PL. Varmija ir Mozūrija / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen

[ACC]

Labai idomios nuotraukos ir paaiskinimai. Man tie krastai visada buvo 'balta deme'.

[Romas]

Trijų sienų sankirta (Trójstyk granic)

651 keliui kertant Varmijos-Mozūrijos ir Palenkės vaivadijų ribą, vos už 100 metrų yra trijų valstybių (LT, PL, RU) susikirtimas, lenkiškuose žemėlapiuose žymimas "Trójstyk granic".

Jis atsirado tik 1919 m. Iki tol šis taškas buvo vienas iš Rusijos - Vokietijos sienos (ėjusios iš šiaurės į pietus) stulpelių
1919 m., išvedus Fošo liniją, Rusijai priklausiusi Suvalkija realiai skilo į lietuvišką ir lenkišką dalis.
1920-1939 m. šis punktas buvo trijų šalių - LT, PL, DE susikirtimo taškas
1939 m. vokiečiai okupavo Lenkiją, o 1940 m. sovietai - Lietuvą. 1941 m. vokiečiai okupavo Lietuvą, 1944 m. - rusai "išvadavo" dalį Lietuvos ir Lenkijos.
1945 m. Lenkijai ir Sovietijai (Rusijai) atiteko po pusę Rytprūsių. Atskaitos taškas išvedant beveik tiesią PL/ RU sienos liniją buvo būtent šis punktas.
1945-1991 m. tai buvo paprastas SU / PL sienos (ėjusios jau iš vakarų į rytus) taškas
1990 m. Lietuva paskelbė, o 1991 m. realiai atgavo nepriklausomybę. Šis taškas vėl tapo trijų valstybių susikirtimo tašku.





Matosi tik rusiški ir lenkiški stulpeliai. Lietuviškas iki šiol čia neatsirado.
Dešinėje - Lenkija, tiesiai Lietuva


Lietuvos - Lenkijos siena iš arčiau. Jau matyti ir mūsų stulpeliai


Paliekame buvusius Rytprūsius, dabartinę Mozūriją.
Grįžtame į Suvalkiją

[Romas]

Link viadukų

Geležinkelio viadukai prie Kiepojcie (Eschergallen,Äschenbruch,Kepeitschen,Eszergallen, Eschenbruch,Aschenbruch,Eschergallen ) matomi nuo kelio, bet prie jų privažiuoti nepavyko

Nelabai įspūdingas geležinkelio viadukas prie Linowo (Linnawen,Linnau)




Norintiems pamatyti garsiuosius Stańczyki (Staatshausen) viadukus, reikia sukti į pietus Błąkały, (Blindgallen, Schneegrund) vietovėje


Peizažas kaip Karpatuose


Tolumoje matomi Stańczyki (Staatshausen) viadukai


Tie viadukai turi atskirą temą PL. Stańczyki viadukai.
Pora nuotraukų susidomėjimui sužadinti

[Romas]

651. Tarp Geldapės ir Dubininkų

Kelias eina palei pat Lenkijos - Rusijos sieną.
Vietovardžiai lietuviški - Jurkiszki, Galwecie, Pluszkiejmy, Budwiecie. Gerai, kad lenkai tų pavadinimų nepakeitė, kaip kaimynai anapus sienos.

Keli dvarai prie pat kelio






Dubininkai / Dubeninki / Dubeningken - valsčiaus centras

[Romas]

Geldapė / Gołdap / Goldap

Geldapė yra prie pat Kaliningrado sienos. Lenkijos šalčio polius. Apylinkėse yra daug slidinėjimo trasų (net L.Rytas neseniai apie tai rašė).
Per karą mieste sugriauta 90% pastatų, todėl nelabai yra į ką žiūrėti. Dabar mieste gyvena 13.800 žmonių.



Centrinė aikštė




1970 m. pastatytas paminklas sovietų kareiviams. Stovi iki šiol. Jei lenkai bijo judinti tokius paminklus, tai reikia žavėtis estų drąsa. Nufotografavau paminklą iš visų pusių. Gal kitą kartą jo čia nebus. Nors buv. Rytprūsiuose lenkai taip vienareikšmiškai negalėtų vadinti rusų okupantais...

Dabar apie paminklą esančia erdve intensyviausiai naudojasi dviratininkai ir riedutininkai






Bažnyčia



Vandentiekio bokštas miesto pakraštyje

[Eimantas]

Įdomus kraštas, lauksim kitų nuotraukų

[Romas]

Lenkijos šalčio polius

Link Geldapės (Gołdap) kelias kyla aukštyn. Šis kraštas vadinasi Kuprotąja Mozūrija (Garbate Mazury). Čia ilgiausiai laikosi sniegas, kalvose įrengtos slidinėjimo trasos. Nors čia viskas labiau sužaliavę nei mūsų Lietuvoje


.


Kowale Oleckie / Kowahlen, Reimannswalde (1938-1945)


Čia nutarėme mesti kelią (65 trasą) dėl takelio ir važiuoti vaizdingomis vietomis pro Szeszki (Šeškų?) ir Tatarskie kalnus tiesiai link slidinėjimo trasų.


Kelias blogėja. Šeškuose (Szeszki / Seesken) jautiesi kaip XIX amžiuje




Nuklydom į kažkokią fermą


.

Turistinis žemėlapis kiek melavo. Pažymėtas vaizdingas kelias buvo tik dviračų trasa. Teko apsukus ratą grįžti į 65-ąjį kelią.

[Romas]

Olecko / Margrabowa, Oletzko, Treuburg

Dabar Olecko mieste gyvena apie 16.700 gyventojų
Per Olecko galima paįvairinti kelią nuo Lietuvos sienos per Suvalkus (653 ir 65 keliais) į Elką ir toliau į Olštyno - Gdansko pusę. Kelis kartus teko pravažiuoti pro šį prie ežerų įsikūrusį miestą. Užsukau į centrą pirmą kartą.

Kadangi miestas turi net tris vokiškus pavadinimus, kiek pasidomėjau jo istorija.
Miestas įsikūręs buv. jotvingių ir vėliau mozūrų žemėse. 1560 įkurtas miestas Mergrabowa, 1578 m. administracinis vienetas pavadintas Oletzko.
1879-1884 m. Margrabowos miesto stotis vadinosi Oletzko, dėl to buvo nemažai painiavos, vėliau ir stočiai suteiktas miesto pavadinimas.
I pasaulinio karo metais (1914.IX-X ir 1914.XI-1915.II) buvo okupuotas carinės Rusijos.

Vykdant Versalio taikos sutarties nutarimus pietinėje Rytprūsių dalyje įvyko plebiscitas. 1920.08.11 d., kai Tuchačevskio kariuomenė stūmė lenkus iš Vilniaus, įvyko šis plebiscitas, labai nepasisekęs lenkams. Visuose Rytprūsiuose tik du kaimai (Napromki ir Groszki) atiteko Lenkijai. Ypač didelis buvo vokiečių laimėjimas Margrabowoje. Net 28 625 balsuotojai norėjo pasilikti Vokietijoje, ir tik 2 - būti Lenkijoje.
Perdaug piktdžiūgauti dėl lenkų nesekmės nereikėtų. Panašūs balsavimo dėl priklausymo Lietuvai rezultatai būtų Tilžėje ar Klaipėdoje, pvz., 1919 m. kovą, kai bolševikai buvo užėmę Šiaulius, Mažeikius ir puolė Kėdainius ir Jiezną.

Tai plebiscito pergalei atminti 1928 m. miestas pervardintas į Treuburg (treu - ištikimas, atsidavęs).

1944.X miestas evakuotas, o 1945 m. jį užėmė sovietai. Per karą sugriauta 60% miesto.
Kurį laiką miestas ir lenkiškai vadinosi Margrabowa, o vėliau pavadintas lenkiškiau skambančiu Olecko.

Skaitantys lenkiškai gali daugiau sužinoti apie istoriją iki 1945 m.:
Ryszard Demby. "OLECKO Czasy, ludzie, zdarzenia" http://www.um.olecko.pl/czasy/spis.htm

Pasidairykime po centrinę aikštę.
To akmens plebiscitui atminti matyti neteko. Buvo kitas, su lenkiška simbolika.


Nauja bažnyčia


Centrinė aikštė




Picerija tuščia, o šalia esantis lenkišką virtuvę propaguojantis baras "Koala" buvo pilnas žmonių. Ten labai skaniai pavalgėm. Buvo proga prisiminti, kad "krokiety" lenkiškai reiškia kažką panašaus į žemaičių blynus, o "barszcz" - burokėlių sultinį.

[Eimantas]

Labai smagus turas po ex-baltų žemes. Nors ir gaila, kad Lietuva prarado Seinų kraštą, bet tikriausiai patiems miesteliams tai išėjo į naudą - nes dabar būtų nutriušęs merdintis Lietuvos pakraštys. Apskritai Lenkijos maži miesteliai, kurių šioje šalyje yra neįtikėtinai daug, yra gyvi ir jaukūs, visiškas kontrastas merdintiems apgriuvusiais pastatais Lietuvos "ghost-town'ams", kuriuose vienintelis atnaujintas pastatas - Maximos parduotuvė

Dabar tai Lenkijos pakraštys ir turbūt ne iš labiausiai klestinčių. Taip pat buvo ir kitose okupuotose žemėse (Vilniaus krašte).

[Romas]

65. Ełk - Olecko

65-asis kelias - dalis alternatyvaus tranzito kelio iš Kaliningrado srities (Gumbinės) į Baltarusiją (Gardiną ir Vokovyską).

Sprendžiant iš mašinų rusiškais numeriais skaičiaus (artimo nuliui iki pat Geldapės) visas tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado tebevyksta per Lietuvą.

Tačiau kelias tiesus ir gana platus.
Pasimėgaukime pakelės vaizdais panašiais į Klaipėdos krašto vaizdus.


Ten jau viskas sužaliavę






Atvažiavom į Olecko (vok. Treuburg)

[Romas]

Elkas / Ełk / Lyck

Elkas - gana stambus miestas; jame gyventa apie 56.000 gyventojų.

Kelis kartus teko pravažiuoti kažkokiais pusiau aplinkkeliais, bet centre neteko buvoti.
Centras savo pastatų dydžiais labai primena Klaipėdą.






Buvom nuvažiavę į salą pasidairyti po ordino pilies griuvėsius, bet teradome tik kažkokius aptvertus griuvėsius su siūlymu pirkti. Gal kitą kartą...

Vaizdas iš salos




Saloje




Katedra


Naujieji rajonai


Vokiškas vandentiekio bokštas miesto pakraštyje.


Viena aišku - kai bus daugiau laiko, reikės pasidairyti po Elko centrą

[Eimantas]

Tada reikia prikelti ant postamento stovintį nors vieną, arba nusipirkti iš Rusijos ar Ukrainos, kol dar jie "nesuvartojo". Pas kaimynus vyksta retro turai. galėtų ir mūsuose.

[Romas]

Įdomu ar Lietuvoje liko važiuojančių siaurojo geležinkelio garvežių? Plačiojo, atrodo, nėra

Net stovinčius siauruko garvežiukus galima išvardinti - jie stovi Šiaulių ir Panevėžio stotyse.

Plačiojo geležinkelio garvežiai nustojo važinėti Lietuvoje apie 197X metus. Iki kokių 198X metų į Vilnių dar atvažiuodavo baltarusių traukinys iš Vitebsko, traukiamas garvežio.
Daug garvežių stovėjo rezerve ("karo atvejui") stovėjo Radviliškyje ir Švenčionėliuose, bet apie 1995 m., kilus metalo karštligei, patyliukais buvo "suvartoti"

[Romas]

Elko siaurasis geležinkelis. Muziejus

Muziejus buvo užrakintas. Ant durų parašyta, kad reikia pasikviesti tarnautoją iš kontoros. Tas tarnautojas buvo labai malonus. Net neėmė pinigų už bilietą (didelė biurokratija) - sako, parodysiu ir taip, jei domitės. Tuo labiau, kad mes atvažiavom iš Vilniaus. Beje, jo tėvai kilę iš Vilniaus krašto.

Jis aprodė muziejų, depą ir garvežio vidų. Vaikams turėjo patikti.







Tas siaurukas reguliariai veikė iki 2000 ar 2002 metų. Yra dvi linijos iki buvusios Prūsijos / Lenkijos sienos - 34 ir 17 km .

[Romas]

Prie depo stovi garvežys, kuris, pasirodo, iki šiol veikia ir vežioja turistus.


Tas garvežiukas labai priminė garvežiuką Tomą iš angliško filmuko. Taip mes jį ir vadinome.




Tarnautojas įleido ir į garvežiuko vidų

[Eimantas]

Įdomu ar Lietuvoje liko važiuojančių siaurojo geležinkelio garvežių? Plačiojo, atrodo, nėra

[Romas]

Stoties gale stovi pora tikrų garvežių.
Beje, stoties tarnautojas papasakojo, kad garvežiai Lenkijoje važinėjo iki kokių 1993 metų




Dar vienas garvežys

[Romas]

Elko siaurasis geležinkelis

Bendras stoties (1913 m.) vaizdas


Garvežiukas.
Lenkiškai tos "gegutės" vadinasi labai juokingai - "ciuchcia"


Dar vienas garvežiukas

[Romas]

Depas

[Romas]

Elko siaurasis geležinkelis

Bandau versti puslapį, todėl dėsiu tik po porą nuotraukų

Riedmenys