Barokinė Gardino šv. Kryžiaus atradimo (bernardinų) bažnyčia, stata XVII-XVIII a.
Foto 2010.05
Vaizdas nuo senojo tilto per Nemuną
Nuo centrinės miesto aikštės galima prisižiūrėti visokiausių derinių su tanku
Vaizdas nuo teatro
Bažnyčios pavadinimas kitomis kalbomis:
- gudiškai: Kaścioł Adšukannia Śviatoha Kryža i klaštar bernardynaŭ / Касьцёл Адшуканьня Сьвятога Крыжа і кляштар бэрнардынаў
- lenkiškai: Kościół Znalezienia Krzyża Świętego i klasztor bernardynów
- rusiškai: kostiol Otyskanija Sviatogo Kresta i monastyr' bernardincev / костел Отыскания св. Креста монастырь бернардинцев
Gardine šio metu yra 9 katalikų bažnyčios
Sovietmečiu veikė tik trys bažnyčios:
- šv. Pranciškaus Ksavero katedra (fara),
- šv. Kryžiaus Atradimo (bernardinų), esanti prie tilto ir tanko
- Angeliškosios Dievo Motinos (pranciškonų), esanti anapus Nemuno
Be minėtų trijų barokinių bažnyčių, labai žymi yra Apreiškimo Švenčiausiai MM (brigitiečių) bažnyčia.
Per porą dešimtemčių Gardine ne tik grąžintos anksčiau nusavintos bažnyčios, bet ir pastatytos kelios naujos bažnyčios
Gervėčių Švenčiausios Trejybės bažnyčia ir mokykla. 1916 m.
ebay.de
Vienas svarbiausių Baltarusijos lietuvių etninių žemių centrų. 1899–1903 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Gervėčių Švenčiausios Trejybės bažnyčia, viena gražiausių tuometinėje Rytų Lietuvoje, dabar didžiausia katalikų bažnyčia Baltarusijoje (61 m aukščio). Ji nenukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Labai įdomus žemėlapis, galima sakyti, kad ištisinis ružavas plotas parodo kažkada buvusią lietuvių gyvenamą etninę ribą, nes čia daugiausiai katalikybė buvo isigalėjusi.
Greičiausiai netgi toliau, kur dar yra pakankamai tankiai katalikiškų plotų. Po Tvano, karų ir marų etninėje Lietuvoje labai smarkiai sumažėjo gyventojų ir ten atsikėlė rusinų.
Toliau katalikai tik miestuose, kas visai suprantama.
Labai įdomus žemėlapis, galima sakyti, kad ištisinis ružavas plotas parodo kažkada buvusią lietuvių gyvenamą etninę ribą, nes čia daugiausiai katalikybė buvo isigalėjusi.
Gal nieks nepaneigs, kad LDK slaviškose žemėse katalikybė smarkiai buvo įleidusi šaknis, kiek buvo sunaikinta bažnyčių carinės ir sovietinės imperijos laikais, bet ir dabar vos ne kiekviename miestelyje po katalikų bažnyčia tebestovi, ir tik dabar kaimynai gali džiaugtis vėl atgavę tikybos laisvę.
Slonimas. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia ir bernardinių vienuolynas
Słonim. Kaścioł Biazzahanaha Začaćća Naiśv. Panny Maryji / Слонім. Касьцёл Бяззаганага Зачацьця Найсьв. Панны Марыі
Słonim. Kościół Niepokalanego Poczęcia NMP
Pastatyta 1775 m. vėlyvojo baroko stliumi su rokoko elementais. Sugriauta per I pasaulinį karą. Atstatyta 1925 m. Po II pasaulinio karo uždaryta. Grąžinta tikintiesiems 1991 m. Išliko gausiai puoštas fasadas, prie kurio prišlieti du bokštai, pasukti kampu.
Radzima.org mini, kad viduje yra Žirovičių Dievo Motinos paveikslo kopija. (Žirovičiai - stambiausias Baltarusijos stačiatikių religinis centras Slonimo apylinkėse)
Apie Slonimą Lietuvoje žinoma labai nedaug.
Tą rodo ir tai, kad net Vikipedijoje viena iš trijų veikančių katalikų bažnyčių kažkodėl vadinama cerkve: http://lt.wikipedia.org/wiki/Slanimas
Šiuo metu Slonime veikia trys katalikų bažnyčios:
šv. apaštalo Andriaus (Andriejaus)
švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo (bernardinių)
švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės - statyta 1937 m. Albertino (Альбярцін) priemiestyje.
Be paminėtų bažnyčių, Slonime dar buvo šv. Dominyko koplyčia (1745) ir benediktinių vienuolynas (1669)
Slonimas (Slanimas) kitomis kalbomis vadinasi:
- gudiškai: Słonim / Слонім
- rusiškai: Slonim / Слоним
- lenkiškai: Słonim
Kiek įžiūriu bažnyčios stogas su įgriuvusiom čerpėm. Neklystu?
O centre, tarp abiejų bažnyčių, sudegęs pastatas ar ne Radvilų rūmai?
Taip apgriauta bažnyčia išstovėjo iki XX a. 7 dešimt. pradžios, tada sovietinės valdžios nurodymu buvo susprogdinta, niekam neleista fotografuoti ar filmuoti naikinamo paminklo. O ten viduryje aikštės klasicistinės rotušės griuvėsiai, juos kaip ir Radvilų rūmus nugriovė pokario metais.
Nuoroda: http://harodnia.com/h01.php
Ar teiktinas terminas "fara", "faros bažnyčia". Ar geriau vadinti "parapijos bažnyčia"?
Nežinau kodėl neprigijo Lietuvoje toks terminas. Parapinių bažnyčių ir viename mieste gali būtį ir ne viena.
Farai tiktų dekanato svarbiausia bažnyčia, pvz.:
Vilniaus arkivyskupijos dekanatai
Ignalinos dekanatas
Maišiagalos dekanatas
Nemenčinės dekanatas
Šalčininkų dekanatas
Švenčionių dekanatas
Trakų dekanatas
Varėnos dekanatas
Vilniaus dekanatas
Kokia Vilniuje antra svarbiausia (po katedros) bažnyčia?
Ar teiktinas terminas "fara", "faros bažnyčia". Ar geriau vadinti "parapijos bažnyčia"?
Žodį "fara" pirmą kartą išgirdau Gardine. Pagrindinė šio miesto bažnyčia - šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) gudiškai vadinosi kaścioł farny / касьцёл фарны, lenkiškai - kościół farny.
1990.12.15 popiežius Jonas Paulius II bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą, o 1991.04.13 suteikė katedros titulą.
Beje, kai ieškau straipsnių apie istoriją ar architektūrą, dažniau ieškau gudiškų tekstų ne oficialia kalba (vad. narkamaŭka), o klasikine (vad. taraškievica). Rašyba pradėjo skirtis nuo 1933 m. Baltarusijos SSR atliktos reformos.
Vikipedijoje pirmąja versija yra tik 27 tūkst. straipsnių, o antrąja gudų kalbos versija - 32 tūkst.
Palyginimui - latviškai Vikipedijoje yra 32 tūkst. straipsnių, lietuviškai - 127 tūkst.
Komentuoti: