Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Kas nors pastebėjote klaidą temos pavadinime: "Šiaip nesąmonės ir kleidesiai". Čia gal žemaitiškai taip rašosi?

[Kristupas0220]

Va prieinu prie TV, kur KMT I-ajame pusfinalyje kapojasi Žalgiris su Neptūnu. Tai iki pabaigos liko 1:40 min., ir kaip tik - ISrydis iš 3 taškų - taikliai, praėjus dar akimirkai - vėl sega tritaškį į klaipėdiečių krepšį. Nu kas čia vyksta, kad kai įsijungiu kokias nors žaliai baltų rungtynes, būtinai tas širdžių daužytojas gniuždo varžovų motyvaciją savo taikliais metimais. Reikia į prezidentus tą Deividą Sirvydį imti, kad jau taip rezultatyviai žaidžia, kai Kristupas prieina prie ekrano.

[Kristupas0220]

Va kodėl dabar temos pavadinime žodis pakeistas į dar labiau klaidingą "klieidesiai"?

Jei čia užuomina man, tai pasakysiu, jog kartais būna taip, kad noriu parašyti teisingai, bet pirštas nuslysta klaviatūroje ir tuomet pamatau, kad klaidingai užrašytas žodis skamba dar geriau, pvz. Isrydis - nuo žodžio "įsriegti" [tritaškį į varžovų krepšį]. Taip pabrėžiamas to krepšininko beširdiškas elgesys varžovų atžvilgiu.

Taip, šios temos atsiradimas - sena mano svajonė, apie kurią būdamas 7-oku lietuvių kalbos kabinete nr. 204 pas Pipirienę negalėjau susapnuoti, bet pilnai išskleidęs savo žiedus jaučiuosi tik tuomet, kai Marcelijus kaip lygus su lygiu atsakinėja į pačius durniausius mano klausimus. Kaldizmoriencas, soharomorflianas, čiuchel-mychou , emaicesteneišenas - tai tik daugelis kitiems protu nesuvokiamų mano terminų, kurie gimė iš užsienio kalbomis girdimų dainų. Viena yra diskutuoti su savimi, o kita - rasti tokį pat marias laiko turintį bedarbį, kuris, tegu ir iš kito miesto, tegu nemėgsta stukačių, bet vis tiek skiria man laiko ir pripildo mano kambarį pilną juoko iš mano ir jo pastangomis pagamintų kliedesių. Įdomu, ką mokytoja, tuomet mane sodinusi dėl panašių minčių dėstymo, pasakytų pamačiusi šią temą?

Aukščiausio lygio įvertinimas man būna tuomet, kai prie forumo po daugelio metų pertraukos prisijungia vienas pirmykščių narių ir pasako, kad jo pirmas postas skiriamas šitai temai, kurią pamatęs jis buvo įkvėptas čia sugrįžti. Taip nutiko su dr. . Jis daktaras.

[digital]

Ir ne tik (tikiuosi).

[Kristupas0220]

Į kurią paskutinio pranešimo pastraipą buvo jūsų atsakymas? 4?

[digital]

5-6.

[Kristupas0220]

Tokių nėra, va net nežiūrėjau kaip baigėsi II-asis KMT pusfinalis, neabejoju, kad į finalą pateko Rytas, kuris ryt finale susikibs su Žalgiriu, galės atkeršyti už tą skaudžią nesėkmę praėjusio sezono finale. Reiks rasti priešnuodžių Sirvydžių Sirvydžiui.

Bet gerai ten buvo suimtas veneZZuelos prezidentas Maduro. Gerai jam ten verda puodai Amerikos kalėjimo areštinėje? Tikiuosi jis ten gauna pasrėbti savo mėgstamos sriubos, tikiuosi kameroje jam ten nešalta, turi kuo apsirengti, kur nusiprausti. Dabar tik įdomu, už ką jis bus teisiamas (kokie kaltinimai pateikti) bei ar dar kada nors gyvenime galės pamatyti savo tėvynės saulę, ar bus visam gyvenimui supūdytas už grotų?

[Kristupas0220]

Vakar naktį dar buvo "nesamonės", "kiedesiai". Gerai, smaginkitės toliau galvoju...

Kaip kažkas kenčia, nes serga nepagydoma liga, taip yra tokių lietuvių, kurie kenčia, kad dabar premjerės postą matuojasi ir su SLAPTA INFORMACIJA pažindinasi Vasyyyyylisa - Inga Ruginienė. Bet juk ji netrukdo jums įkvėpti oro? Juk nėr taip, kad iš to siaubo, kad valstybės ūkį prižiūri ne Šimonytė/Armonaitė/Čmilytė, jums sėdint prie kompiuterio ima trūkti oro? Ji netrukdo jums eiti į dušą? netrukdo. Ar ji reguliuoja kokį megztinį šįvakar apsirengti? Irgi ne. Tad kodėl neleisti jai pasidžiaugti, kad ji gali sužinoti tai, ko viešuose interneto tinkluose nerasi? Pavydite jai prieigos prie aukščiausią slaptumo žymą turinčios medžiagos?

[Kristupas0220]

Ten ar internetuose ar per TV visi "kažko pasiekę" žmonės iš įvairių sričių aiškina, kad norint tapti tuo, kuo jie yra šiandien, reikėjo daug ir sunkiai dirbti. Dabar aš suvokęs šią tikrąją tiesą, man dar labiau nusvyra rankos, ir nors nesu Didžiasalio fanas, man beliks į ten kraustytis, nes norint likti Vilniuje, tik aišku ramesnėje vietoje, savo skonio mikrorajone, teks pusę dienos kažkur dirbti, tad nematysiu kas vyksta gatvėje, negalėsiu sėdėti nieko neveikdamas. Bet man tikrai atrodo, kad kaimynai/darbininkai, su kuriais draugelindavausi anoje gatvėje, jie klaidingai suvokė mane - kaip į juos panašų - ir visokias tiesas kūrė. Pvz. vienas praeidamas yra manęs klausęs "Už kiek pirkai butą, Kristupai?". Tai aš trumpam pasimečiau, sakiau, kad nuomojuosi, ir, neatsimenu ar pasakiau kad aš ne savarankiškai o su mama, bet jau vien pasakydamas, kad ne pirkau, o nuoma, o dar jei sužinotų, kad esu bedarbis išlaikomas mamos ir senelio, mano įvaizdis jų akyse subliūkštų per sekundę kaip ta Garliavos istorija. Toks it iš pradurto krepšinio kamuolio išeinančio oro garsas tik "Pffffffffffpt", maždaug mes tikėjomės, kad tu vos ne milijonierius, kuris nieko neveikia ir jam pinigai plaukia į namus tokiais kiekiais, kad jis gali sau leisti reguliuoti vilkikus gatvėje... o dabar - visiškas vaikas, gyvenantis pas mamą ir niekur nedirbantis.

[Kristupas0220]

Va KMT taurę be didesnio vargo laimėjo Kauno "Žalgiris". Įdomu, kiek taškų į skylėtą vilniečių krepšį sumetė Vilniuje gimęs kaunietis D. Sirvydis? Aš apskritai nesuprantu ažiotažo dėl jos, tuo dramatišku balsu reklamose kalbančio vyro, kai ir taip aišku, kas ją išsiveš. Man tik ta Šiaulių arenos sirena prarado savo identitetą ir transformavosi (pasidarė panaši) į Panevėžio "Cido/Kalnapilis" garsą - toks labiau Tryyyyyykšt, o ne Bzūbzūbzūbzūbzūūūūūūūūm. Toks labiau trykšiantis garsas, kai anksčiau buvo toks pagazuojantis.

[booraz]

Tai Sirvydis nepelnė nė taško finalo rungtynėse KMT. Matyt dėl to, kad nežiūrėjai rungtynių.

[Kristupas0220]

Tai jei žalgiriečiai sutriuškina rytiečius kokiais 20 taškų, o Sir[d]vydis pelno tik kokius 7, tai reiškia, kad didelės žalos varžovams jis nepadarė, varžovai būtų pralošę ir be jo širdžių daužymo pastangų. Aš ir pastebėjau ,kad peržiūrėjus rungtynių santrauką fone niekur nešmėžuoja 91 numeris.

Va o čia [troleibuso vairuotojos] "Aulos-Magnos" iš 1112 (BNA 722) žiedas. Norint pravažiuoti virš jo einančiu Tūkstantmečio g. viaduku, tektų pirkti tarpmiestinio autobuso bilietą bent iki Grigiškių, nes miesto autobusai pro jį nekursuoja, išskyrus nulinius 117, 118, 125 elektra varomų Kautra vykdomų mikriukų reisus anksti ryte iš parko ir vakarais į parką.

https://www.google.com/maps/@54.6685...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Atsimenu, kaip vieną iš Paleckio teismų stebėti atėjęs LNG Sausio 13-osios brolijos vadas Gasparas Genzbigelis, klausydamas teisiamojo dėstomų tiesų, pro dantis anam iškošė "Raudonasis fašistas!".
Tai man įdomu, ar kas nors iš jaunimo (amžiaus grupė, labiausiai nekenčianti Nemuno aušros"), per dar vieną Remygos susitikimą su gyventojais kuriame nors mieste, ar pagaliau pasiims ir išlies jam mano populiarinti bandomą tezę "rudoji Kelmės-Šilalės šaiba"? Ar pasiims jie šią mano sukurtą pravardę iš šio forumo? Juk taip ir yra. Jis joje buvo išrinktas tiesiogiai. Vienas iš 8 laimingųjų, kurie mandatą iškovojo dar I-ajame ture. Kas tų kalvotų Žemaitijos platybių gyventojams praplovė smegenis, kad balsavo už tą, kuris nori grąžinti valstybę į viduramžius stabdant "Ignitis" privatizavimą?

[booraz]

Strategas „ne“ išgirdo ir iš Deivido Sirvydžio. „Su Deividu bendravo Linas Kleiza. Jis (Sirvydis) yra gana sunkioje padėtyje. „Žalgiryje“ neturi geros atkarpos, iškrito iš rotacijos, sakė norintis susitvarkyti su savimi. Nors aš galvočiau, kad jam šiuo atveju rinktinė galėtų pasitarnauti. Nors tai nėra vieta reabilituotis, bet mes duotume jam progą žaisti. Bet žaidėjas nusprendė būtent taip, mes neturime įtakos jo pasirinkimui“, – teigė R. Kurtinaitis.

[booraz]

Pasaka apie dramblį ir gandrą:

Kartą, tolimoje pievoje prie plataus ežero, gyveno gandras vardu Girdenis. Jis buvo aukštas, baltas, su ilgomis kojomis ir dar ilgesnėmis svajonėmis. Girdenis mėgo skraidyti aukštai virš debesų ir stebėti pasaulį iš viršaus. Jam atrodė, kad nėra nieko gražesnio už laisvę.
Tuo tarpu kitame pasaulio krašte, karštoje savanoje, gyveno dramblys vardu Mumbas. Jis buvo didelis, stiprus ir ramus kaip pati žemė. Mumbas mėgo stovėti po akacijų medžiais, klausytis vėjo ir saugoti mažesnius gyvūnus. Jam atrodė, kad nėra nieko svarbiau už tvirtą žemę po kojomis.
Vieną pavasarį Girdenis, kaip ir kasmet, išskrido į tolimą kelionę. Vėjas jį nunešė toliau nei įprastai, per jūras ir dykumas, kol jis pavargo ir nusileido... tiesiai savanoje, netoli Mumbos.
– Oho, – nustebo dramblys, – dar nemačiau tokio plono ir ilgo padaro!
– O aš dar nemačiau tokio didelio ir pilko kalno, kuris juda, – atsakė gandras.
Iš pradžių jie vienas kitam atrodė labai keisti. Gandras stebėjosi, kaip galima būti tokiam dideliam ir niekada neskraidyti. Dramblys stebėjosi, kaip galima turėti tokias ilgas kojas ir būti toks lengvas.
– Tu turbūt labai laisvas, jei gali skraidyti kur panorėjęs, – tarė Mumbas.
– O tu turbūt labai saugus, jei niekas nedrįsta tavęs liesti, – atsakė Girdenis.
Jau visą mėnesį savanoje tvyrojo sausra. Maži gyvūnai nerado vandens, o saulė kepino vis stipriau. Mumbas žinojo, kad už kelių kilometrų yra senas išdžiūvęs šulinys, kuriame kartais lieka vandens giliai dugne. Tačiau jis negalėjo pasiekti dugno savo straubliu.
– Aš galiu nuskristi ir pažiūrėti, ar ten tikrai yra vandens! – pasiūlė Girdenis.
Jis pakilo aukštai ir netrukus sugrįžo.
– Yra! Bet labai giliai.
Tada Mumbas sugalvojo planą. Jis atsargiai išklojo šulinio kraštus, kad kiti gyvūnai galėtų saugiai prieiti, o Girdenis, su savo ilgu snapu ir plonomis kojomis, padėjo pasiekti likusį vandenį ir parodyti vietą, kur geriausia kasti.
Kartu jie išgelbėjo daugybę gyvūnų nuo troškulio.
Vakare, kai saulė leidosi, gandras ir dramblys sėdėjo šalia šulinio.
– Žinai, – tarė gandras, – gal ir gerai, kad ne visi mes vienodi.
– Taip, – linktelėjo Mumbas. – Jei visi skraidytume, kas laikytų žemę tvirtai? O jei visi būtume sunkūs kaip aš, kas pamatytų pasaulį iš aukštai?
Atėjo laikas Girdeniui grįžti namo. Jis pakilo į dangų, bet prieš išskrisdamas sušuko:
– Kai kitą pavasarį skrisiu, būtinai aplankysiu!
Mumbas pakėlė straublį ir nusišypsojo.
Ir nuo tada kiekvieną pavasarį virš savanos galima pamatyti baltą gandrą, kuris trumpam nusileidžia pas savo didįjį draugą – nes tikra draugystė nepriklauso nei nuo dydžio, nei nuo sparnų.