PL. Varmija ir Mozūrija / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen

[Romas]

Mozūrijos kanalas
Aukštutinis Leśniewo šliuzas (Śluza Leśniewo Górne , vok. Oberschleuse Fürstenau)

Foto 2012.05


Šliuzas iš šono






Gamta atsiima savo pozicijas
















Šliuzo kamera


Viršuje buvo fašistų valdymo laikų Vokietijos erelis (Reischsadler)

[Romas]

Mozūrijos kanalas
Aukštutinis Leśniewo / Fürstenau šliuzas yra nutolęs puskilometrį nuo kito šliuzo.
Jis yra didžiausias visame kanale (aukščių skirtumas 16,8 m) ir yra pats įspūdingiausias.

Foto 2012.05

[Romas]

Mozūrijos kanalas
Įdomiausi Mozūrijos kanalo objektai yra Leśniewo (vok. Fürstenau) vietovėje.

Ten yra du šliuzai:
Žemutinis (Śluza Leśniewo Dolne, vok. Unterschleuse Fürstenau)
Aukštutinis (Śluza Leśniewo Górne , vok. Oberschleuse Fürstenau)

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Žemutinis Leśniewo / Fürstenau šliuzas yra prie pat kelio DW 650 Węgorzewo - Srokowo.

Aukščių skirtumas 16,2 m, buvo atliktas tik 20-30% darbų.

Foto 2012.05










Žemutinio šliuzo vaizdai nuo kelio DW 650

[Romas]

Mozūrijos kanalas
Mozūrijos (Mozūrų) kanalo trasa ėjo per ežerą.
Vokiškai jis vadinosi Rehsauer See, dabar lenkiškai - jezioro Rydzówka.

Prie įtekėjimo į ežerą iš šiaurės pusės yra retas hidrotechninis įrenginys vandens lygiu reguliuoti - ritininė užtvara (lenk. jaz walcowy, vok. Walzenwehr, angl. Roller dam).


Foto 2012.05


Žvilgsnis aukštyn









Tolumoje matosi ežeras






Už poros šimtų metrų link ežero matosi kažkokia mega struktūra.


Tai turbūt buvęs tiltas

[Romas]

Kadangi sukurta atskira tema laivybai Lenkijoje, susiradau senesnes Mozūrijos (Mozūrų) kanalo nuotraukas.

Mozūrijos kanalas (Masurische Kanal, Kanał Mazurski, Канал Мазурский) yra 50,4 km ilgio
Jis turėjo sujungti Priegliaus baseiną su Didžiaisiais Mozūrijos ežerais. Del didelio aukščių skirtumo (11 metrų) jame yra 10 šliuzų. Jie visi buvo standartinių matmenų - 45 m ilgio ir 7,5 m pločio.
Kanalą Vokietija pradėjos statyti 1911 metais. Per I pasaulinį karą statyba nutrūko. 1920 m. darbai atnaujinti, nuo 1934 m. jie suintensyvėjo. Prasidėjus II pasauliniam karui darbai sulėtėjo, o galutinai statyba nutraukta apie 1942 metus. 1944 metais, artėjant Sovietų armijai, susprogdinti beveik visi keliai ir tiltai per kanalą.
Dabar 29,9 km yra Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje, o Lenkijoje - 20,5 km. Kiekvienoje šalyje liko po 5 šliuzus.

Pora Mozūrijos kanalo schemų




https://de.wikipedia.org/wiki/Masurischer_Kanal

Daugiau informacijos:
http://www.mazury.info.pl/atrakcje/kanal-mazurski/
https://wegorzewo.pl/atrakcje/atrakc...kanal_mazurski

[Romas]

Nedidelis rezervatas Giżycko apylinkėse

Baltieji gandrai - jų tuose kraštuose itin gausu


Pilkasis garnys

[Romas]

Temų apie Mozūrus pertvarka

1. Sujungtos panašios temos:
PL. Varmija ir Mozūrai / Warmia i Mazury / (DE) Süd-Ostpreußen
ir Po Suvalkiją ir Mozūriją.

Prašom atkreipti dėmesį, kad yra atskiros temos apie šio regiono įdomesnius objektus:
PL. Olštynas / Olsztyn / Allenstein
PL. Elbingas / Elbląg
PL. Kryžiuočių ir vyskupų pilys buv. Rytprūsiuose
PL. Marienburgo pilis / Zamek w Malborku / Ordensburg Marienburg
PL. Stańczyki viadukai
[LT/PL/RU] Trijų sienų sankirta / Trójstyk granic

2. Pranešimai apie lenkišką Suvalkiją (Suvalkų, Seinų ir Augustavo apskritis) perkelti į temą PL. Suvalkija /Suwalszczyzna , kurioje anksčiau buvo tik kelionių dviračiais po tą kraštą nuotraukos.

3. Yra keli reportažai, kur buvo keliauta ir per Suvalkiją, ir per Mozūrius.
Tokie pranešimai bus iš dalies dubliuoti abiejoje temose. Jei pasitaikys viena kita nuotrauka iš kito regiono, nieko blogo.

Tokių kelionių per abu regionus bus ir ateityje - nuotraukas reikia dėti į temą regiono, apie kurį yra daugiau nuotraukų. Pvz.,
a) Jei važiuojame į Gižycką, Vilko Irštvą ir kokią kryžiuočių pilį, tai visą reportažą dedame į Mozūrų temą, o nuotraukas, pvz., iš Augustavo, pakartojame Suvalkijos temoje.
b) Jei važiuojame į Seinus - Vygrius - Suvalkus - Elkas, tai visą reportažą dedame į Suvalkijos temą, o nuotraukas, pvz., iš Elko, pakartojame Mozūrų temoje.
Esant reikalui moderatoriai pradubliuos pranešimus. Todėl prašymas nedėti į vieną pranešimą daug nuotraukų iš skirtingų vietovių.

Keliuose yra vaivadijų riboženkliai esantys prie buv. sienos. Gyvenamose vietovėse iš kitokių pastatų matosi, kada pravažiuojama buv. Vokietijos siena.

Įdedu abiejų regionų - Mozūrų ir Suvalkijos žemėlapį su regionų riba
(paspaudus- didesnis)

http://www.a-tur.com/informator-mazury-suwalszczyzna/

[evaldinas]

Pavydęti mums reikia tokios architektūros

[TIME]

Mikołajki

Mikolaikos (lenk. Mikołajki, vok. Nikolaiken) – nedidelis miestelis (apie 4000 gyventojų) , Varmijos Mozūrų vaivadijos Šiaurės Rytuose, nuotolęs apie 300 kilometrų nuo Vilniaus. Kažkada sutraukdavo daugybę turistų ir iš Lietuvos, kurie ,visų pirma, norėdavo papramogauti miesto vandens parke, tačiau atsiradus alternatyvai Vilniuje ir Druskininkuose, kurorto populiarumas gerokai smuko.Dabar dauguma turistų yra lenkai bei iš Rusijos Kaliningrado srities.

Miestas išsidėstęs Taltų ir Mikolaikų ežerų krantuose.




Ilga pėsčiųjų alėja palei ežerą su daugybe restoranų, parduotuvių ir vilų, tikrai smagu tas gyvumas.



Laivai, laiveliai





Pakankamai nustebinęs išradimas Lenkijoje - štai tokie vandens dviračiai su motorinias varikliais



Laivų gausa







Pats miestelio centras nedidelis su tipiškais XIX-XX amžių sandūros pastatais





Naujoji miestelio bažnyčia

[TIME]

Reszel

Rešlius (lenk. Reszel; vok. Rößel) – miestelis Varmijoje, kuriame gyvena vos 5 000 gyventojų, tačiau turistų per metus apsilanko kelis kartus daugiau.Miestelis 1241 metais buvo įkurtas senovės prūsų, tačiau vėliau buvo nukariautas kryžiuočių ir miesto teises gavo 1337 metais jau kaip Kryžiuočių Ordino miestas.Miestelis garsėja tuo ,kad čia įvyko paskutinė raštiškai užfiksuota raganų medžioklė - 1811 metais už raganavimą buvo sudeginta Barbara Zdunk.

Miestelio pilis, statyta 1350−1401 metais. Šiuo metu restauruojama.





Įspūdinga miestelio gotikinė katedra.Gaila, kadangi jau buvo pakankamai vėlus Joninių vakaras, į bažnyčios bokštą užlipti jau nebuvo galima







Miestelis tikrai labai jaukus - vientisas senamiestis, restoranėliai, suvenyrų parduotuvėlės, gaila, tačiau dėl laiko stygiaus ir prasto oro senamiestį tik apibėgome











Klasicistinė miestelio rotušė, statyta XIX amžiaus pradžioje



Vos 6 kilometrus nuo miestelio nutolusi viena svarbiausių Lenkijoje bažnyčių Święta Lipka (Šventoji Liepa), kuri,deja, irgi jau nebedirbo ,nors kunigas viduje dar darbavosi.Tačiau ir iš išorės bažnyčia atrodo įspūdingai ,neseniai buvo restauruota

[Romas]

Ačiū už nuotraukas.
Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje esančioms kryžiuočių ir vyskupų pilims turbūt jau reikėtų atskiros temos.

[TIME]

Kwidzyn

Kvidzynas (lenk. Kwidzyn, kaš. Kwidzëno, vok. Marienwerder, lot. Quedin) - nedidelis miestas (apie 40 000 gyventojų) , garsėjantis puikiai išlikusia viduramžių pilimi.1440 metais šiame miestelyje buvo įkurta prieš Kryžiuočių Ordiną nukreipta Prūsų Sąjunga.1945 metais miestelis tapo puikiu sovietų barbarybės pavyzdžiu.Tais metais jį Raudonoji Armija užėmė be kovos ir visiškai tuščią, be gyventojų, tačiau vis tiek sudegino beveik visą centrinę dalį.Miestui pasisekė, kad pilis ir katedra yra šiek tiek nutolę nuo centro, tad per karą praktiškai nenukentėjo ir yra laikomi vienais geriausių gotikos pavyzdžių.

Didžiulis katedros varpinės bokštas



Pati katedra (statyta 1343-1384 metais) bei nepriekaištingai šalia jos sutvarkyta aplinka



Pilis visų pirma yra garsi savo nuotėkų bokštu, su kuriuo ji yra sujungta tiltu, vadinamu danksteriu, kuris yra ilgiausias Europoje







Bendras ansamblio vaizdas



Labai moderniai atrodantis miestelio kino teatras

[TIME]

Goldap

Kelios nuotraukos iš neseniai suremontuoto štai šio Geldapės vandens bokšto, kuriame dabar yra įrengtas nedidelis muziejus, kavinukė ir apžvalgos aikštelė, nuo kurios ir darytos šios nuotraukos.Panašus vandens bokštas, taip pat paverstas apžvalgos tašku yra ir Lėciaus (Gižyčko) mieste.



Pats miestelis (lenk Gołdap, vok. Goldap) yra nutolę nuo sienos su Rusija vos 5 kilometrais, jame gyvena apie 16 000 žmonių, yra apskrities centras. Labai nukentėjo per abu pasaulinius karus, kuomet buvo sugriauta atitinkmai 86 ir 90 procentų pastatų.







Tipiškas vaizdas Lenkijos miesteliui, deja, visai nebūdingas Lietuvos - visi namai atrenovuoti, tvarkingi



Nuosavų namų kvartalas prie vieno iš daugelio Mozūrijos krašto ežerų







Matosi ir Geldapės katedros bokštas



Išsiskiria neatrenovuotas namas, tokių Lenkijoje likę labai nedaug




Miestelio centras



Priemiestis Piękne Łąki



Dar kelios nuotraukos







Aguonos žiedas netoli miesto, Lenkijoje jos turbūt nedraudžiamos, nes labai daug kur auga tiesiog įspūdingi dideli jų laukai

[Remis1]

Seinai-Augustavas-Suvalkai-Stanczyki

Seinai
(...)

Augustavas
(...)

Suvalkai

Pirmą kartą teko pabuvot Stanczykuose žiemą, keista, bet pirmą kart teko už juos susimokėt kaina žmogui 4 zl, buvom keturiese, padaviau 10, nesuprasdamas lenkiškai, supratau, kad užteks už visus

[marcin87]

Labas! Do you have more photos from Mazury region?

[laimutis]

Dėkui už nuotraukas, tikrai gražu tenai, verta važiuoti ir žiemą ir vasarą.

[Tasman]

/\

Piękna Góra/Goldaper Berg (272 m)











http://uzdrowiskogoldap.pl/piekna-go...01300048828125

[laimutis]

Kalva prie Geldapės. Butų įdomu pamatyti dabartinį vaizdą, ar neužaugusi mišku.

ebay.de

[Beniux]

Stradūnai (lenk. Straduny" - senas bažnytkaimis ant Elko upės kranto. Baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1736 - 1738 metais. Sienoje yra įmūryta senesnės medinės bažnyčios elementų iš kryžiuočių riterių laikų (vandens lygio matavimo taškas, šarvų detalės ir įvairūs simboliai).

[Beniux]

Elkas. Šv. Jėzaus širdies bažnyčia. Pastatyta 1847 - 1850 metais kaip evangelikų maldos namai; po APK perėmė katalikai.









Paežerė