Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Vilniaus kontrolieriai bukesni net už sovietinius karininkus

https://www.lrytas.lt/bendraukime/is...ninkus-5161383

"Moteris jau tiesė ranką aparato link, kad galėtų kortelę aktyvuoti, tačiau ją suturėjo budrus kontrolierius. „Lipkite lauk, teks mokėti baudą“, - pareikalavo jis".

Kas įdomiausia, kad SĮSP sako, jog nekaupia detalių istorinių duomenų apie seniau taikytas praktikas. Tačiau juk akivaizdžiai matosi, kad dabar kontrolės lygis pakilęs - jei seniau jie vilkėdavo tik liemenes, o kelnes (džinsus) galėdavo pasirinkti savo nuožiūra, dabar jie nuo galvos iki kojų vienodi. Dabar jų veidai inteligentiškesni, kai prieš 15 m. arba kad ir šito straipsnio nuorodoje - matosi, kad priima tokius, kurie laisvalaikiu nevengia pasiurbčioti alučio. Dabar kažkaip jau apsivalė, bet taip pamažu, nepastebimai. Ir apranga šiuolaikiškesnė, ir kontrolės darbuotojai normalesni. Įdomu, kaip palaipsniui jie taip patobulėjo (nors tobulėti dar turi kur)? Gal reikia ne naujų kontrolierių priimti, bet iš Vilniaus miesto keleivių pareigų atleisti lauk visus gudručius, bilietus žyminčius tik kai žino, kad bus tikrinami ir užvežti naujų, sąžiningų keleivių, tokių kaip aš?

[Kristupas0220]

Bet kaip aš nusiraminau, kai sužinojau, kad Blinkevičiūtė nebus premjere ir taip neturės preteksto susipažinti su slapta informacija. Aš taip bijojau to, kad ėmiau tikėtis blogiausio - kad ji tesės savo pažadą ir prisiims atsakomybę vadovauti vyriausybei. Tad jau tuomet galvojau, kaip man nepritrūks oro, kaip galėsiu kvėpuoti oru, kai omeny turėsiu faktą, kad ji jau susipažino su tais detalias duomenimis apie radijo dažnių ir šaukinių naudojimą karo atveju. Tiesa, kai naujai išrinktas seimelis patvirtino PM, kurio zodiako ženklas - liūtas - Palucką, aš irgi kiek sustingau - ar jam tapus premjeru, visos šalies butuose esančiuose čiaupuose nedings vanduo. Nes jis teistas už deratizacijos konkurso sužlugdymą, ir po tokios technologiškai pažangios Šimonytės yra toks kaip ir vakar diena, aš, skirtingai nei su Blinke, žiūrėdamas į Palucką kaip LRV vadovą, labiausiai baisiuosi, kad jis, kaip antrasis pagal svarbą valstybės asmuo, galimai gali sužinoti "detalius duomenis apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, jų įjungimo ir elektros tiekimo schemas, telekomunikacinių tinklų sandarą...>. O kai premjere buvo Šimonytė, iš visų tų paslapčių rūšių, labiausiai pamatęs jos veidą prieš kameras, pagalvodavau, kad ji turi priėjimą prie detalių duomenų apie "valstybės mobilizacinį materialinių išteklių rezervą". O kaip PM buvo skvernas, tai ten jo arkliukas, mano galva, turėjo būti "Kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai". O Butkevičius, tai "Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių apsaugos organizavimą". Juk pamenate, kaip jis duodamas interviu žiniasklaidai apie violetinių Garliavos įvykių atomazgą, sakė: "Laimutė Stankūnaitė su mergaite išvyko iš Lietuvos. Kur - atsakymo nebus!". O Kubiliaus kaip fiziko, ko gero, buvo "detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto grėsmių įvertinimą, detalūs duomenys apie aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinę saugą". Kirkilo tai gal ten kažkas apie kariuomenės išdėstymo planus... Kaip mes kalbėjome su mama, ji sako, kad pagal Babą Jadzę, PM turėjo būti jaunasis Sinkevičius - visuose posėdžiuose jis sėdėdavo prie anos, buvo toks kaip socdemų pasididžiavimas, bet susidirbo su tais čekiukais. Jei PM būtų buvęs jis, jo arkliuku iš slaptos info, manau, būtų "detalūs ginklų registro duomenys, kaip ginklo valdytoja yra KAM, VRM institucija", bla bla bla kažkas ten nesuprantamo. Va šiandien buvo reportažas apie tai, kad iš ŽŪM kanclerio pareigybės reikalavimų buvo išbrauktas reikalavimas turėti leidimą dirbti su ta nevieša informacija. Kaip argumentas buvo pateikta, kad ta ministerija atsakinga už valstybės maisto produktų rezervą (nu tipo jei bus koks potvynis ar ateiviai Kang ir Kodos mus pagrobs, kad turėtume apsirūpinę pakankamai maisto atsargų, kuriomis šersime savo tautiečius kai įprastos parduotuvės nedirbs). Tai va, pasirodo, vienas iš nuo visuomenės slepiamų dalykų yra informacija apie tą valstybės rezervą. Bet per žinias pateikė taip, jog galima pagalvoti, jog darbindamasis į tą įstaigą tu automatiškai galėsi susipažinti su kokia tik panorėsi informacijos kategorija, bet taip gi nebus. Pvz. jei nori sužinoti, kas tie radijo dažniai ir šaukiniai - verčiau eiti į karybos sritį. Jei domina ARAS kovotojų tapatybės - į policiją. Nori sužinoti, kaip ir iš kur aktyvuojasi IAE išdėstyta apsauga nuo raketų apšaudymo - į Ignalinos atominę įsitrini. Na ir t.t.

[Kristupas0220]

Ėjo 2014 m. pavasaris. Ukrainoje - Rusijos agresija, Krymo aneksija. O Kristupui - 7 klasė Šeškinės vidurinėje. Nors ankstesnius metus ar du jis buvo ar bent jau bandė būti moksliukas, ties 7 klase pradėjo būti antimoksliuku. Dėl dėmesio visa tai, dėl mergaitės vienos - Dominykos. Toji tikra pirmūnė - klasės pažiba. Kristupas tas staiga - elgtis priešingai sumąstė - kad pusiausvyra būtų judviejųtarp. Ir ėmė specialiai diktantus su klaidom rašyti, mokytojų prašė dvejetus jam rašyt. Ir kaip iškaltą kartojo frazę: Aukštojo [mokslo] man nereikės. Sakydavo tai į tą panelę atsisukęs, arba taip, kad girdėtų ji jojo ateities vizijas. Vieną rytą per lietuvių kalbos pamoką į kabineto nr. 204 duris pabeldžia ir jas pradaro tokia pirmąsyk matyta moteris trumpai kirptais juodais plaukais. Pertraukusi pamoką vedančią mokytoją Levitą P. taria:

- Kristupą prašom!

Tad didžiai pakilęs nuo suolo, akimirką pajutęs šlovės skonį, pagerbtas prieš klasės draugus ir išklibinkščiuoja pro duris jis ponosnai. Mokytoja keistai pažiūri ir tam pernelyg neprieštarauja. Vos užvėrus duris ši jam taria:

- Aš tavo klasiokės Dominykos mama, Žaneta vardu. Einam į mano automobilį pašnekėsim, gerai?

Nieko jums neprimena šita istorija? Kažkur girdėta, ar ne?

[Kristupas0220]

Rašydamas tokius pranešimus apie įsivaizduojamus dalykus tarsi mojuoju su kardu prieš veidus visiems tiems tėveliams, kurie NĖRA tokie, kaip ta mano įsivaizduota Žaneta, ar, ypač, mano paties mama. Ar nepasakojau šioje temoje, kad turėjau tokį klasioką Dominyką, kuris, paliktas pas naują sugyventinį išėjusios mamos, augo su močiute, tad dažnai vaikščiodavo su apiplyšusiais drabužiais, blogai mokėsi, rūkė. Tai kai papasakojau tą savo mamai, ji pasiūlė, kad jei kada eisime per Šeškinę ir sutiksime jį, tai gal pasikvieskime jį į kokią piceriją pavalgyti šilto maisto, kad parodyti tam žmogeliui tokį dėmesį - gal po daug metų ateityje jis, prisiminęs šį mūsų gestą, suvoks, kad pasaulyje yra pilna gerų žmonių ir galbūt dėl to nenuskriaus ko nors kito... Tai vat, o ta Žaneta, ji manęs į jokią mašiną nekvietė, aš gyvai jos nelabai matęs. Tiesa yra nebent pirmoje pusėje, kur panašiomis nesąmonėmis iš tiesų bandžiau užsiiminėti, bet sakau, dabar prisiminus net pasidaro gėda, kad buvo laikotarpis, kai man patiko panelės. Fui, fui fui! Atsimenu, kaip 9 kl. atėjus į Viršuliškių mokyklą, ten lietuvių kalbos mokytoja Vida M. prie progos klasiokams yra pasakiusi, kad "tikra meilė - tik tarp vyrų". Realiai tai Žanetai nei aš ten rūpėjau nei ką. Taip, gal Dominyka kažką parėjusi namo su mama ir pasidalindavo apie kai kuriuos klasiokus, bet tikrai ne iki tokio lygio, kad ana mestų savo darbus ir vyktų į mokyklą pasikalbėti su savo dukros klasioku. Bet mintyse, matyt tokio scenarijaus norėjau. Bet tikrai būtų faina, jog vienų klasiokų mamos/tėčiai taip rūpintųsi kitų savo vaiko klasiokų gerove. Bet tokių tėvelių reta, visi žiūri tik savo vaiko, o gal ir to nepadaro iki galo. Įdomu, ką kiekvieno berniuko paauglio mama pasakytų apie tai, kad jis, rūbinėje persirenginėjant prieš kūno kultūros pamokas, bendraudamas su klasiokais, kiek pažemina savo baubiantį balsą ir, pasakodamas visokius nuotykius, numeta keletą keiksmažodžių? Vat prieš tokių vaikų tėvus, ar tokius tėvus, kuriems į galvą nėra kilusi idėja dėl suprastėjusių mokslo rezultatų pasikviesti į mašiną privačiai pasišnekėti savo vaiko klasės draugą, aš mintyse prieš tokius kone kasdien su kardu mojuoju prieš juos, jausdamasis, jog taip kovoju su didžiausiais priešais - tėvais, kuriems rūpi išskirtinai tik savo, o ne ir papildomai kitų jo vaiko klasės draugų mokslo ir meilės reikalai.

[Kristupas0220]

O įdomu galėtų kokios krepšinio federacijos sutarti, kad būtų peržaistos tos Eurobasket2011 ketvirtfinalio rungtynės su Makedonija? T.y. tikslas būtų ne peržaisti, kad laimėtų Lietuva, bet kad viską atkartoti kuo tiksliau. Šį rugsėjį bus 14 metų nuo to pralaimėjimo. Tai reiktų viską suorganizuoti taip, kad laikas būtų stabdomas, minutės pertraukėlės imamos taip, kad laikas būtų stabdomas ties tomis pačiomis sekundėmis kaip tada. Kad susirinktų tie patys abejų rinktinių žaidėjai - tiek tebelošiantys, tiek karjeras baigę. Ir treneriai ir sirgaliai, kad kuo daugiau susibėgtų tie patys, kad užimtų tas pačias vietas. Ir uždėtume persti paskutinę kėlinio minutę, kur 65:63 pirmauja Lietuva. Tuomet Kaukėnas paskuba mesti floaterį, nepataiko, pats Kaukėnas atkovoja kamuolį ir perduoda jį Jasikevičiui regzti naują ataką. Jis suklumpa ir slystelėjęs mina šoninę liniją. Ties 33.1 sek. laikrodis pastabdomas, Makedonija ima minutės pertraukėlę pasitarimui. Po jos prasideda ataka, Bo McCalebb klastingai palinkęs, staiga veržiasi link krepšio, kamuolys stukteli į lanko šoną ir atšoka, Songaila atkovoja kamuolį ir bando jį perduoti kolegai, bet anas nepagauna ir kamuolys atitenka makedonams, Stojanovski grumiasi, tamposi ir iškiša jį Ilievskiui, tas įmeta tris taškus ir tuomet sirena užbliauna lietuvių skausmu: "Džiuuuuuuuuurgžt!". Laikas sustoja ties 11.3 sekundžių. Tuomet po lietuvių minutės pertraukėlės lietuviai paskutinę sekundę suspėja išsimesti kamuolį, jį gavusiam Dariui Songailai jis yra išmušamas iš rankų. Lieka 5.5 sekundės, dar vieną time-out ima Kęstutis Kemzūra. Po jos, kamuolį gauna Jasaitis, jis meta, nepataiko, bando išplėšti kamuolį iš rankų Ilievskiui ir gauna pražangą. Tada pastarasis po minutę trukusių ginčų dėl galimai turėjusių likti 2 sekundžių, paliekamos vos tos pačios 0.5 ir Ilievskui pirmą pataiko, antrą specialiai prameta ir kamuolys į rankas turėtų atšokti Jasikevičiui, kuris jį desperatiškai per visą areną tik šmaukšt, tuomet sirena tik džiuuuuuuuurgšt ir kamera nuseka per visą, sukrėstų LT sirgalių pilną areną skriejantį kamuolį, kuris nukrenta kažkur į tribūnas. Tuomet makedonai pasileidžia švęsti prie savo sirgalių, prasideda tampymasis su apsauga, į areną galiausiai įeina policijos pareigūnai. Įmanoma būtų viską atkartoti? Nežinau dėl visų 15 tūkstančių aistruolių, bet žaidėjai ir treneriai nuo 2011 metų manau visi dar gyvi, būtų galima sukviesti juos vėl. Tik reiktų padaryti, kad tiek sirenos garsas, tiek krepšio tinklelio parametrai, tiek laikrodyje virš krepšio esantys skaičiai būtų rodomi tokiu pat šriftu kaip tuomet. Ir metant į krepšį, pasistengti, kad kamuolys tinklelį skrostų tokiu pat kampu, kad krepšio lanko tinkliukas kamuoliui įkritus būtų timptelimas kuo panašesniu kampu, kaip tada. Labai prašovus, kartoti iš naujo, kol bus sukurtas kuo panašesnis vaizdas į 2011 09 14. Tiek kamuolio kritimo į krepšį, tiek klaidų ir pramestų metimų. Tokio reginio atkartojimo kaina būtų simbolinė - 1 euras už bilietą. Ką galvojate? Kiek žmonių ateitų pasižiūrėti?

[Kristupas0220]

Ką manote apie tokias pusiau savos, "amžinosios kūrybos" dainas? Ar melodija savo pačios kurta, ar nuo kažkur nusižiūrėta?

https://www.youtube.com/watch?v=Un2xFHeJV8Y

p.s. Tikriausiai, brangieji, suprantate, kad visus savo itin ilgus pranešimus rašau aš pats savomis rankomis. Visi didelės apimties kliedesiai čia - mano investuoto laiko ir kruopščiai išjaustų giliausių sąmonės vingiuose tekančių kvailų minčių išleidimo į viešumą, rezultatas. Tikrai ne dirbtinio intelekto darbas čia. Aš ilgą laiką net nežinojau, kad ana programa už tave gali net rašinį sukurti...

p.p.s. pabaigai informuoju, kad Kupčinsko lunaparkas šeštadienį bus uždarytas branduoliniams bandymams, bet sekmadienį vėl bus atviras šeimyninėms iškyloms.

[Kristupas0220]

Pralošė šiandien žali Barselonoje. Gal tai padės jiems susivokti ir vietiniame fronte - LKL`e neskriausti mažesnių miestų krepšinio klubų ir leisti jiems laimėti? Kai patys Eurolygoje pralošia - ech, kaip skausmingai palieka aikštę nuleistomis galvomis. O vat kai savo šalyje nugali mažesnes komandas, kurios neįperka aukštesnės klasės legionierių, kurie galėtų užmėtyti žalgiriečius taikliais tritaškiais... Čia jau viskas gerai, ane? Beje, dėl tikėjimo Kalėdų Seneliu - 4 klasėje juo buvau įtikėjęs taip smarkiai, kad net bijodavau mintyse pagalvoti apie tuo metu (2010-2011 m. sandūroje) labiausiai mane dominusį "ypatingąjį interesą" - Judaizmą. Tai tuo metu vos ne kas valandą nuėjus miegoti į galvą įlisdavo mintis, kad man pernelyg dažnai galvojant apie žydų tikėjimą, Senis Šaltis po eglute tikrai man atneš kokią nors Torą. O tuomet jau turėsiu kažkaip "pasiaiškinti" prieš mamą, iš kur čia ją man ir kas taip padovanojo. 5 klasėje tikėjimas Kalėdų Seneliu jau kiek priblėso, na o dar po metų, būnant šeštoku jau kone galutinai supratau, kad dovanas po eglute palieka ne kas kitas, o tėvai.

[Kristupas0220]

Bet eina sau, gerai čia ir vienam kliedisi be Liūzės. Aišku, reiktų jį kaip nors prabudinti iš žiemos miego.

Pirmąkart žodžio "Šmeižimas" sąvoką sužinojau darželyje. Pas mus grupėje buvo toks tikrai blogiukas Mantas. Kažkuomet su kitu grupioku, Žygimantu, mes paėmėm ir su pieštukais ar tai tušinukais, jo iniciatyva subadėm tokią nuvalomą plastmasinę rašomąją lentutę. Tai kažkaip ši žinia apie lentutės suniokojimą atėjo iki auklėtojos. Aš jai sakau, čia Mantas subadė (kadangi jis buvo grąžintas iš mokyklos atgal į darželį dėl nevaldomo elgesio bei darželyje irgi mušdavosi, todėl maniau, kad auklėtoja patikės manimi). Tuomet auklėtoja Diana paklausia kito grupės vaiko - Mariaus - ką jis matė. Nu, jis pasakė, kad tai mūsų su Žygimantu, darbas. Auklėtoja man sako, tu šmeiži! Tai va, po to atsimenu, kaip savaitgalį kartu su mama važiavom į VCUP ar Europą atpirkti tos sugadintos lentutės ir dar bala žino ko. Atsimenu, kaip aš koridoriuje žaidžiau ant grindų, o mama ruošėsi puošėsi ir ji sako "... ką sugadinom, reikia atlyginti...". Dar kažkada vėliau, tą Marių mačiau su močiute prie Justiniškių g. 91 (Norfa). Įdomu, kaip dabar laikosi tie mano vaikai... Tuomet jų visų pavardes kažkur iš sąrašų mokėjau mintinai, bet dabar atsimenu reto. Įdomu, kaip jiems sekasi? Ką jie pasakytų apie mano siautėjimus šioje temoje?

[Kristupas0220]

O kodėl mokyklose nemoko apie tokius dalykus, kaip investavimas? Kodėl nieko nepasakodavo, apie galimybes ant savo namo stogo montuoti saulės kolektorius ir taip iš elektros vartotojo tapti gamintoju? Mokykloms, kaip suprantu, reikalingi tik nuolankūs vergai, kurie mokėtų spręsti lygtis ir nelygybes. Ką aš praleidau? Kaip ir kas kitiems mano klasiokams pasakė apie tokius netradicinius pajamų šaltinius? Kur aš buvau? Iš kur jie sužinojo dalykus, kurie mokykloje nedėstomi? Nes pvz. iš 34 tuometės Šeškinės vidurinės mokyklos išleistų abiturientų laidų tikrai rastume bent vieną, kuris užsiima investavimu į fondus, akcijas ar obligacijas, taip prisidėdamas prie pensijos ateityje. Bet juk tuometėje ŠVM apie tai nieks nieko nekalbėdavo. Atsimenu, kaip mokytoja Mikalauskienė, pavadavusi mums pamoką, užbliauna:

- PRAŠAU...TYLOS!

[Savitarnos kasa]

Kodėl nieko nepasakodavo, apie galimybes ant savo namo stogo montuoti saulės kolektorius ir taip iš elektros vartotojo tapti gamintoju?

Nes saulės kolektorių paskirtis yra šildyti vandenį, tačiau pasirodo jog tai visiškai senamadiškas ir prasmės netekęs išradimas dėl fotovoltinių saulės modulių, su kuriais gaunasi daug geresnis biznis.

[Kristupas0220]

Kaip nudžiugau, kai kažkas pagaliau pakomentavo šioje temoje. Sakau, siūliau algą vienam, kuris pats anksčiau siūlė man honorarą už kliedesių skaitymą ir komentavimą, bet nebereagavo kažko tai...

Dar pridursiu, kad šiąnakt sapnavau, kad viena iš mūsų dabartinio buto patalpų buvo juodai aprūkusi, jautėsi toks degėsių kvapas. Vėliau per žinias perskaitau, kad į 5 aukšte po mumis kiek šone gyvenančios merginos butą įsirėžė lėktuvėlis. Nors gaisras lokalizuotas, katastrofoje žuvę lavonai išgabenti, šalia tebebudėjo vienas ugniagesių ekipažas, kuris neturėdamas ką veikti, mėtė kamuolį į krepšį. Aš labai drebėjau, ar mūsų namas nebus pripažintas netinkamu eksploatuoti ir neteks laikinai persikelti (evakuotis) kitur.

[Kristupas0220]

Negražu:
https://www.youtube.com/watch?v=hTrhsf8Ck0s

Nu kaip nevėžiškiai kovojo, atrodo, likus mažiau kaip 3 min. net buvo išsiveržę į priekį, bet tie nenaudėliai žalieji vėl atstatė viską. Ir ties 4:00 tas širdį veriantis momentas, kuomet kauniečiai ir taip jau pirmauja, + dar turi kamuolį savo rankose. Ir tadu tas žmogėdra, naikintuvas F16, oponentus lemiamais momentais pastoviai daužantis Sylvane FranZZisco smeigia šeimininkus pribaigiantį tritaškį metimą, padidinusį skirtumą nuo 2 iki 5 taškų, ar jis turi moralės, kad nepasikuklinti taip nusodinti viltį varžovui, kuriam iki stebuklo LKL`e sukūrimo trūko tiek nedaug?

[Kristupas0220]

O kodėl sporte vieni kitiems tokie žiaurūs ir negailestingi? Net aš anoje gatvėje pranešinėdamas apie neleistinose vietose stovinčius automobilius, esu keletą kartų nenusiuntęs nuotraukų policijai, nors pažeidimai jau buvo užfiksuoti ir ore virš pažeidėjų galvų buvo pakibusi baudos grėsmė. Tačiau jei atsiprašydavo, arba kitaip būdavo malonūs, aš leisdavau jiems pasitaisyti. O vat krepšininkai tai kaip budeliai kokie...

Dabar einam prie kito reikalo - labiausiai gyvenime vertinu "sustojusio laiko" akimirkas. Tai momentai, kuomet labai prasmingai, kad ir kelias minutes kur nors viešoje vietoje pasikalbi su kokiu atsitiktiniu žmogumi, kurio gyvenime galbūt daugiau niekada nebeišvysi, bet to pokalbio metu nugirsti kažką fantastiško, tinkančio tau ar tiesiog kažkokia frazė, kurią, kaip tikras autistas, mintyse/garsiai galėsi kartoti, kai nieks aplink negirdi. Tai vat, ten prie to namo, kur gyvenau ir stovėjau atsirėmęs į sieną, aš visuomet norėjau, kad žmonės matytų mane ne tik kaip skundimo stachanovietį, bet ir kaip draugą, nuoširdžiai besidomintį visų kaimynų sėkme. Tai tikrai, jei būčiau drąsesnis, reguliariai būčiau organizavęs kokias konferencijas, kurių metu sukviesčiau tam tikrą to namo gyventojų grupę: jaunus dar moksluose esančius asmenis, mamas turinčias vaikų, vyrus. Na labiausiai mane domintų susitikti su turinčiais vaikų, kad jie papasakotų, kaip auklėja/planuoja auklėti savo vaikus, kad užaugę jie eitų dirbti, kaip jie nuo mažens juos pratina prie atsakomybės, prie darbo... Nes tikrai, jaučiu, kaip Tomi(ni)zmas kitose temose kalba apie obsesyviai-kompulsyvimas šeimas, ypač - tėvus. Man patinka jo rašymo stilius ir tai, ką jis rašo, daug ką matau savo 2 asmenų "šeimoje". T.y. kadangi augau tik su mama, ji mane pernelyg daug globojo ir saugojo, neturėjau tėčio, kuris per aktyviai veiklas panaikintų mano baimes, leistų griūti ir vėl pakilti. O mama, iš vienos pusės tikrai gerai, kad augina šiltnamio sąlygomis, bet iš kitos, jei koks karas, maras, badas ar Iranas - tektų eiti į žiaurų ir nesukalbamą pasaulį. Įdomu, kaip būtų, jeigu šeimoje būtų buvęs tėvas, ar būčiau tapęs kokiu nors kitokiu - galbūt eičiau aktyviai kažko ieškotis, prasimušti, nes dabar dažniausiai būna gerai, bet mama su tam tikromis savo manieromis kartais taip užknisa, taip nemaloniai priverčia pasijausti, kad tikrai norisi bėgti. Tačiau aš taip glaudžiai su ja sujungtas visokiais kabeliais ir vamzdžiais, kad net ištrūkti nuo jos įtakos orbitos nemokėčiau. Tiesa, močiutė irgi mano mamą visaip kontroliavo, bet mama 2016 m. pratrūko ir galiausiai pasakė jos kontrolei "Viso gero" išsikraustydama kartu su manimi ir uždrausdama su ja kalbėti man. O kada tai pasakysiu aš?

[Kristupas0220]

Bet kaip aš nusiraminau, kai sužinojau, kad Blinkevičiūtė nebus premjere ir taip neturės preteksto susipažinti su slapta informacija. Aš taip bijojau to, kad ėmiau tikėtis blogiausio - kad ji tesės savo pažadą ir prisiims atsakomybę vadovauti vyriausybei. Tad jau tuomet galvojau, kaip man nepritrūks oro, kaip galėsiu kvėpuoti oru, kai omeny turėsiu faktą, kad ji jau susipažino su tais detalias duomenimis apie radijo dažnių ir šaukinių naudojimą karo atveju. ...>

Deja, Kristupai. Neseniai sužinojau, kad be pirmųjų 3 valstybės asmenų, su ta slapta informacija susipažinti dar gali VISI ministrai, komitetų pirmininkai, taip pat, tam tikrais atvejais, jei būtina -Seimo nariai. Tai va, Blinkė 2004-2008 m. buvo SADM ministrė, tai kažkiek prie tos informacijos, turbūt, prisilietė. Bet ko gero ji yra uoli paslapčių saugotoja, bijanti baudžiamosios atsakomybės - t.y. net jei sutikęs ją gatvėje pasiūlyčiau čyriką už tai, kad ji man kažką iš tos informacijos išplepėtų - garantuoju, kad atsisakys išduoti.

[Kristupas0220]

Kaip galvojate, ar šiandien žaliai balti per paskutinį kėlinį užkariaus Monako kunigaikštystę?
O tas rudosios partijos vienas pagrindinių veidų Aidas Gedvilas (kur praeitą savaitę balsavo prieš sankcijas), mama labai taikliai pastebėjo, kad jo morda primena vieno iš didžiausių žmonijos niekšų - gydytoją Mengelę.

[Kristupas0220]

https://diena.lt/naujienos/lietuva/p...oogle_vignette

Lietuviai turi milijardus sąskaitose, bet gynybai neskolina

Neskolinu, nes paskui reiks kasmet teikti metinę pajamų deklaraciją VMI. Jei prie manęs prieitų Šakalienė gyvai, jai grynais 100 eurų gal ir įduočiau, bet su sąlyga, kad ji man suteiks slaptą info apie radijo dažnių ir šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju. Kadangi iki šiol nesu turėjęs jokių oficialių pajamų iš darbo ar akcijų-investicijų, todėl gyvenime nėra tekę nieko deklaruoti mokesčių inspekcijai. Aš nieko prieš mokėti mokesčius, nesu antivalstybininkas, bet tų deklaracijų teikimo bijau, nes paskui gali iškilti įvairių neaiškumų, kad ir kokiu įmokos kodu deklaruoti tas pajamas, gautas iš vyriausybės gynybos obligacijų. Kaip žinia, kiekviena pajamų rūšis turi atskirą įmokos kodą, panašiai kaip ir kiekviena individualios veiklos rūšis turi unikalų numerį, pagal kurį yra identifikuojama. Tai va, iki šiol visi mano sąskaitoje esantys pinigai yra įdėti/pervesti mano mamos - kaip žinia, iš artimųjų gauti pinigai yra ne tik neapmokestinami, bet ir nedeklaruojami. Tai va, o jei pagal dabartinį modelį aš paskolinu valstybei, tuomet ji į mano sąskaitą prikapsina pinigėlių, o tuomet jau man sukti galvą, kokie ten pajamų įmokų kodai. O labiausiai už viską bijau, kad netinkamai užpildžius ar esant kokiems neatitikimams, gausiu AN protokolą (kurį man surašys žmogus, kuris savo tyrumu nė iš tolo neprilygsta man - jis turi mašiną, kurią parkuoja ant žolės nes "nėra vietos" (yra automarozas), jis turi naminį gyvūnėlį (kuriam dingus priklijuos skelbimų stotelėse ir ant stulpų), jis yra turėjęs int. santykių (Kristupas buvo ir visą gyvenimą liks nekaltas), jis bent kartą gyvenime greičiausiai yra buvęs užsienyje (Kristupas0220 gyvenime nė sekundei nėra palikęs Lietuvos), tas VMI protokolų surašinėtojas neaišku ar galėtų paaiškinti "Netarifinės stotelės" sąvoką, jis taip pat turi pažįstamų dirbančių statybose, kurie ŽINO, iš kur užsakovas, mokantis atlygį grynais, turi prisikaupęs tiek daug eurų banknotų kupiūrų, jau nekalbant apie tai, kad tas mokesčių inspektorius, rašantis protokolą, turi daug draugų ir svečių, kurie ateina pas jį į namus bei taip pat jis pas juos vaikšto į svečius kaip koks valkata cigonas. Tai vat, aš kaip koks ant kalno sėdintis senas barzdotas islamo išminčius, kuris daug žino, viskuo domisi, nedirba, bet lygiai taip pat pasiruošęs padėti ir išklausyti kiekvieną Tvarkymo ir švaros taisyklių 16.4 punkto besilaikantį žmogų.

[Kristupas0220]

Taipsakant, biski pasdalinkite valstybės paslaptimis su Kristupu, tada gal jis ir perves jums pinigėlių ginybai...Kodėl negalima grynais? Taip, aš niekinu statybų sektoriuje dirbančius, kurie moka/ima grynais, bet pats bijau tų bankinių pavedimų, nes atsiras prievolė teikti pajamų deklaraciją metinę per EDS ar kaip jis ten...
Bet tikrai, kaip anksčiau man buvo obsesija su širdadaužiais keleivių kontrolieriais, taip dabar - su ta slapta informacija.

Gal kas nors žinote, kaip mokyklose sudaromi pamokų tvarkaraščiai - tiek mokytojams, tiek mokiniams - ar pavaduotoja ugdymui sėdi ir pati viską dėlioja, skaičiuoja, vėliau keliskart pertikrija ar viskas sueina ir niekur nesuklysta, ar kažkokia kompiuterinė programa viską sumeta kaip kokią Bo(m)ženką?

Trečia - kad grįš AšNeRobotas? Taip įsižeidė dėl pašalinimo, kad net ir atbanintas neskuba jungtis? Kažkurioje temoje jis yra rašęs, kad dirba daug daug slapčiau negu SOP, Aitvaras ar pan.

[Kristupas0220]

O tai pagal garsų užrašymą niekas nežinote/neatpažįstate tos vengriškos dainos, pagal kurią [mano sąmonėje] visos Eurazijos greitkeliuose "šoka" vilkikai su balninėmis puspriekabėmis? Nu tos dainos greitas, šokinėjantis tempas man kaip niekas kitas gerai perteikia tą krovinių tarp valstybių judėjimo nenutrūkstamumą. Jei atsistosite šalia bet kurio vieno iš pagrindinių bet kurio Europos šalies magistralės, tai fūra atlėks bet kuriuo paros metu - tiek šeštadienį 16 val. vakaro, tiek naktį iš pirmadienio į antradienį 1 val. nakties. Pats dabartinėje gyvenamojoje vietoje per langą matau Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, tai ten tos horizontalios žirafos ištisai siuva pirmyn atgal - nesvarbu, ar vėlyvas darbo dienos vakaras, ar ramus sekmadienio rytas, ar Kūčios ar Vėlinės - ištisai varinėja abejomis kryptimis 24/7. Apie darbo dienų realijas net nešneku - tik praskleisk užuolaidą, iškart pamatysi... Kaip taip nieks tų vairuotojų nekontroliuoja, kad jie sau leidžia vairuoti tuo metu, kai vaikų darželis jau nebedirba ir laikas eiti miegoti? Ar, tipo, pailsėjo kiek reikia, miegoti nebesinori, tai skrodžia pirmyn - greičiau pristatys vieną krovinį, greičiu gaus kitą? Bet juk dauguma iškrovimo vietų savaitgaliais nedirba. Ir kaip svetimos šalies teritorijoje fūristas susišneka su sandėlio krovėjais, kurie ten tiksliai pasako, prie kurio angaro privažiuoti?

[digital]

o kaip mano panorama?

[Kristupas0220]

Kieno panorama? Jus per LRT panoramą šiandien rodė ar kas atsitiko? Ar čia tos vengrų dainos pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą? Aš atsimenu tik kad mama, pas kurią Youtube visuomet būna įjungta kažkas groja, dar kokiais 2010 metais daug kartų girdėdavau tą dainą, ir vienąkart ji pakvietė prieiti arčiau - ten dainos klipe kažkas lyg šoka ar pan. Tik vat neatsimenu tikslaus dainos pavadinimo, bet fragmento pirmosios ir paskutinės raidės buvo daugmaž "Szaszoj Oellij", aišku, su gausybe jų kalboje naudojamų diakritinių ženklų. Ir ten tikrai tarp posmų kaip kažkoks fyp fyp fyp, fypfypfypfypfyp, fypt, fypt, fypt!". Ir toliau vėl varo kažkaip "...borica ža vanko - szaszoj oelllij".

Dar reikia išsiaiškinti, kad yra tas "Wuenitati fašiouleea - zanieau...!", kuri man mintyse skambėjo skriejant 11 maršruto troleibusu per Valakampių tiltą link Antakalnio su 1614 ir vairuotoja Tatjana priešakyje, 2009 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat, kas tas "Vaikai, baikite trepsėt! Aš tiesiog noriu... pailsėt!". Čia lietuviški originalūs žodžiai, et pagal juos niekaip neina rasti autoriaus. Šią dainą nugirdau 2013 m. būdamas pas močiutę kaime, kur ji laikė įjungusi LRT radiją.

Vienintelis teigiamas dalykas, kad iš Oršos g. persikraustėme į Kopenhagos - kai rugsėjo gale vienų kaimynų netvarkinga mašina pradėjo skleisti signalizaciją, tas kelias dienas, pakol jie pasikeitė ją į naują, aš naktimis laikiau įsijungęs radiją, tai šioje temoje užrašęs seniai girdėtą ir ką tik vėl išgirstą dainą, kurioje žodžiai buvo tokie, kad man girdėdavosi kažkaip "Sūūūūūū-abureaaaa! Sūūūū-abureaaaaa! Klaiste klaiste, klaister, čirata, klastern saiz. Kostis kosti, kyrata, plastern meeeil", tai forumietis Sula gerai atpažino ir paprašė, kad čia bus grupės "Sade" daina "Smooth Operator". O kas atspės likusias? Į mamą kreiptis šitos informacijos kažkaip gėda, nors ji puikiai išmano 8-9 dešimtmečio muziką.