Panevėžio projektai

[TAUchix]

Tikiuosi šis projektas pritrauks daugiau turistų į miestą ir pagyvins Aukštaitijos sostinę:

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=8617

2010-05-27

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Dailės galerijos plėtros projektas būtų teikiamas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Preliminari projekto vertė – 1,37 mln. Lt, iš jų 15 proc. sudarytų miesto biudžeto lėšos. Dar 130 tūkst. Lt iš biudžeto bus skirta techniniams dokumentams parengti.

2009 metais pagal regioninę priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“ buvo numatyta atnaujinti miesto riboženklius. Rengiant projektą iškilo problemų dėl žemės sklypų infrastruktūrai, nuomos arba išpirkimo iš privačių asmenų bei žemės paskirties keitimo - tam reikėtų papildomų Savivaldybės lėšų. Todėl vietoj riboženklių atnaujinimo nuspręsta praplėsti Dailės galeriją.

Įgyvendinant šį projektą būtų pastatytas 500 kv. m tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas, sutvarkyta aplinka.

Lauko keramikos skulptūros ir šamotinės keramikos, būdingos tik Panevėžiui, kolekcija – svarbus kultūrinio turizmo objektas regiono ir visos Lietuvos mastu. Ją būtina eksponuoti specialiose patalpose.

Planuojama, kad įgyvendinus projektą mieste apsilankytų daugiau turistų, jiems būtų pasiūlytas kompleksinis paslaugų paketas (apžiūrėti meno kūrinių ekspoziciją ir šamotinės keramikos kolekciją, stebėti kūrybos procesą, patiems bandyti kurti, susipažinti su galerijos sukaupta edukacine medžiaga).

Ryšių su visuomene skyrius

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...sos_saugyklose

Neringa MARTINKUTĖ

Sena Panevėžio dailės galerijos darbuotojų svajonė išplėsti ekspozicijų erdves jau pildosi. Kitą vasarą planuojama pradėti statyti galerijos priestatą.

Panevėžio dailės galerijos kiemelyje iškils 500 kvadratinių metrų priestatas, kuriame bus eksponuojama parodų salėje netilpusi ir todėl ilgus metus galerijos saugyklose laikyta unikali keramikos darbų kolekcija.

Vakar miesto Taryba pritarė, kad Dailės galerijos plėtros projektas būtų teikiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Preliminari projekto vertė – 1,37 milijono litų, iš jų 15 procentų sudarys Savivaldybės biudžeto lėšos. Dar 130 tūkstančių litų iš miesto iždo bus skirta techniniams dokumentams parengti.
Praėjusiais metais Savivaldybė planavo atnaujinti miesto riboženklius, tačiau pradėjus rengti investicinį projektą kilo problemų dėl žemės sklypų infrastruktūrai, nuomos arba išpirkimo iš privačių asmenų bei žemės paskirties keitimo – tai būtų pareikalavę papildomų Savivaldybės lėšų. Todėl vietoj riboženklių atnaujinimo buvo nuspręsta imtis Dailės galerijos plėtros.
Šį projektą palaimino Savivaldybės investicinių projektų atrankos grupė, o vasario pradžioje jam pritarė ir Europos Sąjungos paramos pinigus apskrities savivaldybėms skirstanti regiono plėtros taryba.
Pateikti projekto paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai Savivaldybė įsipareigojo iki kitų metų gegužės vidurio. „Iki tos datos privalėsime turėti parengtą techninį projektą, taip pat užteks laiko surengti konkursą ir jame išrinkti būsimą statybų rangovą“, – „Panevėžio balsui“ teigė Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji vadybininkė Angelė Steponavičienė. Paklausta, kada galima tikėtis Dailės galerijos priestato statybų pradžios, dienraščio pašnekovė teigė mananti, jog jos gali prasidėti jau kitų metų vasarą.
Panevėžio dailės galerijoje sukaupta tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija yra svarbus kultūrinio turizmo objektas ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje. Ją būtina eksponuoti specialiose patalpose. Planuojama, kad įgyvendinus projektą mieste apsilankytų daugiau turistų, jiems būtų pasiūlytas visas komplektas paslaugų – apžiūrėti meno kūrinių ekspoziciją bei šamotinės keramikos kolekciją, stebėti kūrybos procesą, patiems bandyti kurti, susipažinti su galerijos sukaupta edukacine medžiaga.

[WooHoo]

Gal kas žinote, kas yra statoma Smėlynės gatvėje, kitoje pusėje Iki - Rožynas, netoli Lukoil degalinės?Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Man irgi būtų labai įdomu sužinoti kas čia bus..?

[Rydik]

Taigi viršui Samuray parašė "salia esanti still parduoduve stato sau naujas patalpas"..

[enigma]

Tikiuosi šis projektas pritrauks daugiau turistų į miestą ir pagyvins Aukštaitijos sostinę:

Gera žinia! Ne vienerius metus sekiau galimus priestato statybos niuansus ir pagaliau sulaukėm realių rezultatų.

Tikrai džiugi žinia ne tik dailės galerijai, bet ir miestui.

[TAUchix]

Nevėžis ir toliau švarės:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...varaus_nevezio

Neringa MARTINKUTĖ



Pernai išvalyta miesto upės vaga vėl prižėlė žolių, ir jas šalinti reikės iš naujo. Pasak Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės, kiekvienas gamtos objektas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų.

Miesto Savivaldybė toliau valys per Panevėžį tekantį Nevėžį. Iškelti dumblą, sutvarkyti pakrantes šįkart planuojama apie dviejų kilometrų ilgio upės dalyje nuo Maudyklos gatvės iki tilto Stoties gatvėje.

Šiems darbams bus panaudota beveik 1,8 milijono litų. Iš jų pusantro milijono litų sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, 265 tūkstančiai litų – Savivaldybės įnašas.
Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė nesiryžo prognozuoti, kada upės valytojai stos prie darbo.
Šiuo metu dar nėra pasibaigę projekto rangovų konkursai, taip pat visas procedūras būtina derinti su Aplinkosaugos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos.
Nevėžio ruožo nuo Maudyklos gatvės iki tilto Stoties gatvėje valymas bus jau antrasis miesto upės švarinimo etapas. Pirmojo metu buvo iškuopta 1,2 kilometro Nevėžio nuo Elektros (o gal Biliūno?) iki Maudyklos gatvės, tam panaudota 300 tūkstančių litų.
Z. Tverkutės duomenimis, sunkiaisiais metalais labiau užteršta upės dugno dumblo dalis iškeliavo į sąvartyną, o švaresnysis buvo paskleistas lankoje prie užtvankos.
Valytojams prie iškuopto Nevėžio reikės grįžti ir pašalinti upės vagoje vėl suvešėjusias žoles.
„Kadangi Nevėžis mieste negilus, saulės spinduliai, kiaurai skrosdami vandenį, kaipmat sužadina augmeniją“, – paaiškino miesto ekologė.
Pasak Z. Tverkutės, stebėtis tuo, kad išvalyta upės dalis bus švarinama iš naujo, nereikia.
„Kiekvienas gamtos objektas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų“, – tvirtino dienraščio pašnekovė.
Per Panevėžį išsirangęs Nevėžis iš viso teka trylika kilometrų.

[Monteq]

Panevėžyje duris atvėrė nauja medicininių tyrimų laboratorija
2010-06-15 10:46 AINA

Nuo šiol panevėžiečiai galės sveikatą pasitikrinti modernioje medicinos diagnostikos laboratorijoje. Laboratorija duris atvėrė Panevėžio miesto Kniaudiškių klinikoje.

Tikimasi, kad nauja laboratorija mieste pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir padės sumažinti didele problema esančias eiles prie gydytojų kabinetų. Padidinusi sudėtingų kraujo tyrimų pasiūlą, laboratorija sieks gerinti klastingų ligų diagnostiką ir leis panevėžiečiams lengviau pasinaudoti ankstyvosios ligų prevencijos programomis.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės, naujausios laboratorinės diagnostikos galimybės pagaliau pasiekė Panevėžį. "Dabar miestiečiams nebereikės važiuoti atlikti sudėtingesnių kraujo tyrimų į Vilniaus ar Kauno klinikas. Tai daug patogiau tiek pacientams, tiek mieste dirbantiems medikams, kuomet kiekviena valanda gelbstint gyvybes yra svarbi. Nauja medicininių tyrimų laboratorija visuotinio gydymo įstaigų jungimo, optimizavimo ir kitokio naikinimo fone atrodo kaip džiugi išimtis, o ne sveikatos sistemos plėtros tendencija", - teigia D. Babenskienė.

Didžiausiam šalyje medicininių tyrimų laboratorijų tinklui priklausanti Panevėžio medicinos diagnostikos laboratorija per dieną gali atlikti iki kelių tūkstančių kraujo mėginių tyrimų. Tyrimai atliekami visiškai automatizuotais analizatoriais. Procesai kontroliuojami vidinės ir išorinės kokybės kontrolės sistemų. Laboratorijoje atliekami bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, alerginių susirgimų, infekcinių bei onkologinių ligų kraujo tyrimai.

Naujajai laboratorijai vadovaujanti bendrovės "Šiaulių diagnostikos laboratorija" direktorė Daiva Kazlauskienė akcentuoja, kad laboratorija Panevėžyje įkurta siekiant sudaryti galimybę ne tik Panevėžio, bet ir visoms Šiaurės Lietuvos rajonų gydymo įstaigoms ligų diagnostikoje bei profilaktikoje naudotis šiuolaikiškais kraujo tyrimais.

"Naujosios laboratorijos paslaugomis jau naudojasi nemaža dalis Panevėžio pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, šeimos klinikų ir specialistų kabinetų. Netrukus tikimės plėsti bendradarbiavimą ne tik su miesto, bet ir viso Panevėžio regiono gydymo įstaigomis. Be to, prie laboratorijos Panevėžio Kniaudiškių klinikoje įkūrėme kraujo paėmimo procedūros kabinetą, todėl norintiems atliekame visus kraujo tyrimus net ir be šeimos gydytojo siuntimo", - pasakoja D. Kazlauskienė.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja D. Babenskienė informuoja, jog pasaulyje atliekama vis daugiau įvairių laboratorinių tyrimų, nes tai jautresnis sveikatos būklės rodiklis. "Iš žmogaus kraujo galima labai daug sužinoti. Pagal menkiausius laboratorinių tyrimų rezultatų pokyčius patvirtinama diagnozė ar keičiama vaistų dozė. Be to, laboratorinė diagnostika vis plačiau taikoma profilaktikos tikslams. Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą bei užbėgti už akių sunkiems onkologiniams ar virusiniams susirgimams skuba sveikata besirūpinantys žmonės. Šiems tikslams yra būtinos modernios, naujausias mokslo inovacijas pasitelkusios medicininių tyrimų laboratorijos", - mano gyd. D. Babenskienė

Pasak medikės, Lietuvoje jau ketverius metus vykdoma vyrų prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurią finansuoja Valstybinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tačiau atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimą ryžtasi ne visi 50 - 70 metų sulaukę vyrai. Be to, kitų amžiaus grupių pacientai neturi galimybės nemokamai pasitikrinti kraujo, todėl pačių laboratorijų vykdomos profilaktinės programos, įvairios socialinės iniciatyvos ir akcijos leidžia sveikatą pasitikrinti visiems.

http://www.aina.lt/naujienos/panevez...oratorija.html

PS.
Jau prasidėjo Senamiesčio g. rekonstrukcija nuo Rytų Skirstomųjų Tinklų pastato iki siauruko viaduko, vakar pradėti dėti nauji šaligatviai, spėju neužilgo gatvė bus visai, ar bent dalinai uždaryta ilgesniam laikui

[Vidma]

NT rinkoje Panevėžyje – dar ne atostogos

Specialistų teigimu, šiuo metu Panevėžyje statybų sektoriuje vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba, o butų ir biurų statybos dar tik planuojamos. Tikėtina, kad jos gali prasidėti kitąmet.

Prasidėjęs vasaros atostogų metas kol kas nekeičia Panevėžyje dar pavasarį įsivyravusių nekilnojamojo turto rinkos tendencijų. Štilio specialistai, kaip paprastai, laukia liepą ir rugpjūtį.
Bendrovės „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ Panevėžio biuro vadovo Vilhelmanto Sereikos teigimu, birželio mėnuo pagal nekilnojamojo turto pardavimo ir pirkimo sandorių skaičių Aukštaitijos sostinėje beveik nesiskiria nuo balandžio ar gegužės.

„Rinka, kaip paprastai, veikiausiai sulėtės liepą ir rugpjūtį“, – prognozavo dienraščio pašnekovas.
Pasak V. Sereikos, perkantieji gyvenamuosius būstus šiuo metu dažniausiai pageidauja 2–3 kambarių butų, esančių I–IV aukštuose. Vieni pirkėjai renkasi įrengtus brangesnius, kiti – neremontuotus pigesnius.

Panevėžyje dviejų kambarių butą, nelygu vieta ir būklė, birželį galima nusipirkti už 70–90 tūkstančių litų, didesni kainuoja nuo 110 iki 150 tūkstančių litų.

Vieno kambario butai dabar didelės paklausos neturi.

V. Sereikos teigimu, komercinės patalpos šiuo metu dažniausiai nuomojamos, įsigyti norima nebent skirtas sandėliuoti.

Priklausomai nuo to, kurioje miesto dalyje ir pastato aukšte yra komercinės patalpos, jų savininkai iš nuomininkų prašo nuo 10 iki 30 litų už kvadratinį metrą.

Paklaustas apie situaciją gyvenamųjų būstų nuomos rinkoje, V. Sereika teigė, jog paklausa yra, tačiau pasiūla gana ribota. „Panevėžyje išsinuomoti butą dabar kainuoja nuo 200 litų“, – tvirtino specialistas.

V. Sereikos duomenimis, statybų sektoriuje vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba. „Butų ir biurų statybos dar tik planuojamos, tačiau tikėtina, kad kitąmet gali ir prasidėti“, – manė nekilnojamojo turto ekspertas.

Pašnekovo žiniomis, pastaruoju metu atskiri visiškai nauji biurai paklausos neturi, todėl dažniausiai juos planuojama rengti pirmuose naujai statomų gyvenamųjų namų aukštuose.

Į klausimą, ar nekilnojamojo turto rinka dar neišsivadavo iš ekonominės krizės gniaužtų, V. Sereika atsakė neigimai: tai esą rodo ir kritusios kainos, ir sumažėjęs sudaromų sandorių skaičius.

[Vidma]

Puošiasi laiko alintos bažnyčios

B]Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventorių juosianti tvora, kuri nebuvo tvarkyta bene pusantro šimto metų, sulaukė meistrų rankų. Tuo tarpu kita bažnyčia mėgina prikelti naujam gyvenimui senus vargonus.[/B]

„Nieko nėra amžino. Tad ir šis statinys vis labiau nyko, o dar kartais ir piktavalių išdaužomas", - sakė bažnyčios klebonas Petras Baniulis.

Nuo vartų pusės esančios tvoros remontą pagreitino praėjusių metų naktimis siautėjusio jaunimo poelgis. Jie išvertė, išdaužė tarpų tarp stulpelių dangą, tad tvora, ir taip jau laiko nualinta, atrodė dar labiau apgailėtinai.

Klebonas apgailestavo, jog niekur nepavyko rasti tokių gubrinių čerpių, reikalingų tvorai remontuoti, kokiomis buvo dirbta anksčiau, tad, gavus vyskupijos leidimą, tvorai atnaujinti naudojamas kaltas metalas.

Tvoros remontas pradėtas pernai. Iš pradžių bus sutvarkyta tvora iš vartų pusės.

„Kai tik susikaupia pinigų, po truputį juos investuojam į tvorą", - sakė P.Baniulis.

Vienam tarpui sutvarkyti reikia apie porą tūkstančių litų. Baigus centrinės dalies remontą bažnyčia tikinčiuosius pasitiks atnaujintu įėjimu. Laikui bėgant planuojama tvarkyti ir kitas tvoros puses.

Kitos Panevėžio bažnyčios - Kristaus Karaliaus katedros - šventoriaus tvora pernai irgi buvo tvarkoma. Nugriovus tarp tvoros stūksojusį namą, tarpas užtvertas papildomai.

Dabar didžiausias Katedros dvasininkų rūpestis - vargonų restauravimas.

„Išmontuojamos senos dalys, jos atnaujinamos arba keičiamos naujomis. Darbų daug, juk prieš maždaug 80 metų pastatyti vargonai nebuvo nė karto taisyti", - sakė Kristaus karaliaus katedros klebonas Tomas Skrudupis.

Prieš trejetą metų pradėti vargonų atnaujinimo darbai užtruks dar apie porą metų. Visų darbų vertė 400 tūkstančių litų.

[Kartmen]

Nežinojau kur dėti bet gal čia tiks.

Panevėžio architektų kūrybos paroda 2010 07 01

[Wycka]

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patikslino 2010 metų miesto biudžetą

„Biudžetas didėja 4 mln. 192,97 tūkst. Lt. Iš jų — Vyriausybei skyrus 4 mln. 25,9 tūkst. Lt socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti bei socialinei paramai mokiniams. Be to, finansų ministro įsakymu gauname 88,57 tūkst.Lt savininkams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atlyginti. Keturios biudžetinės įstaigos prašo 48,2 tūkst.Lt padidinti pajamų už paslaugas planą. Dar vienas biudžeto didinimo šaltinis — per 5 mėnesius iš mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius gauta 330,3 tūkst. Lt vietoj planuotų 300 tūkst. Lt“, — teigia Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė.
Patikslintą 2010 metų Savivaldybės biudžetą sudaro 210 mln. 877,27 tūkst. Lt.

.

[TAUchix]

Džiugu, kad bus tvarkoma aplinka šalia Kraštotyros muziejaus:

Daiva SAVICKIENĖ

Planuojamos Panevėžio kraštotyros muziejaus kiemų rekonstrukcijos laukiama su nerimu – neatmetama galimybė, kad atliekant žemės darbus šalia buvusio NKVD pastato gali būti rasta palaikų.

Paskutinįkart rekonstrukcijos Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko prieš ketverius metus. Tuomet buvo pertvarkomas vienas šio muziejaus komplekso pastatas.

Dabar gi planuojama sutvarkyti pagrindinio pastato kiemus – juos labiau pritaikyti muziejaus reikmėms. Jei būtų gauta Europos Sąjungos parama, planuojama rekonstruoti esamą tvorą, nugriauti teritorijoje esančius senus garažus ir atlikti kitus darbus.
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko, baigus rekonstrukciją, atsirastų du ekspoziciniai kiemai – didesnis ir mažesnis. Viename jų būtų įrengtas XX a. pirmos pusės dvasią atspindintis ekspozicinis kiemas, kartu pritaikytas ir koncertams, renginiams. Antrasis kiemelis būtų skirtas edukacinėms programoms bei kitiems renginiams.
Šiuo metu didesnysis muziejaus kiemas yra atviras, tad palikti jame ką nors nakčiai nesaugu. Pastačius tvorą viskas pasikeistų. Be to, apleisti ir patys kiemai: juose yra savavališkų statinių, perimtų kaip palikimas iš tarybinės milicijos. Juos nugriovus, erdvės padaugėtų.
Šiuo metu muziejus rengia ne vieną edukacinę programą. Pavyzdžiui, vienai populiariausių – „Kelionė laiku“ – reikalinga kaimo aplinka. Ji sukurta, bet, anot muziejaus vadovo, jau kuris laikas yra kone avarinės būklės. Muziejus turėjo etnografinę sodybą Smilgiuose, tačiau pernai ją perdavė rajono Savivaldybei. Tad planuojama didžiajame kieme sukurti kaimo sodybos imitaciją, o kitame – mažesniame – būtų pasiturinčio miestiečio kiemas.
Kiek visi šie darbai kainuotų, nežinoma – dar nėra sąmatų, tačiau A. Astramskas neabejoja, kad prireiks kelių šimtų tūkstančių litų. Paraiška ES paramai gauti bus teikiama rudenį, paskelbus kvietimus.
Projekto metu numatoma atlikti ir žemės darbus – renovuoti komunikacijas po sklypu, įrengti lietaus kanalizaciją. Direktorius neatmetė galimybės, kad šie darbai gali pateikti staigmenų. XIX amžiaus pabaigoje statytame panevėžiečių Moigių name nuo 1944 metų veikė NKVD, jau vėliau čia buvo įsikūrusi milicija, o paskui ir muziejus. Prieš keletą metų ties A. Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta rasta, kaip manyta, represijų aukų palaikų.
Kad galimybė, atliekant ir šiųmečius darbus, rasti palaikų yra pakankamai reali, mano ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas. Tiesa, jo teigimu, yra duomenų, kad palaikai buvo užkasami ne muziejaus kieme, o kitoje pastato pusėje – tarp gatvės ir statinio, – tačiau jie nepatvirtinti. Be to, kol nebuvo pastatytas Panevėžio rajono savivaldybės pastatas, ta teritorija nuo gatvės pusės buvo užstatyta mediniais namais.
Taip pat buvo kalbama, kad palaikai buvo laikomi kažkokiame rūsyje, tačiau visi rūsiai tyrimų metu taip ir nebuvo atidengti.
Beje, prieš keletą metų radus palaikų netoli A. Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtos, vis dar žinoma, kad jų ten dar yra likę. Reikia ištyrinėti maždaug 30–40 kvadratinių metrų plotą. Lėšų tyrimams kartu su politiniais kaliniais ir tremtiniais kreiptasi į Vyriausybę išvažiuojamojo posėdžio metu, tačiau jos atsakymo A. Umbrasas teigė dar nežinantis.
Beje, rengiant projektą ES paramai gauti, lėšos, reikalingos tyrimams, tokiuose projektuose turėtų būti numatytos. Tad jei muziejaus rekonstrukcijos metu būtų aptikta kraupių radinių, jiems ištirti lėšų turėtų atsirasti.

[balabanas]

maxima statant sienelė buvo pastatyta prie statoil, tai ir dabar pastatys

[TAUchix]

maxima statant sienelė buvo pastatyta prie statoil, tai ir dabar pastatys

ta dujų saugykla - tik paprasčiausias kaulo numetimas žurnalistams, kad turėtų apie ką rašyti

[Wycka]

Mane domina Panevėžio mokso ir technologijų parkas. Gal kas galėtų plačiau apšviesti - kur jis yra ir kas jame bus/yra daroma ar vystoma? Ar turi jis ką nors bendra su KTU Panevėžio institutu ar Panevėžio kolegija?

Anksčiau čia buvo vaikų darželis, kuris matyt nebebuvo naudojamas ir atrodė tikrai ne kaip, gaila, kad kažkaip nesužinojau kada prasidėjo rekonstrukcija, būčiau padaręs nuotrauką prieš, dabar turėtume neblogą palyginimą
Taip pat jau užregistruotas domenas pmtp.lt, bet kol kas geriau ten dar neiti, nes kažkoks juokas, o ne puslapis, jokios informacijos dar nėra, tik prirašinėta kažko neaiškia kalba .

Jau yra paskelbta informacija:

PMTP tikslas — sukurti į pramonę orientuoto mokslo ir technologijų infrastruktūrą ir paskatinti aukštųjų technologijų verslo vystymąsi Panevėžio mieste ir regione.

PMTP įkurtas 2006 m. balandžio 6 d., įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Panevėžio miesto savivaldybės projektą "Panevėžio mokslo ir technologijų parko steigimas".

Steigėjai:
Panevėžio miesto savivaldybė
KTU Panevėžio institutas

Projekto metu rekonstruoti du pastato, esančio J. Žemgulio g. 46, korpusai, pastatytas jungiamasis korpusas. Pirmajame korpuse jau įrengtos biuro patalpos, antrąjį ketinama pritaikyti technologinei įmonių veiklai. Jungiamasis korpusas skirtas konferencijų salėms, pasitarimų kambariams ir kavinei. Šiuo metu bendras PMTP patalpų plotas — 2747 kv. m.

PMTP, anot jų pačių e-puslapio, užsiima mokslo tyrimais ir inovacijų diegimu, teikia informaciją apie ES programas bei fondus, taip pat tai yra savotiškas verslo inkubatorius.

http://www.pmtp.lt/lt/
.

[TAUchix]

Numatomi darbai J. Balčikonio gimnazijos stadione:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...jau_be_palaiku

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Panevėžyje baigti Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų iškasimo darbai. Juozo Balčikonio gimnazijos stadione archeologus pakeitė statybininkai, rengiantys sporto aikštyną.

...

Šiuo metu gimnazijos stadione archeologus pakeitė statybininkai. J. Balčikonio gimnazijos sporto aikštynui statyti iš valstybės biudžeto skirta 1,4 milijono litų.
Gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, šiandien švenčiantis 50-ąjį gimtadienį, džiūgavo, kad rudeniop gimnazistai jau galės naudotis sporto aikštynu. Tačiau švietimo įstaigos vadovas sakė, kad iki rudens visi darbai stadione nebus atlikti, nes tam skirtų lėšų nepakaks. „Bus išlygintas plotas, išlietas asfaltas, – vardijo jis, – bet dar nebus paklota danga. Nebus pastatyti krepšinio stovai, neįrengta tinklinio aikštelė. Visiems darbams atlikti, prie jau dabar skirtų lėšų, trūksta apie pusės milijono litų. Tikiuosi, kad lėšų bus rasta ir kitąmet gimnazistai jau galės sportuoti savame sporto aikštyne.“

[Wycka]

Vienas iš straipsnio komentarų:

PENSININKAS 2010-07-21 16:36

tokiu grindinio gatviu Panevezyje po asfaltu yra labai daug,pavyzdziui senoji Vasario 16-osios gatves dalis ties
mokykla,gatve baigiasi atsiremusi i Naujamiescio gatve.Joks cia stebuklas tas grindinys,tik tarybiniais metais patogumo
delei buvo sukistas po asfaltu ir tiek.

Tikra tiesa. Ir manau, kad Senamiestyje ir turėtų vyrauti akmeninis grindinys, juolab kad to Senamiesčio Panevėžyje tėra vos ne 'katino ašaros'. Jau esu šiame forume minėjęs, kad dar vaikystėje Aukštaičių gatvės beveik gale po žiemos pamačiau pramuštą asfaltą, o po juo matėsi akmeninis grindinys, labai panašus kaip Vilniuje Pylimo gatvėje prie Halės turgavietės.

[enigma]

Labai smagus radinys. Grindinys - neatsiejama bet kokio Sienamiesčio dalis. Pagaliau šį tą turėsime ir Panevėžyje

[Vidma]

Bus koreguojamas Panevėžio miesto 2010-2013 m. strateginis plėtros planas
2010-08-10 10:11
AINA

Siekdama nustatyti Panevėžio vystymosi prioritetus bei atnaujinti miesto 2010-2013 m. strateginį plėtros planą, Savivaldybės administracija organizavo apklausą. Apie strateginio plano atnaujinimą ir apklausos rezultatus - pokalbis su administracijos direktore KRISTINA VAREIKIENE.

Kodėl atnaujinamas miesto strateginės plėtros planas?

Norime pagerinti Panevėžio miesto savivaldybės veiklos valdymą ir viešojo administravimo efektyvumą. Kadangi keičiasi ekonominė, socialinė šalies bei miesto situacija, turime atsižvelgti į šiandieną ir koreguoti strateginį planą. Tai mums leis efektyviau įgyvendinti šio plano tikslus, uždavinius ir veiksmus. Todėl buvo atliekama apklausa.

Kaip buvo atlikta apklausa?

Ji organizuota Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt. Taip pat klausimynas buvo išplatintas Savivaldybės įstaigoms, įmonėms, verslo subjektams, nevyriausybinėms organizacijoms. Iš viso apklausoje dalyvavo 530 respondentų. Vyrų - 201, moterų – 329. Vidutinis respondento amžius - 45 metai.

Kokie apklausų rezultatai?

Nurodytos pagrindinės socialinės, ekonominės problemos yra nedarbas, jaunimo emigracija, aukštųjų technologijų stygius. Apklausos dalyviai siūlė steigti naujas darbo vietas, sudaryti sąlygas smulkiajam verslui, pritraukti užsienio investuotojų. Tai, manau, atspindi ir bendrą šalies tendenciją, nes ekonomikos ir kiti ekspertai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodo tuos pačius šalies ir Vyriausybės veiklos trūkumus. Tad šiuo požiūriu Panevėžys nėra išimtis. Bet čia daugiau yra Vyriausybės veiklos prioritetai.

Paklausti, kokios priemonės/projektai turėtų būti įgyvendinti Panevėžyje iki 2013 metų, respondentai dažniausiai siūlė sutvarkyti miesto centrą (autobusų stotį iškelti iš miesto centrinės dalies, atgaivinti Laisvės aikštę), pritraukti kuo daugiau investicijų į Panevėžio pramonės parką, įgyvendinti projektus, susijusius su nedarbo ir migracijos mažinimu, verslo skatinimu, jaunimo užimtumo gerinimu. Taip pat pasiūlė pritaikyti Skaistakalnio parką aktyviam žmonių poilsiui, gerinti gatvių būklę, asfaltuoti žvyruotas gatves, sutvarkyti šaligatvius. Šios opiausios miesto problemos mums žinomos, jos yra sprendžiamos. Tad apklausa dar kartą įrodė, kad einame teisingu keliu.

Tarp įvardytų patrauklių miesto savybių - patrauklūs turizmo objektai, regioną kertanti tarptautinio transporto koridoriaus dalis, veikiančios regionui ir Lietuvai reikšmingos įmonės. Tarp nurodytų problemų - regione trūksta kvalifikuotų darbininkų, moksleiviai palieka mokyklas neįgiję pagrindinio išsilavinimo.

Kitos iškeltos aktualios problemos - prastas aplinkos tvarkymas ir apleistų teritorijų nepriežiūra, apleisti pastatai miesto centre, automobilių stovėjimo problema, kelių erelių sutramdymas bei privataus ir viešojo kapitalo partnerystės trūkumas. Atsakydami į klausimą apie Panevėžio ateitį, respondentai dažniausiai nurodė, kad Panevėžys - transporto ir logistikos centras, kultūros ir sporto renginių miestas.

Tokios apklausos labai reikalingos. Išanalizavę jų rezultatus galime numatyti priemones trūkumams šalinti bei atsižvelgti į gyventojų pastabas. Todėl formuojant 2011 metų biudžetą prioritetus skirsime išvardytoms sritims. 2011 metų biudžete numatysime tam tikras priemones bei finansavimą, atitinkamai koreguosime ir Panevėžio miesto 2010-2013 m. strateginį plėtros planą.

[Vidma]

Koks bus Panevėžys iki 2013-ųjų?
2010-08-24 11:01 AINA

Panevėžio miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Panevėžio miesto plėtros 2004-2013 m. strateginio plano, rodiklių peržiūra ir korektūra“.

Projektu siekiama pagerinti Savivaldybės veiklą ir viešojo administravimo efektyvumą, įvertinti nuo 2004 metų vykdomo miesto strateginio plano priemonių įgyvendinimą. Taip pat - remiantis vertinimo išvadomis, atnaujinti šio plano redakciją.

Įgyvendinant projektą atlikta esamos Panevėžio miesto socialinės ekonominės būklės analizė, kuri remiasi pastarųjų 5 metų duomenimis ir kurioje nustatyti pagrindiniai pokyčiai, tendencijos svarbiausiose miesto socialinėse, ekonominėse ir aplinkosaugos srityse.

Prieš atnaujinant planą Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt atlikta gyventojų ir įmonių apklausa. Ją sudarė 9 dalys: socialinė ekonominė charakteristika, Savivaldybės teritorijoje teikiamų socialinių bei medicinos paslaugų vertinimas, sportas, kultūra, švietimas, jaunimo problematika, infrastruktūra, turizmas, viešasis saugumas, strateginė plėtra ir kt. Panevėžiečiai geriausiai įvertino vaistinių, privačių medicinos kabinetų prieinamumą, teatrų, bibliotekų pakankamumą, švietimo įstaigų tinklą. Kaip problemas įvardijo jaunimo emigraciją, nedarbą, aukštųjų technologijų stygių, viešuosius tualetus, vaikų ir jaunimo užimtumą, vaikų žaidimo ir sporto, automobilių stovėjimo aikštelių trūkumą. Miestiečių nuomone, pagrindiniai turizmo objektai – J.Miltinio dramos, Muzikinis, Lėlių vežimo teatrai, Senvagė, siaurukas, „Cido“ arena. Siūloma plėtoti pažintinį ir konferencinį turizmą, pritraukti kuo daugiau investicijų į pramonės parką, organizuoti daugiau sporto ir kultūros renginių, pritaikyti Skaistakalnio parką aktyviam poilsiui, gerinti gatvių būklę ir kt.

„Džiugu, kad į Savivaldybės inicijuotą apklausą atsiliepė nemažai gyventojų. Tai rodo, kad mums ne vis vien, kokį turime ir kokio norime miesto. Kita įdomi detalė – miesto strateginį planą nurodė skaitę net du trečdaliai apklaustųjų. Vadinasi, suprantame, kad tai ne vien dokumentas, bet ir visiems svarbios miesto raidos gairės. Kokią strategiją parengsime, taip miestas ir vystysis. Savivaldybė jau sulaukė gyventojų siūlymų kartu diskutuoti dėl miesto vizijos. Atsiliepdami į šias iniciatyvas, jau rugsėjo viduryje kviesime į diskusiją Panevėžio bendruomenę. Jei turite idėjų, kaip miestą padaryti patrauklesnį, gražesnį, gyvesnį – lauksime jūsų. Konkretų diskusijos laiką paskelbsime vėliau“, - sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Norintieji aktyviai dalyvauti kuriant miesto strategiją iki rugsėjo 15 d. savo pasiūlymus, idėjas gali teikti ir el.paštu a.puodziuniene@panevezys.lt , Savivaldybės priimamojo 2-ojoje darbo vietoje.

Įgyvendinant 2004-2013 metų Panevėžio miesto plėtros strateginį planą, pastatyta „Cido“ arena, demonstracinė termofikacinė elektrinė, įsteigti Šv. Juozapo senelių ir neįgaliųjų globos namai, įkurtas Mokslo ir technologijų, kuriamas pramonės parkas, atlikta miesto bendrojo plano korektūra, modernizuojami ir plečiami vandens ir nuotekų, šilumos tinklai, kompiuterizuojamos švietimo, kultūros ir sporto įstaigos, asfaltuojamos ir atnaujinamos gatvės, valomas Nevėžis, vykdoma atliekų konteinerių aikštelių plėtra, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, renovuojamos mokyklos, darželiai, miestas pristatomas užsienyje ir kt.

„AINA“

[Vidma]

Atvira diskusija apie tai, kokį miestą norime kurti iki 2013-ųjų
2010-09-14 08:34 AINA

Gavusi ES paramą, Panevėžio miesto savivaldybė peržiūri ir koreguoja miesto plėtros 2004-2013 m. strateginį planą. Šią savaitę Savivaldybės II a. posėdžių salėje rengiama atvira diskusija apie tai, kokį miestą norime kurti iki 2013-ųjų. Apie pirmąsias idėjas miesto strategijai keisti – pokalbis su Savivaldybės administracijos direktore KRISTINA VAREIKIENE.

Šiuo metu rengiamas pradinis atnaujinto miesto plėtros strateginio plano variantas. Kokių pasiūlymų pateikė Savivaldybės administracija ir strateginio plano korekcijos projekto konsultantai UAB “Eurosprendimai”?

Kol kas tarp pasiūlymų bene daugiausia dėmesio miesto valdymo modernizavimo ir gyventojų kompiuterinio raštingumo didinimo, sporto ir kultūrinės aplinkos gerinimo priemonėms.

Norima, kad Panevėžys taptų žinių ir inovacijų miestu. Šio tikslo būtų siekiama plėtojant plačiajuostį internetą, modernizuojant švietimo bendruomenes, naudojant elektroninį dienyną, skatinant nuotolinį mokymą, sudarant sąlygas gyventojams švietimo įstaigose ir bibliotekose naudotis informacinėmis technologijomis, į informacinės visuomenės programas įtraukiant neįgalius ar specialiųjų poreikių turinčius žmones, diegiant daugiau elektroninių Savivaldybės ir sveikatos paslaugas, modernizuoti GIS bei kt.
Tarp verslo skatinimo priemonių pirmiausia siūloma teikti didesnę paramą smulkiesiems verslininkams, organizuoti Panevėžio inovacijos konkursą, siekiant pritraukti investuotojų – baigti kurti pramonės parką ir vykdyti jo rinkodarą. skatinant jaunimo verslumą – rengti besimokančio jaunimo įdomiausios verslo idėjos ir geriausio verslo plano konkursus bei kt.

Gerinant miesto infrastruktūrą siūloma parengti tipinį daugiabučio namo atnaujinimo tipinį projektą, Laisvės aikštės prieigų, fasadų spalvinimo, mažosios architektūros apželdinimo projektą, vieningo fasadų tvarkymo planus, atgaivinti miesto istorinę dalį, asfaltuoti žvyruotas gatves ir kt.

Gerinant kultūrinę aplinką siūloma parengti Panevėžio, kaip teatrų miesto, koncepciją ir jos įgyvendinimo priemones, renginiais, projektais ir pan. atgaivinti Laisvės aikštę, įsteigti teatro muziejų, vykdyti profesionalaus teatro meno sklaidos priemones ir kt.

Plėtojant kūno kultūrą ir sportą siūloma tobulinti sporto mokymo įstaigų finansavimo sistemą, plėsti ir atnaujinti sporto bazes, pastatyti vandens turizmo ir sporto centrą su kempingu, baigti „Aukštaitijos“ sporto komplekso renovaciją, skatinti nevyriausybinių sporto organizacijų steigimą ir veiklą, remti atvirų sporto įrenginių statybą ir atnaujinimą, įrengti dviračių treko centrą sporto bazę, labiau remti reprezentuojančias miestas žaidimų sporto šakų komandas, įsteigti merginų krepšinio sporto centrą bei kt.

Strateginis miesto planas aktualus visiems panevežiečiams. Ar savo minčių pateikė gyventojai?

Taip. Gyventojai siūlo plėsti ir atnaujinti dviračių takus, Kultūros ir poilsio parke rekreacijos ir pramogų infrastruktūrą, pritaikyti Skaistakalnį žmonių poilsiui, skatinti sveiką gyvenseną, jaunimo užimtumą, daugiau dėmesio skirti miesto rinkodarai (ypač internetinei) ir pristatymo priemonėms, turistams pritraukti, teikti pigias apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas, statyti ir plėsti sporto aikšteles. Norėčiau priminti, kad gyventojų pasiūlymų laukiame iki rugsėjo 15 d. el.paštu a.puodziuniene@panevezys.lt, Savivaldybės priimamojo 2-ojoje darbo vietoje, tel. 501 328.

Gyventojus, įvairias įstaigas ir organizacijas kviečiame ir į viešą diskusiją…

Rugsėjo 17 d. 10 val. Savivaldybės II a. posėdžių salėje rengiama diskusija apie tai, kokį miestą norime kurti iki 2013-ųjų. Dalyvaus miesto vadovai, strategijos kūrėjai. Laukiame panevėžiečių, turinčių idėjų, kaip miestą padaryti patrauklesnį, gražesnį, gyvesnį.

"AINA"