Jeigu Lietuvoje galėtum pakeisti 3 dalykus, ką keistum?

[sankauskas]

Su mokslu Lietuvoj tikrai viskas gerai. Pažiūrėkit pvz. į John ar sankauską - neprapuolė gi žmonės!

Bet aš turėjau milžinišką head start - gimiau pasiturinčioje intelektualų šeimoje, kur išsilavinimas, erudicija nuo mažų dienų buvo didžiausios vertybės. Mūsų namuose buvo tiek knygų, kad dauguma mažų miestelių bibliotekų verktų kamputyje.


Dar galima sakyti, kad Lietuvoje nėra skurdo, nes Mockus nupirko savo dukrai ponį už 10.000€ gimtadienio proga.

[Tomas]

Nomenklatūrininkai? Kagebistai?

[москвичка]

Tomas, taip. Visi žino kad kiekvienas pasiturintis intelektualas Lietuvoje yra arba kagebistas arba nomenklatūrininkas...

[sankauskas]

Nomenklatūrininkai? Kagebistai?

Ne, dar blogiau - Verslininkai.

[Tomas]

Spekuliantai ...

[Lettered]

Bet aš turėjau milžinišką head start - gimiau pasiturinčioje intelektualų šeimoje, kur išsilavinimas, erudicija nuo mažų dienų buvo didžiausios vertybės. Mūsų namuose buvo tiek knygų, kad dauguma mažų miestelių bibliotekų verktų kamputyje.

Dar galima sakyti, kad Lietuvoje nėra skurdo, nes Mockus nupirko savo dukrai ponį už 10.000€ gimtadienio proga.

Knygas skaityti galima ir neturint daug pinigų. Bent 99% tų, kurie neskaito, tai daro ne dėl finansų trūkumo. Dauguma Lietuvos pagrindinių verslininkų gimę "paprastose" arba skurdžiose šeimose, kur jokių biblioketų namuose nebuvo.

[sankauskas]

Kaip tik sakyčiau mokykloje, tiek pradinėje, tiek vėliau, yra daug didesnės galimybės sumažinti socialinę atskirtį. Būtent tada svarbu ar vaikas turi priėjimą prie būrelių, papildomos mokymosi įrangos bei korepetitorių, galiausiai patys mokytojai.

Darželyje nėra tiek aktualu nei būreliai, nei brangesnės ugdymo priemonės. Aišku ir ten yra daug ką tobulinti.

Dėl aukštojo mokslo visiškai pritariu. Jei mokykloje neįdiegė logiško požiūrio į pasaulį ir nueina studijuoti idotiškas specialybes - niekas nebepadės. Nebent darbo biržos perkvalifikavimo kursai.

Na, šiaip per paskutinį dešimtmetį buvo didžiulis pokytis visoje edukacinėje paradigmoje.

Consciously setting aside a time to stimulate young children’s development is a relatively new phenomenon. Until the 1980s, preschools in most countries were largely focussed on providing simple child minding.1 But as economies shift towards more knowledge-based activities, awareness about child development—the need to improve their social awareness, confidence and group interaction skills, and to prepare them for starting primary education—continues to grow.
Nevertheless, policymakers still give most attention to the tertiary, secondary and primary levels of education, in descending order of importance, with the least focus given to the early years of child development.
This is a missed opportunity as preschools can help ensure that all children get a strong start in life, especially those from low-income or disadvantaged households. “The data are really incontrovertible,” explains Sharon Kagan, a professor of early childhood and family policy at Columbia University in the US. “Three strands of research combine to support the importance of the early years.
From neuro-scientific research, we understand the criticality of early brain development; from social science research, we know that high quality programmes improve children’s readiness for school and life; and from econometric research, we know that high quality programs save society significant amounts of money over time. Early childhood contributes to creating the kinds of workforces that are going to be needed in the twenty-first century.”

http://graphics.eiu.com/upload/eb/lienstartingwell.pdf

[sankauskas]

Knygas skaityti galima ir neturint daug pinigų. Bent 99% tų, kurie neskaito, tai daro ne dėl finansų trūkumo. Dauguma Lietuvos pagrindinių verslininkų gimę "paprastose" arba skurdžiose šeimose, kur jokių biblioketų namuose nebuvo.

Teoriškai - arklys, praktiškai - nesikelia. Tavo 99% yra visiškai iš piršto laužtas skaičius.

Yra krūvos akademinių darbų, paremtų ilgamečiais tyrimais apie tėvų pajamų ir vaikų intelektualinių sugebėjimų koreliaciją.

[senasnamas]

Daug lemia aplinka, bet turtas nebūtinai koreliuoja su išsilavinimu. Pilna pasiturinčių, kurių laisvalaikio pomėgiai ir žinios mažai skiriasi nuo vidurinio išsilavinimo neturinčių darbininkų pomėgių . Norint uždirbti nebūtina gimti tam tikrame soc. sluoksnyje arba įgyti puikų išsilavinimą - labiau reikia tam tikrų būdo savybių.

[PoDV]

Norint uždirbti nebūtina gimti tam tikrame soc. sluoksnyje

Pvz. kiemsargių ir valytojų vaikas studijuoja kokią nors biocheminę inžineriją Būna.

[sankauskas]

Daug lemia aplinka, bet turtas nebūtinai koreliuoja su išsilavinimu. Pilna pasiturinčių, kurių laisvalaikio pomėgiai ir žinios mažai skiriasi nuo vidurinio išsilavinimo neturinčių darbininkų pomėgių . Norint uždirbti nebūtina gimti tam tikrame soc. sluoksnyje arba įgyti puikų išsilavinimą - labiau reikia tam tikrų būdo savybių.

Nope. Taip, yra valytojų vaikų, kurie studijuoja biochemiją, ir teisininkų vaikų, kurie bomžauja ir čiulpia bambalį parke ant suoliuko. Tai statistical outliers, išimtys, patvirtinančios taisyklę.

Žinoma, tarp labiau socially mobile šalių ta koreliacija yra mažiau ryški, tarp tų šalių kurios yra mažiau socially mobile, ta koreliacija ryškesnė.

Nors tą socialinį mobilumą gana sunku pamatuoti, daug subjektyvumo, bet kokiu atveju mums yra kur pasitempti

[senasnamas]

Aš galvoje labiau turėjau ne valytojų vaikus, studijuojančius biochemiją, bet materialiai neblogai besilaikančius verslininkus su labai kukliu išsilavinimu. Toks variantas dažnesnis .

[sankauskas]

Aš galvoje labiau turėjau ne valytojų vaikus, studijuojančius biochemiją, bet materialiai neblogai besilaikančius verslininkus su labai kukliu išsilavinimu. Toks variantas dažnesnis .

Tai čia dar laukinio, banditiško 90-ųjų kapitalizmo palikimas. Normaliame, išsivysčiusiame pasaulyje pajamos tiesiogiai koreliuoja su išsilavinimu, o išsilavinimas su (tėvų) pajamomis. Todėl esminė, fundamentali valstybės prievolė yra užtikrinti kuo geresnį startą vaikams iš žemesniojo socialinio sluoksnio. Ir ne tada, kada tiems vaikams po 6-7 metus, bet gerokai iki to.

[senasnamas]

Padaryta kitaip - aukštasis išsilavinimas tapo prieinamas tiems, kuriems ir vidurinį nebuvo lengva įgyti .

[mantasm]

Na, šiaip per paskutinį dešimtmetį buvo didžiulis pokytis visoje edukacinėje paradigmoje.

Bet didžioji dalis viso to darželinio ugdymo nėra imli finansams. Buvo tyrimas, kad pasakų skaitymas vaikams prieš miegą labai ryškiai koreliuoja su būsimu vaikų IQ ir pajamom. Bet tai daugiau susiję su tėvų ekonominėm galimybėm, o su jų požiūriu į šeimą ir išsilavinimą. Ir darželiai nuo 3-4 metų vargu ar pakeistų tai.

Užsieniuose irgi yra daug SMB, kuriuos valdo veikėjai labai panašūs į mūsų bachuriukus. Arba šiaip kokie neišsilavinę juodadarbiai, ilgainiui prasukę savo versliuką. Lygiai taip pat pilna išsilavinusių žmonių gaunančių juokingas algas. Pradedant bibliotekininkais, soc darbuotojais, mokytojais ir t.t. Taip pat yra ir nemažai šviesių žmonių, kurie dėl įvairių aplinkybių dirba (pa)prastus darbus. Ir nemažai "išsilavinusių" ir gerai uždirbančių, kurių vidinė kultūra geriausiu atveju 90ųjų bachuriukų lygio.

Darželiuose nebent galėtų kažkiek kompensuoti tiems vaikams, kurių tėvai ne tiek išsilavinę plačiąja prasme. Bet asmeniškai abejoju ar darželis gali kompensuoti namuose vyraujančias anti-intelektualines/kultūrines nuostatas. Visgi mažiems vaikams jų tėvai daug didesni autoritetai nei darželio auklėtojos. Jei tėvai aiškins, kad išsilavinimas tik gaidžiams ir reikia sukt varkę.. Nežinau kokia darželio sistema nuo to pagelbėtų.

Ekonominė nelygybė n kartų ryškesnė mokykloje. Ir būrelių kainos kitos, ir mėgėjiški chemijos ar fizikos mokymosi komplektai kainuoja n kartų brangiau už vaikiškas knygutes.

[mantasm]

Teoriškai - arklys, praktiškai - nesikelia. Tavo 99% yra visiškai iš piršto laužtas skaičius.

Yra krūvos akademinių darbų, paremtų ilgamečiais tyrimais apie tėvų pajamų ir vaikų intelektualinių sugebėjimų koreliaciją.

Bet dar didesnė koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir vaikų intelektualinių sugebėjimų.

[andyour]

Bet didžioji dalis viso to darželinio ugdymo nėra imli finansams. Buvo tyrimas, kad pasakų skaitymas vaikams prieš miegą labai ryškiai koreliuoja su būsimu vaikų IQ ir pajamom. Bet tai daugiau susiję su tėvų ekonominėm galimybėm, o su jų požiūriu į šeimą ir išsilavinimą. Ir darželiai nuo 3-4 metų vargu ar pakeistų tai.

Praktiškai iki 6-7 metų susiformuoja vaiko charakteris, nulemsiantis jo visą gyvenimą. Žinoma, kad tėvai tam turi didžiausią įtaką, bet darželiai daro įtaką taip pat.

[sankauskas]

Bet didžioji dalis viso to darželinio ugdymo nėra imli finansams. Buvo tyrimas, kad pasakų skaitymas vaikams prieš miegą labai ryškiai koreliuoja su būsimu vaikų IQ ir pajamom. Bet tai daugiau susiję su tėvų ekonominėm galimybėm, o su jų požiūriu į šeimą ir išsilavinimą. Ir darželiai nuo 3-4 metų vargu ar pakeistų tai.

Užsieniuose irgi yra daug SMB, kuriuos valdo veikėjai labai panašūs į mūsų bachuriukus. Arba šiaip kokie neišsilavinę juodadarbiai, ilgainiui prasukę savo versliuką. Lygiai taip pat pilna išsilavinusių žmonių gaunančių juokingas algas. Pradedant bibliotekininkais, soc darbuotojais, mokytojais ir t.t. Taip pat yra ir nemažai šviesių žmonių, kurie dėl įvairių aplinkybių dirba (pa)prastus darbus. Ir nemažai "išsilavinusių" ir gerai uždirbančių, kurių vidinė kultūra geriausiu atveju 90ųjų bachuriukų lygio.

Darželiuose nebent galėtų kažkiek kompensuoti tiems vaikams, kurių tėvai ne tiek išsilavinę plačiąja prasme. Bet asmeniškai abejoju ar darželis gali kompensuoti namuose vyraujančias anti-intelektualines/kultūrines nuostatas. Visgi mažiems vaikams jų tėvai daug didesni autoritetai nei darželio auklėtojos. Jei tėvai aiškins, kad išsilavinimas tik gaidžiams ir reikia sukt varkę.. Nežinau kokia darželio sistema nuo to pagelbėtų.

Ekonominė nelygybė n kartų ryškesnė mokykloje. Ir būrelių kainos kitos, ir mėgėjiški chemijos ar fizikos mokymosi komplektai kainuoja n kartų brangiau už vaikiškas knygutes.

Tėvų ekonominės galimybės koreliuoja su jų išsilavinimu. Taip, juodadarbiai statybininkai būna kad uždirba daugiau nei kokios kultūros antropologijos docentas, bet tai yra išimtys. Žmonės su geresniu išsilavinimu uždirba daugiau. Jie savo vaikus pradeda auklėti anksčiau, ir stropiau, dar gerokai prieš 1 klasę. Mažiau išsilavinusi darbininkija laiką su savo vaikais leidžia prie TV (vėlgi, krūva tyrimų apie laiką praleistą prie TV ir socialinę klasę), kai turtingesni/labiau išsilavinę skaito su vaikais knygas.

[sankauskas]

Praktiškai iki 6-7 metų susiformuoja vaiko charakteris, nulemsiantis jo visą gyvenimą. Žinoma, kad tėvai tam turi didžiausią įtaką, bet darželiai daro įtaką taip pat.

Būtent.
Kaip jau rašiau, per paskutinį dešimtmetį imta suprasti, kad iki 6-7 metų jau susiformuoja vaiko kognityviniai, analitiniai sugebėjimai, abstraktus mąstymas, socialiniai įgūdžiai.
Vidurinėje mokykloje tą ugdyti jau per vėlu, irba gerokai brangiau.
Darželiai neturi būti tik vieta, kur vaikai praleidžia dieną, kol tėvai būna darbe, bet aukšto lygio emocinio ir intelektualinio ugdymo įstaigos, kur dirba aukštos kvalifikacijos, gerai paruošti specialistai.

[mantasm]

Tėvų ekonominės galimybės koreliuoja su jų išsilavinimu. Taip, juodadarbiai statybininkai būna kad uždirba daugiau nei kokios kultūros antropologijos docentas, bet tai yra išimtys. Žmonės su geresniu išsilavinimu uždirba daugiau. Jie savo vaikus pradeda auklėti anksčiau, ir stropiau, dar gerokai prieš 1 klasę. Mažiau išsilavinusi darbininkija laiką su savo vaikais leidžia prie TV (vėlgi, krūva tyrimų apie laiką praleistą prie TV ir socialinę klasę), kai turtingesni/labiau išsilavinę skaito su vaikais knygas.

Vakaruose - gal. Pas mus - visiškai nesutinku. Ir žiūrint į dabartines atlyginimu tendencijas bei baristas su aukštuoju išsilavinimu - manau, kad ne mes vakarus, o vakarai mus pasivis... Ir ta mažiau išsilavinusi darbininkija sėdės prie didesnio TV nei išsilavinęs mokytojas įpirks.