiksmina religines sventes. Kai vakaru pasaulis svencia heloween'a, mes verkslenam ir kalbam poterius. Prisigalvojam visokiu pasninku, susikaupimo ir rimties dienu ir t.t. ir pan. Reiktu i viska zvelgti placiau. Nekenciu tokiu, kurie vedini asmeniniu nuoskaudu prikaisioja kitiems del ju poziurio. Turiu ka pagerbti, uzdegsiu zvakutes, prisiminsiu praeiti, pabusiu su seima, bet niekas man nenurodines, kaip tureciau elgtis ta diena. Tad GERU, o ne liudnu jums svenciu.

[RHCP@]

Jei tau priimtinesnis hallowen'as, tai puiku, bet jei ne, tai nematau aš čia jokios šventės. tiesiog diena prisiminti, pagerbti ir pabūti susikaupus šiek tiek...

[Rimas_OK]

Nepamirškit, kad yra dar trečias šios šventės variantas, be poterių, toks koks buvo dar iki krikščionybės

[RHCP@]

Nepamirškit, kad yra dar trečias šios šventės variantas, be poterių, toks koks buvo dar iki krikščionybės

Laužų deginimas su pikniku?

[Rimas_OK]

Laužų deginimas su pikniku?

Panašiai, tik kad tai nėra konkreti diena, o šitas laikotarpis.

[Romas]

Čia tema apie Helouwyyną ar apie aplinkkelį?

[rat]

Aš tingiu kurti naują temą, tai čia parašysiu. Niekam nepasitaikė, kad nusipirkot bandelę (berods su sezamais - čia tokios sėklos, o ne passwordas), berods Maximoj, o gal Rimi. O jinai kutvela kaip guminė tamposi, sunku jai paaiškint, kad aš žinduolis, o ne skeltanagis. Man visas šventes gadina, aš ją "čiuju" į teismą paduosiu. Nors gal geriau utilizuosiu suvalgymo metodu.

[Analitikas PlėtRa]

Aš tingiu kurti naują temą, tai čia parašysiu. Niekam nepasitaikė, kad nusipirkot bandelę (berods su sezamais - čia tokios sėklos, o ne passwordas), berods Maximoj, o gal Rimi. O jinai kutvela kaip guminė tamposi, sunku jai paaiškint, kad aš žinduolis, o ne skeltanagis. Man visas šventes gadina, aš ją "čiuju" į teismą paduosiu. Nors gal geriau utilizuosiu suvalgymo metodu.

[Linas]

"Kas buvo vertybės per amžius, dabar jei ne ciniškai išjuokiama, tai vertinama su lengva ironija - kaip naftalinu prakvipęs senelės skrynios turinys. Nepopuliaru ir senamadiška kalbėti apie Tėvynę, apie laisvę ir jos vertę, apie žmones, kuriems tai buvo vertybė, didesnė už savąjį buvimą". (Dalia Kuodytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorė).
Taigi, ar verta mums visada taip mielai priimti svetimas vertybes, šventes, o pamiršti savąsias, pamirštant, kad dėl jų dar taip neseniai galėjai pakliūti į kalėjimą ar turėti nemalonumų. O gal mūsų per mažai išvežė į Sibirą, gal dabar tokios priemonės padėtų vertinti savąjį identitetą? Aišku, neduok Dieve, jei tai pasikartotų, bet tokios mintys kartais kyla, matant kai kurių mūsų sukosmopolitėjimą blogąja prasme.

[Edd]

Kur čia blogoji prasmė? Kas čia blogo jei žmonės laisvai gali pasirinkti?

[Nikas]

Aš matau lietuvių bėda tik viename: jie skiria daugiau demėsio mirusiems, negu gyviems.
Aš gerbiu "įšejusius" žmones, ir nematau tikslo lėkti ten vieną kartą per metus su visais. Miręs, nenorėčiau, kad kapinėse būtų toks sambūris.

[Linas]

Aš matau lietuvių bėda tik viename: jie skiria daugiau demėsio mirusiems, negu gyviems.
Aš gerbiu "įšejusius" žmones, ir nematau tikslo lėkti ten vieną kartą per metus su visais. Miręs, nenorėčiau, kad kapinėse būtų toks sambūris.

Sutinku, kad kartais daugiau dėmesio rodoma mirusiems, o ne gyviems. Matai, tai paprasčiau, ką nusprendi, tą mirusiems ir nuneši, jie neturi pageidavimų, neprieštarauja. Vis dėlto, reikėtų daugiau dėmesio gyviesiems.
Be abejo, reikia apsilankyti kapuose ne tik lapkričio 1 ar 2 dienomis, tačiau gal ne visi prisiruošia kitu laiku. Aš apsilankau dažniau, tačiau man tai netrukdo ir per Vėlines atvykti. Kaip ir per kokias Kalėdas visi paprastai persivalgo ar persigeria, nors tai gali padaryti ir dažnai padaro ir kitu laiku.

[innuendo]

Tai, kad ir Helovynas yra nerealiai iškraipyta šventė. Nieko gero nei iš Vėlinių (nunešti gėlytę ant kapo galima bet kada, nors Vėlinių vakare kapinės atrodo pritrenkiančiai), o ne radus tam progą, nei iš lietuvių taip to pamėgto Helovyno. Na kas ką mėgsta, tas tą renkasi. Tik tegu girti po tūsų prie vairo nesėda :\.

[Depeche]

Prieš Vėlines reiktų prisiminti, turbūt visi puikiai žinote Pirčiupių kaimo tragediją, kuomet naciai sudegino kaimą. Sovietmečiu ši vieta išgarsinta kaip fašizmo nusikaltimo simbolis, tačiau....

1944 12 23 kūčių išvakarėse sovietų daliniai sudegino keletą kaimų Alytaus rajone.
Atminimo kryžiai:

[Gator]

Helovinas ne juokais pykdo dvasininkus: „Tai tamsos garbinimo naktis“

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.

O dvasininkai ir iš viso neslepia – didesnė dalis tautiečių, švęsdami Heloviną, net nesusimąsto apie tikrąją šios šventės reikšmę. Paaiškėja, Helovinas nėra nekaltas moliūgų skaptavimas ir žvakelių deginimas juose. Tai juodosios magijos gerbėjų ar okultizmu besidominčių žmonių naktis, visiškai prieštaraujanti krikščionybei šventė. „Tai tamsos garbinimo naktis, kada keltų kultūroje esantis mirties Dievas, šią naktį susirenka per metus mirusių žmonių sielas, tai reiškia duoklę mirčiai, duoklę šėtonui, okultizmo naktis“, – teigia kunigas Ričardas Doveika.

O kaukės, kuriomis puošiasi žmonės, parodo susitapatinimą, kaip aiškina dvasininkas, su šėtono pasiuntiniais. Tiesa, net ir pagrindinis šventės simbolis moliūgas ne toks jau ir nekaltas, kaip sako dvasininkas, kaip mums atrodo.
„Pagal keltų tradiciją, pagal jų religinę sampratą, tai šėtono raganos simbolis, kuriame nešiojama šėtono šviesa“, – aiškina R. Doveika.

Ir ne tik dvasininkai, senosios kultūros žinovai taip pat netveria pykčiu – Helovino tradicijos esą prasilenkia su logika – Vėlinių išvakarėse mes puošiamės raganomis ir vejame artimųjų vėles, o štai kitą dieną jau keliaujame į kapines ant jų kapų degt žvakutes. To mūsų kultūroje, kaip aiškina žinovė, niekada nebuvo.

| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/video/he...aktis-n1198284

Pagarda R. Doveikai. Iki šiol nemėgau šlamštovino vin dėl to, kad tai importuota holivudo kultūros atvežta "šventė", bet pasirodo yra ir rimtesnių priežasčių bet kuriam patriotui, lietuviui, krikščioniui jos nekęsti.

[mantasm]

Nepamirškime papildomos lėkštės ant stalo ir prisiminkime išėjusius.

[Aleksio]

Jeigu šventinė diena yra šeštadienį ar sekmadienį - tai nėra šventė. Jeigu šventė yra p-a-t-k-pk - tai yra šventė.
Jeigu tau tenka dirbti per šventę - tai yra dviguba šventė, nes už tokį patį darbą moka daugiau, o darbas yra daug ramesnis, nes visi vadai yra "out".

[R.D.]

Iki šiol nemėgau šlamštovino vin dėl to, kad tai importuota holivudo kultūros atvežta "šventė", bet pasirodo yra ir rimtesnių priežasčių bet kuriam patriotui, lietuviui, krikščioniui jos nekęsti.

Helovinas mūsų regione (ai, ir šiaip daugelyje šio pasaulio vietų) yra "šventė", kai forma nugali turinį. Nereikia šioje vietoje būti nei krikščioniu, nei patriotu, kad suprastume visiško šio reiškinio svetimumo mūsų pačių kultūrai. Nors šiais metais, pvz., vaikų prie durų nesulaukiau, kuomet pastaruosius 2 metus persirengę prašė saldūmynų. O štai per Užgavėnės nepamenu, kada būtų vaikai per pastaruosius metus vaikščioję per butus.

[Savitarnos kasa]

Helovinas ne juokais pykdo dvasininkus: „Tai tamsos garbinimo naktis“

| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/video/he...aktis-n1198284

Pagarda R. Doveikai. Iki šiol nemėgau šlamštovino vin dėl to, kad tai importuota holivudo kultūros atvežta "šventė", bet pasirodo yra ir rimtesnių priežasčių bet kuriam patriotui, lietuviui, krikščioniui jos nekęsti.

Helovinas išties yra atvežtinė šventė, tačiau niekam ją švenčiančiam nerūpi kažkokių davatkų papasakojimai, visi eina tiesiog linksmai praleisti laiką keistai apsirengus. O ir argumentas kad „vieną dieną švenčia heloviną, o kitą eina lankyti kapų“ nėra tiesa, nes heloviną švenčia jaunesni žmonės, kurie supranta, jog kapams aplankyti yra daugiau negu viena diena.