Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Arba ta lietuvių ledo čiuožimo ikona Alison Reed, tai kažkodėl kai davė interviu, pradėjo lietuviškai kelis žodžius, o paskui vėl persimetė į anglų kalbą. Tipo, jei Nausėda pilietybę suteikė, toliau kalbos galima nebesimokyti, ane? Pilietybę gavau ir ramu...
Ten tą dieną, kai ji šventė tapimą LR piliete, ji kaip tik ta proga buvo kažkokiu būdu atgabenta į Kauno "Žalgirio" areną, kur mūsiškiai lošė (ir išperdė atgal į Atėnus su pralaimėjimu) "Panathinaikos"`ą. Tai jai buvo pasiūti specialūs žali marškinėliai, ant kurių puikavosi žodis "ALISON". Įdomu, kodėl kartais ant marškinėlių būna ne (")žaidėjo(") vardas, bet pavardė?

Bet šiaip gerai ta sirena Nemuno saloje - pritaikyta pilti lauk bet kurį klubą - t.y. ar tarptautinis turnyras (Eurolyga), seniau žali mano domėjimosi krepšiniu piku dar spėdavo palošti tiek VTB Vieningoje krepšinio lygoje, tiek BBL (atsimenu, kaip 2012 m. finale susitiko Žalgiris su Rytu, tai jų žaidėjas Aleksandras Rašičius smeigė tritaškį ir išvedė savus į priekį 3:0, tačiau čia pat Mantas Kalnietis irgi atsakė tritaškiu ir rezultatas jau tapo 3:3) ar vietinis frontas (LKL) - sirena vienodai burzgia visiems pralaimintiems svečiams kaip skambutis, kaip sumėtymas, kaip įkvėpimas ateityje būti geresne savęs versija ir sekantį kartą kauniečių tvirtovėje pabandyti tinkamai nusitaikius geriau įkąsti šeimininkams.

[digital]

Ko nemiegi?

[Kristupas0220]

Tai po paskutinio parašymo iškart ir nuėjau. Man įdomiau, kada JŪS spėjate išmiegoti Darbo kodekso suaugusiam žmogui rekomenduojamą 8 valandų miego normą, nes kiek esu jungęsis prie forumo bet kuriuo paros metu, tai valandos bėgyje dažniausiai nors kartą prisijungiate - tiek vėlų vakarą, tiek naktį, tiek paryčiais, visuomet per artimiausias 60 minučių tarp besilankančių narių logotipų, visuomet pasirodo ir jūsiškis. Nebent pas kai kuriuos forumo narius yra suprogramuota taip, kad kiekvienas telefono paėmimas į rankas ir suaktyvinimas (naršyklės atidarymas) yra fiksuojamas kaip jungimasis prie forumo. Kažkada buvote dingęs beveik parai, tai baisiai sunerimau, galvojau, va dabar tai tikrai nesijungia.
...

Įdomu, kad paskutinis forumo jotvingis - andyour vėl eis pailsėti? Buvo čia išmestas porai savaičių ar kiek, už tai, kad kažką ne pagal taisykles parašė turbūt. Man jo rašymo stilius primena tą 2022 m. už panašių tiesų interpretavimą pašalinimais išgarsėjusį "Globalus". Beje, kai grįš liūzis, norėsiu jo paklausti, ar tas Indijos vėliavoje esantis mėlynas verpimo ratelis ritinėjasi per visą baltos spalvos plotą į šonus ar ne, panašiai kaip šita šypsenėlė?

[Kristupas0220]

Va, o čia jau tikrai dvokia sruto(mi)s. Populiariausias vatnikų maršrutas, Vilniaus autobusų stotis, 34 aikštelė - tai geriausias vaistas Europoje dirbantiems ir atgal į savo žemdirbišką-pramoninę tėvynę grįžtantiems... Tiesiog baisu - net dviaukščiai autobusai vasaros gale pradėjo važiuoti - vietoje lietuviško pajūrio jie nukreipti į sostinę šalies, kurioje XXI amžiuje tebeegzistuoja įstaiga pavadinimu KGB ir tebetaikoma mirties bausmė, veikia tūkstančiai politinių kalinių. Girdėjau vieną vairuotoją kalbant, kad jie buvo įpareigoti pamažinti reisų, nes tipo per daug, tai gerai, maršrutų apmažino, bet užtat į esamus padidino autobusų talpą, kad vienu kartu nuvežtų kuo daugiau tų juodadarbių. Taip sakant, ekonomika kaip Aleksio minėjo. Kažkada kainavo 39, paskui 42, tada 48 eurai, paskui kėlė iki 52, tada 55, o dabar net nežiūrėjau kokios kainos. Kaip sakė buvęs jų vadovas, dabar jau emeritas - "yra poreikis, kurį tenkiname".

[Kristupas0220]

Bet su tais autobusais (kaip ir su lengvaisiais automobiliais) yra panašiai kaip ir su krepšinio sirenomis - jie yra/gali būti visiški universalai: vieną dieną vykdyti tarptautinį reisą, kitą dieną - pervežimą kur nors Lietuvoje. Vieną dieną kaimyno mašina gali maltis po Vilnių, prikimštą pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, greičio ribojimo kalnelių, o kitą dieną lėkti automagistrale į Panevėžį [pasižiūrėti Kristijono B. teismo] (oj taškysis kraujai*!). Kaip ir tos sirenos krepšinyje. Bet kurio miesto arenoje jos bliauna vienodai ir savo graudulingu džeržgimu įskaudins tiek vietinės, tiek tarptautinės krepšinio lygos klubą iš užsienio, kuris atvyko patirti pralaimėjimą.

* - ši frazė reiškia siektiną vairuotojų suopratį (ne Suopį iš Rambyno) apie tai, kad lėkdamas magistrale tu su savo BėeNVė išvystai tokį didelį greitį, kad nuo viaduko tiesiai prieš tavo geldą šokantis savižudis kai šoks, tai tau spėti sustoti - be šansų. Lėkdamas autostrada tu tarsi mintyse partrenkinėji visu įsivaizduojamus žmones, savo priešus, kurie stovi tavo kelyje ir tu juos visus ištrankai. O jau už kelių valandų gali nusukti į kokį vienkiemį ar daugiabučio kiemą ir ten su ta pačia mašina, su tais pačiais ratais, kurie kelyje A2 sukosi 120 km/h greičiu, vos už kelių akimirkų tas pašėlęs greitai lakstantis skrajūnas automobilis gali tapti visiškai taikiu, nepavojingu, pėsčiuosius perėjose praleidžiančiu, nepavojingu greičiu riedančia mašinyte. Taip ir su autobusais - tu įsėdi į TOKS autobusą važiuoti kažkur Lietuvoje, bet vieną dieną prieš tai jis galimai lankėsi toje baisioje šalyje, ir su tomis pačiomis, neperautomis padangomis, nuo sėdynių nepašalintu galimai į jas įtrintu novičioku, jis nedezinfekuotas kitą dieną vėl veža normalius žmones...

[Kristupas0220]

Dievas mano maldų dažniausiai negirdi - pvz. kai krepšinyje ar LRT intelektiniame žaidime "Auksinis protas" sergu už ar prieš tam tikrą varžovą. Tačiau kartą mano maldas išgirdo - kad Blinkė nebūtų premjere. Nes man tikrai buvo baisu, kad tokiais pigiais niekuo nepagrįstais pažadais visus apipilti pinigais žadėjusi populistė, nepaisant šios bjaurios pažadukiškos savybės, tapdama 2-uoju pagal svarbą šalyje asmeniu, iškart gautų priėjimą prie SLAPTOS INFORMACIJOS. Man tik įdomu, ar ji pati, debatuose varydama "Mes, socialdemokratai..." tą suvokdavo? Ar rinkėjai, klausydami jos apie tai, kad "...visi žvyrkeliai bus išasfaltuoti..." suprasdavo, kad pradėjus eiti šias pareigas, tau automatiškai pat(e)iki(a)ma ta medžiaga, nežiūrint į tavo bjaurų būdą? Sakau, kažkada net sapnavau tokį košmarą, kad Blinkevičiūtę apspitę žurnalistai, ji prasiskina pro juos kelią, užeina į vieną iš koridoriuje esančių kabinetų ir po kelių minučių išeina. Kai ji išėjo, aš supratau, kad ji kątik jame susipažino su įslaptinta informacija. Buvo tikrai baisu. T.y. kur žurnalistams trauktis iš tos gėdos, kad jie, nusprendę palikti tą koridorių vėliau, eidami per jos batais pramindžiotą vietą, su savo batu atsistos ant grindų taško, ant kurio stovėjo tuos neskelbtinus faktus sužinojusi pensininkų deivė Kur Vilija. T.y. tu, kaip neturintis teisės susipažinti su tam tikra informacija žmogus, atsistoti ant su ja susipažinti turinčio žmogaus užmintos vietos - gali, bet reketuoti tą slaptuolį, kad jis tau į ausį pakuždėtų vieną ar kitą faktą - negali. Panašiai kaip ir su fūromis iš AZ. Tu su savo mašina į Azerbaidžaną įvažiuoti negali, tik atskristi oru (jie vis dar taiko ribojimus dėl to pavojingo viruso), jei bandysi keliauti kabinoje su fūristu, irgi ar tik nebūsi išsodintas lauk jų pasienyje? Tačiau pereiti per azebaidžanietiškos registracijos vilkiko pervažiuotą vietą, su savo avalyne atsistojant ant jo padangų sumindžiotos asfalto vietos šioje vietoje (kur kažkada mačiau 2022 m. stovintį su AZ numeriais) https://www.google.com/maps/@54.5801...MjA3M0gBUAM%3D jau galima, ane?

[Kristupas0220]

Bet iš Pa(skol)ucko, kaip alternatyvos Blinkevičiūtei, irgi nieko gero. Bet tie kas vadina jį kremliniu, tai jei jis tikrai būtų toks valstybės išdavikas, tai eidamas prieš valstybę, seniai būtų socialiniuose tinkluose išklojęs viešai viską, ką slapto spėjo sužinoti eidamas pareigas pvz. gynybos planus, skaičius. Bet jis to nepadarė. Kaži kodėl, gal tikrai yra numatyta kokių nors kankinimo bausmių apart kalėjimo už įslaptintos informacijos praradimą? Pvz. apipurškimas karštu romu ar vėmalais? Arba koks nors uždarymas už tokių masyvių neįtikėtino kietumo ir neišlaužiamumo aukso durų požemyje? Baisu ir tai, kad eidamas gatve kasdien prasilenkiu (arba mane pro daugiabučio langą) mato koks nors žmogus, kuris turi priėjimą prie visų tų dalykų. Atrodo žmogus kaip žmogus - tokios pačios kojos, rankos, tačiau va jo akys matė kažką nežemiško, ko akimis man pertransliuoti negali.

[Kristupas0220]

Bet aš galvoju, kad ir kas būtų premjeras, iš esmės ta pati šaika: nežinau, kaip dabartinė Inga Ruginienė, bet tiek Skvernelis, tiek Šimonytė, tiek dar anksčiau buvęs neryžtingasis Algirdas Butkevičius, su jų visų veikimu braižas tas pats: įslaptinta informacija yra gėris, jos prieš kameras tautai nepasakysiu, šauktinių reikia, pašalpas veltėdžiams mokėsim kaip mokėję. Aš tai galvoju, reikia nurėžti visas pašalpas be išimties, visiems rankas ir kojas turintiems - iškart užpildys visas taip trūkstamas darbo vietas ir nereiks jokių imigrantų. Kodėl tie kaimiečiai alkoholikai gauna mokesčių mokėtojų sunešamus pinigėlius ir vėliau viską išliuobia? Už ką tokie gauna? Kiek daug pinigų sutaupytų valstybė, panaikinusi visas pašalpas už nieką, kuriuos būtų galima skirti gynybai. Iškart darbo rinką užplūstų tūkstančiai kadaise valstybės išlaikytiniais tapusių sliuogalų*.

* - žodį "sliuogalos" aš prilipdžiau visoms Tel-Avivo "Nokia" arenoje pralaimėjimą patyrusioms komandoms prie tos sirenos, kurios garsas skambėdavo panašiai, kaip Zarrazą gydžiusios psichiatrės Danguolės pavardė. Nes ta sirena, tas jos kliūktelėjimas, kuomet talžomos savo komandos neapsikentusiam svečių treneriui imant minutės pertraukėlę siekiant suvaldyti braškančią savo komandą, ta tarsi taip tarsi sakydavo jiems maždaug, nu išskydėliai, nu nemokate pasipriešinti mums, va sliuogia jūsų treneris eilinį time-out`ą.

[Kristupas0220]

Va čia mūsų su mama ateitis. Tvarkaraštis, fotografuotas Ignalinos autobusų stotyje praėjusią vasarą. Ir tai įvyks jau už kiek mažiau nei pusės metų. Kas žino, gal mums atsikrausčius Didžiasalis taps mažąja Lietuvos kultūros sostine? Ot prikolas būtų. Sakiau, kai ten mama buvo nuvykusi, tai iš autobuso išlipo 2 pusbomžiai, ir vienas ant kito taip garsiai užriaumojo kažką su necenzūra... Turėjo atrodyti juokingai iš šono. Reiškia, zombių liekanų ten išties dar yra...

[Kristupas0220]

Kartą, poilsio dieną vykau tuščiu 48 maršruto autobusu. Ten sėdėjo viena keleivė, kuri kaip supratau, iš Santaros klinikų vyko iki pat galo Šeškinėje, kur ir gyvena. Tai ji telefonu su kažkuo kalbėjo, kad pažįsta tokią ponią Aldoną, ir pasakojo kad kažkas iš jos aplinkos kažkokiam Jonui per buitinį konfliktą išmušė dantį, tai tą Aldonos vyrą (kurio vardo taip ir nepaminėjo) jie nuo šiol vadina dantistu. Vat tau ir lietuviškas Jumoras. Bet esmė čia visai ne tame. Čia gali būti iš mano močiutės giminės kažkas, nes ji turi brolį Joną, taip pat kitą brolį, kurio žmonos vardas - Aldona (gyvena būtent kažkur netoli prie galutinės 48 maršruto stotelės). Tai jei ta kartu su manimi autobuse važiavusi bobutė gerai pažįsta mūsų giminę, tikriausiai girdėjo, kad yra kažkokia keista dukra su dar keistesniu anūku Kristupu, kurie prieš beveik 10 metų ištrūko iš močiutės įtakos orbitos ir pasirinko gyventi atskirai. Tad įdomu, ar ji susimąstė, kad Ateities st. įlipęs ir priekyje atsisėdęs jaunuolis su akinukais ir kepure ir yra tasai Kristupas? Na pasijutau kaip koks šnipas, tai parodo, kad pasaulis yra mažytis, kad tave kaip tik šiuo metu gali girdėti žmogus, kurį čia mažiausiai tikiesi sutikti. Pvz. gal ir kada nors kažkur išgirsiu lauke kažką su kažkuo balbatuojant, kad yra toks forumas Miestai.net, kuriame yra kažkoks Kristupas0220, kuris rašo nesąmones. Nu tai aišku, dar 7 kl. lietuvių kalbos mokytoja Levita man rėkia: "Kai rašom rašinius, tu RAŠAI NESĄMONES!". Kaip tik tuo momentu, į mano pusę atsisukusi buvo ta klasės smegenys-pirmūnė Dominyka, kuri girdėjo ir į mane buvo nutaisiusi Aušvico dujų kameros ūkvedžio žvilgsnį. Įkvėptas to vaizdelio, kuomet mokytoja man aiškino, kad rašau nesąmones, o ta klasiokė į mane taip keistai žiūrėjo, aš prieš keletą metų ir sukūriau tą kultinį kūrinuką "K&Jeanette" (yra temoje "Forumiečių kūryba"). Jis yra apie tai, kaip specialiai blogai mokytis pradėjusio vaiko klasiokės mama Žaneta, iš savo dukros sužinojusi tai, išsikviečia tą mokinį per pamoką į savo mašiną (kurios valstybiniame numeryje jei neklystu, yra skaičiai 424) paš(si)nekėti apie suprastėjusius pažymius.

[Kristupas0220]

Kažkada vienoje publikacijoje BPC operatorius Darius I. ironiškai palygino, kad jų telefonas ir 3 kompiuteriai - kaip kaleidoskopas su tūkstančiu skirtingų it žvaigždės, žmonių pasaulių. Tai aš esu daug kartų skambinęs, dažniausiai dėl KET pažeidimų, bet prisiminiau tokį įdomesnį (įdomu, ką mano pranešimą išgirdusi operatorė apie mane pagalvojo): Reiškiasi, 2023 m. kovo 9 d., ketvirtadienis, apie 14-15 val. dienos. Vienos iš 112 operatorių telefonas sučirškia. Kitame laido gale pasigirsta jaunas balsas:
-Sveiki, čia Vilniaus stoties žiede. Geležinkelio g. 6 norėjau nuimti neleistinoje vietoje nuo stulpo užklijuotą skelbimą, tai iš gretimo pastato išėję 2 pusbomžiai bandė man sutrukdyti, aiškino, kad pakvies kažkokius bachūrus, kurie man kažką pamokys ar pan. Tai operatorė klausia, sako, gal ten kokia apsauga? Sakau ne, paprasti žmogeliai trinasi šalia pastato. Tai tuomet operatorė paklausia, apie ką ten tas skelbimas.
- Apie dingusį žmogų! - atsakau.
Tuomet jai papildomai pasakau, kad Vilniaus m. Tvarkymo ir švaros taisyklių 16.4 papunktis draudžia tvirtinti įvairaus pobūdžio skelbimus ant tokių vietų. Gan greitai atvyko policija. Jie išklausė mane, tada pabendravo su anais dviem pusiau rusakalbiais tipais, tai tie pareigūnams paaiškino, kad asmeniškai pažįsta tą dingusį ir dėl jo labai pergyvena.Nors policija neturi palaikyti nei vienos, nei kitos pusės, galiausiai jie leido man pašalinti tą neleistinoje vietoje užklijuotą popierinę šiukšlę.
Atsimenu dar iš vakaro, radęs analogiškų skelbimų arčiau buvusios "Spartos" gamyklos su tuo pačiu besireklamuojančiu veideliu, buvau nusiuntęs į Viešosios tvarkos skyrių, tai jie, iki tol įmesdavę šabloninį tekstą, kad informavome skelbimo autorių ar pan., dabar atsakė, kad "artimasis, kamuojamas sielvarto...ir suprasti, kad dingo ne kačiukas ar šuniukas, o ŽMOGUS....". Tai žinote, aš tiems savivaldybės tarnautojams, praėjus daugiau kaip 2 metams, kalbėdamas "Ryto" kapitono Margirio Normanto vardu, galiu pasakyti, kas iš tikro yra sielvartas. Tai kai tavo komanda ugningai pradeda finalo seriją LKL`e, atrodo jau turi čempionų taurę savo rankose, tačiau lemiamų rungtynių pabaigoje išbarsto dviženklę persvarą, pabaigoje palūžta ir patiria tą pažeminimą, kai 15.000 šeimininkų sirgalių, nubliaubus broileriui džiūgauja, Domantas Sabonis šokinėja žviegdamas, o Margiris Normantas susigraudinęs verkia pritūpęs, trykšta jo ašaros Kauno mieste, atrodo tiek nedaug trūko, bet išskydome pabaigoje. Ir šarmo prideda tai, kad prie vilniečių nesėkmės nagus prikišo Nausėda, kadangi lemiamu metu Rytą savo prasiveržimai link krepšio daužė lietuviškai vos prašnekantis kanadietiškų klevų sirupas - Ignas (BraZZers) BrazDEIIII KIIIIS!

Tuo pačiu, šitą laimingai pasibaigusią istoriją su tais dviem stoties smirdžiais, trukdžiusiais man įvykdyti teisingumą (nepradėkite su savo žmogiškumais, tipo ir tau dings mama, ir tu jos ieškosi - ieškosiu, bet tik teisėtais būdais, nes turiu sąžinės asmeninių interesų nekelti aukščiau visuomeninių, t.y. bendros miesto infrastruktūros, tokios kaip stulpai, švaros), prisiminiau, kai prieš savaitę su mama kalbėjome, kad jei pavardę "Pučinskas" kildinti ne iš lenkų, bet iš vokiečių kalbos, tai vokiškai žodis "Putz" reiškia kažką, susijusio su švara. Tai apima ne tik fizinę, bet ir dvasinę švarą - t.y. švarias mintis, tokias, kaip ne tik nešiukšlinti, bet ir neleisti to daryti kitiems, sudrausminti ne vietoje klijuojamų skelbimų platintojus, ką aš ir padariau. Nesutinkate? Pirmyn argumentus į trasą!

[Kristupas0220]

Kreipiuosi dabar pirmiausia į tuos, kuriems yra tekę savo noru skristi lėktuvu iš Lietuvos. Tiek pirmais kartais, tiek, kad ir vėliau, tas momentas, kuomet praeini visas patikras ir įsėdi į lėktuvą, kai palydovė uždaro duris, suskleidžiami laiptai, kai suburzgia motorai... nu argi jums nė kiek nesuvirpa širdelė, kad čia pat panorėjus, apsigalvojus likti Lietuvoje, nieko nepasieksi, net tavo verkimas nepadės ir būsi išskraidintas į kitą šalį. Nu neturiu kaip apsakyti, kaip mane gąsdina užsienis - paimkite bet kurią šalį - nei vienoje iš jų ženkli dalis vietinės populiacijos nesupranta lietuvių kalbos. Nu kaip tai yra baisu, ypač man, kuomet niekada gyvenime nesu buvęs kitoje šalyje, ir štai įsėdau į lėktuvą, jau atgal kelio nebėra, visi susėdę, stiuardesė instruktuoja, jau atgal neišlipsi. O gal aš persigalvojau? Tarkime, tą akimirką, kai viskas uždaroma ir kelio į ant žemės nebėra, staiga kaip niekad pasiilgsiu savo mamos? Arba to sekioto klasioko - faktas tas, kad, priklausomai nuo šalies į kurią skrendi, tu prie jo namų nenueisi mažiausiai kelias valandas, o gal ir keliasdešimt dienų? Gal mane kaip niekad sukrečia mintis, kad dabar atsibusiu (t.y. nusileisiu) jei tik kitoje valstybėje, kur niekas iš vietinių, net oro uosto pasų tikrintojai nemoka mano vienintelės gimtosios lietuvių kalbos. Nu kaip tai yra baisu! O jei vien iš streso svetimoje šalyje pamiršiu visus užsienio kalba išmoktus žodžius? Kaip toje kitoje šalyje užsiregistruoti skrydžiui atgal, pas ką kreiptis pagalbos, kad parodytų, jei niekas nekalba lietuvių kalba? Man net iš Vilniaus autobusų stoties išsitratinant į kitą miestą būna panašus jausmas - juk kone visose savivaldybėse už Vilniaus ribų šnekama tarmiškai - nuvykęs ir turėdamas bėdų tenai galiu nesusišnekėti su vietine policija, nes ten pareigūnai irgi išrenkami vietiniai tų kraštų gyventojai, kalbantys savo tarme. Nu ar nesuvirpa širdelė tiems keliauninkams? Šį postą parašyti įkvėpė vakarykštė foto po vienu straipsniu, kur oro uoste su lagaminu mačiau kažkokį žilstelėjusį dėdulę, iš veido bruožų panašus į lietuvį. T.y. net tokie susigaudo kur ten eiti ir ką daryti. Bet jei nuskridus į svetimą šalį tikrai tau protas aptems ir staiga mokėsi tik vieną - lietuvių kalbą? Ar teks vietinėms tarnyboms ieškoti vertėjo? Štai Indonezijoje 2015 m. su narkotikais įkliuvęs Mindaugas Verikas iš Marijampolės sav. Tursučių kaimo, irgi nemokėjo jokios kitos kalbos, apart gimtosios. Tai net tokioje tolimoje šalyje pavyko rasti lietuvių vertėją. Arba prieš kelias savaites per LRT laidą "Sekliai" rodė, kaip Lietuvoje sulaikyti vagystėmis užsiiminėję piliečiai iš šalies, kuri 2011 m. Eurobasketo ketvirtfinalyje mus Kaune sustabdė rezultatu 67:65, tai sako, per visą Lietuvą šiaip ne taip atrado vieną albanų kalbą mokantį vertėją. Bet tikrai noriu, kad kas nors, ypač tie, kurie vaikystėje nėra niekur keliavę su tėvais į užsienį kaip kad aš, tie, kurių pirmas kartas į kitą šalį buvo vykstant jau vieniems suaugs savarankiškai, nu ar įlipus į lėktuvą ir kai viskas jame užsidaro, galų gale pradėjus kilti ar tikrai nesuspurdėdavo širdelė, kad viskas, kelio atgal nebėra, dabar jau nori nenori teks leistis užsienio šalyje ir ten nutūpus sukti kalbą kaip susišnekėti su vietiniais tarnautojais pasienio kontrolės punkte? Kaip prieiti prie staliukų registracijai skrydžiui atgal į VNO, jei ten kalba geriausiu atveju tik angliškai?

[Kristupas0220]

Bet mano mama tai tikrai, nežinau, kartais pašneka taip protingai, kad su jos nuomone tam tikrais klausimais sunku nesutikti. Juk tai iš jos tas mano nebijojimas krūpčioti šokant auklėti įvairių taisyklių pažeidėjus. Tačiau dalis jos veiksmų rodo ką kita: pvz. ji ne kartą yra pasakiusi, kad nėra finansiškai raštinga - dažnai belaukiant algos, jog sąskaitoje lieka vienaženklė suma, o kai bankas nurašo didžiasalinę ir kt. vartojimo paskolas, kartais pas ją sąskaitoje lieka netgi minusas. Iš dalies suprasti galima - ji dirba viena, moka už nuomą, ryšio paslaugas, perka maistą. O štai kas mane verčia abejoti kai kuria jos logika - štai ji pati pripažino, kad 2014 bei 2015 m. rudenį darė man psichologinį spaudimą, versdama mane bendrauti su į klasę atėjusiais naujokais. Tuo metu ji teigė norinti man, kaip įsitvirtinusiam vienišiui, padėti susirasti draugų. Neva mane reikia tik pastu/ūm(ė)ti, o toliau jau išsikapanojęs draugystės vandenyse plauksiu pats. Štai `14 metais tai buvo rugsėjo viduryje (praėjus vos 2 savaitėms nuo tos dienos, kai rugsėjo 1 d. man stovint su raudona gėle prie raudono šviesoforo su ausyse gęstančiu V. Šiškausko dainos "Mūsų kaimas" skambėjimu, 19 maršrutu su 1111 per mirksintį žalią praskuodė ta garbanota troleibuso vairuotoja), auklėtoja vidury pamokos atvedė naują mokinį. Mama sužinojusi, kad jis gyvena Justiniškėse, nedelsdama pasiūlė užmegzti su juo ryšį, netgi sakydama ką ir kaip jam sakyti, kaip vynioti pokalbį. Dar baisiau buvo `15 m., atėjus į Viršuliškių mokyklą. Aš buvau naujokas, o kartu su manimi 9-on klasėn atėjo dar vienas. Irgi gyvena tam pačiam rajone, kur tuomet gyvenau ir aš. Na ir čia patyriau aukščiausio lygio terorą: kadangi kelias iš mokyklos, einantis palei Laisvės prospektą puikiai matydavosi pro mamos kambario langą (o dirba ji iš namų), tai man kone įsakydavo eiti kartu su juo. Ir visą tą stebėdavo. Ir įsivaizduodavo, kad daro mane laimingu, padėjo man susirasti draugą. Iš tikrųjų aš tik imituodavau neva norintis drauge su juo eiti, bet realybėje tai dariau tik todėl, kad grįžęs nepatirčiau jos isterinių priepuolių. Kartą toje mokykloje per pamoką įvyko kažkoks nesusipratimas dėl to, kad kažkas neturėjo knygos, kažkas su kažkuo turėjo susėsti ar persėsti, tai grįžęs ir papasakojau mamai, o toji suprato taip, lyg aš IŠVARIAU tą draugą iš suolo. Na ir ji apsiašarojusi, kaip visada grįžusį mane iš mokyklos aptarnaudavo, ir pasikūkčiodama sakė "Nežinau... susirgsiu! Draugą išvarė gi jisai...". Ir aš, kaip tikras autistas, nors pats tuo metu nežinodamas diagnozės, sutrikau ir neturėjau kur dėtis, susidūręs su tokiu spaudimu draugauti. Dabar ji jau geriau pažįsta mane, atsiprašę už tuos vertimus draugauti, tačiau kad man grąžins sudegintus nervus, dėl jų keliais metais sutrumpėjusį gyvenimą? Juk draugystė turi kilti iš manęs paties. Žymiai laimingiau prisimenu visiškai neapėjusį variantą, kaip 2019 m. birželio 14 d. skraidžiau su vokeliu su 20 eurų prie Antakalnio gimnazijos, kur nė pats nelaikiau matematikos egzamino, tačiau atėjau specialiai įteikti dovaną tam savo objektui, kurį vėliau sekiosiu beveik 4 metus, tai jis jį paėmė, nors chemijos mokytoja Aida sakė man nebūti durnam ir to nedaryti. Nu bet padariau. Atsimenu dar kaip vienam tuo metu ryšius palaikiusiam žmogui rašiau, kad galiu didžiuotis būdamas durnas. Draugystė nepavyko. Prireikė dar kelerių metų ir grasinimų policija, kad nuo jo atstočiau. Bet užtat čia laikau didesne savo pergale, nei tuos nevykusius bandymus draugauti stebimam mamos pro langą. Įdomu, gal kada nors ir mūsų sprendimą kraustyti į Didžiasalį jį pavadins klaida, nors dabar įsivaizduoja, kad viską daro gerai, kaip ir tada galvojo, kai aiškino man, kaip prie kokio vaiko prieiti ir kaip megzti pokalbį? Kaip žinoti, kas vykstančio šiuo metu yra teisinga, o kas ateityje jos pačios bus pasmerkta?

[Kristupas0220]

Bet prieš mano mintis net dirbtinis intelektas turbūt bejėgis. Štai kaip vertinti situaciją, kuomet susipažinti su įslaptinta informacija negali, bet prisiliesti prie daikto, kurio gamyba yra paslapties objektas, jau gali? Štai kad ir asmens dokumentas - tu privalai jį turėti, kas 10 metų atsinaujinti, bet tikslių techninių duomenų, tokių kaip 2-4 apsaugos lygiai ir polygiai - jau nesužinosi. T.y. pagaminsim tau tą kortelę ar pasą, bet kaip - prašom nežiūrėk gerbiamasis - nepermatomi langai spygliuota viela, kulkosvaidžiais ginkluota apsauga. O kai jau pagamino - prašom pasiimti! Kaip ir galima sėdint troleibuse kirsti sankryžą, kurią su savo BMAW vairuodamas kirto koks nors 1998 m. gimimo PKT karys, žinantis kaip ten su tais radijo dažnių ir šaukinių naudojimais karo ar nepaprastosios padėties atveju. Bet tas ir baisu, kad plikomis rankomis prisiliesdamas prie daikto, kuris pagamintas neviešai, tu tarsi užsiterši savo kūną, kaip ir pereidamas pėsčiųjų perėją per Gariūnų sankryžą, kurią kerta toli gražu ne tik lietuviškais numeriais ženklintos fūros. T.y. tu gali atsistoti savo avalyne ant azerbaidžaniečių vilkiko rato pervažiuotos asfalto vietos, tačiau kaip turistas sausuma ten įvažiuoti dėl pandeminių ribojimų - negali. Tu gali kirsdamas sankryžą užminti ten, kur prariedėjo tranzitu važiuojančio RU vilkiko ratai, bet tokiu metu keliauti į tą šalį gali būti pavojinga tavo laisvei. Viskas ką čia rašau yra aišku, todėl net robotas neturėtų ką pridurti, o kodėl sakau - nes dalykus, kurie akivaizdžiai aiškūs, kažkaip įgarsinti, įpopierinti irgi reikia.

Ir kaaaaaip man patinka žiūrėti šį video. Turbūt vienintelis toks esu visoje šalyje, kuriam patinka prisiminti šitas rungtynes: https://www.youtube.com/watch?v=x3OjbfwlkbI
Trumpesnius įvairiomis kalbomis iš šio mačo esu peržiūrėjęs nesuskaičiuojamą gausybę kartų.