Knygų rekomendacijos

[mantasm]

Tas idiotas gali būti ir tavo viršininku, tada reikia kitų metodų. O sumalti verbaliai irgi ne visi moka, reikia teorijos.

Tada reikia sumalti raštu parašant pareiškimą išeit iš darbo

[RokasLT]

Tas idiotas gali būti ir tavo viršininku, tada reikia kitų metodų. O sumalti verbaliai irgi ne visi moka, reikia teorijos.

Nu tai nx tokį viršininką, vistiek idiotas viršininkas, dauguma atvejų jausis viršesniu už tave. Verbalinio sumalimo, jei neturi iš savęs, gali išmokti iš reperių, pradėk repuoti, ar bent jau skaityti eilėraščius, kad galėtum ne stabdomas išreikšti save. Drąsos suteikia skaitymai, pranešimai auditorijai, ką aš pats kuo dažniau dariau universitetuose.

[Tomizmas]

Nu tai nx tokį viršininką, vistiek idiotas viršininkas, dauguma atvejų jausis viršesniu už tave. Verbalinio sumalimo, jei neturi iš savęs, gali išmokti iš reperių, pradėk repuoti, ar bent jau skaityti eilėraščius, kad galėtum ne stabdomas išreikšti save. Drąsos suteikia skaitymai, pranešimai auditorijai, ką aš pats kuo dažniau dariau universitetuose.

Ne iš reperių reikia mokytis. Šitos knygos, kurias minėjau, yra labai reikalingos ir dalinai užpildo tą nišą, kuri yra praktiškai tuščia. Man labai keista, kad vaikus mokykloje moko matematinių lygčių (kas be abejo yra reikalinga), bet beveik visai nemoko socialinių įgūdžių, bendravimo, atpažinimo kada tavimi naudojasi ar mobinguoja ir t. t. Lygčių gal ne kiekvienam prireiks, tuo tarpu darbe ar šeimyniniame gyvenime pastovėti už save, netapti manipuliacijų auka, nenukentėti nuo intrigų ir specialių bandymų pakenkti - tai tenka daryti daugumai (nors gal netgi visiems). Ir labai gaila, kad tokius dalykus reikia mokytis bandymų ir klaidų metodu, neatsinešus iš mokymo įstaigos jokios teorijos apie tai. Čia gal nesvarbūs dalykai gyvenime? Bet nervų ląstelės niekam neatsistato. Taip kad, tokių knygų labai reikia.

[mantasm]

Ne iš reperių reikia mokytis. Šitos knygos, kurias minėjau, yra labai reikalingos ir dalinai užpildo tą nišą, kuri yra praktiškai tuščia. Man labai keista, kad vaikus mokykloje moko matematinių lygčių (kas be abejo yra reikalinga), bet beveik visai nemoko socialinių įgūdžių, bendravimo, atpažinimo kada tavimi naudojasi ar mobinguoja ir t. t. Lygčių gal ne kiekvienam prireiks, tuo tarpu darbe ar šeimyniniame gyvenime pastovėti už save, netapti manipuliacijų auka, nenukentėti nuo intrigų ir specialių bandymų pakenkti - tai tenka daryti daugumai (nors gal netgi visiems). Ir labai gaila, kad tokius dalykus reikia mokytis bandymų ir klaidų metodu, neatsinešus iš mokymo įstaigos jokios teorijos apie tai. Čia gal nesvarbūs dalykai gyvenime? Bet nervų ląstelės niekam neatsistato. Taip kad, tokių knygų labai reikia.

Kaip tai nemoko? Moko. Tik ne formali programa, o aplinka.

Tokius dalykus, kuriuose nėra aiškių matematinių formulių, visada tenka mokytis klaidų ir bandymų metodu. Knygos nebent gali duoti kažkokias gaires.

[RokasLT]

Ne iš reperių reikia mokytis. Šitos knygos, kurias minėjau, yra labai reikalingos ir dalinai užpildo tą nišą, kuri yra praktiškai tuščia. Man labai keista, kad vaikus mokykloje moko matematinių lygčių (kas be abejo yra reikalinga), bet beveik visai nemoko socialinių įgūdžių, bendravimo, atpažinimo kada tavimi naudojasi ar mobinguoja ir t. t. Lygčių gal ne kiekvienam prireiks, tuo tarpu darbe ar šeimyniniame gyvenime pastovėti už save, netapti manipuliacijų auka, nenukentėti nuo intrigų ir specialių bandymų pakenkti - tai tenka daryti daugumai (nors gal netgi visiems). Ir labai gaila, kad tokius dalykus reikia mokytis bandymų ir klaidų metodu, neatsinešus iš mokymo įstaigos jokios teorijos apie tai. Čia gal nesvarbūs dalykai gyvenime? Bet nervų ląstelės niekam neatsistato. Taip kad, tokių knygų labai reikia.

Aš pateikiau reperius kaip pvz., kad kai tu kalbi tavęs nenukirstų viduryje sakinio ir neišmuštu iš vėžių. Jei varai varyk iki galo, ir nekreipk į idioto pertraukimus. Gali perskaityti knygą, bet jei neturi patirties ir/ar labai švelnų charakterį, tai bet koks chamas gali per tave perlipti. Pvz. galima pradėti nuo repavimo, greito skaitymo, paskui pristatymų prieš auditoriją (kad įgautum drąsos), naglų žmonių pastatimo į vietą, jei užlenda prieš tave ar prieš kitus eilėje ir t. t.

[laimutis]

Neiškentėjau ir įsigijau Vasilijaus Safronovo knygą Klaipėdos miesto istorija, labai knietėjo sužinoti ką rašo istorikas, koks požiūris į miesto istoriją. Gal jau kas skaitėte, kokia jūsų nuomonė apie šia knygą ir autoriaus požiūrį į miesto praeitį? Bet skaitant pamačiau, kad V.Safronovo pažiūros visiškai nepasikeitė. Apie tai jau seniau rašė Martynas Purvinas. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) | Alkas.lt

Istorikas V.Safronovas turi ir savo požiūri į 1923 m. Klaipėdos prijungimą, savaip traktuoja visą istoriją po 1923 iki dabar, bet juk nenuostabu, pažiūrėkite kas recenzavo knygą ogi tas istorikas kuriam Klaipėdos krašto atgavimas 1923 m. – ne vertybė, ne šventė. Kaip A.Nikžentaitis Klaipėdos kraštą okupavo | SLAPTAI

[bato_usai]

Gal ne visai į temą rašau, bet rekomenduotinas video žinant Kiyosaki knygų perkamumą.

[digital]

Politinę Sniečkaus biografiją parašęs Ėmužis: siekiau išplėsti mąstymo ribas

Knygynuose pasirodė istoriko Mariaus Ėmužio monografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“ („Aukso žuvys“, 2025), rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.

Nors šiandien diskusijose apie sovietmečiu gyvenusių žmonių vertinimą A. Sniečkaus pavardė girdima retai, tai nereiškia, kad egzistuoja gilesnis suvokimas apie tai, kas buvo A. Sniečkus ir kuo pasižymėjo jo veikla. Knygos autorius, apibendrindamas A. Sniečkaus palikimą, sako, kad galėjo būti blogiau, bet ir gerai nebuvo.

[dr.]

Ačiū už pasidalinimą, įsigijau. Lauksiu pristatant.