PL. Suvalkija / Suwalszczyzna

[Romas]

Savaitę važinėjom dviračiais po PL Lietuvos pasienyje.
Buvom Suvalkų ir Romintės girios regioniniuose parkuose ir Vygrių nacionaliniame parke. Užsukom ir į didesnes gyvenvietes.

Žemėlapis iš www.virtual.lv/maps (deja, nuoroda nebeveikia)

Privalumai:
1. Lenkijoje beveik visi kaimo keliukai asfaltuoti
2. Arti. Traukiniu - 4 valandos nuo Vilniaus.
3. Pigu, pvz., alus kabokuose po 2,50 - 4,00 PLN. (1 PLN = 0,85 LTL).
4. Lengva rasti nakvynę. Paežerės neužtvertos tvoromis ir užrašais "privati valda". Blogiausiu atveju ūkininkui susimokėsi po 5 PLN už palapinės pastatymą.

Beveik visas įdomesnes vietas galima su mašina aplėkti per dieną ar savaitgalį; tuo labiau, kad nebeliko eilių pasienyje ir nebereikia pirkti "žalios kortos" (draudimas įbruks savanoriškai priverstine tvarka).
Kai Suvalkijoje lankysis daugiau lietuvių, gal tada ir ten pasirodys užrašai lietuvių kalba, kaip kokiose Mikolajkose...

[Romas]

Išlipom pirmoje PL stotyje - Trakiškėse.

Iki Punsko - 3 km

Lietuviai kompaktiškai gyvena pasienio kampe į šiaurės rytus nuo Seinos (Marycha) upės ir 651 (buv. 659) kelio ir į šiaurę nuo Seinų.

Prie Punsko pakeliui Juozo Vainos skansenas (tiksliau, etnografinė sodyba). Pilnu garsu groja Marijampolės radijas. Mergaitė parduoda bilietus už 2 PLN. Paremiam tautiečius.


Tokios geldos neteko niekur matyti



Paklausiam kelio. Labai gražia dzūkų tarme mums parodo: "Važuokic lygiai, po to į dešinę"
Punske aplankėm kapines. Daugumas užrašų - lietuviški. Paminklai puošnesni nei Lietuvoje. Netrukdėm žmonėms, nefotografavom.

Sodybos labai gražios, didelės. Čia Stalino saulė švietė kiek blankiau nei Lietuvoje - kolūkiai buvo tik iki 1956 m.
Miestelyje - lietuviški ir lenkiški užrašai "Restauraja Sodas", "Słodycze Algisa" (Algio saldumynai) ir pan.

Punsko aikštė




Bažnyčia (1881)

Viduje - remontas, nuotraukų nėra.

Visi gyventojai kalba tik dzūkiškai (labai minkštai tariama "l" ir kietai "r", "š", "ž"). Ta tarmė gyvens dar bent 80 metų...

[ArTuRAs]

Parašė Romas

2,50 - 4,00 PLN. (1 PLN = 0,85 LTL).

Nieko nemaisai?

[Romas]

Parašė ArTuRAs

Nieko nemaisai?

Tikrai tokios kainos (3,50-4,00 PLN - tik Suvalkuose).
Iš lenkiškų alaus rūšių labiausia patiko "Lech" ir "Żubr". "Tyskie" - silpnas, "Żywiec" neragavau, nes mačiau pardavinėjant Vilniuje, o Lomžos ir Balstoges "Dojlidy" kažkaip nepaliko įspūdžio...
Beje, ten moterys alų geria su sirupu (plius 0,20-0,40 PLN). Geriausias, sako, imbierinis sirupas. Paragavau kažkokio kitokio. Moterims turėtų patikti. Panašus į kažkada pas mus matytą belgišką alų. Parsivežiau lauktuvių kavos skonio alaus "karmi". Visai nieko.


Beje, grįžtant Šeštokuose užsukau į parduotuvę. Alus buvo tik bambaliuose, o asortimente buvo tik nematytos markės - Žaibas, Kobra, ir visokie lokiai.
Švyturio ar Utenos ten geriau neieškoti. Bare tas "alus" kainavo tiek mažai, kad net neatsimenu...

[Romas]

Reta ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje "X" (tiksliau, "K") raidės formos pagrindinė aikštė


Kelias į Suvalkus ir Punską


Vyskupo A.Baranausko paminklas stovi kaip našlaitis...


Paminklas 1919 08 POW sukilėliams, išvijusiems lietuvius (turbūt tie sukilėliai buvo neblogiau pasiruošę, kaip mūsų Klaipėdos sukilėliai 1923 m.). Po to II Fošo demarkacinė linija (ėjusi Seinos upe) nustumta iki dabartinės ribos.


Toliau matyti sinagoga






Bazilika

[Romas]

Smalėnai (Smolany)
(c) Rimgaudas L.


Smalėnų parapija yra lenkiška - prieš 100 m. (1904) ši ir Beceilių parapijos atsiskyrė nuo Punsko parapijos, o Punsko parapija išliko lietuviškiausia. Beje, Smalėnų bažnyčioje buvo matyti jubiliejiniai užrašai ir lietuviškai.









Kelias į Punską pro Ožkinius - labai kalvotas


Vėl Punskas


Susitikimo vieta labai aiški -

Meniu kol kas tik lenkiškai, bet padavėjos Onutė ir Julytė mums viską labai maloniai paaiškino. Kainos - vilnietiškos. Restauracja "Sodas" - turtingesniems turistams iš didmiesčių. Yra dar pora užeigų, bus proga kitą kartą aplankyti...

Prieš porą metų ten valgiau labai skanius karbonadus.
Pabandėm ir kitų valgių - barščiai su kibinais ar čeburekais. Barščiai Lenkijoj kaip sultinys, bet čia labai skanus; kibinai - koldūno dydžio, o čeburekas - kibino dydžio.

Pabandėm ir cepelinų
(c) Rimgaudas L.


Kitos nuotraukos - vėliau. Laukiu komentarų

[Edmas]

Geros nuotraukos

Kažkada teko būti Seinuose.
Atsimenu, valgėme „pica litewska“. Lėkštėje ji buvo giliai nuskandinta aštriame kečiupe, apiberta pipirais . Skonio kaip „Mafia“ Čili picerijoje.

Šiaip šitos vietos gal ir ne tokios populiarios, bet nuvažiuoti tikrai verta. Smagu žiūrėti.

[Mantas]

Dabar kaip tik pradėjau mokytis lenkiškai - reikia ruoštis būsimai kelionei į tą šalį (kas dar nežinia kada bus ).

Vėlgi, dėkui už nepakartojamas nuotraukas. Vargu ar kas iš mūsų tiek keliauja po nepopuliarias vietas

[Romas]

Vienas draugas turėjo prisijungti vėliau. Apsukom ratą po lietuvių gyvenamą kraštą.

Senuoju caro tiestu plentu sukame link LT sienos. Visur asfaltas, tik prie pat sienos - žvyrkelis. Visur pažymėti dviračių takai.

Galadusio ežeras (tas ilgas, kuriuo eina siena). Už ežero - Lietuva. Kažkada teko būti anoje pusėje.
Čia lietuviškai susikalbėti sunkiau - paežerėse sodybas įsigijo didmiesčių gyventojai (tas pats kaip ir pas mus)


Paklausėm pas vietinius, ar galima apsistoti poilsiavietėje. Sakė, kad priklauso Žukauckui iš Seinų.
Nesulaukėm Žukaucko...

Pasistengus galima įžiūrėti pasienio plūdūrą. Gali, jei nori bandyti plaukti ir per sieną...


Ryte kylam į kalną. Už ežero - Lazdijų rajonas.


Seinų lietuvių kultūros centras
Čia įsikūręs LT konsulatas, muziejus (aprodė iš Vilniaus dirbantis darbuotojas), kavinė; galima susirasti nakvynę.


Iki 1919 Seinai priklausė Lietuvai, buvo vyskupijos ir kultūros centras. Atėjus lenkams, kultūra koncentravosi Punske.
Dabar veikia lietuviška mokykla, lietuvių kultūra atsigauna.

[Mantas]

Visai smagiai jūs ten pavažinėjot Kraštovaizdis taip pat nuostabus

[Edgaex]

Aciu uz visa foto-zygi, Romai tikrai smagu buvo paskaitineti ir nuotraukas apziurineti. aciu

[Romas]

Užmiršau pasakyti, kad lenkų kelionių žinynuose Vyžainys ir Romintės giria apibūdinami kaip vietovės, kuriose "bardzo zimna pogoda".
Žvengėm +30°C karštyje skaitydami apie Lenkijos "šalčio polių".
Jei rimtai, jiems ta iš esmės lietuviška gamta - didelė egzotika; pvz., kiek piečiau jau nebeauga eglės, o vietoj mišrių miškų jau pradeda vyrauti lapuočiai.

[Edmas]

Ypač smagu žiūrėti į "trójstyk granic" ir tiltus.

[Romas]

Apžiūrėję viadukus grįžtame į Suvaliją
Jezioro Boczne (Šoninis ežeras), anksčiau buvęs pasienyje tarp Lenkijos ir Prūsijos.
Vanduo žalias, kaip Vilniaus Žaliuosiuose ežeruose.


Przerośl (Pšeroslis)



Prie šio miestelio esantis ežeras vadinasi "Kościelne" (Bažnyčios). Taigi nakvojome prie švento ežero

Jau ir Suvalkų regioninis parkas, išsidėstęs nedideliame plote tarp Ančios ežero, Smalininkų, Jelenievo ir Šiurpylių.
Iš čia išteka Juodoji Ančia ir Šešupė

Juodosios Ančios (Czarna Hańcza) slėnis


Turtulis (Turtul)
Yra 3 km takas iki Juodosios Ančios ištakų iš Ančios ežero


Šiame slėnyje - Šešupės ištakos

[Romas]

Regioniniame parke yra Vodzilkos (Wodziłki) senas starovierų (sentikių) kaimas. Anksčiau gyveno, net 800 žmonių, dabar liko tik kelios šeimos. Rusiškai suusikalbėti kol kas įmanoma. Galima užsisakyti rusišką "bankią" (pirtį) už 5 zlotus.




Šešupės slėnis.
Tolumoje matyti Ciso kalnas (góra Cisowa)


Važiuojame link link Ančios ežero (jezioro Hańcza) - giliausio Lenkijoje - 108 m.
Žemėlapyje pažymėtas mėlynas dviračių takas palei pakrantę iš asfaltuoto kelio tampa bruku, po to vieškeliu, po to miško keliuku. Kai jau matyti kitas ežero galas, prasidėjo kokie 3 km nenumatyto "ixtrymo"


Nusimaudžius giliausio ežero seklumoje - pakalnėmis į Smalininkus (Smolniki).
Gaila, žvyrkeliais negalim įsibėgėti.
Bažnyčia statyta apie 1970 m.


Iš Smalininkų vienas iš geriausių vaizdų į Ciso kalną


Vienas kalniukas net mokamas. Kažkaip pataupėm.
Už 100 m - nemokamas vaizdas

[Romas]

Ciso kalnas (góra Cisowa) yra tik 256 m (atrodo, kad net Ančios ežero lygis beveik tokiame pačiame aukštyje), bet jis išsiskiria visoje apylinkėje.
Kartais jis vadinamas Suvalkų Fudzijama


Turint laiko verta palankyti šį kalną. Gaunasi kokių 8 km lankstas asfaltuotais keliais
Jį rasti labai lengva. Važiuojant nuo Kalvarijos Cipliškėje (Szypliski) pasukti - į 651 kelią iki Rutka Tartak, o po to pasukti į Suvalkus.
Gulbiniškių (Gulbieniszki) kaime prie pat plento yra parkingas.

Beje, ant šio kalno visu pajėgumu veikia Lietuvos mobilusis ryšys. Prisikalbėjom iki soties.





Kairėje, už miškų - Ančios ežeras

[Romas]

Važiuojame toliau. Paskutinis žvilgsnis į Ciso kalną.


Už kokių 4 km - Pilies kalnas (góra Zamkowa).
Kalnas iš visų pusių apsuptas ežerų, kažkuo primena Ladakalnį Ignalinos ežeryne.
Didžiausias ežeras - Szurpyl. Informacinėje lentoje aprašyta, kad senovėje buvo jotvingių centras ir stovėjo "straszny zamek". Taigi, ežeras ir kaimas vadinasi "šiurpi pilis"

Šiurpilio ežeras. Nors per dieną maudydavomė bent trijuose ežeruose, bet šio ežero vanduo buvo pats geriausias.




Kalno viršūnė, deja, labai apaugusi.

[Linas]

Labai šaunios nuotraukos ir aprašymai. Ačiū, Romai. Tas kraštas tikrai įdomus vien dėl to, kad ilgą laiką buvo atskirtas nuo mūsų. O tai iš esmės ta pati Lietuva. Žiūrint nuotraukas ir skaitant aprašymus, priš akis iškyla Daumanto knygoje "Partizanai" aprašytas partizanų prasiveržimas per sieną į Vakarus. Tos pačios vietos, tik kitas laikmetis.

[Romas]

Dabar 100 km sienos su PL - tai bambagyslė jungianti Baltijos šalis su ES. Tai labai gerai matėsi, kai užverti galvą - tuo koridoriumi skrenda begalės lektuvų.

[Lietuvis]

Dėkui, Romai, už tokią gausybę puikių nuotraukų. Visas peržiūrėjau, tikrai labai patiko.