Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Automobiliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tokia valstybės mokesčių sistema. Gali iš viso neišleisti, o mokesčių iš samdomo darbuotojo surinks virš 50%. Jei dar ir pirksi kažką, tai dar minus PVM, akcizai ir visa kita velniava.
    Ir priklauso nuo požiūrio. Važiuoji VT, eini į muziejų, atsiguli į ligoninę, mokaisi "nemokamoje" vietoje ir pan.- darai valstybei didelę žalą. Su nuosavu auto grandinė sudėtingesnė - reikia skaičiuoti balansus.
    40%. Čia dar ne Prancūzija kad būtų virš 50%.

    Comment


      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

      40%. Čia dar ne Prancūzija kad būtų virš 50%.
      Atskaičius 40% dar nuo likusių 60% reikia mokėti PVM, akcizus, NT mokesčius ir t.t. Tai realiai sumokami mokesčiai daugiau nei 50% nuo pajamų.
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

        Atskaičius 40% dar nuo likusių 60% reikia mokėti PVM, akcizus, NT mokesčius ir t.t. Tai realiai sumokami mokesčiai daugiau nei 50% nuo pajamų.
        Čia buvo kalbama apie darbuotojų pajamų mokesčius, prieš ką nors perkant.

        Comment


          Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

          Čia buvo kalbama apie darbuotojų pajamų mokesčius, prieš ką nors perkant.
          Sakykim kad taip, bet čia esmė ne tame, o kad dauguma moka daug mokesčių. Ir daugiau ar mažiau visi naudojasi iš šių mokesčių surinktų biudžetų teikiamais dalykais.
          Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
          Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.

          Comment


            Parašė Sula Rodyti pranešimą

            Sakykim kad taip, bet čia esmė ne tame, o kad dauguma moka daug mokesčių. Ir daugiau ar mažiau visi naudojasi iš šių mokesčių surinktų biudžetų teikiamais dalykais.
            Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
            Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.
            Sovietiniais laikais spėju vidutinis metinis kilometražas skyrėsi tai 4x sumažinus auto likusių naudojimas būtų dabartinis ar senovinis?

            Dar dažnai neįvertinama kaip kirstų verslams provincijoj. Tiek pramoginiams, tiek gamybai. Tektų griaut paupius ir loftus ir grąžinti gamybą iš gilaus užmiesčio į didmiesčius. Visokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Sovietiniais laikais spėju vidutinis metinis kilometražas skyrėsi tai 4x sumažinus auto likusių naudojimas būtų dabartinis ar senovinis?

              Dar dažnai neįvertinama kaip kirstų verslams provincijoj. Tiek pramoginiams, tiek gamybai. Tektų griaut paupius ir loftus ir grąžinti gamybą iš gilaus užmiesčio į didmiesčius. Visokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.
              • Turi būti panaikinamas minimalus stovėjimo vietų skaičių reikalavimas
              • parkavimo kainos nuolat keičiamos, derinantis prie rinkos taip, skirtingose zonose optimizuojant kainas taip, kad visada liktų 10-20% laisvų vietų (SFpark pavyzdžiu https://en.wikipedia.org/wiki/SFpark)
              • radikalesnis variantas: privatizuoti bet kokį parkingą mieste, t. y., visos valstybei priklausančios gatvės skirtos tik judėjimui ar trumpam sustojimui. Visas parkingas mieste parduodamas verslininkams, kurie su ta žeme jau gali elgtis įvairiai, įskaitant siekimą pakeisti žemės naudojimo paskirtį;
              • naujiems pastatams mieste turi būti įvedamos zonos su maksimaliais stovėjimo vietų skaičių reikalavimais;
              • tuo pačiu, tobulinti infrastruktūrą:
                • VT
                • dviračių ir pėsčiųjų
                • maloni ir saugi aplinka:
                  • želdynais ir įvairiomis saugumo priemonėmis apribota nuo automobilių eismo, taip pat gatvės, alėjos, kur draudžiamas automobilių eismas arba pėstieji/dviratininkai yra aiškiai prioretizuojami;
                  • pats automobilių eismas, ypač greitis ir garsas mažinamas įvairiomis priemonėmis (iškreivinimai, vizualiniai ir fiziniai susiaurinimai, daug perėjų, dviračių pervažų, tyli ar trinkelinė danga, šviesoforų optimizavimas pėstiesiems, VT ir dviračiams, vidutinio greičio matuokliai, garso matuokliai, etc.);
              • patogios (pvz., prie prekybcentrių, degalinių, įkrovimo stotelių) parkavimo aikštelės su patogiu perlipimu į dažnai kursuojantį VT, dviračių nuoma ir pan. Įrengiamios prie pagrindinių įvažiavimų į miestą.
              Visa tai niekaip neliestų žmonių, kuriems reikia automobilio kitur (tarp miestų, į dvarą, pagrybauti, į kaimą) nei važinėti po ar pro miestą iš ofiso į namus, iš namų į darželį/mokyklą ir pan.

              Kam kirstų, tai nekilnojamo turto kainoms priemiesčiuose. Bet miestuose kainos augtų dėl išaugusio patrauklumo. Žinoma, jei viskas būtų daroma staigiai, kurį laiktų NT rinkoj vyktų kažkoks kognityvinis disonansas, galimai net smukdinantis NT kainas mieste ir auginantis patrauklumą keltis į priemiestį. Bet nemanau, kad ilgai užtruktų.
              Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.09, 15:29.

              Comment


                Ångstrom dėl priemiesčio NT kainų nežinau ar kirstų. Jei vietoj mašinų darytų neoliberalistinį užtankinimą tai tiesiog priemiesčių kaina koreliuotų su P+R atstumu. Ypač su ofisinio planktono išsilaisvinimu iš biurų.

                Man asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.

                Comment


                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                  Ångstromneoliberalistinį užtankinimą
                  Tai jau nebe komunistinį? Nors netoli būtų ir link libertarizmo, jei nebūtų parkingo minimumų ar maksimų ir privatizavus visą žemę

                  Man asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.
                  Dėl per reto tankumo, vienaaukščiai kotedžai turbūt tik miesto pakraščiuose ir priemiesčiuose tinka. Įmanoma ir su jais suderinti infrastruktūrą, bet turbūt neįmanoma jos padaryti pakankamai pigios ir pakankamai geros (netrukdant miesto gyventojams), todėl visada reiktų ką nors aukoti, pvz., susisiekimo greitį su miestu gyvenant tokioje vietoje, nes rečiau važiuotų autobusai/tramvajus, toliau reiktų dviračiu važiuoti, reiktų mašiną pasistatyti P&R aikštelėje prie stotelės, nes būtų greičiau arba dėl to, kad nenorėtum brangiai mokėti už parkingą ir pan. Bet jo, jei esi planktonas, dirbantis iš namų, tai mažiau problemų. Dar mažiau problemų, jeigu neturi vaikų vežioti į mokyklą/darželį/būrelį/pas draugus ir pan. (kita vertus, jei būtų geros P&R aikštelės, vaikus galima būtų nuvežti tik iki ten). Tokiems būtų patogu priemiesčiuose gyventi ir augint serbentus, nes mažai laiko reiktų aukoti įvairiais reikalais važiuojant į miesto pusę.

                  Patys priemiesčiai nėra problema (na, bent jau ignoruojant, kiek urbanistinių teritorijų plėtra į laukus daro žalos gamtai). Problema, kad tai, kaip jie dabar vystosi (kiekybiškai ir kokybiškai), yra nesuderinama su miesto patrauklumu. Na, ir dėl to, kad priemiesčiai būna brangūs mokesčių mokėtojams (https://www.youtube.com/watch?v=7Nw6qyyrTeI). Ištaisyti tokią biudžeto skylę galima, bet tik didesniu gyvenamų teritorijų nekompleksinėse, priemiestinėse, retai apgyvendintose teritorijose apmokestinimu, kas greičiausiai išspręstų ir daugelį problemų, susijusių su chaotiška ir intensyvia jų plėtra.

                  Būtų win-win: aš turėčiau automobiliais neužgrūstą ir neužterštą miestą su patogiu susisiekimu, o tu turėtum didelį namą su dideliu kiemu ramioje vietoje. Kiekvienas mokėtume tiek, kiek priklauso: tiek nuo NT rinkos sąlygų, tiek nuo savivaldybės/valstybės intereso pildyti biudžetą.
                  Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.09, 17:26.

                  Comment


                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    Tai jau nebe komunistinį? Nors netoli būtų ir link libertarizmo, jei nebūtų parkingo minimumų ar maksimų ir privatizavus visą žemę
                    Žiūrint vietines realijas - neoliberalizmas dar labiau tankina tai ką statė komunizmas. Nors žiūrint į kiniečius - gal ir komunizmas būtų padaręs antrą ratą su užtankinimu.

                    Libertarizmo atveju reiktų žiūrėti kokie būtų saugikliai, nes libertarizmas nelygu anarchijai. Galima nueit neoliberalistiniu keliu kai miestą vysto žmonės galbūt jame net nesilankę (pvz Misionierių šiltnamiai) ir jiems nerūpi kas gausis ilgalaikėje perspektyvoje bei gyventojų problemos. Bet sudėjus saugiklius, kad miestą vystantys žmonės patys jame ir gyventų - galbūt gali gautis kažkas tvaresnio.

                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    Dėl per reto tankumo, vienaaukščiai kotedžai turbūt tik miesto pakraščiuose ir priemiesčiuose tinka. Įmanoma ir su jais suderinti infrastruktūrą, bet turbūt neįmanoma jos padaryti pakankamai pigios ir pakankamai geros (netrukdant miesto gyventojams), todėl visada reiktų ką nors aukoti, pvz., susisiekimo greitį su miestu gyvenant tokioje vietoje, nes rečiau važiuotų autobusai/tramvajus
                    Tikiuosi su nuotolinio darbo įsivažiavimu mažesnis prioritetas bus kelionės laikas iki ofisėlio-stiklainėlio ir didesniu prioritetu taps žmonių fizinė ir psichologinė gerovė. Miesto užtankinimas tam tikrai ne į naudą. Aišku tankinimas yra vienintelis būdas organizuoti (multi)milijoninius miestus. Bet kita vertus megapoliai irgi nėra į sveikatą.

                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    toliau reiktų dviračiu važiuoti, reiktų mašiną pasistatyti P&R aikštelėje prie stotelės, nes būtų greičiau arba dėl to, kad nenorėtum brangiai mokėti už parkingą ir pan. Bet jo, jei esi planktonas, dirbantis iš namų, tai mažiau problemų. Dar mažiau problemų, jeigu neturi vaikų vežioti į mokyklą/darželį/būrelį/pas draugus ir pan. (kita vertus, jei būtų geros P&R aikštelės, vaikus galima būtų nuvežti tik iki ten). Tokiems būtų patogu priemiesčiuose gyventi ir augint serbentus, nes mažai laiko reiktų aukoti įvairiais reikalais važiuojant į miesto pusę.
                    Darželiai, būreliai ir t.t. premiesčiuose sprendžiama. Net ir mokyklos. Aišku galima sakyti, kad va iš priemiesčių vistiek važiuoja į ekskliuzyvinius būrelius. Bet ta pati problema būna ir mieste kai tėvai skersai-išilgai miesto vežioja vaikus į -esnį darželį-būrelį-mokyklą. Vaikus persodinti į VT galima tiek vienu, tiek kitu atveju ir dažniausiai tai yra tarpusavyje susiję. Ir kertinis dalykas yra bendrai kultūros pokytis dėl vaikų savarankiškumo.

                    Viešoje erdvėje vietoj diskusijų apie amžiaus nuo kada vaikus paliekame vienus didinimą turėtume pereiti prie diskusijos, kad pradinukai gali sėkmingai naudotis VT.

                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    Patys priemiesčiai nėra problema (na, bent jau ignoruojant, kiek urbanistinių teritorijų plėtra į laukus daro žalos gamtai). Problema, kad tai, kaip jie dabar vystosi (kiekybiškai ir kokybiškai), yra nesuderinama su miesto patrauklumu.
                    Jei priemiesčiai keičia dirbamus laukus, kurie kompensuojami efektyvesnėm žemės ūkio technologijom ir dar protingai tvarkomas apželdinimas - vargu ar žala didesnė už miestą su kompleksine infrastruktūra. Aišku jei vietoj miško yra tik trinkelės ir angliška pievutė, tada kitos problemos.

                    Dėl miesto patrauklumo, priklauso nuo poreikių. Yra visokių žmonių su visokiais poreikiais ir reikia įvairių miestų bei įvairių zonų miestuose. Man didelė dalis Vilniaus patrauklumo ir yra priemiestiškumas su krūva parkų/miškų intarpų bei iš to atsirandantis netankumas. Neefektyvus, plikbajoriškas, prabangiai apšepęs kaimų konglomeratas.

                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    Na, ir dėl to, kad priemiesčiai būna brangūs mokesčių mokėtojams (https://www.youtube.com/watch?v=7Nw6qyyrTeI). Ištaisyti tokią biudžeto skylę galima, bet tik didesniu gyvenamų teritorijų nekompleksinėse, priemiestinėse, retai apgyvendintose teritorijose apmokestinimu, kas greičiausiai išspręstų ir daugelį problemų, susijusių su chaotiška ir intensyvia jų plėtra.
                    Kaip jau ne kartą siūliau, tam tikra GPM dalis turi likti seniūnijos ir net seniūnaitijos lygyje. Tegu daugiabučiai iš savo lėšų tvarkosi kiemus, o priemiesčiai iš savo lėšų tvarkosi žvirkelius. Jei priemiesčiai norės - galės patys mestis papildomai.

                    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                    Būtų win-win: aš turėčiau automobiliais neužgrūstą ir neužterštą miestą su patogiu susisiekimu, o tu turėtum didelį namą su dideliu kiemu ramioje vietoje. Kiekvienas mokėtume tiek, kiek priklauso: tiek nuo NT rinkos sąlygų, tiek nuo savivaldybės/valstybės intereso pildyti biudžetą.
                    Na taip. Esu už automobilių išspyrimą iš senamiesčio (nes jei kartą per kelis mėnesius atvažiavau į senamiestį, tai ir noriu senamiesčio, o ne savo kaimo maximos parkingo jausmo) ir tramvajų. Bet vietoj to matau „pasirinkau negyventi priemiestyje“ požiūrį bandant visus sumaut ant vieno avuliofkės kurpalio. Dėl kurio kenčia tiek centriukas, tiek priemiesčiai.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                      Visokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.
                      Nėra ko vargetoms po SPA važinėti.
                      If a lion could speak, we could not understand him.

                      Comment


                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                        Nėra ko vargetoms po SPA važinėti.
                        Tai vargetos ir dabar nevažinėja, kur problema?
                        Flickr

                        Comment


                          Parašė Sula Rodyti pranešimą

                          Sakykim kad taip, bet čia esmė ne tame, o kad dauguma moka daug mokesčių. Ir daugiau ar mažiau visi naudojasi iš šių mokesčių surinktų biudžetų teikiamais dalykais.
                          Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
                          Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.
                          Jeigu stiprimsime VT tada reikės mažiau išleisti kelių infrasturktūrai.
                          Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
                          [*]naujiems pastatams mieste turi būti įvedamos zonos su maksimaliais stovėjimo vietų skaičių reikalavimais;
                          Šitas dalykas jau yra.
                          pats automobilių eismas, ypač greitis ir garsas mažinamas įvairiomis priemonėmis (iškreivinimai, vizualiniai ir fiziniai susiaurinimai, daug perėjų, dviračių pervažų, tyli ar trinkelinė danga, šviesoforų optimizavimas pėstiesiems, VT ir dviračiams, vidutinio greičio matuokliai, garso matuokliai, etc.);
                          Tai pasirink, tu nori tyliai ar saugiau, nes visi iškreivinimai, kalneliai ir kitos saugumo priemonės didina garsą (trinkelės beje ypač didina garsą).

                          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                          Man asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.
                          Jeigu tikiesi iš savo kotedžo iki miesto eiti pėsčiomis tai tada ok, kitu atveju tave reikėtu subsidijuoti.
                          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                          Libertarizmo atveju reiktų žiūrėti kokie būtų saugikliai, nes libertarizmas nelygu anarchijai.
                          Libertarizme negali būti saugiklių, nes tada tai bus jau nebe libertarizmas. Anarchija yra galinė libertarizmo būsena, tiksliau anarchokapitalizmas.
                          Jei priemiesčiai keičia dirbamus laukus, kurie kompensuojami efektyvesnėm žemės ūkio technologijom
                          ???

                          Dirbami laukai plečiasi, o ne mažėja. Niekas nieko ten nekompensuoja. Nori efektyvesnės technologijos pažiūrėk į vertical farming kaip Japonijoje ar Nyderlanduose.

                          Comment


                            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                            Jeigu tikiesi iš savo kotedžo iki miesto eiti pėsčiomis tai tada ok, kitu atveju tave reikėtu subsidijuoti.
                            Pagal tokią logiką, miestiečiai irgi vaikščiotų pėstute jei nebūtų subsidijuojami.

                            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                            Libertarizme negali būti saugiklių, nes tada tai bus jau nebe libertarizmas. Anarchija yra galinė libertarizmo būsena, tiksliau anarchokapitalizmas.
                            Libertarizmas sako, kad esminės šakos kur laisva rinka, kapitalizmas ir t.t. yra neefektyvus turi būti valdomas valstybės. T.y. valstybės paskirtis ir yra prižiūrėti tas sritis, kur verslas negali. Minimum krašto apsauga ir teisėsauga. O toliau jau diskusijų objektas.

                            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                            Dirbami laukai plečiasi, o ne mažėja. Niekas nieko ten nekompensuoja. Nori efektyvesnės technologijos pažiūrėk į vertical farming kaip Japonijoje ar Nyderlanduose.
                            Dirbami laukai dabar mažesni nei sovietyne, o produkcijos gerokai daugiau. Vertikalus ūkininkavimas taip pat vienas iš sprendimų, kuris tik plėsis.

                            Comment


                              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                              Pagal tokią logiką, miestiečiai irgi vaikščiotų pėstute jei nebūtų subsidijuojami.



                              Libertarizmas sako, kad esminės šakos kur laisva rinka, kapitalizmas ir t.t. yra neefektyvus turi būti valdomas valstybės. T.y. valstybės paskirtis ir yra prižiūrėti tas sritis, kur verslas negali. Minimum krašto apsauga ir teisėsauga. O toliau jau diskusijų objektas.



                              Dirbami laukai dabar mažesni nei sovietyne, o produkcijos gerokai daugiau. Vertikalus ūkininkavimas taip pat vienas iš sprendimų, kuris tik plėsis.
                              Miestiečiam daug patogiau vaikščioti pėstute, o jiems ir VT būna apsimokantis pasiekus tam tikrą modalinį pasiskirstymą, priešingai net kotedžynai, kur net 100% gyventojų važiuojant VT tiesiog neužtektų srautų maršruto pelningumui.

                              Libertarizmas sako kad viskas ką įmanoma tiru būti privatizuota ir vasltybės valdymas turi būti kiek įmanoma mažesnės įtakos. Perduoti rinkoje neefektyvius dalykus valstybės valdymui yra ne libertarianizmas, o socializmas.

                              Nežinau būtent lietuvos skaičių, bet globaliai dirbami laukai plečiasi. Tikiuosi vertkalus ūkininkavimas plėsis, mano nuomone tai labai gerai (reikia mažiau trašų ir vandens kas yra labai ekologiška).

                              Comment


                                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                Jeigu stiprimsime VT tada reikės mažiau išleisti kelių infrasturktūrai.
                                Iš kokių lėšų stiprinsime VT? Kodėl nedarome to dabar (kai surenkama beveik 900 mln. EUR vien kuro akcizo iš "orkų" automobilistų)?
                                Suprantu, kad padaugės keleivių - bus efektyvesnis panaudojimas. Be to, VT infrastruktūrai irgi reikia lėšų. Kelsim bilietų kainas?

                                Comment


                                  Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                  Iš kokių lėšų stiprinsime VT? Kodėl nedarome to dabar (kai surenkama beveik 900 mln. EUR vien kuro akcizo iš "orkų" automobilistų)?
                                  Suprantu, kad padaugės keleivių - bus efektyvesnis panaudojimas. Be to, VT infrastruktūrai irgi reikia lėšų. Kelsim bilietų kainas?
                                  Nedarome dabar nes prioritetai kitokie (mano nuomone neteisingi).

                                  VT galima surinkti daugiau ir nekėlus kainas jeigu didėja vartotojų skaičius ir naudojamos efektyvesnės priemonės (ilgi troleibusai, tramvajai). Kai vienas vairuotojas savo atlyginimu veža ne 20-50 žmonių o 150-200 tai VT atsiperka greičiau, taip?

                                  Comment


                                    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                    Nedarome dabar nes prioritetai kitokie (mano nuomone neteisingi).

                                    VT galima surinkti daugiau ir nekėlus kainas jeigu didėja vartotojų skaičius ir naudojamos efektyvesnės priemonės (ilgi troleibusai, tramvajai). Kai vienas vairuotojas savo atlyginimu veža ne 20-50 žmonių o 150-200 tai VT atsiperka greičiau, taip?
                                    Be abejo, kad taip. Bet reikia planuoti, kad transporto priemonių ir vairuotojų reikės gerokai daugiau, imant kaip etaloną 1991 m. bei "šiek tiek" išaugusius keleivių poreikius. Ypač tai liečia regioninį susisiekimą, kai kur jo dabar nėra iš viso arba 1-2 autobusai per parą.

                                    Comment


                                      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                      Tai pasirink, tu nori tyliai ar saugiau, nes visi iškreivinimai, kalneliai ir kitos saugumo priemonės didina garsą (trinkelės beje ypač didina garsą).
                                      Manau, kad siūlai netikrą dilemą. Vienur galima orientuotis labiau į garso mažinimą (pvz., tranzitinės gatvės prie gyvenamųjų namų, poilsio vietų, parkų), kitur – labiau į saugą, kur svarbu išgirsti (pvz., neintensyvaus ir lėto eismo privažiuojamos gatvelės, kur galima kloti trinkeles). Kalneliai gal kartais garsą ir didiną dėl to, kad vairuotojai nemoka (ar nenori) jais tinkamai naudotis, bet kaip vizualiniai ir fiziniai iškreivinimai didina garsą? Na, o vidutinio greičio matuokliai, esu įsitikinęs, garso tikrai nedidina. Be šių, yra ir daugiau įvairių priemonių, kurios didintų tiek saugumą, tiek mažintų garso taršą: tylus asfaltas, garso radarai, garso tvorelės, pylimai, želdinių (krūmų) juostos, ir, galiausiai, gatvių siaurinimai ir kitokie eismo ribojimai (įskaitant vienpusį eismą), kurie mažintų patį gatvės pralaidumą (aktualu D kategorijos gatvėms).

                                      Kur ir kokie konkrečiai yra maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai? Bent Klaipėdoje tokių dalykų nepastebiu.
                                      Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.12, 13:20.

                                      Comment


                                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                        Miestiečiam daug patogiau vaikščioti pėstute, o jiems ir VT būna apsimokantis pasiekus tam tikrą modalinį pasiskirstymą, priešingai net kotedžynai, kur net 100% gyventojų važiuojant VT tiesiog neužtektų srautų maršruto pelningumui.
                                        VT save išlaiko tik Tokijuje ir Honkonge. Ir ten VT save išlaiko ne iš bilietų, o NT nuomos transporto mazguose. O visa kita gyvena iš subsidijų.

                                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                        Libertarizmas sako kad viskas ką įmanoma tiru būti privatizuota ir vasltybės valdymas turi būti kiek įmanoma mažesnės įtakos. Perduoti rinkoje neefektyvius dalykus valstybės valdymui yra ne libertarianizmas, o socializmas.
                                        Teoriškai ir policiją su kariuomene galima privatizuoti. Bet libertarizmas to nesiūlo.

                                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                        Nežinau būtent lietuvos skaičių, bet globaliai dirbami laukai plečiasi. Tikiuosi vertkalus ūkininkavimas plėsis, mano nuomone tai labai gerai (reikia mažiau trašų ir vandens kas yra labai ekologiška).
                                        Globaliai irgi tonažas plečiasi daug labiau nei laukų kiekis. Aišku dėl burnų kiekio didėjimo globaliai produktyvumo didėjimas dar neleidžia mažinti laukų kiekio

                                        Comment


                                          Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                          Be abejo, kad taip. Bet reikia planuoti, kad transporto priemonių ir vairuotojų reikės gerokai daugiau, imant kaip etaloną 1991 m. bei "šiek tiek" išaugusius keleivių poreikius. Ypač tai liečia regioninį susisiekimą, kai kur jo dabar nėra iš viso arba 1-2 autobusai per parą.
                                          Nesuprantu, kodėl reikia imti 1991 kaip etaloną o ne pvz Vieną austrijoje kuri pasiekė vieną geriausių modalinių pasiskirstymų europoje?
                                          Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą

                                          Manau, kad siūlai netikrą dilemą. Vienur galima orientuotis labiau į garso mažinimą (pvz., tranzitinės gatvės prie gyvenamųjų namų, poilsio vietų, parkų), kitur – labiau į saugą, kur svarbu išgirsti (pvz., neintensyvaus ir lėto eismo privažiuojamos gatvelės, kur galima kloti trinkeles). Kalneliai gal kartais garsą ir didiną dėl to, kad vairuotojai nemoka (ar nenori) jais tinkamai naudotis, bet kaip vizualiniai ir fiziniai iškreivinimai didina garsą? Na, o vidutinio greičio matuokliai, esu įsitikinęs, garso tikrai nedidina. Be šių, yra ir daugiau įvairių priemonių, kurios didintų tiek saugumą, tiek mažintų garso taršą: tylus asfaltas, garso radarai, garso tvorelės, pylimai, želdinių (krūmų) juostos, ir, galiausiai, gatvių siaurinimai ir kitokie eismo ribojimai (įskaitant vienpusį eismą), kurie mažintų patį gatvės pralaidumą (aktualu D kategorijos gatvėms).

                                          Kur ir kokie konkrečiai yra maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai? Bent Klaipėdoje tokių dalykų nepastebiu.
                                          Viskas kur reikia pristabdyti ir po to akeseleruoti didina garsą ir taršą bet didina ir saugumą, tai čia toks trade-offas kuris mano manymu yra vertas. Dėl greičio matuoklių tai pilnai sutinku, Būtų puiku jeigu galėtume juos idėti į eismo intensyvumo stebėjimo kameras ir tada prie beviek kiekvieno šviesoforo būtų matuoklis, bet čia aišku turbūt tiesiog per brangus malonumas.

                                          Maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai Vilniuje yra nustatyti savivaldybės sprendimu, ar tai turi kiti miestai nežinau.Senokas straipsnis bet google randa kaip pirmą. atkreik dėmesį kad yra ne tik minimalus bet ir maksimalus stovėjimo vietų koeficientas: https://vilnius.lt/lt/2017/12/21/vil...tre-mazinti-2/

                                          Kiek atsimenu tai po to jie dar buvo mažinti.
                                          VT save išlaiko tik Tokijuje ir Honkonge. Ir ten VT save išlaiko ne iš bilietų, o NT nuomos transporto mazguose. O visa kita gyvena iš subsidijų.
                                          Na HK tai kiek žinau labai daug kas remiasi tiesiog autobusais, tai aišku kad neišsilaikys. Bet su pakankamai dideliu modaliniu pasiskirstymu gali būti pelningas, tik reikia tinkamų VT priemonių ir persodinti žmones į VT.
                                          Teoriškai ir policiją su kariuomene galima privatizuoti. Bet libertarizmas to nesiūlo.
                                          Tai kad siūlo. O kas yra NAP ir community policing jei ne privatizuota policija. Jie tik pervadina tai kitais vardais.
                                          Globaliai irgi tonažas plečiasi daug labiau nei laukų kiekis. Aišku dėl burnų kiekio didėjimo globaliai produktyvumo didėjimas dar neleidžia mažinti laukų kiekio
                                          Na efektyvumas auga, žinoma, tik tavo teiginys kad vietoj laukų statosi namai ir dėl to nėra plečiamasi į laukinę gamtą buvo neteisingas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X