Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Limoje (Peru) vyksta dvidešimtoji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir dešimtasis Kioto protokolo šalių susitikimas. Nors oficialūs konferencijos renginiai prasidėjo mėnesio pradžioje, gruodžio 8-12 d. vyks svarbiausi susitikimai. Nuo pirmadienio čia svečiuojasi praktiškai visų pasaulio valstybių atstovai, kurie turi įgaliojimus nustatyti aiškias gaires, kaip vieningai kovoti ir prisitaikyti prie atmosferos taršos ir klimato kaitos.
    http://grynas.delfi.lt/aplinka/visu-...#ixzz3LL9X38Y2

    Comment


      #22
      Perkeliu šį savo postą į naujai atsiradusią ir labiau tinkamą temą:
      Gal dauguma forumo kolegų yra matę prancūzų filmą Namai Home (2009) (Yann Arthus-Bertrand).
      Jei ne, šį puikiai nufilmuotą ir paliečiantį labai opias nūdienos problemas drįstu rekomenduoti bei labai atidžiai pažiūrėti. Jis, kaip rašoma titruose uždraustas rodyti 36-se šalyse, matyt paliečia pernelyg aštriai esamą padėtį. Filmą galima nusipumpuoti štai čia HD formatu ir paskui įsirašius rekomenduotina pažiūrėti dideliame TV ekrane, ne kompiuteryje. Filmas su vertimu į rusų kalbą.
      https://www.youtube.com/watch?v=UmutWSyxaI4

      Comment


        #23
        Klaipėdoje šėlo audra: uždarytas uostas, apgadinti automobiliai
        http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=66661648

        Comment


          #24
          Vakar Geteborgo mieste ir Vakarų Švedijos regione buvo užfiksuotas šilumos rekordas. Pirmą kartą temperatūros matavimų šiame regione istorijoje vasario mėnesį oro temperatūra pasiekė 12 laipsnių Celsijaus šilumos. Pasak Švedijos Hidrometeorologijos Tarnybos (SMHI) meteorologės Alexandra Ohlsson, regioną pasiekė šiltojo oro masė iš Afrikos. Nors šiandien oro temperatūra minėtame regione buvo žemesnė, t.y. siekė 8 laipsnius Celsijaus, tai žymiai didesnė reikšmė negu įprasta vidutinė vasario mėnesio temperatūra (+1C).
          Įdomu, jog šio mėnesio pradžioje poliariniame Luleå mieste susikaupė storausias sniego sluoksnis per pastaruosius 60 metų.

          Šaltiniai: Gothenburg basks in record February sun, Record-breaking 113cm of snow falls in Luleå
          Exp@nding h¤rizons

          Comment


            #25
            Dėmesio, prasideda saulės užtemimas , pikas bus 12:04. Bent jau Vilniuje sąlygos stebėti geros.
            http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/....d?id=67486612
            Paskutinis taisė senasnamas; 2015.03.20, 11:13.

            Comment


              #26
              Klaipėda

              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                #27
                Vilniuje giedra, be tamsaus stiklo nesimato. Bet pritemo.

                Comment


                  #28
                  Mančesteryje

                  Comment


                    #29
                    Dešimt miestų su stipria politika aplinkosaugos srityje [straipsnio citatos]:

                    Kopenhaga – vienas iš gausiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, kurio metropolinėje zonoje gyvena apie 2 mln. gyventojų. Danijos sostinė į žaliausių miestų dešimtuką įtraukta dėl itin pažangios aplinkosaugos politikos ir planavimo. Vienas didžiausių miesto tikslų – iki 2025 metų sumažinti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, emisiją iki nulio. Miesto infrastruktūra orientuota į dviračių ir pėsčiųjų, o ne automobilių patogumą.



                    Dviračių karalystė – Amsterdamas. Šiame mieste dviratį mina kiekvienas, ir šis judėjimo būdas mieste populiariausiu išlieka ištisus dešimtmečius. Nyderlandų sostinė – vienu iš draugiškiausių miestų laikoma dėl savo kompaktiškumo, patogumo ir puikaus suplanavimo. Mieste, kuriame skaičiuojama, kad dviračių yra daugiau nei pačių gyventojų, minėtai transporto priemonei skiriama itin daug dėmesio: išvystyta infrastruktūra, apsaugoti dviračių takai bei jų parkavimo ir saugojimo aikštelės.



                    70-aisiais pradėtas vykdyti koordinuotas aplinkos tausojimo planas Stokholmui davė vaisių, jis – pirmasis Europos žaliosios sostinės apdovanojimo laureatas. Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai bei siekis iki 2050 m. naudoti tik iškastinį kurą [loginė klaida: biokurą] leidžia Stokholmui būti švariausių pasaulio miestų sąraše.



                    Vankuveris – tankiai apgyvendintas ir brangus miestas, tačiau jo itin palankus klimatas daro jį vienu patraukliausiu gyvenimui miestu. Tai neabejotinai švariausias miestas Kanadoje, o galbūt ir pasaulyje.



                    Londono dažnas tikrai neįtrauktų į ekologiškiausių miestų sąrašą, tačiau rūke ir lietuje neretai skęstantis miestas aplinkos tausojimui dėmesio skiria itin daug. Mieste stengiamasi kurti kuo daugiau žalių erdvių, jos intensyviai prižiūrimos, be to, aktyviai dirbama siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.



                    Berlynas taip pat nenusileidžia kitiems ekologiškiems miestams – jame gausu skverų, parkų ir žaliųjų erdvių.
                    Nuo 2008 metų didžiuosiuose Vokietijos miestuose, taip pat ir Berlyne, įkurtos ekologinės zonos, į kurias norint įvažiuoti automobiliu reikalingas papildomas ženklas su lipduku, kuris įrodo, kad transporto priemonė atitinka tam tikrus ekologinius standartus.



                    Niujorkas – gal ir stebėtina, tačiau žaliausias iš visų didžiųjų Jungtinių Amerikos Valstijų miestų. Skaičiuojama, kad jame išmetama mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiuos rodiklius nulemia puikiai išvystyta Niujorko viešojo transporto sistema, kuria miesto gyventojai labai aktyviai naudojasi.



                    Po industrializacijos Singapūras buvo labai teršiamas, tačiau 1992 m. Azijos miestas nutarė imtis taršos ir gamtos apsaugos problemų sprendimo. Tam buvo priimtas Žaliasis planas, kuriame numatyti vandens, oro ir žemės švarinimo veiksmai. Dabar Singapūras vienas pažangiausių miestų minėtoje srityje, be to iškeltas ir labai ambicingas tikslas – iki XXI a. sąvartynuose neturėti atliekų.



                    Į draugiškiausiųjų aplinkai kompaniją įtraukas ir Helsinkis. Miestas, kaip ir įprasta tam regionui, daug dėmesio skiriantis viešajam transportui ir dviračiams. Tvarumo link Helsinkis žygiuoja nuo 1950-ųjų, jau tada buvo pradėta rūpintis energijos vartojimo efektyvumu, o 1992-aisiais net priimtas griežtas Tvarumo veiksmų planas.



                    Į aplinka labiausiai besirūpinančių miestų dešimtuką patenka ir dar vienas Skandinavijos atstovas – Oslas. Miesto valdžia yra sukūrusi efektyvią miesto tvarumo vystymo strategiją, kuri kupina priemonių saugoti natūralią aplinką. Taip pat Norvegijos sostinėje itin daug dėmesio skiriama žaliosioms zonoms, labai rūpinamasi oro taršos mažinimu bei nuo plėtros saugomos dar nepaliestos, laukinės teritorijos.



                    Šaltinis: Ekologiškiausių pasaulio miestų 10-uke karaliauja Skandinavijos sostinės

                    Tiesa, straipsnyje pastebėjau loginių klaidų, bet galima suprasti esmę.
                    Paskutinis taisė Silber418; 2015.06.07, 00:10.
                    Exp@nding h¤rizons

                    Comment


                      #30
                      Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                      Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai bei siekis iki 2050 m. naudoti tik iškastinį kurą leidžia Stokholmui būti švariausių pasaulio miestų sąraše.
                      ???? Stokholmas degins tik naftą, anglį ir dujas?
                      Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                      Comment


                        #31
                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                        ???? Stokholmas degins tik naftą, anglį ir dujas?
                        Loginė klaida. Turėjo būti biokuras arba neiškastinis kuras (fossil fuel-free). Turima omenyje plataus masto programa, apimanti įvairias gyvenimo sritis. Pastebėjau bent kelias logines klaidas straipsnyje.
                        Paskutinis taisė Silber418; 2015.06.07, 00:32.
                        Exp@nding h¤rizons

                        Comment


                          #32
                          Globalinės harmonijos vardan, pažymint Pasaulinę Aplinkos dieną, kodėl gi nepashaminti ir labiausiai apsileidusių miestų

                          Delhi, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 153)
                          Air pollution in Delhi is caused mainly by industry and vehicular traffic, which has released high levels of particulate matter made up of various substances – including carbon, nitrogen, sulphur and metal compounds. According to CNN, there are roughly 8.5 million registered vehicles in the city.


                          Patna, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 149)
                          The second largest city in eastern India, Patna has an estimated population of 1.68 million as of 2011. It is a major agricultural centre of trade, with its most active exports being grain, sugarcane, sesame and rice.


                          Gwalior, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 144)
                          Gwalior, one of the largest cities in central India, is surrounded by three main industrial and commercial areas: Sitholi, Banmore and Malanpur.


                          Raipur, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 134)
                          Raipur has become an important regional commercial and industrial destination for the coal, power, steel and aluminium industries and is the largest market of steel in India.


                          Karachi, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 117)
                          Air pollution, lack of proper waste management infrastructure and degradation of water bodies are the major environmental issues in Karachi. The air in the city is rapidly polluted by vehicle emissions from rickshaws and buses, industrial emissions, open burning of garbage and house fires.


                          Peshawar, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 111)
                          Vehicular emissions, industrial and brick kiln emissions, the burning of solid waste and refuse and the use of ill-maintained vehicles are some of the sources of pollution in Peshawar.


                          Rawalpindi, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 107)
                          A rapidly growing city in the Pothohar region of northern Punjab, Pakistan, Rawalpindi is home to various textile mills. Its high levels of traffic have pushed up air pollution in the region.


                          Khorramabad, Iran (annual mean PM2.5, ug/m3: 102)
                          In 2012, pollution contributed to the premature deaths of 4,500 people in Tehran and about 80,000 across Iran, according to the health ministry.


                          Ahmedabad, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 100)
                          Ahmedabad has become an important economic and industrial hub in India and it is the second largest producer of cotton in the country. Heavy construction work for both infrastructure and housing has contributed to high levels of air pollution.


                          Lucknow, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 96)
                          The capital city of Uttar Pradesh is among the most polluted cities in the country. The lack of transport infrastructure and growing number of vehicles exacerbates the problem, according to India's Centre for Science and Environment.


                          Šaltinis: World Environment Day 2015: 10 most polluted cities in the world
                          Paskutinis taisė l2ez4m; 2015.06.07, 00:33.

                          Comment


                            #33
                            Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje. Per 100 metų populiacija išaugo 7 (!) kartus. Faktiškai stovime ant katastrofos slenksčio, bet tik keletas "nepaklusnių" mokslininkų apie tai drįsta kalbėti be užuolankų. Politikai apskritai nedrįsta prasižioti.

                            Comment


                              #34
                              /\ tarša turi ryšio su žmonių skaičiumi, bet ją galima kontroliuoti.

                              Comment


                                #35
                                Ta progra ir kiek pozytivesnės naujienos

                                Energetikos sektorius pirmą kartą per 40 m. sumažino išmetamą CO2 kiekį

                                2014-aisiais pirmą kartą per 40 pastarųjų metų (išskyrus ekonomikos recesijos laikotarpį) nustojo augti energetikos sektoriaus į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. CO2 emisijos pirmą kartą stabilizavosi, kai ekonomika augo – iki šiol ekonomikos augimas visuomet lemdavo didesnę aplinkos taršą.
                                Žinoma klimato atšilimo klausimas dar nėra išspręstas ir tam dar reikia nemažai pastangų. Tačiau iš idėjos Lietuva yra labai neblogoje padėtyje tuo klausimu. Kažkada buvo daryti tyrimai kaip atšilimas pakenks konkrečioms šalims, tai daugumai tai turėtų turėti neigiamų pasėkmių, kai kuriom ir labai skaudžių, kai tuo tarpu Lietuvai jos būtų daugiau teigiamos, nei neigiamos. Būtų ilgesnis žemdirbystės sezonas, daugiau prikulta grūdų ir pan., pailgėtų ir turizmo sezonas, mažiau už šildymą mokėt reikėtų, o tai irgi dideli pinigai lyginant visos Lietuvos mąstu. Neigiamos pasekmės būtų kur kas mažesnės, aišku jeigu nebūtų pasiektas toks lygis, kad mūsų pajūrį pradėtų apsempti

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                  Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje.
                                  Nelinkęs būčiau subanalinti problemos bei simplifikuotai suvesti vien tik į paviršutiniškus kiekybinius rodiklius; žymiai svaresni yra kokybiniai parametrai; ie sociokulturinė pažanga, technologinis progresas, ekologinis tvarumas, gamybos efektyvumas ir ect, ect.

                                  Kaip pzv, tarkim UK devyniolikto amžiaus pabaigoje gyveno 4x mažiau gyventojų, bet užterštumo lygis ko gero buvo žymiai aukštesnis net nei kokioj šiandienej overpopulated Kalkutoj.

                                  Bėda ta, kad sociokultūrinė evoliucija, technologinis progresas bei demografinis augimas - nepasižymi nei universaliai vienodais greičiais, nei juo labiau tolygia globaline sklaida.
                                  Tai man šiek tiek primena Project management triangle, bent jau pradžioj neišvengiamai kažką tenka paaukoti.

                                  Kitas atsakymas būtų paremtas elementariais fizikos dėsniais (konkrečiai termodinamikos). Žmogus kaip ir bet kuri kita fizinė struktūra ar procesas puikiai konvertuoja cheminę energiją į šilumą (ty į itin chaotišką aka disordered energijos formą), iš tikrųjų tai darome taip puikiai, kad pound for pound žmogus išskiria beveik 6000 kartus daugiau šiluminės energijos nei SAULĖ.

                                  Tad kol po ranka bus n+k kiekiai lengvai prieinamos/įsisavinamos koncentruotos energijos (ordered energy) ištekliai, tol visa tai atrodys maždaug taip:


                                  Iki kito Chicxulub impact'o ar kokio neįveikiamo superbug štamo.
                                  Paskutinis taisė l2ez4m; 2015.06.07, 23:07.

                                  Comment


                                    #37
                                    Kaip pzv, tarkim UK devyniolikto amžiaus pabaigoje gyveno 4x mažiau gyventojų, bet užterštumo lygis ko gero buvo žymiai aukštesnis net nei kokioj šiandienej overpopulated Kalkutoj.
                                    Tai sunkiai palyginami dalykai. XIX a. pabaigoje užterštumas buvo visiškai lokalinis, dabar gi turime situaciją kai užterštumas globalinis. Hejerdalas 1947 metais perplaukė plaustu Ramųjį vandenyną ir kaip rašo savo kygoje nematė nė vienos šiukšlės. Dabar gi aplink Havajų salyną sukasi milžiniško dydžio plastiko šiukšlynai, dvigubai didesnio ploto nei JAV.
                                    http://en.wikipedia.org/wiki/Great_P..._garbage_patch
                                    Paskutinis taisė J.U.; 2015.06.08, 07:44.

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                      Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje. Per 100 metų populiacija išaugo 7 (!) kartus. Faktiškai stovime ant katastrofos slenksčio, bet tik keletas "nepaklusnių" mokslininkų apie tai drįsta kalbėti be užuolankų. Politikai apskritai nedrįsta prasižioti.
                                      Taip, žinoma, kad kalba. Problema ne žmonių skaičiuje, o vartojime ir nore gyventi "kaip Amerikoje". Deja, visiems tam resursų neužteks. Tačiau Vakaruose ir toliau norima gyventi dar daugiau vartojant, ir vartojimo ideologija kaip virusas plinta visur. Aišku, Vakarų gerbūvis viso likusio pasaulio sąskaita. Suprantant galima katastrofą dėl resursų trūkumo ir taršos, sukurta ir auksinio milijardo idėja ir kt. O tie mokslininkai, kuriuos tu mini, deja, būtent ir yra paklusnūs šuniukai, aptarnaujantys Vakarų globalistus ir stumiantys žmonijos sumažinimo ideologiją. Iš čia ir pederastizacija, ir sterilizacija, ir chemija nuodijamas maistas, ir "teisingi" karai, oranžinės revoliucijos, kad šalis nustumti vystymesi keliais dešimtmečiais atgal ir t.t., kad tik daugiau Vakarai galėtų kontroliuoti ir vartoti. Kad jie tas "auksinis milijardas", kuris turi "teisę" išlikti. Betgi būtent Vakaruose sukurtas vystymosi modelis ir veda pasaulį prie katastrofos.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 08:05.

                                      Comment


                                        #39
                                        O kasnors paklause, ka spie tai mano marsieciai?

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                          Iš čia ir pederastizacija, ir sterilizacija, ir chemija nuodijamas maistas, ir "teisingi" karai, oranžinės revoliucijos, kad šalis nustumti vystymesi keliais dešimtmečiais atgal ir t.t., kad tik daugiau Vakarai galėtų kontroliuoti ir vartoti.
                                          OK, priimame paties liniją, kad Amerika ir jos draugai pradėjo karus Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje ir pan. vardan vartojimo. Bet... Ar po tų karų amerikiečiai pradėjo daugiau vartoti? - manau, kad ne.
                                          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                          Tai sunkiai palyginami dalykai. XIX a. pabaigoje užterštumas buvo visiškai lokalinis, dabar gi turime situaciją kai užterštumas globalinis. Hejerdalas 1947 metais perplaukė plaustu Ramųjį vandenyną ir kaip rašo savo kygoje nematė nė vienos šiukšlės. Dabar gi aplink Havajų salyną sukasi milžiniško dydžio plastiko šiukšlynai, dvigubai didesnio ploto nei JAV.
                                          Globalinis užterštumas gal sukelia ne tiek poveikio aplinkai, kiek pačios medžiagos. Hejerdalo laikais šiukšlės daugiausia buvo greitai suyrančios (popierius, mediena), dabar - labai ilgai nesuyrantis plastikas (naujoviško greitai suyrančio gaminama nedaug).
                                          Paskutinis taisė Aleksio; 2015.06.08, 14:27.
                                          Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X