Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Automobiliai
Collapse
X
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
40%. Čia dar ne Prancūzija kad būtų virš 50%.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Atskaičius 40% dar nuo likusių 60% reikia mokėti PVM, akcizus, NT mokesčius ir t.t. Tai realiai sumokami mokesčiai daugiau nei 50% nuo pajamų.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Čia buvo kalbama apie darbuotojų pajamų mokesčius, prieš ką nors perkant.
Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Sakykim kad taip, bet čia esmė ne tame, o kad dauguma moka daug mokesčių. Ir daugiau ar mažiau visi naudojasi iš šių mokesčių surinktų biudžetų teikiamais dalykais.
Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.
Dar dažnai neįvertinama kaip kirstų verslams provincijoj. Tiek pramoginiams, tiek gamybai. Tektų griaut paupius ir loftus ir grąžinti gamybą iš gilaus užmiesčio į didmiesčius. Visokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Sovietiniais laikais spėju vidutinis metinis kilometražas skyrėsi tai 4x sumažinus auto likusių naudojimas būtų dabartinis ar senovinis?
Dar dažnai neįvertinama kaip kirstų verslams provincijoj. Tiek pramoginiams, tiek gamybai. Tektų griaut paupius ir loftus ir grąžinti gamybą iš gilaus užmiesčio į didmiesčius. Visokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.- Turi būti panaikinamas minimalus stovėjimo vietų skaičių reikalavimas
- parkavimo kainos nuolat keičiamos, derinantis prie rinkos taip, skirtingose zonose optimizuojant kainas taip, kad visada liktų 10-20% laisvų vietų (SFpark pavyzdžiu https://en.wikipedia.org/wiki/SFpark)
- radikalesnis variantas: privatizuoti bet kokį parkingą mieste, t. y., visos valstybei priklausančios gatvės skirtos tik judėjimui ar trumpam sustojimui. Visas parkingas mieste parduodamas verslininkams, kurie su ta žeme jau gali elgtis įvairiai, įskaitant siekimą pakeisti žemės naudojimo paskirtį;
- naujiems pastatams mieste turi būti įvedamos zonos su maksimaliais stovėjimo vietų skaičių reikalavimais;
- tuo pačiu, tobulinti infrastruktūrą:
- VT
- dviračių ir pėsčiųjų
- maloni ir saugi aplinka:
- želdynais ir įvairiomis saugumo priemonėmis apribota nuo automobilių eismo, taip pat gatvės, alėjos, kur draudžiamas automobilių eismas arba pėstieji/dviratininkai yra aiškiai prioretizuojami;
- pats automobilių eismas, ypač greitis ir garsas mažinamas įvairiomis priemonėmis (iškreivinimai, vizualiniai ir fiziniai susiaurinimai, daug perėjų, dviračių pervažų, tyli ar trinkelinė danga, šviesoforų optimizavimas pėstiesiems, VT ir dviračiams, vidutinio greičio matuokliai, garso matuokliai, etc.);
- patogios (pvz., prie prekybcentrių, degalinių, įkrovimo stotelių) parkavimo aikštelės su patogiu perlipimu į dažnai kursuojantį VT, dviračių nuoma ir pan. Įrengiamios prie pagrindinių įvažiavimų į miestą.
Kam kirstų, tai nekilnojamo turto kainoms priemiesčiuose. Bet miestuose kainos augtų dėl išaugusio patrauklumo. Žinoma, jei viskas būtų daroma staigiai, kurį laiktų NT rinkoj vyktų kažkoks kognityvinis disonansas, galimai net smukdinantis NT kainas mieste ir auginantis patrauklumą keltis į priemiestį. Bet nemanau, kad ilgai užtruktų.Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.09, 15:29.
- 1 patinka
Comment
-
Ångstrom dėl priemiesčio NT kainų nežinau ar kirstų. Jei vietoj mašinų darytų neoliberalistinį užtankinimą tai tiesiog priemiesčių kaina koreliuotų su P+R atstumu. Ypač su ofisinio planktono išsilaisvinimu iš biurų.
Man asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąÅngstromneoliberalistinį užtankinimą
Man asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.
Patys priemiesčiai nėra problema (na, bent jau ignoruojant, kiek urbanistinių teritorijų plėtra į laukus daro žalos gamtai). Problema, kad tai, kaip jie dabar vystosi (kiekybiškai ir kokybiškai), yra nesuderinama su miesto patrauklumu. Na, ir dėl to, kad priemiesčiai būna brangūs mokesčių mokėtojams (https://www.youtube.com/watch?v=7Nw6qyyrTeI). Ištaisyti tokią biudžeto skylę galima, bet tik didesniu gyvenamų teritorijų nekompleksinėse, priemiestinėse, retai apgyvendintose teritorijose apmokestinimu, kas greičiausiai išspręstų ir daugelį problemų, susijusių su chaotiška ir intensyvia jų plėtra.
Būtų win-win: aš turėčiau automobiliais neužgrūstą ir neužterštą miestą su patogiu susisiekimu, o tu turėtum didelį namą su dideliu kiemu ramioje vietoje. Kiekvienas mokėtume tiek, kiek priklauso: tiek nuo NT rinkos sąlygų, tiek nuo savivaldybės/valstybės intereso pildyti biudžetą.Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.09, 17:26.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąTai jau nebe komunistinį? Nors netoli būtų ir link libertarizmo, jei nebūtų parkingo minimumų ar maksimų ir privatizavus visą žemę
Libertarizmo atveju reiktų žiūrėti kokie būtų saugikliai, nes libertarizmas nelygu anarchijai. Galima nueit neoliberalistiniu keliu kai miestą vysto žmonės galbūt jame net nesilankę (pvz Misionierių šiltnamiai) ir jiems nerūpi kas gausis ilgalaikėje perspektyvoje bei gyventojų problemos. Bet sudėjus saugiklius, kad miestą vystantys žmonės patys jame ir gyventų - galbūt gali gautis kažkas tvaresnio.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąDėl per reto tankumo, vienaaukščiai kotedžai turbūt tik miesto pakraščiuose ir priemiesčiuose tinka. Įmanoma ir su jais suderinti infrastruktūrą, bet turbūt neįmanoma jos padaryti pakankamai pigios ir pakankamai geros (netrukdant miesto gyventojams), todėl visada reiktų ką nors aukoti, pvz., susisiekimo greitį su miestu gyvenant tokioje vietoje, nes rečiau važiuotų autobusai/tramvajus
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimątoliau reiktų dviračiu važiuoti, reiktų mašiną pasistatyti P&R aikštelėje prie stotelės, nes būtų greičiau arba dėl to, kad nenorėtum brangiai mokėti už parkingą ir pan. Bet jo, jei esi planktonas, dirbantis iš namų, tai mažiau problemų. Dar mažiau problemų, jeigu neturi vaikų vežioti į mokyklą/darželį/būrelį/pas draugus ir pan. (kita vertus, jei būtų geros P&R aikštelės, vaikus galima būtų nuvežti tik iki ten). Tokiems būtų patogu priemiesčiuose gyventi ir augint serbentus, nes mažai laiko reiktų aukoti įvairiais reikalais važiuojant į miesto pusę.
Viešoje erdvėje vietoj diskusijų apie amžiaus nuo kada vaikus paliekame vienus didinimą turėtume pereiti prie diskusijos, kad pradinukai gali sėkmingai naudotis VT.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąPatys priemiesčiai nėra problema (na, bent jau ignoruojant, kiek urbanistinių teritorijų plėtra į laukus daro žalos gamtai). Problema, kad tai, kaip jie dabar vystosi (kiekybiškai ir kokybiškai), yra nesuderinama su miesto patrauklumu.
Dėl miesto patrauklumo, priklauso nuo poreikių. Yra visokių žmonių su visokiais poreikiais ir reikia įvairių miestų bei įvairių zonų miestuose. Man didelė dalis Vilniaus patrauklumo ir yra priemiestiškumas su krūva parkų/miškų intarpų bei iš to atsirandantis netankumas. Neefektyvus, plikbajoriškas, prabangiai apšepęs kaimų konglomeratas.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąNa, ir dėl to, kad priemiesčiai būna brangūs mokesčių mokėtojams (https://www.youtube.com/watch?v=7Nw6qyyrTeI). Ištaisyti tokią biudžeto skylę galima, bet tik didesniu gyvenamų teritorijų nekompleksinėse, priemiestinėse, retai apgyvendintose teritorijose apmokestinimu, kas greičiausiai išspręstų ir daugelį problemų, susijusių su chaotiška ir intensyvia jų plėtra.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąBūtų win-win: aš turėčiau automobiliais neužgrūstą ir neužterštą miestą su patogiu susisiekimu, o tu turėtum didelį namą su dideliu kiemu ramioje vietoje. Kiekvienas mokėtume tiek, kiek priklauso: tiek nuo NT rinkos sąlygų, tiek nuo savivaldybės/valstybės intereso pildyti biudžetą.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąVisokiems dvareliams ir spa turbūt geležinkelio irgi nenuties.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Nėra ko vargetoms po SPA važinėti.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Sakykim kad taip, bet čia esmė ne tame, o kad dauguma moka daug mokesčių. Ir daugiau ar mažiau visi naudojasi iš šių mokesčių surinktų biudžetų teikiamais dalykais.
Darykim prielaidą, kad išnaikinam privačius automobilius iki vėlyvojo sovietinio lygio, t.y. maždaug keturis kartus. Ar galėsime skirti 4 kartus mažiau kelių infrastruktūrai ir ar atitinkamai stiprinsime VT?
Kažkaip nelabai norisi sugrįžti į 1991 m., nors paskaičius, atrodytų, kad idealūs buvo metai.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą[*]naujiems pastatams mieste turi būti įvedamos zonos su maksimaliais stovėjimo vietų skaičių reikalavimais;
pats automobilių eismas, ypač greitis ir garsas mažinamas įvairiomis priemonėmis (iškreivinimai, vizualiniai ir fiziniai susiaurinimai, daug perėjų, dviračių pervažų, tyli ar trinkelinė danga, šviesoforų optimizavimas pėstiesiems, VT ir dviračiams, vidutinio greičio matuokliai, garso matuokliai, etc.);
Parašė mantasm Rodyti pranešimąMan asmeniškai toks miestas būtų patrauklus tik jei vietoj mašinų būtų kotedžai (nemaišyti su horizontalusis daugiabučiais) su privačiais kiemais kuriuose tilptų nedidelis šiltnamis, serbentai ir t.t.
Parašė mantasm Rodyti pranešimąLibertarizmo atveju reiktų žiūrėti kokie būtų saugikliai, nes libertarizmas nelygu anarchijai.
Jei priemiesčiai keičia dirbamus laukus, kurie kompensuojami efektyvesnėm žemės ūkio technologijom
Dirbami laukai plečiasi, o ne mažėja. Niekas nieko ten nekompensuoja. Nori efektyvesnės technologijos pažiūrėk į vertical farming kaip Japonijoje ar Nyderlanduose.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąJeigu tikiesi iš savo kotedžo iki miesto eiti pėsčiomis tai tada ok, kitu atveju tave reikėtu subsidijuoti.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąLibertarizme negali būti saugiklių, nes tada tai bus jau nebe libertarizmas. Anarchija yra galinė libertarizmo būsena, tiksliau anarchokapitalizmas.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąDirbami laukai plečiasi, o ne mažėja. Niekas nieko ten nekompensuoja. Nori efektyvesnės technologijos pažiūrėk į vertical farming kaip Japonijoje ar Nyderlanduose.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Pagal tokią logiką, miestiečiai irgi vaikščiotų pėstute jei nebūtų subsidijuojami.
Libertarizmas sako, kad esminės šakos kur laisva rinka, kapitalizmas ir t.t. yra neefektyvus turi būti valdomas valstybės. T.y. valstybės paskirtis ir yra prižiūrėti tas sritis, kur verslas negali. Minimum krašto apsauga ir teisėsauga. O toliau jau diskusijų objektas.
Dirbami laukai dabar mažesni nei sovietyne, o produkcijos gerokai daugiau. Vertikalus ūkininkavimas taip pat vienas iš sprendimų, kuris tik plėsis.
Libertarizmas sako kad viskas ką įmanoma tiru būti privatizuota ir vasltybės valdymas turi būti kiek įmanoma mažesnės įtakos. Perduoti rinkoje neefektyvius dalykus valstybės valdymui yra ne libertarianizmas, o socializmas.
Nežinau būtent lietuvos skaičių, bet globaliai dirbami laukai plečiasi. Tikiuosi vertkalus ūkininkavimas plėsis, mano nuomone tai labai gerai (reikia mažiau trašų ir vandens kas yra labai ekologiška).
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Jeigu stiprimsime VT tada reikės mažiau išleisti kelių infrasturktūrai.
Suprantu, kad padaugės keleivių - bus efektyvesnis panaudojimas. Be to, VT infrastruktūrai irgi reikia lėšų. Kelsim bilietų kainas?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Iš kokių lėšų stiprinsime VT? Kodėl nedarome to dabar (kai surenkama beveik 900 mln. EUR vien kuro akcizo iš "orkų" automobilistų)?
Suprantu, kad padaugės keleivių - bus efektyvesnis panaudojimas. Be to, VT infrastruktūrai irgi reikia lėšų. Kelsim bilietų kainas?
VT galima surinkti daugiau ir nekėlus kainas jeigu didėja vartotojų skaičius ir naudojamos efektyvesnės priemonės (ilgi troleibusai, tramvajai). Kai vienas vairuotojas savo atlyginimu veža ne 20-50 žmonių o 150-200 tai VT atsiperka greičiau, taip?
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Nedarome dabar nes prioritetai kitokie (mano nuomone neteisingi).
VT galima surinkti daugiau ir nekėlus kainas jeigu didėja vartotojų skaičius ir naudojamos efektyvesnės priemonės (ilgi troleibusai, tramvajai). Kai vienas vairuotojas savo atlyginimu veža ne 20-50 žmonių o 150-200 tai VT atsiperka greičiau, taip?
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Tai pasirink, tu nori tyliai ar saugiau, nes visi iškreivinimai, kalneliai ir kitos saugumo priemonės didina garsą (trinkelės beje ypač didina garsą).
Kur ir kokie konkrečiai yra maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai? Bent Klaipėdoje tokių dalykų nepastebiu.Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.09.12, 13:20.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąMiestiečiam daug patogiau vaikščioti pėstute, o jiems ir VT būna apsimokantis pasiekus tam tikrą modalinį pasiskirstymą, priešingai net kotedžynai, kur net 100% gyventojų važiuojant VT tiesiog neužtektų srautų maršruto pelningumui.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąLibertarizmas sako kad viskas ką įmanoma tiru būti privatizuota ir vasltybės valdymas turi būti kiek įmanoma mažesnės įtakos. Perduoti rinkoje neefektyvius dalykus valstybės valdymui yra ne libertarianizmas, o socializmas.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNežinau būtent lietuvos skaičių, bet globaliai dirbami laukai plečiasi. Tikiuosi vertkalus ūkininkavimas plėsis, mano nuomone tai labai gerai (reikia mažiau trašų ir vandens kas yra labai ekologiška).
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Be abejo, kad taip. Bet reikia planuoti, kad transporto priemonių ir vairuotojų reikės gerokai daugiau, imant kaip etaloną 1991 m. bei "šiek tiek" išaugusius keleivių poreikius. Ypač tai liečia regioninį susisiekimą, kai kur jo dabar nėra iš viso arba 1-2 autobusai per parą.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
Manau, kad siūlai netikrą dilemą. Vienur galima orientuotis labiau į garso mažinimą (pvz., tranzitinės gatvės prie gyvenamųjų namų, poilsio vietų, parkų), kitur – labiau į saugą, kur svarbu išgirsti (pvz., neintensyvaus ir lėto eismo privažiuojamos gatvelės, kur galima kloti trinkeles). Kalneliai gal kartais garsą ir didiną dėl to, kad vairuotojai nemoka (ar nenori) jais tinkamai naudotis, bet kaip vizualiniai ir fiziniai iškreivinimai didina garsą? Na, o vidutinio greičio matuokliai, esu įsitikinęs, garso tikrai nedidina. Be šių, yra ir daugiau įvairių priemonių, kurios didintų tiek saugumą, tiek mažintų garso taršą: tylus asfaltas, garso radarai, garso tvorelės, pylimai, želdinių (krūmų) juostos, ir, galiausiai, gatvių siaurinimai ir kitokie eismo ribojimai (įskaitant vienpusį eismą), kurie mažintų patį gatvės pralaidumą (aktualu D kategorijos gatvėms).
Kur ir kokie konkrečiai yra maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai? Bent Klaipėdoje tokių dalykų nepastebiu.
Maksimalūs stovėjimo vietų skaičiai Vilniuje yra nustatyti savivaldybės sprendimu, ar tai turi kiti miestai nežinau.Senokas straipsnis bet google randa kaip pirmą. atkreik dėmesį kad yra ne tik minimalus bet ir maksimalus stovėjimo vietų koeficientas: https://vilnius.lt/lt/2017/12/21/vil...tre-mazinti-2/
Kiek atsimenu tai po to jie dar buvo mažinti.
VT save išlaiko tik Tokijuje ir Honkonge. Ir ten VT save išlaiko ne iš bilietų, o NT nuomos transporto mazguose. O visa kita gyvena iš subsidijų.
Teoriškai ir policiją su kariuomene galima privatizuoti. Bet libertarizmas to nesiūlo.
Globaliai irgi tonažas plečiasi daug labiau nei laukų kiekis. Aišku dėl burnų kiekio didėjimo globaliai produktyvumo didėjimas dar neleidžia mažinti laukų kiekio
Comment
Comment