Jeigu Lietuvoje galėtum pakeisti 3 dalykus, ką keistum?

[москвичка]

Tas pats klausimas tinka ir Vilniui ir Klaipėdai ir Šiauliams.

[sankauskas]

Ne žmonių skaičiumi, bet kvalifikuotų specialistų skaičiumi. Kam rūpi beraštis lenkų kaimietis Wroclave, jei darbdaviui reikia AutoCAD'ą ir SAP'ą gliaudančio profesionalo.
Neabejoju, kad Hella kurtis Kaune su 2000 darbo vietų ir Continental su 1000 pasirinko gerai atlikę darbo rinkos tyrimus.

[andyour]

Faktas, kad viskas susiję su darbo jėgos resursais. Lenkijoje gal ir yra daugiau žmonių, bet atlyginimai didesni ir didesnė konkurencija dėl darbo jėgos. Atplėšti darbuotojus iš kitų įmonių gali tik daugiau jiems mokėdamas.

[москвичка]

Dar vieną turiu.
Kokiais nors būdais išmėžčiau visokius Gražulius, Pitrėnienes ir Šimašius iš politikos...

[liutass]

Tik tuos tris?

[booraz]

Norėčiau pakeisti darbo apmokestinimo sistemą, darbuotojas mokėtų vieną bendra mokestį nuo priskaičiuoto atlyginimo 55,18%. Tada valstybė jau viduje skirsto mokesčius 15%, 9%, 31,18% ir kitus procentus kaip nori ir kiek reikia, kiekvienai sistemai. Taip būtų supaprastinta buhalterija įmonėms ir fiziniams asmenims dirbantiems pagal indvidualias veiklas, verslo liudijimus.

Dabar gaunasi, kad kiekviena įmonės buhalterė turi skaičiuoti tuos procentus, tai gal geriau turėti sistemą vieną, kuri apskaičiuoja viską vienoje vietoje.

Dabar "darbdavio mokestis" truputį iškreipia darbuotojo atlyginimo dydį, darbuotojas nesupranta iš tikrųjų kiek jis, o ne darbdavys, sumoka mokesčių. Tada gal ir atsakomybė būtų didesnė renkant politikus rinkimuose, kai žinai kiek sumoki mokesčių ir nori, kad tie surinkti pinigai būtų valdomi protingai ir atsakingai. Gali būti, kad duotų daug netiesioginės naudos. Taip pat ir darbdavio nekaltintų, kad moka mažus atlyginimus. Čia toks pamąstymui.

Gal kas susidurę kaip yra Norvegijoje, Anglijoje ir kitose šalyse?

[москвичка]

Norėčiau pakeisti darbo apmokestinimo sistemą, darbuotojas mokėtų vieną bendra mokestį nuo priskaičiuoto atlyginimo 55,18%. Tada valstybė jau viduje skirsto mokesčius 15%, 9%, 31,18% ir kitus procentus kaip nori ir kiek reikia, kiekvienai sistemai. Taip būtų supaprastinta buhalterija įmonėms ir fiziniams asmenims dirbantiems pagal indvidualias veiklas, verslo liudijimus.

Dabar gaunasi, kad kiekviena įmonės buhalterė turi skaičiuoti tuos procentus, tai gal geriau turėti sistemą vieną, kuri apskaičiuoja viską vienoje vietoje.

Dabar "darbdavio mokestis" truputį iškreipia darbuotojo atlyginimo dydį, darbuotojas nesupranta iš tikrųjų kiek jis, o ne darbdavys, sumoka mokesčių. Tada gal ir atsakomybė būtų didesnė renkant politikus rinkimuose, kai žinai kiek sumoki mokesčių ir nori, kad tie surinkti pinigai būtų valdomi protingai ir atsakingai. Gali būti, kad duotų daug netiesioginės naudos. Taip pat ir darbdavio nekaltintų, kad moka mažus atlyginimus. Čia toks pamąstymui.

Gal kas susidurę kaip yra Norvegijoje, Anglijoje ir kitose šalyse?

Aš galbūt žinau UK ir NO situaciją, bet nelabai suprantu ko tiksliai klausima.
Pamėginčiau atsakyti, jeigu sužinočiau klausimą.

[sankauskas]

Jis klausia, kaip skaičiuojamas darbuotojo pajamų apmokestinimas. Dabar de jure Lietuvoje dalį mokesčių už už darbą gautas pajamas sumoka darbuotojas, dalį darbdavys (socialinį draudimą). Nors de facto savaime suprantama viską sumoka darbuotojas.

Taip pat yra ir JK.

[москвичка]

Jis klausia, kaip skaičiuojamas darbuotojo pajamų apmokestinimas. Dabar de jure Lietuvoje dalį mokesčių už už darbą gautas pajamas sumoka darbuotojas, dalį darbdavys (socialinį draudimą). Nors de facto savaime suprantama viską sumoka darbuotojas.

Taip pat yra ir JK.

Norvegijoje irgi yra darbdavio mokami mokesciai uz kiekviena darbuotoja.
Toks dalykas yra beveik visose ES šalyse.

[digital]

Kokiu tikslu taip padaryta (išskirstytas mokestis)?

[senasnamas]

Kad buhalteriai turėtų daugiau darbo, o darbuotojui būtų sunkiau susigaudyti, kokia yra bendra mokesčių našta .

[booraz]

Kad buhalteriai turėtų daugiau darbo, o darbuotojui būtų sunkiau susigaudyti, kokia yra bendra mokesčių našta .

Supratau šitą tikslą, bet jeigu taip logiškai mąstant, kadangi tie mokesčiai išdalinti į dvi dalis, tai turėtų būti situacijos kai kažkurio mokesčio nereikia mokėti arba galima nemokėti?

[booraz]

Jis klausia, kaip skaičiuojamas darbuotojo pajamų apmokestinimas. Dabar de jure Lietuvoje dalį mokesčių už už darbą gautas pajamas sumoka darbuotojas, dalį darbdavys (socialinį draudimą). Nors de facto savaime suprantama viską sumoka darbuotojas.

Taip pat yra ir JK.

Tai, kad kiek supratau, JK yra brutto darbo užmokestis ir darbuotojas sumoka du mokesčius vienas pajamų, vienas socialinio draudimo ir viskas.

[mantasm]

Tai, kad kiek supratau, JK yra brutto darbo užmokestis ir darbuotojas sumoka du mokesčius vienas pajamų, vienas socialinio draudimo ir viskas.

Ne. Pasižiūrėk pvz www.coggit.com/freetools -> "UK Cost of Employment". Atskirai yra employee Gross, Net ir employer Total cost.

[booraz]

Ne. Pasižiūrėk pvz www.coggit.com/freetools -> "UK Cost of Employment". Atskirai yra employee Gross, Net ir employer Total cost.

Iš vienų šaltinių vienaip, iš kitų kitaip. Ačiū už nuorodą. Bet žiūriu ten jau tik 2013-2014 metų. Gal dabar jau pasikeitę?

Papildymas: Darbdavio sumokami mokesčiai UK tai labai maža dalis. O Lietuvoje didžioji dalis.

[mantasm]

Iš vienų šaltinių vienaip, iš kitų kitaip. Ačiū už nuorodą. Bet žiūriu ten jau tik 2013-2014 metų. Gal dabar jau pasikeitę?

Papildymas: Darbdavio sumokami mokesčiai UK tai labai maža dalis. O Lietuvoje didžioji dalis.

Pagal šitą - ir ateityje bus tas pats https://listentotaxman.com/30000?yr=2018

10% nuo atlyginimo ant popieriaus nėra tiek jau mažai. Aišku mažiau nei mūsų 30%.

[москвичка]

Va viena reikalinga idėja – ((1)) Universitetų reforma kurios tikslas (a) skatinti užsienio studentus mokintis Lietuvoje, (b) išmesti nevykusius dėstytojus, kurių dabar labai nemažai (c) stipriai kelti STEM studentų skaičių (d) skatinti aktyvias ir resursų turinčias studentu organizacijas, varžybas, olimpiadas, klubus ir t.t. (e) gauti tarptautines akreditacijas ir kelti pozicijas reitinguose (f) stipriai kelti mokslo kokybę (ir mokomų dalykų relevance)

[senasnamas]

skatinti užsienio studentus mokintis Lietuvoje

Kad ketina skatinti mokytis užsienyje.

Studijuojantieji užsienyje galės pretenduoti į paramą

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...duoti-i-parama

[andyour]

Kad ketina skatinti mokytis užsienyje.

Studijuojantieji užsienyje galės pretenduoti į paramą

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...duoti-i-parama

Čia yra mainais už atidirbimą Lietuvoje. Tai reiškia, kad skatins susigrąžinti emigrantus. Norinčių studijuoti užsienyje bus bet kokiu atveju.

[andyour]

Va viena reikalinga idėja – ((1)) Universitetų reforma kurios tikslas (a) skatinti užsienio studentus mokintis Lietuvoje, (b) išmesti nevykusius dėstytojus, kurių dabar labai nemažai (c) stipriai kelti STEM studentų skaičių (d) skatinti aktyvias ir resursų turinčias studentu organizacijas, varžybas, olimpiadas, klubus ir t.t. (e) gauti tarptautines akreditacijas ir kelti pozicijas reitinguose (f) stipriai kelti mokslo kokybę (ir mokomų dalykų relevance)

Universitetų esmė yra - dėstytojai. Visą kitą ką išvardinai yra antraeiliai dalykai neturintys prasmės, jei nėra dėstytojų. Kad Lietuvoje kas nors studijuotų iš užsienio, reikia disciplinų anglų kalba. Dabartiniai dėstytojai gimę tarybiniais laikais, negalės dėstyti anglų kalba. Kadangi angliškų universitetų bumas, gali būti sunku prisikviesti anglakalbius dėstytojus į apleistą, korumpuotą, rytų Europą. Jeigu sumokėsi labai labai daug, kad vis tik atvyktų, studijos pataps nebekonkurencingos ir neįperkamos. Lietuvos universitetams vienintelis šansas būtų surasti dėtytojų tarp vietinių lietuvių, emigacijoje pramokusių anglų kalbą, bet turinčių akademinį išsilavinimą. Tokių bus nelabai daug, jei išvis nors vienas bus, ypatingai dirbti už lietuviškus valstybinius atlyginimus.