Panevėžio projektai

[enigma]

Dėl šito punkto ir užstrigo šalia autobusu stoties statomas pastatas, jie norėjo daugiau

O gavosi kaip visada. Dar vienas eilinis vaiduoklis.

Pritariu Valiukui, kad "Romantic" viešbutis (ypač prisiminus buvusio malūno pastatą) tikrai tam tikras stebuklas. Ko, deja, nenutiko buvusiam Konservų fabrikui.

[Wycka]

Aeroklubui Panevėžyje — mirties nuosprendis

Dar trys savaitės, ir Panevėžio aeroklube turėtų nutilti motorų gausmas. Aeroklubui paralyžiumi grasina Panevėžio apskrities viršininko administracija. Ji padangių asams paskelbė ultimatumą iš Stetiškių išsikelti iki kovo 21-osios. Neturintis nei kur, nei už ką kraustytis, Panevėžio aeroklubas apskrities valdžią apskundė teismui.
Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas tvirtina skraiduoliams nenusileisiantis: jau šį pavasarį jie privalo arba susirasti naują vietą, arba negalės tęsti veiklos. Viršininkas nė nemano pratęsti su klubu kovo 20-ąją pasibaigsiančios nekilnojamojo turto – lėktuvų angarų, pakilimo takų – panaudos sutarties.
V.Trofimovo nuomone, pasirūpinti, kur prisiglausti, aeroklubas turėjo laiko.
„Ir Lietuvos, ir Panevėžio aeroklubų atstovams ne kartą esu siūlęs kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją dėl buvusio tarybinio karinio dalinio Pajuostyje teritorijos perdavimo. Apskritis tam įtakos neturi, viskas priklauso tik nuo aeroklubo iniciatyvos. Raštą dėl sutarties nutraukimo išsiunčiau prieš tris mėnesius, bet kol kas iš klubo – jokių žinių“, – teigė V.Trofimovas.

.

[Vidma]

Anglams beliko priimti sprendimą

Panevėžio miesto savivaldybė tęsia darbą ieškant užsienio investuotojų. Antradienį surengtas dar vienas darbinis susitikimas su galimais anglų investuotojais į naujos kartos didelio efektyvumo šildymo, elektros gamybos ar vėdinimo generatorius ir turbinas.

"Britams pateikėme visą juos dominančią informaciją apie kuriamą Panevėžio pramonės parką ir investuotojų galimybes mūsų mieste. Po paskutinio susitikimo prieš keletą savaičių Savivaldybės vadovai ir specialistai parengė išsamius atsakymus į anglus dominančius klausimus", - sako Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.

"Dėkojame panevėžiečiams už gautą informaciją. Dabar žinome viską, telieka namuose, Londone, priimti galutinį sprendimą - investuosime Panevėžyje, ar ne. Tai ketiname padaryti dar šią savaitę", - tvirtino kompanijos „Centricomp PLC" vadovas Johnas Barnesas.

Panevėžio mero pavaduotoja Gema Umbrasienė Didžiosios Britanijos bendrovės vadovus ir konsultantus informavo apie galimas mokestines nuolaidas, susijusias su naujų darbo vietų kūrimu. Ji atkreipė dėmesį į panevėžiečių specialistų aukštą kvalifikacijos lygį ir užtikrino visokeriopą Savivaldybės pagalbą sprendžiant įsikūrimo parke ir kitus organizacinius klausimus.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas taip pat paragino anglus investuoti į Panevėžį, užtikrinęs, kad mieste investicinė aplinka gera, ir tai jau spėjo įvertinti ne viena užsienio kompanija, dirbanti Panevėžyje.

Jei „Centricomp PLC" nuspręstų statyti gamyklą pramonės parke, tikėtina, kad kitais metais čia būtų įdarbinta daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos inžinierių bei mažiau kvalifikuotų darbuotojų.

.

[Kartmen]

Eižėjantis Panevėžio veidas

[TAUchix]

/\
Tikrai geras straipsnis, vertas būti įkeltas ir čia:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=30188763

Mantas Tomkūnas, "Sekundė"



Vilnius turi UNESCO paveldu paskelbtą senamiestį, Kaunas didžiuojasi savo Laisvės alėja, o Šiauliai neįsivaizduojami be pėsčiųjų bulvaro. Visus juos jungia bendras bruožas – jie turi tai, kas vadinama miestų dvasia. Panevėžyje tokiomis vietomis neretai įvardijamos Laisvės aikštė ir Senvagė. Tačiau, ar be šių erdvių, mieste yra ką saugoti ir kuo didžiuotis?

Panevėžio architektai vieningos nuomonės, kokia architektūra ir erdvės yra svarbios miestui, neturi. Vieni juokaudami teigia, kad teks griauti Panevėžį ir statyti naują, bet tuoj pat rimtai priduria: istoriškai miestas neturi beveik jokio architektūrinio paveldo.

Kiti šiai minčiai nepritariantys architektai teigia, kad, be Laisvės aikštės, nereikėtų užmiršti medinės architektūros. Panevėžio veidas per dvidešimt metų keitėsi ne taip sparčiai, kaip kitų didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau pripažįstama, kad net ir lėtai vykstant procesams, neišvengta šiurkščių klaidų.

Neturėdamas aukščiausio lygio architektūros pavyzdžių, Panevėžys po truputį praranda žaliojo miesto įvaizdį, o medinė, beveik vienintelė dėmesio verta architektūra vis dažniau įrėminama plastikinėmis lentomis ir langais.

Medinukai nyksta

Architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Loreta Paulauskienė teigia, kad dar prieš dvidešimt metų Aukštaitijos sostinė garsėjo kaip žaliasis miestas dėl gausiai augusių medžių, tačiau dabar šį statusą sparčiai praranda.

Žaliuojantys medžiai buvo vienas iš nedaugelio dalykų, kuriais į Panevėžį užsukusiems svečiams galėjo pasigirti miestiečiai. Tačiau pastaraisiais metais dalis medžių buvo iškirsti, ir šis procesas vyksta iki šiol, o kiti apgenimi taip, lyg jų miesto tvarkytojai gėdytųsi.

„Mūsų miestas nusirengia žalią rūbą – tai yra tragedija. Vykdomas medžių genocidas. Jie genimi reikia ar nereikia. Tai aiškinama tuo, kad augalai užstoja eismą. Pažiūrėkite, kaip prie Santuokų rūmų nugenėti medžiai. Galbūt žmonės nebenori lapų grėbti ar išgirsti atskridusio paukščio čiulbėjimo. Nekalbu apie medžius, augančius privačiuose sklypuose. Pavyzdžiui, mūsų Suvalkų gatvelėje pastaraisiais metais išvirto 30 medžių. Dėl to reikėtų garsiai trimituoti visiems. Dūstam nuo teršalų. Medis – ne vien dėl gražumo. Jis švarina miesto orą“, – kritiškai apie pastarųjų metų miesto tvarkymą atsiliepė L.Paulauskienė.

Architektė mano, kad ne ką mažesnė klaida – medinės architektūros transformacija. Vis dažniau mediniai namai tampa plastikiniais. Architektams šio proceso nepavyko sustabdyti, o miesto valdžia į darkomą Panevėžio veidą, kol kas numoja ranka.

„Mes turime medinės architektūros. Labai gaila, kaip ji darkoma plastikinėmis lentomis ir tokiais pat langais. Dar turim nuostabios medinės architektūros ir ją reikėtų išsaugoti“, – tvirtino L.Paulauskienė.

Architektė teigė, kad jai labiausiai patinkantys medinės architektūros pavyzdžiai yra pastatai su išlikusiais kampiniais bokšteliais. Tokių namų yra A.Smetonos ir Smėlynės gatvėse. L.Paulauskienė sakė, kad A.Smetonos gatvėje esantis medinių namų kvartalas – vienas gražiausių Panevėžyje.
„Jeigu ją išpuoselėsime ir išsaugosime, atvykusiems turistams ši medinė architektūra bus svarbi“, – mano architektė.

Gatvės – vertybė

L.Paulauskienei prieštarauja vienas garsiausių miesto architektų Valdas Klimavičius. Jo nuomone, istoriškai susiklostė taip, kad miestas niekada neturėjo svarbių architektūros objektų, todėl didžiausia vertybe V.Klimavičius laiko gatvių tinklą.

„Daug kalbėta apie paveldą, saugotinus dalykus, bet Panevėžys buvo darbininkų vagonėlių rajonas, jis formavosi stichiškai ir nevaldomai. Tai normalu. Saugočiau gatvių tinklą, jis yra miesto kraujagyslės“, – teigė architektas.

Kaip tinkamas sovietmečiu vykusias pertvarkas architektas įvardija Vilniaus gatvės ruožo pratęsimą nuo Švč. Trejybės bažnyčios iki J.Basanavičiaus gatvės. Taip pat J.Basanavičiaus gatvės pailginimą iki Vilniaus gatvės. Tačiau buvo padaryta ir blogų sprendimų, tokie iki šiol nedaro garbės miestui.

„J.Urbšio gatvė nauja. Savu laiku mes ją sustabdėm, nes ji turėjo eiti kiaurai per visą senamiestį – pjūvis būtų buvęs žiaurus“, – aiškino architektas.

V.Klimavičius teigia, kad mieste nėra vertingų architektūros pavyzdžių. Architektas nemano, kad Panevėžys ir ateityje turėtų pateisinti gautą metropolijos statusą ir būti apstatytas griozdiškais pastatais.

„Pačių statinių išskirti negalėčiau. Galime kalbėti apie vieną kitą medinuką ar mūrinuką, bet iš esmės saugotinos sistemos, deja, nėra. Nelabai norėčiau, kad miesto centre iškiltų dangoraižių kvartaliukas, tegul Panevėžys būna kaimiškas miestas. Jį vadiname metropolija, bet taip nėra. Tai yra labiau moralinė būsena, kaip panevėžietis, gyvendamas savam mieste, jaučiasi – ar jis yra sveikas, ar savimi pasitikintis. Nesąmonė, kad dėl metropolijos pavadinimo žmogus gali jaustis gerai – nė velnio“, – mano V.Klimavičius.

Panevėžio veidas

L.Paulauskienė nesutinka su teiginiais, kad Panevėžys neturi savo veido. Architektė mano, kad mieste yra pastatų ir erdvių, kurias reikia ne tik saugoti, bet ir puoselėti. Viena svarbiausių laikoma miesto centro jungtis su Skaistakalnio parku ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, miestiečių vadinama raudonąja.

„Mūsų miestas turi savo veidą ir saugotinus dalykus, urbanistiškai išlikusi plano struktūra, pagal ją galima atsekti visus miesto plėtros etapus“, – aiškino L.Paulauskienė.

Istorinė miesto ašis yra Smėlynės ir Senamiesčio gatvės, tačiau pačios vertingiausios Panevėžio vietos yra Laisvės aikštė ir Senvagė. L.Paulauskienė mano, kad ne ką mažiau svarbi turėtų būti miesto centro tąsa į Skaistakalnio parką.

„Skaistakalnio parkas jungiasi su senamiesčio kapinėmis ir raudonosios bažnyčios kvartalas. Už naujojo moterų vienuolyno yra nepaprastai gražus kvartaliukas, labai kokybiškos naujos architektūros užstatymas. Mums, architektams, tai yra labai stiprios Panevėžio vietos. Bet kitas dalykas, kaip mes juos pateikiame ir išnaudojame. Dėl Laisvės aikštės ir Senvagės dedamos didelės pastangos, o ties Skaistakalniu viskas nutrūksta – apleista. Būtent ten mums reikia stipriai tvarkyti. Tam, kad būtų juntama šių vietų jungtis“, – kalbėjo L.Paulauskienė.

Architektė siūlo atkreipti dėmesį į medinius kvartalus, juosiančius miesto centrą, kurie susiformavo sovietiniais laikais.

„Reikia į juos žiūrėti pagarbiai, nes tie kvartaliukai yra jaukūs, patogioje vietoje, žmonėms čia gera. Gyveni beveik kaip kaime, o esi visai netoli miesto centro. Ten gyvendamas, centrą gali pasiekti pėsčiomis. Toliau miestą supa daugiabučių namų kvartalai, o už jų – vėl nauji gyvenamųjų namų kvartalai“, – medinės Panevėžio architektūros privalumus vardijo L.Paulauskienė.

Žaizda – stotis

Architektas V.Klimavičius mano, kad didžiausia Panevėžio problema yra autobusų stotis, esanti miesto centre. Architektas nepritaria jos planuojamam iškeldinimui, tačiau ir palikti stoties tokios apleistos, kokia yra dabar, pasak V.Klimavičiaus, negalima.

„Autobusų stotis – tokia Panevėžio žaizda, kokios joks kitas miestas neturi. Ją reikia tvarkyti. Stoties nebūtina iškelti. Esu vienas iš nedaugelio, kuris laikėsi nuomonės, kad autobusų stotis turi būti miesto centre. Oponentai sakė, kad didelis transporto judėjimas, autobusai važiuoja per centrą. Tačiau juk tai kraujo judėjimas – žmogus nueina į turgų, apeina Laisvės aikštę. Jeigu jį atveži į miesto pakraštį, jis vis tiek kitu autobusu važiuoja į centrą ir nueina ten, kur jam reikia. Stotis turi būti miesto centre“, – mano V.Klimavičius.

Architektas teigė, kad autobusų stoties iškeldinimas problemų neišspręs, nes didelė dalis Panevėžio svečių vis tiek vyks į miesto centrą.

„Yra idėja stotį iškelti į Autobusų parko teritoriją ir statyti kažką. Be ką – niekas nežino, o dabartiniais laikais to daryti niekas ir nebenori“, – tvirtino architektas.

Centro atgaivinimo receptas

Abu architektai sutinka dėl vieno: Panevėžio centras pastaraisiais metais tuštėja ir šią situaciją reikia keisti.

„Panevėžio centras kaskart vis tuštesnis, o Vakarų Europos miestų centrai pilni – taip yra dėl įvairių priežasčių. Kaip ir visame normaliame pasaulyje, didieji centrai yra statomi užmiestyje, o miesto centre turi būti mažytės karutuvėlės, kepyklėlės ar vadinamieji butikai. Paimkite ir uždarykite mieste didžiuosius prekybos centrus septintą ar aštuntą valandą vakare, o savaitgaliais neleiskite jiems veikti. Reikia pažaboti prekybos centrų apetitus, ir problema išsispręs“, – mano architektė.
L.Paulauskienė teigė palaikanti lenkų idėją, jie prekybos centrams nori uždrausti dirbti savaitgaliais.
„Sekmadienį parduotuvės gali nedirbti. Tada miesto centre būtų kuriamos mažos kavinės, parduotuvės, kultūrinė veikla atgimtų“, – teigė architektė.

„Kodėl Laisvės aikštė yra mirusi vakare? Todėl, kad nėra kavinių. Kas po 19 valandos eis per batų parduotuves – niekas. Kavinių nebuvimas ir kavinių krizė net geraisiais laikais miestui duoda ne žavesį, o vakarinį išblėsimą. Žmona skambina aštuntą valandą vakaro ir prašo ją parvežti namo automobiliu, nes nesaugu eiti per centrą. Nesusiklostė Panevėžyje poilsinio miesto pobūdis, jis tinkamas vykti iš namų į darbą ir atgal. Nėra pramogų, nėra džiaugsmo“, – kolegei pritarė V.Klimavičius.

Įpūstų gyvybės

V.Klimavičius mano, kad miesto centrui atgyti pagelbėtų ir naujos patrauklios erdvės. Architektas projektavo Laisvės aikštės rekonstrukciją ir pasiūlė sukurti erdvę, tinkamą jaunimui, tačiau sulaukė priekaištų.

„Projektavome Laisvės aikštės šiaurinę dalį, padarėme granitines sieneles, stambius laiptus. Norėjome, kad ten laiką leistų studentai. Derindami projektą, sulaukėme priekaištų, kad jaunimas važinės riedučiais, dviračiais, nudaužys viską. Bet aš sakiau: tegul. Tegul būna gyvybės, kad jaunimas turėtų mėgstamą vietą. Pavyzdžiui, Amsterdame yra tokių aikščių, kur renkasi jaunimas ir nieko neveikia – tik sėdi. O sėdi jie todėl, kad ten gera. Tokių gerų erdvių Panevėžyje mažai“, – tikino V.Klimavičius.

Architektas mano, kad miesto centrą galėjo pagyvinti dabar apleistas konservų fabrikas, tačiau verslininkai nepasinaudojo galimybe jo atnaujinti. Visai kitaip susiklostė buvusio malūno, dabar „Romantic“ viešbučio, likimas.

„Konservų fabrikas yra tipiška carinė gamykla, bet be jos miesto centre mes beveik daugiau nieko ir neturime. Galėjome iš jo ką nors padaryti, bet pastatas pateko ne į tas rankas. Dabartinį „Romantic“ viešbutį ištraukėm. Dabar jis net reprezentuoja Panevėžį. Toks pat galėjo būti ir konservų fabriko likimas, bet nebuvo valios, nebuvo finansinės jėgos. Labai gaila – nėra nieko blogiau, kai stovi apgriuvę namai“, – apgailestavo V.Klimavičius.

Parodytų turistams

„Ar žinote, kas būtų įdomiausia užsieniečiui Panevėžyje? Pažiūrėti į „baibokinius“ „rožyno“ kvartalus – į absurdišką architektūrą. Tai, žinoma, blogoji pusė, bet tai tokia egzotika, kurią Afrikoje matai važiuodamas per lūšnynus ar Rusijoje apžiūrėdamas kolektyvinius sodus, vadinamas „dačias“. Ten atsispindi visa psichologija, mąstymas ir istorija. Architektūra yra materialios kultūros išraiška“, – paaiškino L.Paulauskienė.

Architektai teigia, kad sovietmečiu miesto architektūrai buvo padaryta didžiulė žala. Turistai apie Panevėžį dažniausiai sprendžia važiuodami per J.Basanavičiaus ir Smėlynės gatves. Jose stovintys mediniai namai yra įvardijami kaip pasibaisėtini. Juos nugriauti šiais laikais yra neįmanoma, nes visi jie turi savininkus. Vienintelė išeitis – pabandyti sukontroliuoti naujas statybas ir namų rekonstrukcijas, bet to iki šiol padaryti nepavyko.

„J.Basanavičiaus ir Smėlynės gatvės – tragedija. Padaryti ką nors naujai ir protingai – negalima, nes visi sklypai yra žmonių nuosavybė. Galime pasistengti, kad atsirastų kokybiška architektūra. Architektų sąjungos taryba trimituoja, kad joks objektas nepralįstų be architektų ekspertų tarybos“, – teigė L.Paulauskienė.

Kaip prisipažino V.Klimavičius, kaskart grįžtant į Panevėžį iš pietinės pusės jį visada papiktina J.Basanavičiaus gatvė.
„Tragedija. Atrodo kaip blogo kaimo pavyzdys, nes geras kaimas nuteikia gerai. Draiskalas, bet nieko nepadarysi, tai – privatūs sklypai. Jei valstybė būtų turtinga, tuos statinius reikėtų nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tai nėra Panevėžio veidas. Kai kas sako, kad medinukus būtina išsaugoti. Bet juos reikia nugriauti ir padaryti normalią gatvę. Skamba dramatiškai, bet taip turėtų būti. Pavyzdžiui, latvis iš Rygos važiuoja į Berlyną per Panevėžį. Jis per miestą važiuoja vieną kartą ir dar savo giminėms papasakoja, koks jis. O pamato ilgą kaimišką gatvę, baisią stotį – ir tai yra Panevėžio ambasadorius. Esu girdėjęs ne vieną panašų pasakojimą“, – tvirtino architektas.

Kritika valdžiai ir sau

Architektai kritikuoja miesto valdžios neveiklumą pastaraisiais metais ir pripažįsta, kad Panevėžys nukentėjo dėl architektūros politikos nebuvimo. Kol kiti Lietuvos miestai sparčiai naudojosi Europos Sąjungos lėšomis ir jomis atnaujino savo architektūrą, Panevėžys šią galimybę prarado.
„Galiu mesti akmenį į savo daržą – aiškios architektūrinės politikos Panevėžyje nėra.

Mes, architektai, turėtume griežčiau elgtis su politikais. Jiems reikia nurodyti, ką būtina daryti, o išgirdę atsakymą, kad nėra pinigų, turėtume mušti. Šiuo metu atgaivinome Architektų sąjungą, ir judėjimas po truputį vyksta. Turėtume ne tik braižyti ar ką nors vykdyti, bet ir iš anksto formuoti opinijas ir visuomenės nuomonę“, – aiškino V.Klimavičius.

„Miesto valdžia nenorėjo girdėti mūsų, o ir mes tylėjom, bet mes dabar sakome: naudokitės mumis, mes esame dėl miesto. Šiurkščių miesto planavimo klaidų, padarytų pastaraisiais metais, nematau, nes nevyko didelių statybų, tačiau buvo prasta architektūros kokybė. Tai galima įžvelgti vos ne kiekviename pastate“, – pritarė L.Paulauskienė.
Architektė pasakojo, kad klaidų atsirado ne tik dėl prastų architektų darbų, bet ir dėl masinių nusižengimų įgyvendinant projektus, kuriuos padarydavo užsakovai ir statybininkai. Tinkamai nedirbo tarnybos, kurios turėjo prižiūrėti, kad būtų nenukrypta nuo projektų.

Miesto plėtra

Miesto istorija Panevėžio architektūrai nebuvo palanki. Čia nuo pat miesto gyvavimo pradžios XVI amžiuje buvo statomi mediniai netvirti, trumpalaikiai pastatai, jie neišlaikė laiko išbandymų. Vienintelis ilgaamžis namas, išlikęs iki šių dienų, – Upytės pavieto teismo archyvo pastatas, statytas XVII amžiuje, bet jis nei architektūra nei įspūdingais dydžiais nepasižymi.

Didžiausią įtaką miesto plėtrai padarė XX amžius, kai panevėžys didėjo sparčiausiai. Vertingiausiais praėjusio amžiaus architektūros pavyzdžiais galima laikyti miesto bažnyčias ir iki šių dienų išlikusius cukraus bei konservų fabrikų pastatus.

Sovietmetis į miestą atnešė ne tik sparčią gamyklų bei gyvenamųjų rajonų plėtrą, bet ir chaotišką nuosavų namų statybą „rožyno“ rajone. Ne ką geresnė padėtis buvo Smėlynės, J.Basanavičiaus bei kitose miesto gatvėse, kur iškilo kvadratinių formų mediniai namai, juos miesto architektai iki šiol vadina piktžaizde.

Pasibaigęs sovietmetis atnešė permainų. Miesto kraštuose ėmė dygti didžiuliai, dažniausiai kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio pastatai, neturintys jokios architektūrinės vertės, miestiečių neretai vadinami gargarais.

Miesto centrą pagyvino nauji SEB banko ir šalia esančio prekybos centro pastatai J.Basanavičiaus gatvėje ir statinių, kuriuose dabar įkurtas „Romantic“ viešbutis bei G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka, rekonstrukcija. Ekonominis pakilimas pastarąjį dešimtmetį miestui taip pat davė naują plėtros impulsą. Vakariniame miesto pakraštyje naujų prekybos centrų pagrindu susiformavo prekybos rajonas.

[enigma]

Straipsnis tikrai geras, bet optimistiškai nenuteikia. Ypač J. Basanavičiaus (pastaroji "geriausiai" reprezentuoja miestą, ypač įvažiuojančiems iš Vilniaus pusės) ir Smėlynės g. Tokia jau, deja, Panevėžio, realybė. Turim kokią turim.

[TAUchix]

Labai tikėtina, kad ateinantį sekmadienį prasidės dar vienas Panevėžio projektas - požeminių tunelių paieškos! Tuneliams yra sukurta atskira tema [PAN] Paslaptingieji požeminiai tuneliai Panevėžyje, o susitikimo aprašymas ir registracija vyksta http://www.miestai.net/forumas/showt...670#post421670 Kas galėsite sudalyvauti - parašykite!

P.S. Gali būti, kad ne visi panevėžiečiai ar šiam miestui prijaučiantys žmonės žino visas forumo temas apie Panevėžį, aš irgi laikas nuo laiko atsitiktinai ką nors naujo surandu Tik dabar supratau, kad užuot knistis po įvairias skiltis galima atsirinkti temas pagal žymas (angl. tags), pvz. http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys Taip bus pateiktos visos temos, kurios turi žymą "panevezys" (lietuviškos raidės automatiškai sušveplinamos). Na o jeigu surasite kokią nors temą susijusią su Panevėžiu, bet be žymos "Panevėžys" - nueikite į temos lango apačią, paspauskite "Taisyti žymas" ir pridėkite žymą "panevėžys"

[balabanas]

Automobilių aikštelės Panevėžyje – tolima vizija

Automobilių nuniokotas Panevėžio daugiabučių kiemų vejas turėtų išgelbėti numatomos įrengti stovėjimo aikštelės. Planuojama, kad mieste atsiras 63 naujos aikštelės, iš jų 29 – daugiaaukštės, 34 daugiabučių kiemuose bus paplatintos esamos. Šitaip Panevėžyje būtų įrengta apie 30 tūkst. vietų automobiliams.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=30570655

[enigma]

Duok Dieve, kad planai išsipildytų. Kai prieš 20, 30, 40, metų tuos namus statė - į ateitį buvo žvelgiama labai jau trumpariagiškai. Kiek tuomet buvo tų automobilių ir gyventojų, kuriuos jie turėjo?

[Valiukas]

Iš tiesų, Panevėžio kiemuose situacija su automobilių vietomis yra netgi žiauresnė, nei Vilniuj..

[Rydik]

Nemanau kad čia kažkas kažką statys..Daugiabūčių kiemuose gal dar įmanoma, bet tos daugiaaukštės - už kokius pinigus?!

[Kartmen]

Šiaip savivaldybė jau daug metų renka iš privačių statytoju pinigus už neįrengtas ar trūkstamas stovėjimo vietas. Tie pinigai renkami įrengti viešoms stovėjimo aikštelėms mieste. Jai tų pinigu neiššvaistė kelionėms į Portugaliją ar premijoms tai manau turėtu būti susikaupęs ne vienas limonas.

[enigma]

Nemanau kad čia kažkas kažką statys..Daugiabūčių kiemuose gal dar įmanoma, bet tos daugiaaukštės - už kokius pinigus?!

Dar vienas eilinis popierinis projektas. Prisimink Laisvės a., ir prie J. Miltinio Dramos teatro planuotą daugiaaukštę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Architektas ir idėjos autorius, jei neklystu, buvo architektas V. Klimavičius.

[TAUchix]

Įdomu bus sužinoti kas gausis per šiuos eksperimentus:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...s_kontrabandos

Daiva SAVICKIENĖ

Miesto valdžia ir verslininkai džiaugiasi, kad reorganizavus muitinę konfiskuotų prekių sandėlis liks Panevėžyje. Jame saugomam nelegaliam alkoholiui ir cigaretėms panevėžiečiai turi ambicingų planų.

Panevėžio regiono verslininkai svarsto galimybę dalyvauti konfiskuotų prekių naikinimo ir perdirbimo procese. Labiausiai juos domintų konfiskuoti kontrabandiniai rūkalai ir kai kurie alkoholiniai gėrimai: juos būtų galima ne tiesiog sudeginti ar išpilti, o panaudoti praktiškai.

Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama ir apie bendro konfiskuotų prekių centro atsiradimą Panevėžio teritorinėje muitinėje, kur galbūt būtų galima tvarkyti visų šalies tarnybų sulaikomas konfiskuotas prekes. Tiesa, tam reikėtų Vyriausybės pritarimo ir papildomo finansavimo.
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Muitinės departamento vadovu Antanu Šipavičiumi dėl būsimo liepos 1-osios teritorinių muitinių reorganizavimo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sakė, kad neseniai Pasvalyje atsidariusios bioetanolio gamyklos vadovus domintų galimybė tapti muitinės partneriais, sprendžiant konfiskuotų prekių naikinimo klausimus. Tuomet alkoholinius gėrimus, išskyrus vyną ir putojančius gėrimus, būtų galima paversti kuru.

...cigaretes – į kompostą!

Kita Panevėžio įmonė pasiryžusi pabandyti iš konfiskuotų cigarečių gaminti... kompostą.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa teigia, kad tokios mintys suplaukė iš trijų šaltinių: patys galvojo, be to, kreipėsi muitininkai, o ir miesto Savivaldybė parodė iniciatyvą. Praėjusiais metais bendrovės iniciatyva buvo atliktas mokslinis darbas – tirta, ar dumblą galima paversti kompostu. Taip pat su mokslininkais išsiaiškinta, kad gaminant kompostą į jį galima įdėti tabako. Tad pasvarstyta, kad galbūt taip būtų galima panaudoti konfiskuotas kontrabandines cigaretes. Žinoma, ne visas iš karto, o dedant tam tikrais kiekiais. Tad įmonės valymo įrenginių teritorijoje paskirtas 1,5 ha plotas, kuriame bus vykdoma eksperimentinė komposto gamyba. Darbai R. Liepos manymu, turėtų prasidėti maždaug po trijų mėnesių. Tiek laiko užtruks konkurso paskelbimas ir panašūs dalykai.
„Mes negalime išspręsti viso pasaulio problemų“, – pasiteiravus, kodėl patys neužsiima šiuo verslu, sakė R. Liepa. Jo manymu, įmonių, susidomėjusių šia veikla, turėtų atsirasti. Vadovas įžvelgė kitą galimą trukdį: klausimas, ar bendrovė pati galės vykdyti visą projektą, ar tik jo dalį. Lėšos šiai veiklai yra ribotos ir skiriamos iš įmonės ūkinės veiklos.
Pasak R. Liepos, dumblo panaudojimo klausimams spręsti įmonei niekaip nepavyksta gauti ES paramos lėšų. Tačiau „Aukštaitijos vandenų“ vadovas tikisi, kad turint eksperimentinę aikštelę ir reikiamų tyrimų rezultatus skirstantiesiems pinigus ši idėja pasirodys reali.

Reikia vytis technologijas

Tokia gamyba užtruks apie pusantrų metų. Jos metu bus bandoma įrodyti, kad ir panaudojus cigaretes galima pagaminti naudingą produktą. Eksperimentinėje komposto gamybos aikštelėje bus išsiaiškinta, kiek tai kainuos, kiti svarbūs dalykai – pavyzdžiui, kaip perdirbimo procesas bus vykdomas skirtingais metų laikais, ar į aplinką nepasklis nemalonus kvapas. „Gaminant išsiskiriantys kvapai yra pakankamai opus klausimas“, – pabrėžė bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius R. Liepa.
Beje, kompostui gaminti bus naudojamas ne vien dumblas ir tabakas, bet ir kitos – sausosios medžiagos, tokios, kaip medžio drožlės. Tačiau visų komponentų R. Liepa neatskleidė.
R. Liepa teigė, kad technologijos plėtojasi labai greitai ir reikia ieškoti kitokių atliekų perdirbimo būdų. Jis mano, kad ateityje tos atliekos galbūt generuosis ir į energetinį kurą.
Kartu priminė, kad konkurso laimėtojai privalės stebėti ir muitininkų vykdomus paslaugų pirkimus. Šiuo metu problema tai, kad pagal dabartinius norminius aktus muitininkai šios bendrovės veiklai negali tiekti cigarečių. Muitinė skelbia naikinimo paslaugų pirkimą ir perka pigiausias. Tačiau tikimasi Vyriausybės pagalbos.
„Manau, kad bent jau eksperimentinei veiklai Vyriausybė duos leidimą ir cigaretes bus galima atsivežti be pirkimų“, – tikisi R. Liepa.
Dabar siekiama išsiaiškinti, ar bus paprasta atskirti cigarečių dalis – tai yra filtrą, pakelį ir kitas nereikalingas kompostavimui medžiagas, ir kiek tai kainuos.

Kabinasi už bet ko

Panevėžio mero pavaduotoja Gema Umbrasienė teigė iš pradžių nebuvusi tokia optimistė kontrabandinių prekių perdirbimo Panevėžyje galimybės atžvilgiu, tačiau persigalvojusi paaiškėjus, jog ne už kalnų laikas, kai iš tikrųjų bus atlikti pirmieji mėginimai, skaičiavimai.
Beje, tikimasi, kad bendras konfiskuotų prekių centras padėtų sukurti apie 100 naujų darbo vietų, o turinčiam tiek daug bedarbių miestui tai itin svarbu. „Kabinamės į bet ką, kas galėtų sukurti naujų darbo vietų“, – neslepia G. Umbrasienė. Kartu vicemerė pripažįsta, kad tai dar „labai žalia mintis“.
Kol kas muitininkų konfiskuotos prekės naikinti vežiojamos po visą Lietuvą – šis darbas atitenka tiems, kurie pasiūlo jį atlikti pigiau. Tad Panevėžys įgytų pranašumą, jeigu atsimestų kelionės išlaidos.
Be to, pasak G. Umbrasienės, šiuo metu taikomi tik keli kontrabandinių prekių naikinimo būdai – dažniausiai jos sudeginamos arba išpilamos (alkoholis). „Konfiskuotas prekes būtų galima paversti naudingu daiktu ir kartu sukurti naujas darbo vietas“, – dar kartą pabrėžė Panevėžio mero pavaduotoja. Tad jei Vyriausybė apsispręstų steigti bendrą konfiskuotų prekių centrą, Aukštaitijos sostinė tam būtų pasirengusi – būtų rasta išteklių, tuščių sandėlių.
„Dėl darbo vietų esame pasirengę daryti bet ką“, – sako G. Umbrasienė ir tikina, jog šis klausimas tikrai nebus užmirštas. Tiesa, į balandžio 16-ąją Panevėžyje vyksiančio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę jis neįtrauktas, tačiau, patikino vicemerė, bus teikiamas ir greičiausiai svarstomas per šakines ministerijas.

[TAUchix]

Galvojau, kad Santarvės rūmai - jau palaidotas projektas, džiaugiuosi, kad aš klydau

http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=63992
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31120773

Mantas Tomkūnas, "Sekundė"


Nuotr. A.Repšio MINTIS. Kunigas R.Pukenis tikisi, kad prieš keletą metų stabtelėjusi Santarvės rūmų idėja netrukus įgaus realų pavidalą.

Kunigas Robertas Pukenis nepraranda vilties, kad netolimoje ateityje Panevėžyje bus pastatyti Santarvės rūmai. Jie būtų pavadinti popiežiaus Jono Pauliaus II garbei.

Kunigas teigia, kad po pokalbių su miesto valdžia ši neseniai pažadėjo rūmams duoti pusantro hektaro žemė Parko gatvėje. Panevėžio vyskupas R.Pukenį jau paskyrė projekto vykdytoju.
„Priėjom bendrą nutarimą, kad vyskupas nori gauti žemės, ją Savivaldybė skirs kurijai kaip nuosavybę, o aš, kaip kurijos kunigas, pradėsiu statybas. Detalusis planas yra, vykdytojas – taip pat. Kadangi Panevėžys – vyskupijos centras, žemę gali priimti vyskupas, jis turės adresuoti prašymą. Anksčiau trūko formalumo“, – pasiektu rezultatu džiaugėsi R.Pukenis.

Idėja užstrigo

Santarvės rūmai turėtų tapti ne tik religiniu, bet ir įvairių kultūrų centru. Pagal R.Pukenio planus pirmasis pastatas Panevėžyje turėjo iškilti dar prieš keletą metų, tačiau sutrukdė vidiniai Bažnyčios konfliktai.

Idėja, kad šalia bažnyčios atsirastų musulmonų mečetė ar kitų tikėjimų šventovės, netenkino Panevėžio vyskupo J.Kaunecko.

„Sekundės“ šaltinių duomenimis, po konfliktų su vyskupu R.Pukenis buvo išsiųstas į Kauną, kur iki šiol kunigauja Prisikėlimo bažnyčioje ir dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Panevėžio vyskupas teigia ir dabar nepritariantis idėjai, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai.
„Laikausi tos pačios pozicijos, kaip ir anksčiau. Ir kunigų taryba, ir aš nutarėme statyti bažnyčią ir muziejų. Tautinių mažumų patalpos gali būti, bet apie mečetes ar kitas šventoves negali būti nė kalbos“, – teigė J.Kauneckas.

Iš savų klaidų pasimokęs kunigas apie maldos namus po vienu stogu dabar kalba atsargiau, tačiau neatmeta idėjos, kad Santarvės rūmuose glausis ne tik kitų konfesijų krikščionys, bet ir kito tikėjimo panevėžiečiai. Islamą išpažįstantys totoriai rūmuose turės savo 35 kvadratinių metrų patalpas.

„Bus tik katalikų bažnyčia, o tautinėms mažumoms skirtas patalpas pavadinome biurais. Kam erzinti žmones? Bus skirta po 35 kvadratinius metrus, o ten jie galės ir melstis, reikia džiaugtis, kad nesikeiks, o melsis“, – sakė R.Pukenis.

Santarvės rūmai buvo sulaukę ir kardinolo Audrio Juozo Bačkio pritarimo. Kardinolas prieš keletą metų pritarė, kad Santarvės rūmai galėtų tapti įvairių religinių konfesijų susibūrimo vieta, bet nebūtų steigiami maldos namai.

Ieškos rėmėjų

Rūmuose įsikurtų septynios tautinių mažumų bendruomenės, gyvenančios Panevėžyje. Daugiausia triukšmo buvo kilę dėl totorių, nes jie išpažįsta islamą, tačiau R.Pukenis mano, kad toks požiūris yra neteisingas.

Totoriai šaliai ištikimi jau 600 metų – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, todėl nusipelno turėti savo kultūros centrą. Statant rūmus Panevėžio totoriai pasirengę važiuoti finansinės pagalbos prašyti Kazachstano prezidento.

„Kai buvo jų pasaulinis kongresas, totoriai prašė parašyti sveikinimą, bet aš jiems juk – ne kunigas. Parašiau keletą sveikinimo sakinių. Parašiau, kad mes garbiname tą patį Dievą ir džiugu, kad totoriai ištikimi tam kraštui, kuriame gyvena“, – teigė R.Pukenis.

Svarbiausia užduotimi dvasininkas laiko bažnyčios ir Jonui Pauliaus II muziejaus statybas, o kiti projektai būtų įgyvendinami vėliau, kai bus gautas finansavimas.

„Dabar svarbiausia – bažnyčia ir muziejaus patalpos. Tai būtų pirmi žingsniai, o vėliau, jei gausiu lėšų, bus įrengta konferencijų salė, biblioteka, liaudies meno patalpos. Statyba vyks etapais, pirmai planuojamai pastatyti bažnyčiai reikės gal dviejų milijonų litų. Tai – minimali programa. Galbūt pavyks įvykdyti ir maksimalią programą. Gal ir po mano mirties statys kiti“, – spėliojo kunigas.
R.Pukenio skaičiavimais, visas projektas atsieitų apie 25 milijonus litų, tačiau pinigai yra didžiausias jo galvos skausmas. Jų kunigas ketina gauti iš verslininkų, Europos Sąjungos fondų ir aukų. Nors dvasininkas teigė per sunkmetį nerinksiantis pinigų iš gyventojų, tačiau vėliau pats paprašė paskelbti sąskaitos numerį.

Neskuba sveikinti

R.Pukenio euforijai kol kas nepasiduoda Savivaldybės valdininkai. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis, teigia, kad žemės perdavimo klausimą dar turės svarstyti miesto Taryba. Nors esą jei Bažnyčia idėjai pritaria, tai sklypo perdavimui greičiausiai pritars ir miesto politikai.

„Kol kas nieko nesutarta. Rengiamas Tarybos sprendimo projektas dėl žemės nuomos Bažnyčiai, kokia forma statybai bus perleistas sklypas. Taryba spręs, ar bus perleista žemė. Neaišku, koks bus sprendimo projektas, bet jeigu kunigas pasiskelbė, vadinasi, dvasininkai tarpusavyje nebesipyksta. Ko gero, taip ir bus – sklypas bus perduotas bažnyčiai“, – kalbėjo S.Matulis.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Santarvės rūmų idėją vadina realia – jei buvo pastatyta „Cido“ arena, galima įgyvendinti ir R.Pukenio idėją.

„Savivaldybė projektui neduos nė cento, bet galimas investicinis projektas, pinigai iš Europos Sąjungos. Kiek man žinoma, taip ir planuojama daryti“, – sakė valdininkas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas teigė: jei būtų įgyvendintas visas Santarvės rūmų projektas, jis gerokai praturtintų skurdų miesto architektūros veidą.
„Tai labai neblogas projektas. Tinkamoje vietoje, ne kur nors parko viduryje ar pakraštyje. Tai būtų traukos centras“, – privalumus vardijo S.Matulis.

Santarvės rūmų, kurie užims daugiau nei 5000 kv. m, projekte taip pat numatyta įrengti žiemos sodą su koplyčia, šalia jos – apie 1000 kv. m rūpintojėlių šventovę.

Faktai

Idėja pastatyti Santarvės rūmus, kuriuose greta katalikų įsikurtų ir kitų konfesijų, tikybų bei tautybių žmonės, R.Pukeniui gimė maždaug prieš dešimt metų. Po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus dvasininkas ėmė galvoti, kaip savo mintį realizuoti.
Pirmuosius dešimt dolerių ir tiek pat eurų kunigas gavo iš Jono Pauliaus II sekretoriaus, dabar Krokuvos kardinolo metropolito Stanislavo Dzivišo.

R.Pukenis įsitikinęs, kad Santarvės rūmai atitinka Jono Pauliaus II mąstymą. Popiežius garsėjo savo tolerancija ir susitaikymo idėjomis su kitais tikėjimais.
Projektavimo darbus kunigas ketina pradėti jau po keturių mėnesių, kai gaus statybos sąvadų sąlygas. Tada prie projekto pradės dirbti architektai.

2005 metais buvo padarytas detalusis planas, tačiau projektui pasipriešino vyskupas Jonas Kauneckas. Daugiausia priekaištų sulaukta už tai, kad šalia katalikų šventovės įsikurs musulmonai, išpažįstantys islamą.

Ar kas nors žinote tikslią šio projekto vietą? Gal tai bendrajame plane ( http://www.panevezys.lt/Portals/c6d9...reglamentu.jpg ) numatyta visuomeninės paskirties teritorija (rausvas kvadračiukas) šalia Parko ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos?

[Monteq]

Galvojau, kad Santarvės rūmai - jau palaidotas projektas, džiaugiuosi, kad aš klydau



Ar kas nors žinote tikslią šio projekto vietą? Gal tai bendrajame plane ( http://www.panevezys.lt/Portals/c6d9...reglamentu.jpg ) numatyta visuomeninės paskirties teritorija (rausvas kvadračiukas) šalia Parko ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos?

Greičiausiai ten, nes kitos vietos tai aš nelabai įsivaizduoju, gi prie Arenos gal nestatys

[Vismantas]

Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

Nuo laisvės a. pusės.



Nuo senvagės pusės.



Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.

[TAUchix]

/\
Čia pirminis projektas pagal kurį ir pradėta statyti ar dabar pakeitė ką nors?
O viešbučio tai niekas nei pjaus iki 4 aukštų nei ką, tad pritaikymas prie esamos aplinkos manau būtų labai sudėtingas...

P.S. Labai geros info Vismantai pradėjai gauti

[Vismantas]

/\
Čia pirminis projektas pagal kurį ir pradėta statyti ar dabar pakeitė ką nors?
O viešbučio tai niekas nei pjaus iki 4 aukštų nei ką, tad pritaikymas prie esamos aplinkos manau būtų labai sudėtingas...

P.S. Labai geros info Vismantai pradėjai gauti

Kol kas projektas kiek žinau nepakeistas. Viešbučio apatinę dalį kuri plečiama gali daryti pagal aplinkinius. Viršutinius aukštus gali daryti modernius. Tai atrodytu kaip ant seno prilipdo modernų. Manau toks pastatas būtų patrauklesnis pirkėjams.
Turiu jau seniai tuos brėžinius. Dariau jų inžinerinės dalies projektus.

[Monteq]

„Ekrano“ pastatų reikalai pajudėjo
http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=31235305