Tik dėl, kad brangiai kainavo. Jei kas nors būtų pastatęs už dyką arba pigiai, tuomet ir diskusijų nebūtų.
O kažkas dar atsimena, kiek tai kainavo? Manau, kad jau seniai ne. Visos pastarosios vis atsinaujinančios diskusijos yra tik apie vamzdį, o ne apie pinigus, už kuriuos jis buvo pastatytas.
O vamzdis stovi sau vis... Man patinka
O kažkas dar atsimena, kiek tai kainavo? Manau, kad jau seniai ne. Visos pastarosios vis atsinaujinančios diskusijos yra tik apie vamzdį, o ne apie pinigus, už kuriuos jis buvo pastatytas.
O vamzdis stovi sau vis... Man patinka
Man asmeniškai irgi visai nieko (ypač tinka prie baisios krantinės ir baisaus pastato kitoje gatvės pusėje), bet neūkiškumo irgi nereiktų teisinti (čia apskritai kalbant apie visą korupciją, susijusią su VEKS). Kai buvo pastatytas, diskusijos tik apie tai ir vyko, kad 100K už tokį meno kūrinį gerokai per daug, o kad sugadins miesto vaizdą nedaug kas piktinosi.
Diskusiju sukelia ivairiu tas vamzdis. Kas yra menas ? Kiek turetu kainuot menas ? Kas gali daryt mena ? Is vis ar menas reikalingas ? Kas gali diskutuot apie mena ? ir t.t.
Diskusiju sukelia ivairiu tas vamzdis. Kas yra menas ? Kiek turetu kainuot menas ? Kas gali daryt mena ? Is vis ar menas reikalingas ? Kas gali diskutuot apie mena ? ir t.t.
Abejingų jam tikrai gal vienetai. Modernus menas apskritai gana specifinis reiškinys, ne visi mėgsta filosofuoti prie skulptūrų atsistoję. Asmeniškai man nepatinka šis meno kūrinys, o dar pagalvojus apie tokios skulptūros tolimesnes perspektyvas, na jos tikrai niekas nelopys kai visiškai surūdys, o kol iškels tai dar gal ką ir pritvos
Šiukslių krūvą supilk ir sakyk, kad čia menas - dar ne tiek diskusijų sukels
Tiesą sakant, labai teisingai pasakei. Mūsų dabartiniai menininkai retas kuris natūralią ir tikrovišką skulptūrą geba nulipinti. Menas pinga, tiesiogine to žodžio prasme. Reikalavimų kartelė leidžiasi, o modernus menas jokių reikalavimų neturi, svarbu tik, kad stovėtų ir iš karto nenuvirstų
Ten ne menas. Ten supuvęs vamzdis, be mažiausios prasmės įrioglintas viduryje miesto ir gadinantis krantinės vaizdą (kuris, išpjovus senus medžius, pasidarė šiaip jau visai geras).
Pagal pradinį sumanymą ji turėjo stovėti tik dvejus metus. Tokiam monstrui išmontuoti lėšų juk irgi reikia .
Kai sostinei vadovavo meras Vilius Navickas, tuometinio administracijos direktorius Vytauto Milėno įsakymu skulptūrą su autoriaus turtinėmis teisėmis perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Šiame įsakyme nebeliko termino, iki kurio laiko skulptūra turi būti eksponuojama.
Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/vilniu...#ixzz379GYiA00
O dabartinė savivaldybės valdžia aiškina nežinanti, kam tas šedevras priklauso. Reikia išmontuoti ir nuvežti Navickui arba skulptūros autoriui, tegu pasipuošia savo kiemą .
Tūkstantmečiui paminėti juk buvo prikurta daugiau skulptūrų, kurios seniai išmontuotos. Paradoksas, kad ilgiausiai stovi tai, kas sulaukia daugiausia neigiamų reakcijų.
Meno išaiškinimas runkeliams
Postmodernizmas
Iš tūkstančių įgyvendintų projektų didžiausio dėmesio susilaukė V. Urbanavičiaus skulptūra „vamzdis“. Ji sukurta iš metalinių dalių. Šiuo meno kūriniu pavyko atkartoti Neries krantinės formą.
Skulptūra pastatyta netoli Mindaugo tilto, greta Energetikos muziejaus ir modernaus Lietuvos energijos pastato. Šis industrinio stiliaus kūrinys puikiai pritapo prie esamo architektūrinio konteksto, paskatino praeivius atidžiau įsižiūrėti į supančią aplinką ir kalvotą Vilniaus peizažą.
Iš tolo „Krantinės arka“ (toks tikrasis šio kūrinio iš vamzdžio pavadinimas) primena į paviršių iškilusią architektūrinę- komunikacinę konstrukciją. Tokia „vamzdžių“ estetika arba funkcionalių elementų iškėlimas į pastato paviršių yra būdingas postmodernios architektūros bruožas. Vienas pavyzdžių – „Pompidou“ centras Paryžiuje.
Vamzdziu jo pavadinti nelabai galima, jis neatlieka jokios funkcijos budingos vamzdziui ir budamas vamzdziu butu visai bevertis. Tai vienas labiausiai vykusiu meno kuriniu sukeles daug disksiju parodes, kad musu visuomene netik, kad negali toleruoti formato neatitinkanciu zmoniu bet net gi ir daiktu. Net atsiranda "grazuliu" norinciu pasinaudoti "vamzdiu" siekiant savo tikslu tas vamzdis tikrai kietas ir man jis labai patinka, tikiuosi, kad jisliks ten kur yra bent jau iki tol kol bus visu pamirstas, o panasu kad tai bus negreit.
Tai galima rūsyje išpjauti bet kokią vamzdžių konstrukciją ar "sugedusios" Družbos kokį tepaluotą puskilometrį, atvilkti į miesto centrą, parašyti "menas" ir atėję "meno žinovai" aikčios iš susižavėjimo . O šalia esančios Žaliojo tilto skulptūros tai daug kam blogos, atseit ten ne menas, o socrealizmas , vaizduoja blogą ideologiją. Bent jau pastangų įdėta jas kuriant. Kokią ideologiją vaizduoja tas vamzdis? Jo išliekamoji vertė nebent ta, kad jei išstovėtų kelis dešimtmečius, puikiai paliudytų, koks kūrybinis-idėjinis badas ir "lėšų įsisavinimo" mastai vyravo minint tūkstantmetį. Manau, kad 1009 m. dabartinio Vilniaus vietoje gyvenusių žmonių meninis skonis buvo labiau išlavintas - metalo laužo atliekų menu jie nebūtų laikę.
Kokiame Vilniaus pramoniniame rajone tas vamzdis gal ir tiktų - tik reikėtų padirbėti su formomis ir spalvomis, kad būtų galima vadinti menu. O Gedimino pilies fone tai elementari provokacija. Dar kai kas džiaugiasi, kad sukelia diskusijų. Metaliniai alaus ir kebabų kioskai prie Katedros įėjimo irgi sukeltų diskusijų, bet kam tokios diskusijos reikalingos.
Vieta parinkta kur srautai didesni žmonių ir daugiau jų galės grožėtis/baisėtis šiuo kūriniu
Siūlau labai dėl to nesinervinti, nes faktas, kad tai laikinas statinys, svarbiausia, kad tik laiku jį iš ten išgabentų į savartyną, kad pats byrėti nepradėtų. Su tokių (ir ne tik) objektų priežiūra Lietuvoje tikrai problemos, įtariu ir nuo druskų jo nevalo, pasmerktas vamzdis
Comment