miestai.net Facebook soc. tinkle
» 1 min [UA] 2014.08.26-...Įvykiai... OptimusPrime
» 7 min Made in Lithuania / Pagaminta... pauliaK
» 19 min Šviesoforo lentelė... dsanto
» 26 min Nauja šviesoforų įrengimo... dsanto
» 29 min [VLN] Vilniaus VT eismo... Naujaneriai

Grįžti   Miestai ir architektūra > Bendrosios Diskusijos > Miestai ir architektūra
Click to log in with Facebook

Miestai ir architektūra Nuotraukos ir diskusijos apie architektūrą, transportą ir visą kitą, kas susiję su miestais.
Dvarai ir pilysSakralinė architektūraMiestų architektūros raida Kelionės po Lietuvą Maži miestai ir miesteliai

Atsakyti
 
Įrankiai Ekrano režimai
Senas 2010.03.01, 15:35   #1
TAUchix
Patyręs
 
Prisijungė: 2005.05.22
Miestas: Vilnius-Panevėžys
Pranešimai: 494
Siųsti žinutę TAUchix per Skype™
[PAN] Paslaptingieji požeminiai tuneliai Panevėžyje

Kada gi pagaliau bus įmintos Panevėžio požemių mįslės? Prie šio tikslo įgyvendinimo kviečiu prisijungti ir miestai.net forumo bendruomenę Atskleiskime Panevėžio istoriją drauge!

Citata:
Parašė Miesto požemių paslaptys - dar neįminta mįslė
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=6024
Paskelbta: 2005-02-03, Rasa Šošič



Tik miesto istorijos tyrinėtojams atrodo, kad apie senąjį Panevėžį žinoma beveik viskas - istorikai aprašė to meto pastatus, iškilias asmenybes, papročius ir tradicijas. Tačiau senieji panevėžiečiai, šiame mieste gimę ir užaugę, pasakoja apie istorikams dar nežinomus požeminio miesto egzistavimo faktus. Panevėžietis ponas Raimundas teigia, kad yra slaptas požeminis tunelis, jungiantis moterų kalėjimą ir senąsias miesto kapines. Jis žino, kaip tunelį galima būtų pritaikyti miesto reikmėms.

Įgriuvo žemė

Būdamas aštuonerių, su kitais panašaus amžiaus vaikais Raimundas stebėjo viešųjų tualetų prie dabartinių Panevėžio pataisos namų statybą. "Tai buvo 1967-ieji ar 1968-ieji. Per statybas įgriuvo žemė. Mums, vaikams, buvo įdomu, kas ten, atsiradusioje duobėje. Kai statybininkai baigė darbą, neiškentėme ir įlipome. Pamatėme maždaug 4,5 metro pločio arką. Ji buvo iš raudonų plytų, tokių pat, kaip ir moterų kalėjimas. Pamatėme medines duris. Atėję kitą dieną, jas radome išlaužtas, taigi sulindome į vidų",- pasakojo "Sekundės" pašnekovas.

Vaikai atsidūrė tunelyje. Drąsos eiti toliau užteko. Viduje, pasak pono Raimundo, buvo sausa, sienos molinės. Vaikams atrodė, kad požeminis takas veda vis gilyn, nes iš pradžių dar pastebėdavo medžių šaknis, o einant toliau geso žvakė, trūko oro ir šaknų nebesimatė. Vaikai iš požemio išlindo P.Puzino gatvėje, visai netoli banko. "Požemis viliojo, kasdien eidavom vis toliau. Nuo P.Puzino gatvės požeminis kelias vedė dar giliau po žeme. Dar vieną išėjimą iš požemio atradome prie dabartinių Bendruomenių rūmų",- kalbėjo ponas Raimundas. Tačiau vieną dieną pavojingas vaikų pramogas nutraukė tuometė milicija, ji iškrapštė nutrūktgalvius iš po žemės ir prigrasė daugiau čia kojos nekelti.

Požemis vedė į kapines

Netrukus įėjimai į požemį buvo užversti žemėmis. Ponas Raimundas tvirtina, kad jo bendraamžiai įėjimą į tokį pat požemį aptiko ir senosiose miesto kapinėse. Buvo ten ir Raimundas. Jis tikina, kad tunelis toks pat, kaip ir einantis nuo moterų kalėjimo, ir išeiti iš jo buvo galima toje vietoje, kur studento Žemaičio kapas. "Manau, kad tai - tas pats požeminis kelias. Jis buvo atkastas, kai statė prie kapinių esantį darželį, tačiau ten pats nebuvau - pasakojo draugai",- teigė "Sekundės" pašnekovas.

Jis ne tik pasakojo apie pasivaikščiojimus paslaptingais tuneliais - vyriškis mielai sutiko "Sekundei" parodyti tas vietas, kur, jo teigimu, yra į požemius vedančios angos. Panevėžietis parodė ir jam žinomas dabartinėje Teatro gatvėje egzistavusias kapines. "Kiek teko girdėti, ten buvo palaidoti švedų kariai. Kai vyko statybos, iškasdavo kaulų, batų liekanų. Buvau radęs muštuką, bet mama, matyt, nujausdama, kam jis galėjo priklausyti, pasiimti neleido",- pasakojo ponas Raimundas.

Mįslingi radiniai

Panevėžietis, kad patvirtintų savo žodžius apie požeminio tunelio egzistavimą, parodė ten rastus daiktus. "Ką rasdavome požemyje, dalijomės po lygiai, ko radiniai verti - nenutuokėme. Tiesiog susėsdavome ir dėjome į krūveles - viena man, kita - tau",- sakė vyriškis.

Seniausias radinys - carinės armijos kareivio kelionės lapas. Dokumente užrašyta, kad jis išduotas 1836-aisiais. Tarp ponui Raimundui tekusių radinių - 1915-ųjų rusiško laikraščio puslapis, 1926 m. miesto policijos nuotrauka, 1936-aisiais siųstas laiškas, keli lakštai popieriaus su vandens ženklais, rodančiais, kad popierius pagamintas Petrašiūnų popieriaus fabrike. Požemių karalystėje "Sekundės" pašnekovas tvirtina radęs ir sidabrinį šaukštelį, ir neaiškios paskirties daiktą. "Gal riešutams daužyti. Tačiau kartais imu manyti, kad tai - kankinimo priemonė pirštams suspausti",- svarstė vyriškis. Tarp tunelyje rastų daiktų - 1937-ųjų karininko užrašai. "Paaugęs juos perskaičiau, tikėdamasis, kad sąsiuvinyje aprašomas požeminis kelias, tačiau, deja, ten - tik karybos mokslų konspektas",- sakė ponas Raimundas.

Tiktų cheminių atliekų saugyklai

Atitarnavęs kariuomenėje, panevėžietis dar gyveno mintimi daugiau sužinoti apie paslaptingąjį požemį. "Vaikystės draugo, dirbusio saugume, užklausiau apie tunelį. Jis man patarė nekišti nosies kur nereikia",- teigė panevėžietis.

Požemių paslaptis vyriškis prisiminė neseniai - perskaitęs miesto spaudoje, kad Skaistakalnio parke dirvožemis užterštas radioaktyviuoju radžiu. "Pamaniau, kad pavojingos žmonėms cheminės medžiagos galėtų būti saugomos senuosiuose požemiuose - ten sausa. Giliai po žeme sandėliuojamos atliekos nepadarytų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms",- apie originalią idėją pasakojo ponas Raimundas.

Žino apie tunelius

Kad po žeme tikrai yra senų požeminių kelių, linkusi manyti ir miesto verslininkė Dalia Kuklierienė. "Sekundei" ji pasakojo, jog įrengiant viešbučio "Romantic" rūsyje naktinį klubą nuolat atskrisdavo šikšnosparnių. Verslininkė sakė išsiaiškinusi, kad giliai po žeme - 1-ojo pasaulinio karo metais statyti tuneliai, jungę malūną su bažnyčia ir ligoninės lavonine. D.Kuklierienė sakė, kad statant "Ekrano" kultūros rūmus (dabar - Bendruomenių rūmai) dalis požeminių tunelių buvo suardyta.

"Sekundės" fotografas Sergejus Kašinas irgi tvirtina, kad statant "Ekrano" kultūros rūmus buvo atkasti požemiai - paaugliai juose landžiojo. "Tai buvo arkiniai keliai. Kas 20-30 metrų buvo įrengtos nišos. Požemio sienos - molinės, vietomis molis atsilupęs",- atsiminė fotografas. Pasak S.Kašino, ne vienas smalsuolis požemiuose susilaužė koją ar ranką. Netrukus vaikus iš ten imta vaikyti, o įėjimai į tunelius užversti šiukšlėmis ir užmūryti.

Istorikams ir architektams - mįslė

Nors apie po žeme išsiraizgiusius tunelius "Sekundei" pasakojo ne vienas panevėžietis, miesto valdininkai, istorikai ir muziejininkai apie požemių egzistavimą teigė nieko negirdėję. Jų manymu, miestelėnai linkę miestą apauginti legendomis ir pagražinti jo istoriją. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas "Sekundei" tvirtino, jog muziejuje jokių duomenų apie kalėjimą su senosiomis miesto kapinėmis jungiantį tunelį nėra. "Nieko apie požemius negirdėjau. Manau, kad tai - graži legenda",- sakė muziejaus vadovas.

Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romualdas Lukšas apie tunelius teigia nieko negirdėjęs - jokiuose miesto architektūriniuose planuose požeminiai keliai nepažymėti.

Ir Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė apie egzistuojančius tunelius sakė dar negirdėjusi. Apie caro laikų požemius informacijos nėra ir Valstybės saugumo departamento Panevėžio skyriuje. Apie tai, kad iš kalėjimo į miestą yra slaptas požeminis kelias, tikino nieko nežinanti jau daug metų šioje įstaigoje dirbanti darbuotoja.

Ilgametis Panevėžio statybos tresto vadovas Antanas Pavalkis puikiai pamena "Ekrano" kultūros rūmų statybas. "Tačiau jokių paslaptingų požemių nebuvome atkasę, o gal tiesioginis darbų vykdytojas apie tai manęs neinformavo",- kalbėjo A.Pavalkis. Jis abejoja, kad tokie tuneliai po žeme egzistuoja. "Vaikystėje buvau skaitęs knygelę, kurioje rašė apie Gedimino ir Trakų pilis jungusį požeminį kelią. Neseniai, istorikams pradėjus tyrinėti Vilniaus pilis, teiravausi, ar galėjo būti toks tunelis. Profesionalai paneigė tokią prielaidą. Manau, kad ir su Panevėžio požemiais būtų ta pati istorija",- teigė A.Pavalkis.

Meras susidomėjo

Kalbos apie paslaptingus senus požemius miesto merui Vitui Matuzui nebuvo naujiena. "Apie tai man pasakojo 1997-aisiais architektu Savivaldybėje dirbęs Algis Graužinis. Jis teigė, kad yra tuneliai, kuriais galima patekti į Senvagę",- sakė miesto vadovas. Apie požemius jis kalbėjosi ir su verslininke D.Kuklieriene - jeigu tuneliai yra, kodėl gi jų nerestauruoti, taip būtų galima pritraukti turistus.

V.Matuzą itin sudomino pono Raimundo pasakojimas. "Mielai su juo susisiekčiau ir pasikalbėčiau apie tai",- tvirtino meras. Nors jis ir atmetė panevėžiečio idėją požemiuose sandėliuoti radžiu užterštą dirvožemį, tačiau pritarė minčiai senuosius požemius prikelti naujam gyvenimui. "Nemanau, kad kalbos apie tunelį - tik prasimanymai. Net jeigu tai legenda - ja galima sumaniai pasinaudoti",- mano miesto vadovas.

Pasirengę ištyrinėti

Kultūros paveldo specialistė Loreta Baškevičienė tvirtino, jog istorinių duomenų apie paslaptingų tunelių egzistavimą nėra. "Vaikystėje esu girdėjusi kalbų, kad po žeme yra seni slapti keliai. Buvo kalbama, kad tuneliai yra po dabartine Vasario 16-osios gatve, kad jie šakojasi. Žmonės šnekėjo, kad jais galima nueiti į KGB pastatą. Kalbų būta visokių",- pasakojo paveldo specialistė. L.Baškevičienė teigė mielai susitiktų su žmonėmis, turinčiais duomenų apie tokių tunelių egzistavimą, ir ištirtų juose rastus daiktus.

Istorija byloja, kad moterų kalėjimas pastatytas 1825-aisiais. Nors daugelis kalbintų istorikų apie iš jo vedančių požemių egzistavimą teigia duomenų neturintys, abejoti panevėžiečių pasakojimais pagrindo nėra. Kokia požeminių tunelių paskirtis ir kaip juose atsirado skirtingu metu gyvenusių žmonių daiktai - balta dėmė Panevėžio istorijos žemėlapyje. Galbūt yra ir daugiau panevėžiečių, turinčių informacijos apie paslaptingąjį tunelį ir galinčių "Sekundei" bei istorijos tyrinėtojams apie jį pasakoti. Nors legendomis nedaug kas tiki, bet jose visuomet yra dalis tiesos. Ją žinančiuosius "Sekundė" prašo paskambinti telefonu 596209 darbo dienomis nuo 10 iki 17 val.

Komentaras:
2008-08-10 Vardas: skaitytojas | El. paštas: nenurodytas
yra tie pozemiai,tik nesuprantu kodel tai oficialiai yra neigiama?pozemiai uzversti saugumo sumetimais.Vienas iejimas i pozemius buvo is dabartinio Balcikonio gimnazijos stadiono,buvo tokia vieta,bet del vaiku smalsumo pries gera 40 metu buvo uzversta.
Citata:
Parašė Požeminiai tuneliai - legenda tik muziejininkams
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=6109
Paskelbta: 2005-02-04, Rasa Šošič



"Sekundei" pirmai prabilus apie miesto požemius, vakar redakcijoje visą dieną netilo telefonai, iki pat vakaro plūdo vyresnio amžiaus miestelėnai - panevėžiečius papiktino kai kurių Savivaldybės atstovų bei Kraštotyros muziejaus direktoriaus tvirtinimai, esą požeminiai keliai, besiraizgantys nuo kalėjimo iki senųjų kapinių, - tik graži legenda. Žmonės tvirtina ką kita - tuneliai tikrai egzistuoja. Jie ne tik pasakojo apie vaikystėje išlandžiotus požemius, bet ir parodė vietas, kuriose buvo angos į paslaptinguosius tunelius.

Gėda dėl tokio požiūrio

Panevėžietis dziudo treneris Eduardas Vedluga mielai sutiko korespondentams parodyti tą vietą, kur jie, dar vaikai, buvo aptikę landą į paslaptingą tunelį. Kranto gatvėje augusį ir dabar tebegyvenantį vyriškį, perskaičiusį straipsnį apie požemius, bene labiausiai glumino valdininkų ir muziejininkų požiūris į miesto istoriją. "Skaudu girdėti, kad tai jie vadina prasimanymais. Ko norėti, tikrų panevėžiečių tarp jų mažai, suvažiavę iš Kupiškio, Rokiškio, jiems ir neįdomu, kokia ta Panevėžio istorija",- apgailestavo E.Vedluga. Bene daugiausiai skaudžių žodžių teko muziejininkams - nė nebandantiems išsiaiškinti senojo miesto paslapčių. "Kur jų kompetencija ir profesionalumas",- stebėjosi treneris.

Priėjus Bendruomenių rūmus, ponas Eduardas parodė į tarp eglaičių iškilusią ventiliacijos angą. "Šioje vietoje 1962-aisiais buvo 1,5 metro arka. Pasiėmę prožektorių, sulindome vidun. Tai buvo arkinis tunelis. Viduje - tamsu ir sausa",- pasakojo E.Vedluga. Jis tvirtina, kad įėjimai į požemius buvo ir Laisvės aikštėje, toje vietoje, kur stovėjo senasis Lenino paminklas. Prie moterų kalėjimo taip pat buvo landa, pro kurią paaugliai patekdavo į tunelį. Treneris sakė, kad tuneliu iš Bendruomenių rūmų aikštės buvo galima nukeliauti iki kalėjimo. Vyriškis pasakojo, jog ilgai jis, būdamas vaikas, su draugais po tunelius nelandžiojo - landos greitai buvo užmūrytos.

Statybininkai matė

Statant tuomečius kultūros rūmus Zenonas Kriaučiūnas dirbo "Ekrane" vairuotoju. "Į statybvietę vežiau plokštes",- pasakojo panevėžietis. Bevaikštant po statybų teritoriją, vyriškio dėmesį patraukė raudonų plytų arka. Įėjimas į ją buvo užverstas statybiniu šlamštu. "Klausiau statybininkų, kas ten yra. Jie paaiškino, jog nežinia kas. Matyt, niekas rimtai ir nesidomėjo. Vis trypiau statybvietėje, kol visi išėjo pietauti. Tada apsimoviau darbines kelnes, atmečiau arką užvertusius lentgalius, cemento gabalus ir įlindau vidun",- dalijosi prisiminimais "Sekundės" pašnekovas. Jis tvirtina, kad eiti teko kone stačia galva - tunelis iš karto niro gilyn. Buvo matyti, kad požeminis kelias veda tolyn. Grįžęs Z.Kriaučiūnas pasiėmė degtukus ir nuėjo toliau tyrinėti tunelio. Požemio vidus - išmūrytas raudonomis plytomis, siūlės dailiai užglaistytos. Vyriškis eidamas požemiu suprato, kad kelias veda Senvagės link. Viena jo atšaka suko dešiniau. "Viduje švaru, sausa, jokių daiktų neaptikau, matėsi, kad niekieno nebūta. Degtukai geso. Liepsną traukė Senvagės pusėn. Pritrūkęs degtukų, grįžau atgal",- sakė ponas Zenonas. Tunelių jis nepamiršo. Kitą kartą veždamas statybines medžiagas vairuotojas pasiėmė prožektorių, tačiau, jo didžiam nusivylimui, šviesos nebeprireikė - anga į paslaptingąjį požemį jau buvo užversta.

Nuo miesto sodo iki kalėjimo

Panevėžietis Petras Pranckevičius nesiliovė stebėtis, kad miesto valdininkai ir istorikai tikina apie požemius nieko nežinantys. "Gal uždrausta apie juos kalbėti?"- svarstė P.Pranckevičius. 1953-iaisiais jam tebuvo vienuolika metų. Su draugais angą į požemį aptiko toje vietoje, kur dabar Bendruomenių rūmai. Pasak pono Petro, tunelis atrodė tarsi ilgas šulinio rentinys su grindimis. Juo vaikai nueidavo iki kalėjimo. Kas dešimt metrų žiojėjo išmuštos angos. "Nepamenu, kaip jis atrodė, lyg ir išbetonuota viduje. Priėję iki kalėjimo, atsimušėme į sumūrytas raudonas plytas. Tunelis nebuvo tiesus. Tik įlindę pastebėjome nišą. Vėliau tunelis lyg ir pasisuka. Viduje - sausa. Išgąsdino šikšnosparniai. Tada dar nieko nežinojau apie tokius gyvūnus, baimės įvarė, tad kuo skubiau dūmėme atgal",- pasakojo "Sekundės" pašnekovas.

Jau būdamas šiek tiek vyresnis, 1963-iaisiais, P.Pranckevičius vėl ryžosi lįsti į požemį. Tačiau paauglius iš tunelio ištraukė civiliškai apsirengę žmonės ir prigrasė daugiau nebesirodyti. "Manau, kad tai buvo KGB žmonės, milicininkai dėvėjo uniformas",- sakė vyriškis. Jis vylėsi, jog istorikai imsis tyrinėti ir po žeme esančius miesto istorijos klodus. "Netikiu, kad apie tuos požemius nėra jokių duomenų. Turi būti - ne aš vienas juose buvau. Kad būtų ištirta, nebūtina griauti Bendruomenių rūmų - dabar yra modernių prietaisų",- teigė P.Pranckevičius.

Požemiuose - pinigų saugykla?

Daugelio panevėžiečių, patvirtinusių, kad po Panevėžiu tikrai egzistuoja paslaptingi požeminiai keliai, pasakojimai sutapo. Beveik visi kalbėjo, jog angos į požemį buvo prie Bendruomenių rūmų ir moterų kalėjimo. Atsirado ir tokių, kurie klaidžiodami tuneliais aptiko geležines duris. Tarp jų - panevėžietis Stasys Kuprys. "Apie 1954 - 1955 metus mokiausi 1-ojoje vidurinėje, taip tada vadino J.Balčikonio gimnaziją. Per pertraukas skubėdavome prie landos, kuri vedė į požemį. Pasišviesdavome degtukais. Požemis nebuvo tiesus, jis šakojosi. Paėję kokį šimtą metrų, pabūgome ir grįžome. Vidus buvo išmūrytas raudonomis plytomis. Rasdavome įvairių popiergalių, tačiau jie ne itin mus domino",- pasakojo ponas Stasys.

Ten, kur kalėjimas, po žeme, mokiniai aptiko geležines duris. Pasak "Sekundės" pašnekovo, vaikai į jas belsdavo, klausydavosi pridėję ausį, tačiau taip ir nesuprato, kas už jų yra. Požemių tyrinėjimas nebuvo legalus malonumas. Dažnai prie angos atskubėję mokiniai rasdavo ją užpiltą smėliu. "Išnešiodavome smėlį ir vėl ropšdavomės į tunelį",- šypsojosi prisiminęs vaikystę panevėžietis. Apie paslaptingąsias metalines duris kalbėjo ir panevėžietis Romas Kareiva. 1971-aisiais jis ne kartą landžiojo po miesto požemius. Geležines duris jis aptiko tunelio, vedančio į Senvagę, gale.

Keletas skambinusių miestelėnų tvirtino, kad paslaptingi požemiai veda į P.Puzino g. esantį banką. Bankininkai esą sumaniai pasinaudojo tuneliais ir įrengė juose pinigų saugyklas. Banko "Nord/LB Lietuva" Panevėžio skyriaus valdytojas Egidijus Žukauskas "Sekundei" teigė apie pinigų saugyklas nieko nekomentuosiąs, o apie banko istoriją esą galinti papasakoti Vilniuje esanti spaudos atstovė. "Stebiuosi, kad Panevėžio statybos tresto vadovai apie landas į požemius nieko nežino - juk viskas jų pašonėje",- sakė panevėžietis.

Skeptikų - mažuma

Atsirado ir suniekinusių pono Raimundo, išdrįsusio prabilti apie po žeme esančius tunelius, pasakojimą. Pasak panevėžiečio Donato Būtėno, kalbos apie caro laikų požeminį miestą - vaikams skirtos pasakos. "Panevėžyje tunelius ir požemines slėptuves pastatė vokiečiai 1943-iaisiais. Keturkampės angos skirtos išlįsti. Nuo miesto sodo zigzaginiai įtvirtinimai ėjo gimnazijos link. Panašios slėptuvės buvo pastatytos Laisvės aikštėje",- tvirtino D.Būtėnas.

Jo nuomone, statinio amžius ne tas, todėl istorikams nėra įdomu. "Stebina, kad civilinės saugos specialistė nieko apie tai nežino. Turi būti slėptuvių ir bunkerių planai",- sakė vyriškis. Jis įsitikinęs, kad jokios romantikos požemiuose nėra - paprasti kariški statiniai, kuriuose ir jam pačiam teko landžioti, ir tiek.

Kad požeminiai keliai - vokiečių rankų darbas, mano ir panevėžietis Lionginas Samochvalovas. "Negi būtų po upe kasę iki senos bažnyčios. Netikiu. Landžiojau ten ne kartą - žmonės visokias šiukšles metė, viduje buvo baisu, pastatyta iš blokų",- sakė ponas Lionginas.

Vokiečiai tunelių nestatė

"Pirmą kartą apie tunelius sužinojau 1946-aisiais. Ten mane nuvedė vyresnis pusbrolis. Labai bijojau - viduje tamsu. Pamenu, kad iš pradžių buvo raudonų plytų mūras, o toliau - molio siena",- prisiminimais dalijosi panevėžietė Aleksandra Bricius. Vaikai angą į požemį atrado prie Bendruomenių rūmų. Kelias vedė ligoninės link.

Požemiuose tada dar šešiametei mergaitei teko pabūti tik kartą, apie vaikų žaidimus sužinojęs tėvas išbarė ir prigrasė į tą vietą kojos daugiau nekelti.

"Galiu patvirtinti, kad požemiai - ne prasimanymas. Jie yra. Ir tikrai ne vokiečiai tunelius pastatė. Plytos atrodė senos. Naujas statinys taip neatrodo",- įsitikinusi ponia Aleksandra. Tuneliai, anot "Sekundės" pašnekovės, pokario metais buvo tapę plėšikų ir žmogžudžių prieglauda. Apie tai jai pasakojo tėvas. Į požemius mesdavo šiukšles, ten buvo krūvos utėlėtų drabužių - šie parazitai buvo pokario palydovai. "Tėvas kalbėjo, kad 1946-aisiais mieste siautėjo banditų gauja, pasivadinusi "Čiornyje koški". Jie kniaukdavo naktimis prie namų durų, o jas atidarius, apiplėšdavo. Gauja savo aukas laidojo požemiuose",- kalbėjo panevėžietė.

Ponia Aleksandra sakėsi žinanti apie dar vieną slaptą požemį, jungusį įgulos namus (toje vietoje, kur buvo "Rago" kavinė) su Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynu. "Neseniai mirė mano teta. Ji pasakojo, kad vienuolės gatve retai vaikščiojo, nes naudojosi požemio keliu",- teigė panevėžietė. Per Antrąjį pasaulinį karą įgulos pastatai (raudonų plytų mūrai) buvo sugriauti.

Dar vienas slaptas tunelis jungė du malūnus. Vienas jų stovėjo ten, kur dabar buvusios Elektrotechnikos gamyklos pastatas. Kitoje vietoje - viešbutis "Romantic". Visos angos į požemius, anot "Sekundės" pašnekovės, buvo užverstos 1947-aisiais.

"Netikiu, kad požemius statė vokiečiai, jie neturėjo tam laiko. Jei taip būtų buvę, būtų tekę nugriauti daktarų Didžiulių namą. Juk požemiai kerta banką ir eina tolyn upės link. Jie tikrai daug senesni",- įsitikinusi moteris.

Kol direktorius abejoja, meras veikia

Kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko panevėžiečių pasakojimai ir jų pateikti radiniai pernelyg nesudomino. Jis laikosi savo nuomonės - į požemių egzistavimą nereikia žiūrėti rimtai. "Skeptiškai žiūriu. Jei parodytų, kurioje vietoje jie yra, nueitume pažiūrėti. Atneštus radinius ištyrinėtume. Visko žmonės pripasakoja",- kalbėjo A.Astramskas.

Apie rimtus miesto požemių tyrinėjimus, pasak muziejaus direktoriaus, kalbėti dar anksti, be to, tam reikia gauti lėšų.

Vakar miesto meras susitiko su "Sekundės" skaitytojams jau pažįstamu ponu Raimundu. "Šis žmogus papasakojo įdomių dalykų, netgi parodė tunelyje rastą caro laikų monetą",- teigė V.Matuzas.

Miesto vadovas nelinkęs pamiršti miesto požemių ir apie po žeme egzistuojančius paslaptingus kelius jau kalbėjosi su viešųjų ryšių partneriais. "Svarstėme galimybę pasikviesti archeologus, kurie galėtų įminti bent dalį požemių paslapčių",- sakė V.Matuzas.

Na, o "Sekundės" skaitytojai gali tikėtis šio intriguojamo pasakojimo tęsinio - korespondentai tikisi gauti paslaptingųjų tunelių brėžinius. Pasak juos saugančių asmenų, požemiai turi unikalią, galbūt net pagonybės laikus siekiančią istoriją.

Komentaras:
2005-02-04 Vardas: E.N | El. paštas: nenurodytas
Siuos zmones Vedluga ir Raimunda pazystu senei is matymo kaip senus paneveziecius. Aciu iems, uz senai zynomus dalykus, kurie buvo jau zynomi rusu laikais tik buvo nutyleta nuo Smetonos laiku.Su pagarba E.M. Laukiame nauju istorijos duomenu..
Citata:
Parašė Požemių egzistavimui patvirtinti nėra pinigų
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=6386
Paskelbta: 2005-02-08, Rasa Šošič



Visuomenės domėjimasis po miestu esančiais požemiais pasiekė kulminaciją - į redakciją kasdien užsuka panevėžiečiai, tvirtinantys, kad žino apie senųjų tunelių egzistavimą, nešantys daiktus, rastus paslaptinguose požemiuose. "Sekundė" sulaukia labai prieštaringų nuomonių - vieni tvirtina, kad požeminiai keliai, iš kalėjimo vedantys į senąsias miesto kapines, - caro laikų palikimas, kiti tokius teiginius vadina romantikos ieškotojų svaičiojimais ir sako, jog požemiai - ne tokie paslaptingi, nes statyti per Antrąjį pasaulinį karą. Beje, istorikai teigia, kad miesto istorijos palikimo tyrinėjimams kelią užkerta tai, jog nei Panevėžio senamiestis, nei kultūrinės vertybės neįtrauktos į išliekamąją vertę turinčių objektų sąrašus.

Valdžia nežinojo

"Sekundė" pabandė išsiaiškinti, ką apie tunelių egzistavimą žinojo senieji miesto valdžios atstovai bei dvasininkai. Korespondentė surado dabar Vilniuje gyvenantį ilgametį Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininką Bronių Kačkų. Į Panevėžį B.Kačkus atvyko 1953-iaisiais ir čia praleido 34-erius metus. 25-erius iš jų buvo Vykdomojo komiteto pirmininku. "Apie po žeme esančius tunelius nieko nežinau. Statant kultūros rūmus kai kuriose vietose lyg ir buvo šis tas panašaus į požemius, tačiau tai - tik menkos liekanos",- pasakojo B.Kačkus. Jis linkęs manyti, jog tokių tunelių, apie kuriuos dabar intensyviai diskutuoja panevėžiečiai, nėra. Pasak buvusio miesto vykdomojo komiteto pirmininko, tuo metu, kai jis vadovavo Panevėžiui, miestas buvo perkastas skersai ir išilgai, nes vyko statybos, buvo tiesiami požeminiai elektros, vandentiekio, komunikacijų tinklai. "Nieko panašaus į senovinius požeminius kelius aptikti neteko",- sakė B.Kačkus. Pasak pono Broniaus, tunelių nebuvo nei tuomečiuose civilinės saugos žemėlapiuose, kur pažymėtos visos požeminės slėptuvės.

Dvasininkas apie tunelius žino iš pasakojimų

Panevėžietis Algirdas Mickevičius teigė žinąs apie požeminius kelius, jungusius Švč. Trejybės bažnyčią su įgulos namais bei vienuolynu. Įgulos namai statyti dar carinės Rusijos valdymo laikotarpiu ir buvo skirti kariškiams. Vėliau jais naudojosi Lietuvos kariuomenė. Manoma, kad Įgulos namus su bažnyčia ir vienuolynu jungė požeminiai tuneliai. Per 2-ąjį pasaulinį karą Įgulos namai buvo subombarduoti. A.Mickevičius pamena, kad toje vietoje, kur buvo vienuolyno sodas, jam - tada dar šešiamečiui, teko matyti duobę, kuri buvo tarsi anga į požemį. "Girdėjau, kad esama tunelių, jungiančių Švč.Trejybės bažnyčią su katedra",- kalbėjo A.Mickevičius.

Panevėžio vyskupijos kurijos generalvikaras Robertas Pukenis teigė, jog apie tokį požeminį kelią girdintis pirmą kartą. "O kad buvo tunelis jungęs Švč.Trejybės bažnyčią su vienuolynu, žinau iš senų žmonių pasakojimų",- sakė R.Pukenis. Generalvikaras pabrėžė, jog jokių rašytinių šaltinių, patvirtinančių tokių tunelių egzistavimą, jam nepavyko aptikti. Tačiau Švč. Trejybės bažnyčios rūsyje įrengiant šarvojimo sales angų į požemius neaptikome",- pasakojo dvasininkas.

Požemių karalystė siekia kapines

Nors daug kas gan skeptiškai reagavo į panevėžiečio pono Raimundo išsakytą mintį, kad požeminis kelias jungia moterų kalėjimą su senosiomis miesto kapinėmis, atsirado žmonių, tvirtinančių, jog tunelis tikrai prasideda kalėjime ir eina po upe.

1973-iaisiais panevėžietis Stasys Serdikevičius dalyvavo rekonstruojant moterų kalėjimo pastatą. Vyriškis dirbo suvirintoju. "Žinote, kaip ten moterys pasiilgusios vyriškos meilės. Su viena jų nulindome į rūsį - toliau nuo žmonių akių. Rūsio grindyse pastebėjau dangtį ir pakėliau jį. Pamačiau geležines kopėčias, vedančias žemyn. Sulipome. Viduje - tamsu. Šviesa sklido tik pro atkeltą rūsio dangtį. Patalpa didžiulė, tuščia, stovėjo tik senas medinis stalas. Manau, kad būtent šioje vietoje ir prasideda požeminis kelias",- įsitikinęs ponas Stasys.

Dabar Vaivaduose gyvenantis Saulius Sereika nenustebo, kad tunelis gali būti iškastas ir po upe. Jis su draugais angą į požemį aptiko 1977-aisiais ties Panevėžio statybos trestu. Pasak S.Sereikos, viena požemio atšaka ėjo tuometės elektrotechnikos gamyklos link, kita vedė į moterų kalėjimą, bet kelias jau buvo užverstas. "Mes pasukome upės link, tunelyje atsirado vandens. Ėjome tolyn, tačiau kai vandens pasidarė iki kaklo ir pradėjo gesti deglai, grįžome atgal",- pasakojo vyriškis.

Angą į slaptuosius požemius

A.Mickevičius su draugais aptiko senosiose miesto kapinėse. "Prie įėjimo į kapines, nuo bažnyčios pusės, buvo šiukšlėmis užversta duobė. Nukapstę šiukšles, radome angą - raudonų plytų arką. Tačiau ten tuneliai jau buvo užversti ir sugriauti, tad negaliu pasakyti, kur tas kelias vedė",- pasakojo ponas Algirdas.

Kad įrodytų, jog požemiai statyti dar carinės Rusijos viešpatavimo Lietuvoje laikais, ponas Darius J. atsiuntė dokumento, rasto požemiuose, nuotrauką. Tai - 1917-aisiais datuotas rusų armijos kareivio leidimo atostogauti lapas. Panevėžietis tvirtina šį dokumentą radęs požemiuose.

Požeminis planšetas Nr.66-D-16

Tarp bandančiųjų įminti po miestu esančių požemių paslaptis - "Panevėžio gatvių" darbų vykdytojas Eimutis Balčikonis. "Caro laikų požemiai - mitas",- tvirtina panevėžietis. Ir tuoj pat pateikia jo žodžius turinčius įrodyti brėžinius. Pasak E.Balčikonio, geodeziniuose miesto planuose yra pažymėtos požeminės slėptuvės. "Požeminiame planšete Nr.66-D-16 aiškiai parodyta, kad prie Bendruomenių rūmų, po žeme, yra slėptuvė. Ji prasideda ten, kur dabar fontanas",- aiškino darbų vykdytojas ir geodeziniame plane parodė vietą, kur yra slėptuvė. Pasak pono Eimučio, įėjimai į slėptuvę vis būdavo užmūrijami, kad ten nelandžiotų vaikai ar valkatos. "Nueikite į miesto Savivaldybę, pas geodezininkus ir atrasite atsakymus į visus klausimus. Panašiais geodeziniais planais naudojasi ne tik "Panevėžio gatvių" specialistai, bet ir kitos tarnybos",- sakė E.Balčikonis.

Planuose nieko nėra

Panevėžio savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Taurienė apie požeminį planšetą Nr.66-D-16 jau žinojo. "Buvo į skyrių užėjęs vyriškis, kuris domėjosi būtent šiuo planšetu. Tačiau nemanau, kad jis ten atrado reikalingą informaciją. Geodeziniame plane jokių duomenų apie požemius nėra. Nubraižytos tik požeminės komunikacijos",- sakė S.Taurienė.

Vyriausioji specialistė teigė, kad pagal geodezinius planus atsekti požemių istoriją - neįmanoma. "Pamenu, kad senuosiuose planuose buvo braižyta kažkas panašaus į jūsų minimus tunelius, tačiau šie dokumentai jau sunaikinti",- tvirtino S.Taurienė.

Tyrinėjimams negauna pinigų

Kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė linkusi manyti, jog panevėžiečių didžiulį susidomėjimą sukėlę požemiai gali būti tokio pat amžiaus, kaip ir šalia jų esantys pastatai. "Aš nieko naujo prie to, kas jau pasakyta, nepridėsiu. Manau, kad tuneliai bendraamžiai pastatų, šalia kurių jie aptikti",- teigė A.Petrulienė. Anot istorijos skyriaus vedėjos, informacijos apie senuosius požemius nėra, nes jie netyrinėti. "Panevėžiečiai, besipiktinantys, kad muziejininkai nieko neveikia, neteisūs. Mes mielai imtumėmės miesto senųjų požemių ir kito istorinio paveldo tyrinėjimų, tačiau negauname tam reikalingo finansavimo",- sakė A.Petrulienė.

Nors Kraštotyros muziejaus specialistai yra parengę ne vieną projektą, kuris padėtų išspręsti šias problemas, tačiau projektai finansuotojų dėmesio nesulaukia dėl labai svarbios priežasties - Panevėžio senamiestis ir kultūrinis paveldas neįtraukti į saugotinų vertybių sąrašus. "Tuo turėtų rūpintis paminklosaugos tarnyba, tačiau iki šiol šioje srityje jokių teigiamų poslinkių dar nematyti",- apgailestavo muziejaus istorijos skyriaus vedėja. Jos nuomone, pasirūpinti, kad senamiestis bei kultūrinis palikimas būtų įforminti kaip išliekamąją vertę turintis istorijos paveldas, ne vėlu ir dabar, tačiau tai turinčios daryti institucijos nerodo jokios iniciatyvos.

Komentarai:
2010-02-12 Vardas: gintas | El. paštas: mazarisarifas@gmail.com
kad pries statybos tresta yra tunelis tai faktas .statant bendruomeniu rumus vienas buvo atkastas ji uzgrudo statybos tresto popierias ir uzkase.

2008-08-10 Vardas: skaitytojas | El. paštas: nenurodytas
kad pozemiai yra,tai faktas,tik kazkodel sita informacija labai uzslepta,nesuprantu kodel,yra,tai tegul buna,nes jie beveik visi yra uzversti saugumo sumetimais.
Citata:
Parašė Miesto požemių paslaptis atskleis tyrinėtojai
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=10587
Paskelbta: 2005-03-31, Rasa Šošič


A.Repšio nuotr. Statybininkų, stačiusių “Ekrano” kultūros rūmus, istorija nedomino, todėl tik atkastos angos į požemius tuoj pat buvo užverstos žemėmis.

Žinią, kad po miestu vingiuoja požeminiai keliai, jungiantys moterų kalėjimą su senosiomis kapinėmis, panevėžiečiai sutiko itin audringai. Kai vasarį “Sekundėje” pasirodė publikacijos šia tema, dienraščio redakciją tiesiog užplūdo žmonės, norintys pasidalyti savo mintimis apie miesto požemius.

Abejojančiųjų, kad tuneliai egzistuoja, nebuvo. Liudininkai pasakojo savo lankymosi požemiuose įspūdžius ir kaip šio fakto įrodymą rodė tuneliuose atrastus daiktus - dokumentus, monetas, šaukštelius ir kitus radinius. Nesutarta tik dėl vieno - kuriam istoriniam laikotarpiui priskirti požeminius kelius.

Čia liudytojų nuomonės išsiskyrė - vieni tvirtino, kad tuneliai statyti 19-ajame amžiuje, kiti gana skeptiškai priėmė tokius aiškinimus ir manė, jog miesto požemiai - šiek tiek “jaunesni” ir galėjo būti statomi per Antrąjį pasaulinį karą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus specialistai apie paslaptinguosius tunelius nieko negalėjo pasakyti - šių statinių nėra pažymėta jokiuose muziejininkams prieinamuose brėžiniuose, o detaliau pasidomėti požeminių kelių istorija trukdo lėšų stygius. Tačiau noras išsiaiškinti miesto tunelių paslaptis, matyt, buvo stipresnis už materialinę šio reikalo pusę - muziejininkai jau pradėjo domėtis požemių paslaptimis.

Siūlo galo ieškos Vilniuje

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Elena Markuckytė - specialistė, kuriai patikėta atlikti miesto požemių istorijos tyrimus. E.Markuckytė apie tunelius jau kalbėjosi su senaisiais panevėžiečiais. Pasak muziejininkės, labai pravers ir “Sekundėje” spausdinta medžiaga. “Liudytojų pasakojimai - labai svarbūs, tačiau juos patvirtinti turi istoriniai šaltiniai. Kol kas dar nerasta dokumentų, brėžinių, galinčių padėti išsiaiškinti po miestu esančių tunelių atsiradimo istoriją”,- kalbėjo E.Markuckytė. Pasak jos, Panevėžio muziejininkai saugo archyvus su istoriniais duomenimis apie miesto praeitį nuo 1944-ųjų. Ankstesniųjų metų istoriniai šaltiniai - sostinėje. “Miesto Kraštotyros muziejuje esančiuose dokumentuose apie požemius nerasta nė menkiausios užuominos. Nėra net siūlo galo, už kurio būtų galima nusitverti tyrinėjant miesto tunelius”,- tvirtino muziejininkė. Duomenų apie paslaptingus požeminius statinius ji bandys ieškoti Vilniaus archyvuose.

Muziejininkė linkusi manyti, kad požemiai statyti per Antrąjį pasaulinį karą - jei jie būtų egzistavę anksčiau, apie tai rašytiniuose šaltiniuose bent jau būtų užsiminta. “Tai, kad apie požeminius statinius nėra jokių duomenų, jų planų ir brėžinių, leidžia daryti prielaidą, jog tuneliai - slaptas karinis objektas, apie kurio egzistavimą neturėjo būti žinoma plačiajai visuomenei”,- svarstė E.Markuckytė.

Statybininkų istorija nedomino

1986-aisiais Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs panevėžietis Jonas Taučikas tvirtino, kad statant Bendruomenių rūmus buvo atkastos landos į požemius. “Kasėm trasas požeminėms tranšėjoms. Vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką”,-pasakojo J.Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 metro pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5-6 cm. “Mane nustebino, kad statinys pastatytas labai kruopščiai - sovietmečiu taip niekas nestatė. Betoninės išliejos buvo labai dailios, palyginti su mūsų naudojamais betoniniais dirbiniais, atkastuosius galėčiau vadinti kone meno kūriniais”,- įspūdžiais dalijosi panevėžietis.

Jis nemano, kad tunelius galėjo statyti vokiečių kareiviai per Antrąjį pasaulinį karą. “Statyta labai kruopščiai, visai neprimena skubos darbo. Greitai tokio statinio nepastatysi, juolab kad tunelis nebuvo toks trumpas”,- įsitikinęs J.Taučikas. Apie radinį jis papasakojo statybvietėje dirbusiems žmonėms. Šie darbų vykdytojo atradimu nesusidomėjo ir pasakė, kad tokių tunelių buvo atkasę ne vieną - jie vėl buvo užversti žemėmis. Toks pat likimas ištiko ir J.Taučiko aptiktąjį požemį.

Panevėžietis įsitikinęs, kad po Bendruomenių rūmais palaidota svarbi miesto istorijos dalis. J.Taučikas, statęs daugelį miesto strateginių statinių, teigė panašių radinių kitose miesto vietose neaptikęs. “Statant Panevėžio ligoninę radome žemėse užkastą paminklą nukankintiems ligoninės medikams. Požemiai ties Bendruomenių rūmais - antras unikalus radinys mano darbo praktikoje”,- teigė vyriškis.

Grandioziniai tyrinėjimai - balandžio 1-osios pokštas

Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas iš dalies paneigė muziejininkės E.Markuckytės pasakytus žodžius, esą medžiagos apie miesto požemius bus ieškoma sostinės archyvuose. “Specialistei patikėta užrašyti apie tunelius žinančių žmonių pasakojimus”,- informavo direktorius. Tačiau, pasak muziejaus vadovo, tunelių paslapčių įminimo ieškoti archyvuose kol kas neplanuojama.

Paklaustas, ar muziejus miesto požemių tyrinėjimams gavo lėšų, A.Astramskas nusijuokė - pinigų šiems tyrimams negauta. “Iki rimtų tyrinėjimų dar labai toli, apie juos kol kas negalvojame. Nebent sukviestumėte panevėžiečius balandžio 1-osios proga pasiimti kastuvus ir eiti atkasti miesto požemių”,- šmaikštumo netrūko A.Astramskui.

Svarbu atskirti legendą nuo tikrovės

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vadovas profesorius Alfredas Bumblauskas tvirtino, kad jam apie po Panevėžiu esančius požeminius tunelius neteko girdėti. “Apie jūsų miesto požemius sunku ką nors pasakyti, aš jų nemačiau. Pirmiausia reikėtų nustatyti jų istorinę vertę”,- kalbėjo profesorius.

Įvairių kalbų apie po miestais esančius požeminius kelius A.Bumblauskas sakosi girdėjęs ne sykį. “Apie Vilniaus požemius yra išleista knygelė, kurioje legendos susipina su tikrove”,- sakė katedros vedėjas. Pasak jo, savojo miesto praeities idealizavimas nėra smerktinas reiškinys, specialistų pareiga padėti legendas atskirti nuo tikrovės.

Istorinio paveldo tyrinėtojų darbas nėra toks paprastas ir, kaip juokavo profesorius, ne visiems naudingas, nes, jei teritorija paskelbiama istorinio paveldo dalimi, joje negalima statyti, rekonstruoti, plėsti bei atlikti daugybės kitų, verslo plėtrai būtinų darbų. “Apsukruoliai sugeba išnaudoti net legendas - nenustebsiu, jei verslininkai iš savo namų padarys angas, neva vedančias į paslaptingus tunelius. Tokių atseit senovinių statinių teko matyti Vilniuje”,- sakė A.Bumblauskas.

“Sekundės” žiniomis, netrukus atsiras galimybė patekti į miesto požemius. Toje vietoje, kur, kaip manoma, yra angos į tunelius, bus griaunamas senos statybos namas.

Paskutinis taisė TAUchix (2010.03.26 07:14)
TAUchix yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 14:52   #2
TAUchix
Patyręs
 
Prisijungė: 2005.05.22
Miestas: Vilnius-Panevėžys
Pranešimai: 494
Siųsti žinutę TAUchix per Skype™
Miesto požemius toliau gvildena Panevėžio balsas. Ar kas nors žinote kokia dabar situacija su tunelių tyrimais? Tai galėtų tapti išskirtiniu Panevėžio bruožu, papildančiu vienintelę likusią istorinę vertybę - siauruką. Tai ypač svarbu palyginti jaunam miestui be istorinio senamiesčio. Turėtume požeminį senamiestį

Citata:
Parašė Atgal į praeitį: kultūros rūmai, bet ne „Ekrano“
http://www.panbalsas.lt/naujienos/te..._bet_ne_ekrano

...

Legendos

Įdomiausia tai, kad statant „Ekrano“ kultūros rūmus statybininkai, o ir senieji panevėžiečiai pasakojo apie požemius, atkastus statybų metu. Vienas pasakojimų byloja, kad neva tuneliai statyti Pirmojo pasaulinio karo metais. Jie jungė tuometį malūną (dabar tai „Romantic“ viešbutis) su bažnyčia ir ligoninės lavonine. Pasakojama, kad statant Kultūros rūmus dalis požeminių tunelių buvo suardyta.
Netgi kalbama, kad tais požeminiais tuneliais buvo labai susidomėję paaugliai. Jie landžiojo po juos ir pasakojo: „Tai arkiniai tuneliai, o kas 20–30 metrų buvo įrengtos nišos. Tunelių sienos – molinės.“
Beje, 1986-aisiais Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs panevėžietis Jonas Taučikas pasakojo, kad statant „Ekrano“ rūmus buvo atkastos landos į tunelius. „Kasėm trasas požeminėms rūmų tranšėjoms. Vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką“, – prisiminė J. Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 metro pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5–6 cm. Jis pasakojo, kad statinys pastatytas labai kruopščiai, o tai padaryti sovietmečiu nebuvo galima, nes tada niekas taip nestatė.
Tokių prisiminimų ir istorijų apie miesto požemius sklando ne vienas. Tik istorikai negali pasakyti, ar tokie požemiai buvo, kas juos ir kodėl statė. Būtų įdomu, jeigu paaiškėtų, kad iš tiesų Panevėžyje, kur nėra senamiesčio, egzistuoja požeminiai tuneliai, išsiraizgę po miestu.

...

Komentaras:

stanislovas (2010-02-28 00:17)
Perskaičiau legendą vadinamą ir idomu pasidarė, ar panevėžyje pas nors domisi praeitimi, miesto istorija ir panašiais klausimais.Ar mes tapome tokie užmaršūs istoriniams yvikiams ir miesto istorijai.O apie tunelius tai galiu pasakyti kad jie egzistavo ir ne viena atšaka.Mums pokario vaikams teko ne vieną iš jų belandžiojant išnagrinėti.Buvo neužpiltos žemėmis atkarpos tarp kalėjimo ir banko, tarp dabartinio statybos tresto ir bendruomenės rūmų išilgai greta dabartinio tako link upės. Ši atkarpa labiusiai buvo mėgiama nes kai kam ir trofėjų pasisekdavo rasti. Dar buvo atkarpa vedanti malūno link ir buvusio konservų fabriko teritorijoje buvo landa į senvagę. Buvo dar po vienu malūnu, vėliau jo vietoje pastatytos elektrotechnikos gamyklos.Iš savo tėvų ir senelių girdėjau, kad buvo atšaka vedanti iki trejybės bažnyčios,iki buvusios ligoninės senojo pastato.Teisingai tuneliai komforto viduje nesuteikdavo, ir į juos patekti kai kur galima buvo tik per angas viršuje, jos buvo kvadratinės maždaug 30 cm pločio,tačiau vaikams tai netrukdė žaisti vadinamo karo. Gal kas iš senbuvių panevėžiečių galėtų daugiau papildyti, ogal ką ir sudomins tokia tema
Citata:
Parašė Mįslingi tuneliai muziejininkams – ne mįslė
http://www.panbalsas.lt/naujienos/sa...nkams_ne_misle

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Senbuviai panevėžiečiai dar prisimena po miestu nusidriekusias net kelias požeminių tunelių atšakas. Tačiau muziejininkai, prisipažįstantys, jog niekada jų netyrė, neskuba aiškintis požeminių statinių paslapčių.

Ir „Ekrano“ kultūros (dabar – Bendruomenių) rūmus statę statybininkai, ir senieji panevėžiečiai mėgsta porinti istorijas apie požemius, atkastus statybų metu. Vienas tokių pasakojimų byloja, kad tuneliai neva nutiesti dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kiti gi teigia, kad jie galėjo būti statyti per Antrąjį pasaulinį karą, o jų paskirtis neva buvo priglausti nuo bombardavimo besislepiančius gyventojus.

Mitas apie požemius

Ne vienas garbaus amžiaus panevėžietis pasakojo, kad tokių tunelių atšakų būta prie tuomečio malūno (dabar „Romantic“ viešbutis). Kiti gi sakė požemius matę prie Panevėžio statybos tresto, prie Pataisos namų. Treti užsimena, kad tuneliai praėjusiame šimtmetyje galėjo būti iškasti ir po Laisvės aikšte.
Netgi sklinda legendos, kad tuneliai sujungti ir jais galima nueiti nuo vieno miesto galo iki kito.

Kasė tranšėjas slėptuvėms

„Panevėžio balso“ redakcijai 77 metų panevėžietis Aleksandras Dambrauskas pasakojo savo akimis regėjęs paslaptinguosius tunelius:
„Gyvenau miesto centre. Buvo 1943 metų vasara, atrodo, liepos mėnuo. Artėjo frontas, tad buvo nuspręsta įrengti slėptuves. Kas tai nusprendė, dabar sudėtinga pasakyti. Įsakymą statyti požeminį statinį galėjo duoti ir karo metais Panevėžiui vadovavęs burmistras Karolis Reisonas. Tada man buvo dešimt metų, bet gerai prisimenu, kad kasama buvo prie dabartinių Bendruomenių rūmų. Buvo išvežtas viršutinis žemių sluoksnis ir pradėtos kasti tranšėjos.“
Anot A. Dambrausko, buvo smalsu stebėti, kaip dirba žmonės, kaip gilėja kasamos tranšėjos.
„Kai jau buvo iškastos maždaug dviejų metrų gylio tranšėjos, – toliau pasakojo panevėžietis, – pradėjo vežti lenktus betoninius luitus. Jie buvo sustatyti į tranšėjas. Paskui, juos sutvirtinus, užvertė žemėmis. Nors buvau vaikas, supratau, kad tas požeminis statinys – slėptuvė. Juolab kad artėjo frontas ir, matyt, vokiečiai ruošė tas slėptuves panaudoti rusų bombardavimo metu. Manau, kad tokių tuo metu buvo pastatyta ne viena. Teko girdėti, kad slėptuvės buvo statytos tuometiniame miesto sode netoli kalėjimo. Dar girdėjau pasakojant, kad slėptuvės statytos ir prie Katedros.“
A. Dambrauskas užsiminė, kad vokiečiams tomis slėptuvėmis pasinaudoti neteko.
„Tačiau tose slėptuvėse, miestą užėmus rusams ir 1944 metų vasarą vokiečiams pradėjus bombarduoti Panevėžį, galėjo kas nors ir slėptis, – pridūrė jis. – Beje, Antrojo pasaulinio karo metu Panevėžys nelabai nukentėjo, nes frontas praslinko pro šalį. Kiek žinau, labiau kliuvo Šiauliams. O Panevėžyje bombos buvo mėtomos geležinkelio stoties rajone. Matyt, buvo norėta susprogdinti stotį.“

Matė savo akimis

Garbaus amžiaus panevėžietis prisimena į tas požemines slėptuves ir pats įlindęs 1947-aisiais.
„Tada man jau buvo 13 metų, – pasakojo ponas Aleksandras. – Radom neužverstą įėjimą ir su draugais palandžiojome. Smalsu buvo, kaip atrodo tie požemiai. Tada jie buvo dar gana gerai išsilaikę – išlikę mediniai vėdinimo šulinėliai.“
Tuneliuose vyras sako buvęs dar kelis kartus. Vėliau juos užvertė žemėmis.
„Tai dabar sunku pasakyti, ar yra kas nors likę“, – sako jis.
A. Dambrausko nuomone, jeigu būtų galima surasti ano meto projektus, gal būtų galima tiksliai sužinoti, kuriose vietose Panevėžyje buvo iškastos požeminės slėptuvės.
„Manau, turėtų būti archyvuose išlikę kokie nors seni projektai, kuriuose pažymėtos tos slėptuvės, – svarstė jis. – Juolab kad teko girdėti, jog statant tuometinius „Ekrano“ kultūros rūmus tie požeminiai statiniai buvo atkasti.“
Kad buvo rasti tokie požeminiai statiniai, prisimena ir Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs Jonas Taučikas. Jis pasakojo, jog tikrai 1986 metais statant „Ekrano“ kultūros rūmus buvo atkastos landos į tunelius.
„Kasėm trasas požeminėms rūmų tranšėjoms, vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką“, – prisiminė J. Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 m pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5–6 cm.
Jis pasakojo, kad statinys pastatytas labai kruopščiai, o tai padaryti sovietmečiu nebuvo galima, nes tada niekas taip nestatė.

Tuneliai egzistavo?

Tokių prisiminimų ir istorijų apie miesto požemius sklando ne vienas. Dar vienas panevėžietis – ponas Stanislovas – prisimena, kad buvusi ne viena požeminių tunelių atšaka.
„Mums, pokario vaikams, teko ne vieną iš jų belandžiojant išnagrinėti, – tikina vyras. – Buvo tokios neužpiltos žemėmis atkarpos tarp kalėjimo ir banko ir tarp dabartinio Panevėžio statybos tresto ir Bendruomenių rūmų, lygiagrečiai dabar upės link vedančiam pėsčiųjų takui. Tą požeminę atkarpą labiausiai mėgome, nes kai kam belandžiojant ir trofėjų pasisekdavo rasti. Dar žinau, kad buvo atkarpa, vedanti malūno link, ir prie buvusio konservų fabriko. Be to, į požemius įlįsti buvo galima ir iš Senvagės pusės.“
Ponas Stanislovas taip pat prisimena iš tėvų ir senelių girdėjęs, kad buvo tunelių atšaka, vedanti iki pat Švč. Trejybės bažnyčios, o kita – iki buvusios ligoninės senojo pastato. „Tiesa, tuneliai buvo apgriuvę ir į juos patekti kai kur galima buvo tik per angas viršuje, jos buvo kvadratinės, maždaug 30 centimetrų pločio“, – patikslino vyras.
Požemines slėptuves mena ir buvęs J. Balčikonio gimnazijos direktorius, o dabar muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas. Jis tikina matęs, kaip jos buvo statomos.
„Man tada buvo 13 metų, – dalijosi prisiminimais. – Mačiau, kaip kasė tranšėjas, o vėliau į jas buvo vežami gelžbetonio blokai, kuriuos sutvirtino ir užvertė žemėmis. Slėptuvės buvo arkinės, įlindus į tuos požemius laisvai buvo galima vaikščioti, nes gelžbetonio blokai buvo gerai sutvirtinti.“

Tyrinėti neišdrįso

V. Baliūnui pasakojant apie požemines slėptuves, į pokalbį įsitraukė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojas Virginijus Benašas. Pasak jo, po anksčiau buvusios bibliotekos pastatu (Respublikos g. 14) yra išlikę arkiniai senoviniai rūsiai.
„Į tuos arkinius rūsius galima patekti iš šilumos punkto, – sakė jis. – Ne kartą buvau tame punkte ir pamačiau užmūrytą sieną. Pasidarė smalsu, kas už jos yra. Išlupau kelias plytas ir pamačiau, kad ten tuščia erdvė. Įdomu pasidarė. Tačiau įlįsti ir panagrinėti, kur ta erdvė veda, neteko. Gal tai kokie nors senoviniai požemiai galėtų būti?“
Tačiau buvęs pedagogas V. Baliūnas paneigė V. Benašo versiją: „Tai negali būti požemiai. Vargu ar po miestu galėjo būti kokie nors tuneliai, kuriais būtų galima nueiti iš vienos vietos iki kitos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų. Beveik kiekvienas jų buvo geras prekybininkas. Todėl po namais žydai turėjo pakankamai didelius rūsius, kuriuose laikė prekes. Gali būti, kad toks rūsys yra išlikęs ir po buvusios bibliotekos pastatu. Tokių namų su rūsiais turėtų būti išlikę ir daugiau. Tik reikia patyrinėti.“

Istorikai tyli

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas tvirtino, kad tie požeminiai statiniai, apie kuriuos „Panevėžio balsui“ pasakojo panevėžiečiai, tikrai galėjo būti pastarojo karo metais statytos slėptuvės.
„Nors tos slėptuvės nebuvo tyrinėtos, – sakė muziejininkas, – bet teko girdėti pasakojimus, kad jas galėjo statyti vokiečiai apsisaugoti nuo bombardavimo. Žinoma, būtų įdomu patyrinėti tuos požeminius statinius. Manau, kad jie gali būti išlikę ir iki šių dienų. Gaila tik, kad nėra išlikusių jokių dokumentų ar projektų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslias buvusių požeminių slėptuvių vietas. Teko girdėti, kad tokios slėptuvės buvo pastatytos netoli Bendruomenių rūmų. Slėptuvės galėjo būti statomos ir Laisvės aikštės teritorijoje.“
Pasiteiravus, ar negalėjo tokie požeminiai statiniai būti statomi dar anksčiau – Pirmojo pasaulinio karo metais, D. Pilkauskas abejojo, nors pripažino: atsakyti į šį klausimą sudėtinga, juolab kad tie statiniai, kaip minėta, tyrinėti nebuvo.
„Tačiau manau, kad jie negalėjo būti statyti Pirmojo pasaulinio karo metais, – vis dėlto daro išvadą muziejininkas. – Iškasti tokias tranšėjas ir jas sutvirtinti pernelyg sudėtinga.“
Apie išlikusius požeminius tunelius „Panevėžio balsui“ pasakojo garbaus amžiaus panevėžiečiai, kurie dar ir dabar prisimena, kad egzistuoja tokie statiniai.
Tačiau istorikai kol kas tyli ir negali tiksliai pasakyti, kokie tai statiniai, kada jie statyti ir ar iš tikro jie yra.

Paskutinis taisė TAUchix (2010.03.26 07:15)
TAUchix yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 15:05   #3
Valiukas
Už futbolą
 
Valiukas avataras
 
Prisijungė: 2005.05.31
Miestas: Vilnius/Panevėžys
Pranešimai: 2.082
Foto: OLYMPUS SP-570 UZ
Siųsti žinutę Valiukas per Skype™
Citata:
Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
Miesto požemius toliau gvildena Panevėžio balsas:
Lyg tai man pačiam tėvas kažkada pasakojo apie tunelius prie kultūros rūmų Reiks paklaust dar kartą, nes dabar tik labai miglotai pamenu.
Valiukas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 15:54   #4
Carbon
Naujokas
 
Prisijungė: 2010.02.27
Miestas: Panevezys
Pranešimai: 10
Kai state Bendruomeniu rumus ir man su draugais teko landziot po tuos tunelius.Gyvenau greta Kauno gastronomo,tai apeidavom visa ta miesto puse.Buldozeris buvo pralauzes dali lubu ir pro ta ilauza sulindom i vidu.Tunelis sumurytas is raudonu pilnaviduriu molio plytu,lubos arkines su centre esanciomis vedinimo angomis.Per tas angas i vidu pribireje grunto-vietomis tiek daug,kad vos galejome pralysti.Tunelis kastas zigzagais-kas 15-20m daro 90laipsniu posuki tai i kaire,tai i desine.Praejus keleta tokiu posukiu viduje tapo svariau-nebe tiek daug zemiu pro lubas buvo pribireje,bet baigesi musu degtukai o likti aklinoje tamsoje neturejom nei drasos,nei noro,todel teko skubiai grizti atgal.Po keliu dienu,pasieme prozektorius,vel norejome listi i ta tuneli,bet buldozerio pralauzta skyle buvo jau uzpilta zvyru ir uzlyginta o listi per ankstas ventiliacijos angas mes neisdrisome...
Sprendziant pagal tuneliu isvaizda,juos pastate tikrai ne rusai ar vokieciai karo metais-kariniu itvirtinimu nestato is molio plytu,nes sprogus bombai jie subyretu kaip kortos.Tai,galbut,carines rusijos ar dar ankstesniu laiku statiniai.

Paskutinis taisė Carbon (2010.03.19 15:59)
Carbon yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 16:02   #5
Valiukas
Už futbolą
 
Valiukas avataras
 
Prisijungė: 2005.05.31
Miestas: Vilnius/Panevėžys
Pranešimai: 2.082
Foto: OLYMPUS SP-570 UZ
Siųsti žinutę Valiukas per Skype™
Citata:
Parašė Carbon Rodyti pranešimą
Kai state Bendruomeniu rumus ir man su draugais teko landziot po tuos tunelius.Gyvenau greta Kauno gastronomo,tai apeidavom visa ta miesto puse.Buldozeris buvo pralauzes dali lubu ir pro ta ilauza sulindom i vidu.Tunelis sumurytas is raudonu pilnaviduriu molio plytu,lubos arkines su centre esanciomis vedinimo angomis.Per tas angas i vidu pribireje grunto-vietomis tiek daug,kad vos galejome pralysti.Tunelis kastas zigzagais-kas 15-20m daro 90laipsniu posuki tai i kaire,tai i desine.Praejus keleta tokiu posukiu viduje tapo svariau-nebe tiek daug zemiu pro lubas buvo pribireje,bet baigesi musu degtukai o likti aklinoje tamsoje neturejom nei drasos,nei noro,todel teko skubiai grizti atgal.Po keliu dienu,pasieme prozektorius,vel norejome listi i ta tuneli,bet buldozerio pralauzta skyle buvo jau uzpilta zvyru ir uzlyginta o listi per ankstas ventiliacijos angas mes neisdrisome...
Sprendziant pagal tuneliu isvaizda,juos pastate tikrai ne rusai ar vokieciai karo metais-kariniu itvirtinimu nestato is molio plytu,nes sprogus bombai jie subyretu kaip kortos.Tai,galbut,carines rusijos ar dar ankstesniu laiku statiniai.
Siūlyčiau šitą informaciją papasakoti laikraščių žurnalistams, galbūt nurodyti tikslią vietą kur tai galėtų būti. Žiūrėkit, gal taip po truputį padarysim "amžiaus atradimą" Panevėžyje
Valiukas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 16:24   #6
balabanas
Senbuvis
 
balabanas avataras
 
Prisijungė: 2006.12.20
Miestas: Klaipėda/Panevėžys
Pranešimai: 895
Foto: Kodak M1033
Siųsti žinutę balabanas per Skype™
na iš tikro įdomu pasidarė vieni sako jog buvo statoma iš vienokių medžiagų, kiti jog iš kitokių norisi manyti, kad tuneliai buvo statomi ir caro metais ir I bei II pasaulinių karų metais
balabanas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 16:25   #7
TAUchix
Patyręs
 
Prisijungė: 2005.05.22
Miestas: Vilnius-Panevėžys
Pranešimai: 494
Siųsti žinutę TAUchix per Skype™
Tegu visokie istorikai ir toliau tūno savo kambarėliuose skaitydami knygas, o tuo tarpu miestai.net panevėžiečių kolektyvas drauge su kuriuo nors Panevėžio dienraščiu gali inicijuoti šių didelę istorinę vertę galinčių turėti Panevėžio statinių atidengimą. Reikia tik susižinoti tikslią vietą ir pasirūpinti sprogstamosiomis medžiagomis o jei rimtai, gal dar kas nors esate matę / landžioję po tuos tunelius?
TAUchix yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.19, 16:26   #8
Carbon
Naujokas
 
Prisijungė: 2010.02.27
Miestas: Panevezys
Pranešimai: 10
Ka jau ten vieta benurodysi-tiek metu praejo...O jei apytiksliai, tai kazkur raudonai apibrauktoje vietoje.Tas tunelis eina lygegreciai Puzino gatvei.Mes tada dar speliojom.kad jis ,tikriausiai,prasideda moteru kalejime,nes sumurytas is tokiu pat plytu.Tik niekaip nesutarem,kur jis galetu baigtis:vieni spejo,kad tesiasi po upe iki raudonos baznycios(Sv.Petro-Povilo),kiti mane,kad baigiasi ties upe.Bet tai tik vaiku speliones...


Paskutinis taisė Carbon (2010.03.19 20:16)
Carbon yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.22, 10:55   #9
Vismantas
Patyręs
 
Vismantas avataras
 
Prisijungė: 2005.11.30
Miestas: Panevėžys
Pranešimai: 405
Foto: SONY H9
Siųsti žinutę Vismantas per Skype™
Keista tai kad daug kas kalba kad yra, ir net buvo, o patikrinti niekas nedrįsta.
Užtektu nurodytoje vietoje kur užvertė atkasti ir patikrinti. Lyg Matuzas norėjo užsiimti ir nurimo. Matyt yra kažkas tokio ko nereikia žinoti visuomenei.
__________________
Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Vismantas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.24, 10:18   #10
Carbon
Naujokas
 
Prisijungė: 2010.02.27
Miestas: Panevezys
Pranešimai: 10
Del tu tuneliu.Juk galima butu pasamdyt asmeni/firma su giluminiu detektoriumi,kad praskanuotu ta vieta.Gal nekainuotu nerealiai?
Gal Panevezyje yra koks "lobiu iskotoju" klubas?
Kazi-ar tokiai veiklai reiketu gaut savivaldybes leidima?
Sneket visi moka,o konkreciai ka padaryt-niekas nesiima.
Carbon yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.24, 15:38   #11
pan_zaibas
Patyręs
 
pan_zaibas avataras
 
Prisijungė: 2009.06.17
Miestas: Panevėžys
Pranešimai: 119
Foto: HTC Trophy 7
Siųsti žinutę pan_zaibas per Skype™
Tuneliai

Citata:
Parašė Carbon Rodyti pranešimą
Del tu tuneliu.Juk galima butu pasamdyt asmeni/firma su giluminiu detektoriumi,kad praskanuotu ta vieta.Gal nekainuotu nerealiai?
Gal Panevezyje yra koks "lobiu iskotoju" klubas?
Kazi-ar tokiai veiklai reiketu gaut savivaldybes leidima?
Sneket visi moka,o konkreciai ka padaryt-niekas nesiima.
Šiaip tai domiuosi tais tuneliais. Kažkaip vis brandinu mintį kada nors viską pradėti daryti. Peržiūrėjau topografinę medžiagą nuo 1934 m. iki dabar - tai tik prie Bendruomenių rūmų fontano matosi vingiuotas tunelis su užrašu TUNELIS. Dar kažkoks darinys matosi tarp Kraštotyros muziejaus ir teatro MENAS. Manyčiau, reikėtų pakalbinti žmones, mačiusius, buvusius ir girdėjusius pakalbinti. Gal parodytų tas vietas. Toliau galima koordinuoti ar GPS ar tiesiog popieriniame žemėlapyje ir gausis koks tai vaizdas. Galima būtų kad ir laikraštyje paskelbti - manau atsiras pakankamai daug senolių, norinčių pasidalinti atsiminimais. Svarbiausia, kad būtų kuo daugiau inf. šaltinių.
Galėčiau prisidėti žemėlapio sudarymu.


KAŽKAS TOKIO

__________________
Nors ir sako pašol von -
Tieskim bėgius Utenon.
pan_zaibas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.03.30, 00:02   #12
TAUchix
Patyręs
 
Prisijungė: 2005.05.22
Miestas: Vilnius-Panevėžys
Pranešimai: 494
Siųsti žinutę TAUchix per Skype™
Ateinantį velykinį sekmadienį - realių darbų pradžia! Diskusijų jau pakanka, o darbuotis tik su klaviatūra yra per mažai norint turėti rezultatą

Taigi ateinantį sekmadienį planuojamas forumiečių susitikimas, kur ir kada renkamės, ką darysime parašyta http://www.miestai.net/forumas/showt...670#post421670

Kviečiu prisijungti!
__________________
Visos forumo temos apie Panevėžį:
http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys
TAUchix yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.02, 18:07   #13
Almis
Nuožmus dalyvis
 
Prisijungė: 2008.07.26
Miestas: Panevėžys
Pranešimai: 2.025
Foto: Sony DSLR-A200
Siųsti žinutę Almis per Skype™
Perkelta
2010 03 31
Šiandien darbe paklausinėjau vyresnių panevėžiečių (jie tikrai turėtų kažką žinot konkrečiau) apie tunelius. Nieko aiškiau. Yra, kas apie 1957 m. buvo tunelio, ant kurio dabar buvę Ekrano rūmai stovi, prieigose. O yra, kas tipo tikrai žino, kad dideli rūsiai ir kažkokie požemiai yra būtent po konservų fabriku, nors to nepatvirtino kiti...

Dar pridėsiu.
Dėl konservų - seniau gaisrinėj lyg ir planai rūsių buvo. Nors vėl - tai tik prisiminimai.
Tvarkant Laisvės aikštę tarp teatro ir viešbučio buvo atrasta kažkas panašaus į tunelius, bet nusprendė, kad tai vokiečių apkasai. Nors frontas pro Panevėžį lyg ir nėjo, kam ten jiems apsikast
Beje, toje vietoje buvo projektas įrengt požeminę auto aikštelę.

Manau, kad viskas yra tik taip pokarinių rusų mėgstamų slėptuvių vietos. Viena iš jų, Sietyno g., gerai išlikusi ir įrengta - nors tai jau kita tema
Almis yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.05, 16:49   #14
Almis
Nuožmus dalyvis
 
Prisijungė: 2008.07.26
Miestas: Panevėžys
Pranešimai: 2.025
Foto: Sony DSLR-A200
Siųsti žinutę Almis per Skype™
Vienas iš įėjimų į tunelius turi būti čia!

Almis yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.05, 19:45   #15
arecibo
ieškotojas
 
arecibo avataras
 
Prisijungė: 2010.02.08
Miestas: Panevėžys
Pranešimai: 488
Foto: Nikon D3100
Arba čia



Prie konservų fabriko TAUchix ir dr. (pritupęs)

Paskutinis taisė arecibo (2011.03.27 00:03)
arecibo yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.05, 19:49   #16
praeivis
* Pašalintas
 
Prisijungė: 2005.04.02
Pranešimai: 1.859
Pabendraukite su sitais pozemiu megejais,gal ka daugiau suzinosite...


http://ginklai.net/tunelis/talk/inde...4f6ec915407c94
praeivis yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.05, 22:04   #17
dr.
1+1=11
 
dr. avataras
 
Prisijungė: 2009.02.13
Pranešimai: 219
Miestai.net forumo panevėžiečių flango meet'o metu susikūrusios iniciatyvinės grupės Panevėžio požemiams tirti trumpa ataskaita ir rezultatai:

Susitikę prie Panevėžio bendruomenių rūmų aptarėme būsimos ekspedicijos maršrutą, pasidalinome turima informacija ir apžiūrėjome čia pat esančią teritoriją, kurioje galimai yra požemiai:




pagal planą tunelis eina po fontanu, o virš menamos jo trasos aptikome vent. angas










Tada patraukėme pagal planą link galimos tunelio tąsos. Priėjome apleistą vietą, kurioje aptikome kažkokią angą į požemį. Dėka pažįstamų išsiaiškinome, jog čia stovėjusi senoji Panevėžio ligoninė ir ta ertmė yra jos rūsys:





Keliaujame link carinio moterų kalėjimo. TAUchix pakalbino prižiūrėtoją, kuris neprieštaravo (grynai to ir neklausėme) , jog paglamonėsime prie kalėjimo prisišliejusį įtartiną priestatėlį. Beglamonėjant išbyrėjo kelios plytos ir atsirado galimybė vidun įkišti ranką su fotoaparatu







Ką darom toliau?..




Eime į apleistą konservų fabriką, paieškosime įėjimo vidun, blogiausiu atveju pasidarysime patys




Įėjimą radome,nusileidome į po fabriku esančius požemius, ir giliai, kažkur po kiemu, kuris matosi aukščiau esančioje fotografijoje, aptikome metalines duris su arka. Mano manymu, tai vienas rimtesnių radinių, kuris šiuo metu tik užregistruotas, kadangi rūsyje buvo aklina tamsa, o mes be prožektorių ir laužtuvų (oj, t.y. be degtukų )




Toliau keliaujame link teatro "Menas", kur anot planų, zigzaguoja ir šakojasi tunelis.





Pagal planą įėjimas kažkur... ČIA:




Sekdami tuneliais aptikome galutinį tikslą su gražiomis padavėjomis ir šaltu putojančiu alum



Būdami rimti tęsėme pokalbį apie tunelius ir rezultate įsteigta neoficiali iniciatyvinė grupė ir sudarytas tolimesnių konkrečių veiksmų planas,kurio sąraše figūruoja istorijos specialistai, apskrities archyvas, ..., laužtuvai ir kastuvai.
Paskutinis tostas už miestai.net ir grupę, po kurio dalis ekspedicijos dalyvių atsisveikino. Yra žinių, jog paskutiniai dalyviai štabą apleido apie vidurnaktį gerokai pavargę nuo įtemptos darbotvarkės (forumietis TAUchix turėjo "draugų" kortelę)



Buvo smagu!

Paskutinis taisė dr. (2010.04.05 22:14)
dr. yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.05, 22:48   #18
Valiukas
Už futbolą
 
Valiukas avataras
 
Prisijungė: 2005.05.31
Miestas: Vilnius/Panevėžys
Pranešimai: 2.082
Foto: OLYMPUS SP-570 UZ
Siųsti žinutę Valiukas per Skype™
Ėė, bliamba, kaip apmaudu, kad nesudalyvavau.. Kitą kartą prižadu pasitaisyti Beje, puikus reportažas ir dar puikesni radiniai!
Valiukas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.07, 21:56   #19
TAUchix
Patyręs
 
Prisijungė: 2005.05.22
Miestas: Vilnius-Panevėžys
Pranešimai: 494
Siųsti žinutę TAUchix per Skype™
Pagaliau ir aš išryškinau savo nuotraukas šiek tiek papildysiu dr. puikų ir išsamų susitikimo aprašymą.

Beveik visų žiniasklaidoje minėtų galimų tunelių vietas susitikimo metu pavyko apžiūrėti, o "kabliukų", vertų tolesnio tyrinėjimo, aptikome ties dviem tuneliais:
1. Bendruomenių rūmų aikštė - moterų kalėjimas
2. Konservų fabrikas - Senvagė


Tikslesnis aprašymas:
1. Bendruomenių rūmų aikštė - moterų kalėjimas

Kaip jau rašė dr., tunelis turėtų prasidėti kažkur šalia dabartinio fontano ir ventiliacijos angų:


Eidamas link moterų kalėjimo tunelis turi praeiti šalia P. Puzino 2 ir 4 numeriais pažymėtų namų. Vaizdas nuo P. Puzino 4 link Bendruomenių rūmų fontano:


Būtent čia ir suradome pirmąjį įdomų radinį - paslaptingas duobes su statybų atliekomis. Anksčiau šioje vietoje, kaip teigia kaimynai, stovėjo paprasčiausi sandėliukai:




Vaizdas iš P. Puzino gatvės:


Ši vieta jau buvo aprašyta į šios temos pirmąjį pranešimą įkeltame dienraščio "Sekundė" straipsnyje:
Citata:
2005-03-31
“Sekundės” žiniomis, netrukus atsiras galimybė patekti į miesto požemius. Toje vietoje, kur, kaip manoma, yra angos į tunelius, bus griaunamas senos statybos namas.
Tų pačių kaimynų žiniomis, nuotraukose matomas medinis mėlynas pastatas iš tikrųjų buvo ruošiamas nugriauti, bet tai daryti uždraudė Kultūros vertybių apsaugos departamentas, motyvuodamas tuo, kad čia veikė pirmoji Panevėžio ligoninė. Tad ir stovi pastatas - vaiduoklis, kurį, visų mūsų ekspedicijos narių nuostabai, vis dar kai kas saugo:


Gera žinia ta, kad norint išsamiau patyrinėti šią vietą reikia gauti tik sklypo savininko leidimą, tokiu būdu išvengtume visokių kasinėjimo darbų projektų rašymo ir derinimo su įvairiomis institucijomis.

Toliau ėjome link moterų kalėjimo, kur, spaudos šaltinių teigimu, kasant viešuosius lauko tualetus buvo įgriuvusi žemė ir atsivėręs tunelis. Lauko tualetai žiūrint į J. Balčikonio gimnazijos pusę:


Lauko tualetai žiūrint į Bendruomenių rūmų pusę:


Kaip matome, tunelio kelyje link Bendruomenių rūmų - kasinėjimams labai tinkama pievelė, tačiau ji yra Sausio 13-osios skvere, tad norint čia kasinėti manau reikėtų begalės leidimų:


Kaip teigiama spaudoje, į tunelį buvo galima įlįsti pro siauras oro padavimo angas, įrengtas kas keliolika metrų. Sausio 13-osios skvere šalia šaligatvio esančioje pievelėje pilna įdubų, dauguma jų matyt dėl kažkada tose vietose augusių ir dabar supuvusių medžių kelmų, o gal gi kokia nors viena duobė mena būtent toje vietoje esantį įėjimą į tunelį?


2. Konservų fabrikas - Senvagė

Tik įėjus į Konservų fabriko teritoriją dr. surado po medžių drožlių plokšte besislepiančią duobę:


Pažvelgus giliau tapo aišku, jog iš duobės į Senvagės pusę veda tunelis. Gaila, kad ranka buvo trumpesnė už virš tunelio esantį betoninį įtvirtinimą, tad net foto aparatas buvo bejėgis parodyti kur gi veda tas tunelis:


Kadangi buvome be kopėčių, šio tunelio tyrinėjimą atidėjome kitam susitikimui. Toliau patraukėme į patį pastatą ir, pasišviesdami fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais, klaidžiojome po rūsius. Kaip jau minėjo dr., mus suintrigavo į Senvagės pusę vedančios metalinės durys:


Taip bevaikštant mobiliakai ir fotikai galutinai nusėdo, tad pilną rūsių tyrinėjimą pabaigsime per kitą susitikimą. Jau žinome ko tikrai reikės - kopėtėlių ir prožektorių, taigi kas norės prie mūsų prisijungti turės apsiginkluoti šviečiančiomis priemonėmis


Susitikimas kaip matote praėjo puikiai, sulaikytų asmenų nėra o dabar visi pasidalinę užduotimis renkame detalesnę informaciją apie Panevėžio tunelius ir ruošiamės kitam susitikimui. Kas norite - jau galite registruotis
__________________
Visos forumo temos apie Panevėžį:
http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

Paskutinis taisė TAUchix (2010.04.07 22:06)
TAUchix yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Senas 2010.04.07, 22:10   #20
Valiukas
Už futbolą
 
Valiukas avataras
 
Prisijungė: 2005.05.31
Miestas: Vilnius/Panevėžys
Pranešimai: 2.082
Foto: OLYMPUS SP-570 UZ
Siųsti žinutę Valiukas per Skype™
Galiu pagelbėt sužinant sklypų, pastatų savininkus. Tik reikia tikslių adresų ar bent žemėlapyje pažymėtos tikslios vietos
Bliamba, kad įdomu, nu. Kada kitas susitikimas? Noriu!
Valiukas yra atsijungęs   Placeholder Atsakyti cituojant
Atsakyti

Žymos
istorija, panevėžys, požemiai, tuneliai

Įrankiai
Ekrano režimai

Siuntimo taisyklės
You may not post new threads
You may not post replies
Negalite naudoti prisegtukų pranešimuose
You may not edit your posts

BB code: įjungta
Veidukai : įjungta
[IMG] kodas: įjungta
HTML kodas: išjungta

Eiti į skiltį

Panašios temos
Tema Kūrėjas Skiltis Atsakymų Paskutinis pranešimas
Pasaulio tiltai ir tuneliai Silber418 Keliai, gatvės, autotransportas 156 2014.10.29 16:53
Statomas: Pastatų kompleksas buvusios "Sema" spirito gamyklos vietoje, Panevėžyje balabanas Šiauliai ir Panevėžys 105 2014.05.17 15:24
Daugiabučių renovacija Panevėžyje Valiukas Šiauliai ir Panevėžys 122 2013.02.04 04:29
Edrijos namų Panevėžyje naujakuriai Nerius5 Kaimynai 4 2008.10.30 00:32
Nauji projektai Panevėžyje vap Šiauliai ir Panevėžys 732 2007.02.23 09:47


Visi laikai yra GMT +3. Šiuo metu yra 16:06.


Powered by vBulletin. Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Iš anglų kalbos vertė Mantas Indrašius ir Darius Bisikirskas.
miestai.net