BY. Baltarusijos katalikų bažnyčios / Кatalickija kaścioły ŭ Biełarusi

[Romas]

Žemėlapis su pažymėtomis vietovėmis, kurios fotografuotos katalikų bažnyčios
Jos visos turėtų patekti į 50 km pasienio zoną

Žemėlapis iš: http://www.svali.ru/show_picture.php...pe=1&id=6&cd=1

[Romas]

Barūnai / Baruny









Šoninė nava


Vitražai, kuriuos nesenai padarė vienas Vilniaus meistras
.

[Romas]

Barūnai / Baruny

Barūnų bažnyčios vidus

Pagrindinė nava











Sakykla






Kunigas




Šventas Barūnų paveikslas


Vilniaus barokas

[Romas]

Užrašas ant Barūnų bažnyčios sienos - kultūros vertybė




Bazilionų vienuolynas turbūt jau seniai remontuojamas

[Romas]

Barūnai / Baruny

Vertikalios Barūnų bažnyčios išorės nuotraukos

[Romas]

Barūnai / Baruny

Foto 2010.05

Barūnų šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčia

[Romas]

Barūnai / Baruny

Barūnai, Ašmenos r., Gardino sr.
Miestelio pavadinimai kitomis kalbomis:
- gudiškai: Baruny/ Баруны
- lenkiškai: Boruny
- rusiškai: Baruny / Бoруны
Bažnytkaimis yra 20 km nuo Ašmenos, pusiaukelėje tarp Krėvos ir Ašmenos.
Jis irgi pateks į tą 50 km zoną, jei kada nors bus leistas supaprastintas pasienio judėjimas.



Barūnų šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčia - viena iš XVIII a Vilniaus baroko mokyklos bažnyčių.
Pastatyta 1747-1756 (arch. Aleksander Osikiewicz), perstatyta 1778-1793.
Ji priklausė unitams, veikė bazilionų vienuolynas.
Po unitų tikėjimo uždraudimo 1839 m., bažnyčia paversta cerkve, netrukus (1841 m.) atkelti pravoslavų vienuoliai.
1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Po II pasaulinio karo veikė - čia atsikėlė kunigas iš kaimyninės parapijos (jei neklystu - Bogdanovo), kur sudegė bažnyčia. Nepaisant komunistų valdžios pastangų uždaryti bažnyčią čia ji veikė visą sovietmetį.
Pamaldos vyksta lenkų kalba, čia dabar dirba kunigas iš Lenkijos. Jis domisi istorija ir parašė knygą apie šią vietą. Deja, tos knygos ir kunigo pavardės internete rasti nepavyko.


Nuorodos:
http://catholic.by/2/belarus/diocese...is/100666.html
http://globus.tut.by/boruny/index.htm#kostel

[Romas]

Krėva / Kreva

Krėva, Smurgainių raj., Gardino sritis
Miestelio pavadinimai kitomis kalbomis:
- gudiškai: Kreva / Крэва
- lenkiškai: Krewo
- rusiškai: Krevo / Крево
Miestelis yra 50 km nuo Lietuvos sienos, 2-3 km nuo plento M7 / E28 Vilnius - Minskas

Foto 2010.05

Krėva - viena iš pirmųjų septynių katalikiškų parapijų po Lietuvos krikšto 1387 metais.

Katalikiški ir stačiatikių kryžiai Krėvos pilies fone. Šis miestelis yra katalikų ir stačiatikių religijų paribyje; čia yra ir bažnyčia, ir cerkvė




Krėvos Viešpaties atsimainymo bažnyčia


Iš akmenų sudėliotas užrašas: Kaścioł peramianiennia Panna / Viešpaties atsimainymo bažnyčia


Šiek tiek iš Krėvos katalikų bažnyčios istorijos.

Medinė katalikų bažnyčia buvo pastatyta tarpukaryje.
Po karo nugriauti bokštai ir įrengta ligoninė. Apie 2003 metus pastatyta nauja bažnyčia.
Senosios bažnyčios / ligoninės pastatas (dažytas žaliai) išlikęs šalia

http://globus.tut.by/krevo/newkostel_gallery.htm

Senosios bažnyčios / pastatas dabar nugriautas











Nuorodos:
http://catholic.by/2/belarus/diocese...is/100819.html (čia nurodyta, kad bažnyčia atstatyta 1995 m.)
http://globus.tut.by/krevo/index.htm#newkostel (čia nurodyta, kad bažnyčia atstatyta 2003 m.)

[Romas]

Alšėnai (Galšia), Ašmenos r., Gardino sr.
Miestelio pavadinimai kitomis kalbomis:
- gudiškai: Halšany / Гальшаны
- lenkiškai: Holszany
- rusiškai: Gol'šany / Гoльшаны
Miestelis yra 20 km nuo Ašmenos (Ašmiany / Aшмяны ). Įdomu, kad iki Lietuvos sienos Norviliškėse yra tik 15 km - arčiau nei iki rajono centro.
Kai (jei bus atidarytos sienos, šis miestelis pateks į 50 km laisvesnio lankymo zoną.


Nepriklausomai nuo gyventojų tikybos ten prie gyvenviečių ribos statomi pravoslaviški kryžiai.
Katalikiškuose kraštuose jie statomi šalia senų katalikiškų kryžių. Iš pradžių tai galima laikyti tolerancijos pasireiškimu, bet kartais tai atrodo kaip pradinė pravoslavinimo forma.



Alšėnų šv. Jono Krikštytojo (pranciškonų) bažnyčia
Foto 2010.05


Barokinė bažnyčia statyta 1618 m., rekonstruota apie 1770 m.



Nuorodos:
http://catholic.by/2/belarus/diocese...is/100669.html
http://globus.tut.by/golshany/index.htm#kostel

[Romas]

Nuotrauka temos pradžiai
Gardino (gud. Hrodna, Harodnia) katedra

[Romas]

Statistika iš oficialaus Katalikų bažnyčios tinklapio

Baltarusijos katalikų bažnyčia 2009.03.01

Baltarusijoje yra 619 parapijų, kurios įeina į keturias vyskupijas.
1991 m. įkurta Minsko - Mogiliovo, Gardino ir Pinsko vyskupijos, 1999 m. - Vitebsko vyskupija. Palyginimui - pravoslavų yra 978 parapijos 8 vyskupijose.

Minsko - Mogiliovo arkivyskupijai vadovauja arkivyskupas metropolitas Tadevuš Kondrusievič/ Тадэвуш Кандрусевіч (nuo 2007), Pinsko - kardinolas Kazimierz Świątek / Казімір Свёнтэк (nuo 1991), Gardino - vyskupas Aliaksandr Kaškievič / Аляксандр Кашкевіч (nuo 1991), Vitebsko - Uladzislaŭ Blin / Уладзіслаў Блін (nuo 1999).
1999 m. įkurta Baltarusijos vyskupų konferencija, jos pirmininku iki 2006 m. buvo kardinolas Kazimierz Świątek, dabar - Aliaksandr Kaškievič
Baltarusijoje veikia 9 Romos katalikų misijos ir 9 vienuolių bendruomenės

Romos katalikų bažnyčios bendruomenės turi 451 bažnyčią, dar 35 statomos. 2008 m. pastatytos 2 bažnyčios. Baltarusijos katalikų bažnyčiose dirba 407 dvasininkai, iš kurių 168 - užsienio šalių piliečiai (161 iš Lenkijos).

Iš viso Lenkijoje yra 1.402.605 katalikų tikėjimo žmonės:
Minsko - Mogiliovo arkivyskupijoje - 610.490
Gardino vyskupijoje - 591.000
Vitebsko Vyskupijoje - 151.000
Pinsko vyskupijoje - 50.115

http://catholic.by/2/belarus/dioceses.html

Baltarusijos vyskupijų žemėlapis.
Katalikų yra visoje Baltarusijos teritorijoje.
Dėl orientacijos žalia spalva pažymėta 1920.07.12 (Maskvos) Lietuvos - Sovietijos siena - ten vyravo katalikai (išskyrus teritoriją tarp Ščiučino ir Gardino)
Violetine spalva pažymėta 1921.03.18 Rygos linija tarp Lenkijos ir Sovietijos. Į rytus nuo šios linijos katalikų neturėjo išlikti.

http://catholic.by/2/belarus/dioceses.html

Minsko - Mogiliovo arkivyskupija (Minska - Mahiloŭskaja archidyjacezija)
http://catholic.by/2/belarus/diocese...k-mohilev.html



Gardino vyskupija (Hrodzenskaja dyjacezija)
http://catholic.by/2/belarus/dioceses/grodnensis.html


Vitebsko vyskupija (Viciebskaja dyjacezija)
http://catholic.by/2/belarus/dioceses/vitebsk.html


Pinsko vyskupija (Pinskaja dyjacezija)
http://catholic.by/2/belarus/dioceses/pinsk.html


Žemėlapiai yra interaktyvūs - iš pradžių surandami dekanatai, o paskui - kiekviena bažnyčia.

[Romas]

BY. Baltarusijos katalikų bažnyčios / Кatalickija kaścioły ŭ Biełarusi

Kuriama tema Baltarusijos katalikų bažnyčioms.

Baltarusijos vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje vyrauja katalikai, o rytinėje - stačiatikiai (pravoslavai, ortodoksai). Iki 1839 m. dauguma gyventojų buvo unitai (graikų katalikai), bet 1839 Polocko vyskupui Semaškai atsivertus į pravoslavų tikėjimą, jie prievarta buvo atversti į pravoslavų tikėjimą.

Iki 1774 m. visa Baltarusijos teritorija į ėjo į Vilniaus Arkivyskupiją. 1775 rytinė dalis po I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Mogiliovo (Mogiliavo) vyskupijai. Nuo 1849 iki 1926 m. Vilniaus vyskupijai priklausė Vilniaus ir Gardino gubernijos, Mogiliovo arkivyskupijai - Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko gubernijos
Po I pasaulinio karo Vilniaus arkivyskupijai (1 iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų) priklausė rytinės Lenkijos vaivadijos - Vilniaus, Naugarduko, Balstogės, Polesės (šaltinis - Z.Misius, R.Šinkūnas "Lietuvos katalikų bažnyčios). Formaliai teisiškai ši padėtis išliko net iki 1991 m.

Katalikai atsirado 1387 krikštijantis pagonims. Dauguma jų buvo dabartinių lietuvių proteviai. Pirmosios 7 bažnyčios buvo įkurtos Vilkmergėje, Lydoje, Maišiagaloje, Nemenčinėje, Krėvoje, Obolcuose ir Ainoje (hainoje). (Šaltinis - Vikipedija). Pastarosios trys yra dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.

LDK ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) buvo bendra istorija.
Dalis stačiatikių perėjo į katalikų tikėjimą. 1596 m. buvo pasirašyta Bresto unija - stačiatikai išsaugojo savo liturgiją, bet tapo pavaldūs Romos popiežiui. Dalis pravoslavų išliko prie seno tikėjimo. Tai buvo įtampos židinys ir pretekstas 200 metų Rusijai kištis į ATR vidaus reikalus, kol valstybė žlugo..

Caro laikais Baltarusijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo vykdomas katalikų ir ypač unitų persekiojimas. po 1831 ir 1863 m. sukilimų buvo uždaromi vienuolynai, tremiami kunigai, bažnyčios verčiamos cerkvėmis, neleidžiama statyti naujų bažnyčių. Kaip ir Lietuvoje, po 1905 m. revoliucijos buvo religijos laisvė ir pastatyta daug bažnyčių (ypač neogotikinių)

Viena iš teorijų buvo, kad beveik visi Baltarusijos katalikai yra lietuvių kilmės. Tuos argumentus yra aprašęs Petras Klimas 1917 m. knygoje "Lietuva, jos gyventojai ir sienos". Religiniai (ne kalbiniai) argumentai buvo išvedant 1920.07.12 Lietuvos - Sovietų Rusijos sieną. Ta siena, kaip žinia, nebuvo realiai įgyvendinta.
Į pietus nuo Nemuno buvo susimaišę katalikai (ne lietuvių kilmės) ir unitai / stačiatikiai. Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje vyko katalikų polonizacija. Kelių tautų paribyje gyvenantys katalikai dažnai save sutapatindavo su lenkais.
XIX -XX a. sandūroje nemažai baltarusių tautinio veikėjų buvo iš Vakarų Baltarusijos ir katalikų tikėjimo, kilę iš smulkiųjų bajorų (ir XX a. pabaigoje dalis tautinio judėjimo veikėjų yra/buvo kilę iš katalikų - Zianon Paźniak, Stanisłav Šuškievič). Gudų katalikai iki 1911 m. (realiai - iki 1939 metų) naudojo lotynišką alfabetą (łacinka). Kitai psusiklosčius istorinėms aplinkybėms vietoj dababrtinės rusifikuotų gudų tautos galėjo atsirasti dvi viena kalba kalbančios, bet skirtingus raidynus naudojančios tautos (kaip serbai ir kroatai).

Pagal 1921.03.18 Rygos sutartį išvesta Lenkijos - Sovietų Rusijos siena padalino Baltarusiją perpus. Vakarinėje dalyje buvo religijos laisvė (aišku, katalikai buvo labiau proteguojami), o rytinėje visos religinės konfesijos buvo žiauriai persekiojamos. Kai kurios unitų bažnyčios Vakarų Baltarusijoje buvo perduotos Romos katalikams.

Sovietų laikais po karo Baltarusijoje uždaryta žymiai daugiau bažnyčių nei Lietuvoje. Labai daug jų sugriauta. Kai kurias bažnyčias (pvz., Barūnų, pavyko išsaugoti protestuojant
Apie 1990 m. Baltarusijoje veikė gal 100-200 bažnyčių. Beveik visose pamaldos buvo laikomos lenkiškai, dviejose - gudiškai, vienoje (Gervėčių) - ir lietuviškai. Apie 1990 m. atstatyta lietuviška Pelesos bažnyčia .

Baltarusijos katalikų bažnyčios istorija:
Gudiškai: Гісторыя Касцёла ў Беларусі
Lenkiškai: Historia chrześcijaństwa na Białorusi
Rusiškai: История Католической Церкви в Беларуси

[bebop]

Šią vasarą teko pabuvoti Baltarusijoje - Astrave ir Gervėčiuose.
Pora nuotraukėlių:

Gervėčių bažnyčia. Jeigu neklystu aukščiausia Baltarusijoje. Kol buvo šios žemės Lietuvos sudėtyje, tai buvo aukščiausia bažnyčia rytų Lietuvoje

[moo]

Nesvyžius / Нясвіж

Nesvyžiaus pilies ir parko kompleksas - dar vienas objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir turbūt įspūdingiausia, ką teko matyti Baltarusijoje.

1. Šalia bažnyčios esantis buvęs miesto sienos bokštas

[moo]

Myras / Мір

Myras - nedidelis miestas, kuriame yra vienas iš dviejų Baltarusijoje esančių į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktų objektų - Myro pilis. Apie ją daug informacijos galima rasti čia (pdf failas). Pilyje ir aplink ją taip pat vyksta didelio mąsto darbai - rekonstruojamas šalia esantis parkas, o pilyje įrenginėjamas viešbutis ir muziejus. Tiesą sakant, didelio mąsto darbai vyksta turbūt visuose objektuose, kuriuos teko aplankyti, todėl po 2-3 metų į Baltarusiją nuvykti bus tikrai verta. Nors verta ir dabar.

1. Myro katalikų bažnyčia

(...)

4. Bažnyčia žvelgiant nuo pilies.

[moo]

Lyda / Ліда

Lyda - pirmasis miestas, kurį man teko aplankyti Baltarusijoje.
Pats miestas ganėtinai pilkas ir neįdomus, bet šiuo metu ten dėl būsimo kasmetinio valdžios struktūrų susirinkimo vyksta masinės rekonstrukcijos ir renovacijos, todėl visas miestas nuo gatvių iki pastatų yra viena didelė statybų aikštelė. Šiam procesui pasibaigus, net Lydos pilis turės dar vieną bokštą.
Keletas nuotraukų:

4.

[Salvijus]

Teko dalyvauti nuostabioje kelionėje po Baltarusiją - pati geriausia iš visų iki tol buvusių.
Laukai apdirbti, keliai geri, fabrikai dirba, miškas neiškirstas, senamiesčiai, pilys, bažnyčios restauruoti arba atstatinėjama, kas anksčiau buvo sugriauta...
Labai beveik ideali nustebino švara miestuose ir miesteliuose. Miestuose ir miesteliuose intensyviai vyksta statybos.
Žmonės nuoširdūs. Pagal statistiką save baltarusiais laiko apie 83 proc. visų gyventojų, tačiau kalbinti žmonės sakė, kad jiems gėda kalbėti kaimiečių kalba - tad mieliau šeimoje renkasi rusų kalbą. Minske veikia tik 1 baltarusiška gimnazija, visos likusios mokyklos - rusiškos. Universitetuose - dėstoma tik rusų kalba.

Teko apžiūrėti nemažai svarbių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Nustebino gausybė katalikiškų bažnyčių (pamaldos vyksta lenkiškai ir balatarusiškai). Nepameluosiu, kad pravoslaviškų, statytų iki 1918-1990 m. - vakarinėje Baltarusijoje (iki Minsko) vos keletas. Tiesa, dabar jų statoma ypač daug.

Keletas nuotraukų. (...)

Pagrindinė kunigaikščių Radvilų rezidencija - Nesvyžius su gražia barokine bažnyčia ir XVI-XVII a. pilimi, rotuše.
Pilis taip pat baigiama restauruoti.



(...)

Pinskas.
Svarbus LDK miestas, XIV a. 3 ketvirtyje prijungtas prie LDK, buvusio Turovo-Pinsko žemės centras. 1921-1939 m. priklausė lenkams kaip ir Vilnius. Iki 1941 m. gyveno apie 60 proc. žydų, 25-30 proc. lenkai, likę - rusai ir baltarusiai. Tokia procentinė gyventojų sudėtis būdinga visiems LDK baltarusiškiems ir Vilnijos miestams.
Iki 1953 m. čia buvo graži katališkiška aukščiausia LDK bažnyčia. Deja, rekonstruojant aikštę ir statant paminklą tautų vadui - Leninui ji buvo susprogdinta. Šalia jos stovėjo XVII a. statyta jėzuitų kolegija - dabar jame įsikūręs Polesės muziejus. Išlikusi senamiesčio dalis ir vienuolynas su bažnyčia restauruoti ir sutvarkyta.
Iš Pinko kilo nemažai garsių LDK žmonių - 1863-1864 m. sukilimo dalyvis Kostas Kalinauskas, Napoelonas Orda ir dar daug kitų...
Padarome "šopingą" - pigiai įsigijame lininės patalynės ir marškinių. Kad produkcija nestovi nerealizuota sandėliuose kaip kurie nekurie teigia patvirtina faktas, kad ne visiems užteko šių prekių.
Nuėjau į knygyną ir mane apėmė silpnumas - išleidau krūvą pinigų. Įsigijau 2 tomų LDK enciklopediją (gaila, kad tokios neturime lietuviškai), taip pat 2 tomų folkloro enciklopediją (tokio apie Lietuvą taip pat neturime), albumus apie Baltarusijos paveldą ir Pinską.








(...)


Gardinas.
Širdis tirpo apsilankius viename iš svarbesnių LDK politinių centrų. Kaip žinia XVIII a. Vilnius prarado savo buvusią politinę galią - kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas rinkdavosi Gardine, čia vyko Nebylusis seimas, čia seimas patvirtino 3 ir 4-ąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, o Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisakė sosto. Išliko Augusto Sakso statyta karalių rūmai.
Nepakartojamas barokinių bažnyčių grožis, senamiestis kaip saldainiukas - labai panašus į Vilniaus ir Kauno. Deja vytautinė gotikinė bažnyčia buvo susprogdinta 7-tame dešimtmetyje. Švarūs nauji rajonai - jautiesi kaip Lietuvoje.
Gaila, kad "dosni" Stalino ranka 1939 m. Gardino nepadovanojo Lietuvai kartu su Vilniumi. Juk miestas taip netoli Lietuvos - vos 40 km. Turėtume visas sostines vienoje valstybėje.

Ašmena - senas Baltarusijos miestas, įkurtas XIV a., kuriame šiuo metu gyvena beveik 20 tūkstančių gyventojų. Jis tėra tik 50 km. nutolęs nuo Vilniaus. Didesnių įmonių mieste nėra.
Statoma nedaug. Miesto centre- bažnyčia, cerkvė ir keli XIX amžiaus namai- architektūros paminklai.


(...)

Ašmenos centre

Ašmenos bažnyčioj buvo kazkokie sandėliai. Prieš maždaug 2-3 metus ji atrodė tragiškai. Dabar restauruojama.

[Romas]

Ačiū už nuotraukas.
O ta Ašmenos bažnyčia sovietiniais laikais buvo apgriuvusi ir ant jos bokštų likučių kabojo kažkas panašaus į "Slava KPSS"

Papildyta: Ašmenos bažnyčia 1987 m.

Atsiprašau už kokybę - skaidrės ryškinimo brokas. Skaidrė ne skanuota, bet perfotografuota.