http://www.sekunde.lt/panevezio-nauj...mines-perejos/
Panevėžio įvaizdį kels fontanai ir požeminės perėjos
Ko panevėžiečiai labiau norėtų – dainuojančių fontanų Senvagėje, Laisvės ir Nepriklausomybės aikštes jungiančios požeminės perėjos ir prestižinio miesto centro ar toliau nuo jo esančiuose mikrorajonuose sutvarkytų šaligatvių, užlopytų gatvių ir jaukių parkų? Galvosūkį pateikė Vidaus reikalų mini-sterijos penkiems didiesiems šalies miestams užduoti namų darbai – sugalvoti, kur išleistų po 200 mln. Lt.
Pelenė auksinėmis kurpaitėmis
Panevėžio įvaizdžiui neabejingus politikus ir už miestą pasiekiančias investicijas atsakingus Savivaldybės specialistus sukiršinusį galvosūkį uždavė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penkiems didiesiems šalies miestams pateikti namų darbai. Vakar baigėsi savivaldybėms duotas terminas pasiūlymams, ką jos pageidautų nuveikti per 2014–2020 metus už Europos Sąjungos finansinę paramą. Panevėžiui tektų preliminariai 200 mln. Lt.
Savivaldybė norėtų už šiuos pinigus sutvarkyti miesto centrą taip, kad Aukštaitijos sostinei nebūtų gėda net prieš Vilnių.
Tą išgirdę valdančiajai daugumai nepriklausantys politikai griebėsi už galvų. Pelenės, avinčios auksinėmis kurpaitėmis, miestui brukamas įvaizdis jiems atrodo komiškas ir netgi nusikalstamas. Kai kurie siūlo ne svaičioti apie prabangų centrą, o už europinius pinigus imtis tvarkyti apleistų mikrorajonų.
Daugiausia problemų centre
ES paramos lėšas, maždaug milijardą litų, VRM ir Europos Komisija siūlo panaudoti penkiuose didžiuosiuose miestuose – už juos sutvarkyti problemines teritorijas. Iki šiol tokios paramos sulaukė 14 šalies savivaldybių – Šalčininkai, Rokiškis, Akmenė ir kitos, taip pat septyni regionų ekonomikos augimo centrai – Mažeikiai, Utena, Alytus ir kt.
Savo eilės sulaukusios ir didžiosios savivaldybės privalėjo iki vakar pateikti ministerijai miestų dalis, kuriose susiduriama su didžiausiomis socialinėmis problemomis, yra apleistų pramoninių teritorijų. Taip pat parengti siūlymus, kaip jas atgaivinti.
Panevėžio savivaldybei problemiškiausia miesto vieta pasirodė jo centras.
Rekonstruotų ir aikštę, ir Savivaldybę
Už europinę paramą pageidaujama sutvarkyti Laisvės aikštę. Nors šios rekonstrukcija baigta vos prieš penketą metų – 2007-aisiais, tačiau ministerijai pateiktame pasiūlyme Savivaldybė nurodė norinti pakeisti aikštės ir šaligatvių dangą, rekonstruoti jos apšvietimą, sutvarkyti želdinius, atnaujinti Savivaldybės, Teismo rūmų, Turizmo informacijos centro fasadus. Siūlymų sąraše minimas ir fontanų sutvarkymas, dviračių stovų bei laikrodžio įrengimas.
Į rekonstrukcijos laukiančių pastatų eilę įtrauktas Muzikinis teatras ir jo prieigos, už europines lėšas Savivaldybė norėtų sutvarkyti Švč. Trejybės bažnyčią, jos aplinką, apšviesti maldos namų pastatą. Tokio pat miesto vadovų dėmesio sulaukė centre įkurtos kultūros įstaigos – teatras „Menas“, kino teatras „Garsas“, Kraštotyros muziejus ir netgi Santuokų rūmai, dėl kurių likimo vis dar nėra apsispręsta – griauti ar palikti.
ES paramą Savivaldybė norėtų panaudoti ir miesto centre išsidėsčiusioms mažoms gatvelėms – Birutės, J.Urbšio, Vasario 16-osios, Kranto – sutvarkyti.
Dėmesio nusipelnė ir seniausias mieste Skaistakalnio parkas bei jame bebaigiantis griūti poeto J.Čerkeso-Besparnio namas.
Susirūpino miesto veidu
Tokį siūlymų sąrašą rengė net dvi darbo grupės. Jį pradėjo vadovaujama Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, o nuo kovo 1-osios prisijungė ir mero Vitalijaus Satkevičiaus surinkta politikų komanda.
(…)
Tai straipsnio įžanga. Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite kovo 8 d. „Sekundėje“.
Panevėžio įvaizdį kels fontanai ir požeminės perėjos
Ko panevėžiečiai labiau norėtų – dainuojančių fontanų Senvagėje, Laisvės ir Nepriklausomybės aikštes jungiančios požeminės perėjos ir prestižinio miesto centro ar toliau nuo jo esančiuose mikrorajonuose sutvarkytų šaligatvių, užlopytų gatvių ir jaukių parkų? Galvosūkį pateikė Vidaus reikalų mini-sterijos penkiems didiesiems šalies miestams užduoti namų darbai – sugalvoti, kur išleistų po 200 mln. Lt.
Pelenė auksinėmis kurpaitėmis
Panevėžio įvaizdžiui neabejingus politikus ir už miestą pasiekiančias investicijas atsakingus Savivaldybės specialistus sukiršinusį galvosūkį uždavė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penkiems didiesiems šalies miestams pateikti namų darbai. Vakar baigėsi savivaldybėms duotas terminas pasiūlymams, ką jos pageidautų nuveikti per 2014–2020 metus už Europos Sąjungos finansinę paramą. Panevėžiui tektų preliminariai 200 mln. Lt.
Savivaldybė norėtų už šiuos pinigus sutvarkyti miesto centrą taip, kad Aukštaitijos sostinei nebūtų gėda net prieš Vilnių.
Tą išgirdę valdančiajai daugumai nepriklausantys politikai griebėsi už galvų. Pelenės, avinčios auksinėmis kurpaitėmis, miestui brukamas įvaizdis jiems atrodo komiškas ir netgi nusikalstamas. Kai kurie siūlo ne svaičioti apie prabangų centrą, o už europinius pinigus imtis tvarkyti apleistų mikrorajonų.
Daugiausia problemų centre
ES paramos lėšas, maždaug milijardą litų, VRM ir Europos Komisija siūlo panaudoti penkiuose didžiuosiuose miestuose – už juos sutvarkyti problemines teritorijas. Iki šiol tokios paramos sulaukė 14 šalies savivaldybių – Šalčininkai, Rokiškis, Akmenė ir kitos, taip pat septyni regionų ekonomikos augimo centrai – Mažeikiai, Utena, Alytus ir kt.
Savo eilės sulaukusios ir didžiosios savivaldybės privalėjo iki vakar pateikti ministerijai miestų dalis, kuriose susiduriama su didžiausiomis socialinėmis problemomis, yra apleistų pramoninių teritorijų. Taip pat parengti siūlymus, kaip jas atgaivinti.
Panevėžio savivaldybei problemiškiausia miesto vieta pasirodė jo centras.
Rekonstruotų ir aikštę, ir Savivaldybę
Už europinę paramą pageidaujama sutvarkyti Laisvės aikštę. Nors šios rekonstrukcija baigta vos prieš penketą metų – 2007-aisiais, tačiau ministerijai pateiktame pasiūlyme Savivaldybė nurodė norinti pakeisti aikštės ir šaligatvių dangą, rekonstruoti jos apšvietimą, sutvarkyti želdinius, atnaujinti Savivaldybės, Teismo rūmų, Turizmo informacijos centro fasadus. Siūlymų sąraše minimas ir fontanų sutvarkymas, dviračių stovų bei laikrodžio įrengimas.
Į rekonstrukcijos laukiančių pastatų eilę įtrauktas Muzikinis teatras ir jo prieigos, už europines lėšas Savivaldybė norėtų sutvarkyti Švč. Trejybės bažnyčią, jos aplinką, apšviesti maldos namų pastatą. Tokio pat miesto vadovų dėmesio sulaukė centre įkurtos kultūros įstaigos – teatras „Menas“, kino teatras „Garsas“, Kraštotyros muziejus ir netgi Santuokų rūmai, dėl kurių likimo vis dar nėra apsispręsta – griauti ar palikti.
ES paramą Savivaldybė norėtų panaudoti ir miesto centre išsidėsčiusioms mažoms gatvelėms – Birutės, J.Urbšio, Vasario 16-osios, Kranto – sutvarkyti.
Dėmesio nusipelnė ir seniausias mieste Skaistakalnio parkas bei jame bebaigiantis griūti poeto J.Čerkeso-Besparnio namas.
Susirūpino miesto veidu
Tokį siūlymų sąrašą rengė net dvi darbo grupės. Jį pradėjo vadovaujama Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, o nuo kovo 1-osios prisijungė ir mero Vitalijaus Satkevičiaus surinkta politikų komanda.
(…)
Tai straipsnio įžanga. Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite kovo 8 d. „Sekundėje“.
Comment