Daugiabučių renovacija Vilniuje

[R.D.]

Draugas Justiniškėse negali vis suorganizuoti renovaciją. Pusė namo senukai, kurie nieko nenori daryti, kitai pusei šiaip tas pats. Žmogus su šeima yra įkaitas. Pavyko jiems stogą patvarkyti susimetus. Tai jeigu ne faktas, kad vienas iš namo gyventojų statybos inžinierius, kuris vaikščiojo paskui statybininkus, tai būtų pinigai į orą. Tad po šito jau kažkaip ir pats renovacijos prisibijo. Aišku, tų sėkmingų istorijų yra daug ir galiu tik pasidžiaugti, tačiau visuotinai žinoma apie chaltūrą ir apie tai, ką kalbėjo savo poste mantasm, su kuriuo sutinku.

[sankauskas]

Na, aš turiu butą ir per namo susirinkimą (pirmą kuriame dalyvavau) ėmiau kelti renovacijos klausimą, bet senukai gyventojai tik nužvelgė paklaikusiomis akimis ir pradėjo murmėti kažką po nosimis, turbūt šėtono dvasią iš manęs varyti.

[abruo]

Same here, girdėjau, kad kaimyną išvadino vagimi ir sukčiumi kai tas pasiūlė renovuotis.

[SoulMulticast]

Butent tai ir yra nerenovaciju pasekme - lieka tik pensininkai kurie dagyvena amziu ir jiem nesvarbu kas bus. Vaikam lieka paveldeti butai ir jie juos pernuomoja, nes patys ten negyvens. Viskas tai yra pasekmes kompleksiniu sprendimu nebuvimo. Namai turi buti butinai priziurimi, kad butu patrauklus visoms amziaus grupems. Paziurekit i vokieciu miestus, ten didzioji dalis pastatyta dar pries 40-60 metu, aisku namai neatrodo is isores kaip visai nauji bet jie nera nudrozti iki lusnu lygio, visos laiptines priziuretos, stiklines durys, naujos ne made-in-china vaiku zaidimo aiksteles, zeldiniai ir takeliai. Viskas tam kad nebutu "pamirstu" rajonu.

[Perfect]

Na, mano asmeninė patirtis su renovacija visumoje yra pozityvi. Sakykime, atitiko mano lūkesčius 85 proc. ir gal net daugiau atsižvelgiant į situaciją.
Didelę pagalbą suteikia savivaldybės įmonė Atnaujinkime miestą, kuri sutvarko visus dokumentus (įskaitant ir banko paskolą), procesinius formalumus ir asmeniškai atsako už garantinę priežiūrą.
Kas dėl pagyvenusių piliečių, kurie dažnu atveju būna skeptiški iniciatyvoms. Yra tokia tvarka, kad tie, kas gauna kompensacijas už šildymą kaip ir neturi balso šiuo klausimu, nes renovacijos kaštai jiems kompensuojami 100 proc. Tad sprendimo priėmimui jie neturi įtakos. Faktas, kad norint įtikinti kaimynus reikia įdėti ir šiek tiek diplomatinių pastangų. Mano atveju, pasisekė nors name gyvena dauguma vyresnio amžiaus žmonių, bet faktiškai visi vieningai sutarė dalyvauti renovacijos programoje. Aišku yra didelis skirtumas tarp kooperatinių ir komunalinių daugiabučių.

Esu girdėjęs ir tokį pavyzdį, kai situacija yra komplikuota, nėra bendrijos ir kaimynai nenori leistis į kalbas dėl renovacijos, tai asmuo pasitelkdamas namo techninės būklės aktą pats (net be kaimynų sutikimo) inicijavo pas namo administratorių laiptinės langų keitimą, vandens ir šildymo sistemų magistralinių vamzdynų keitimą, įtikino ir savo laiptinės kaimynus pasikeisti vertikalius stovus. Taip po truputį juda į priekį.

[andyour]

Bet tu čia kalbi apie fasado renovaciją? Nes dar yra koridoriai, vamzdynai, lauke aplinka, liftai.

[Perfect]

Na, aš turiu butą ir per namo susirinkimą (pirmą kuriame dalyvavau) ėmiau kelti renovacijos klausimą, bet senukai gyventojai tik nužvelgė paklaikusiomis akimis ir pradėjo murmėti kažką po nosimis, turbūt šėtono dvasią iš manęs varyti.

Nenuostabu, kad kreivai žiūrėjo jeigu tai buvo pirmas susirinkimas, kuriame dalyvavai
Vyresnė karta yra nepatikli ir į naujakurius dažnai žiūri kaip į įsibrovėlius. Reikia užsitarnauti pasitikėjimą, o kad jį įgytum reikia ir šiek tiek pastangų, pvz.: imtis kokios iniciatyvos sprendžiant smulkias gerbūvio problemas, rodyti dėmesingumą kaimynams ir pan. Man reikėjo kokių 2 metų, kol tapau pilnaverčiu bendruomenės nariu.

[Perfect]

Bet tu čia kalbi apie fasado renovaciją? Nes dar yra koridoriai, vamzdynai, lauke aplinka, liftai.

Čia klausimas man?

[sankauskas]

Nenuostabu, kad kreivai žiūrėjo jeigu tai buvo pirmas susirinkimas, kuriame dalyvavai
Vyresnė karta yra nepatikli ir į naujakurius dažnai žiūri kaip į įsibrovėlius. Reikia užsitarnauti pasitikėjimą, o kad jį įgytum reikia ir šiek tiek pastangų, pvz.: imtis kokios iniciatyvos sprendžiant smulkias gerbūvio problemas, rodyti dėmesingumą kaimynams ir pan. Man reikėjo kokių 2 metų, kol tapau pilnaverčiu bendruomenės nariu.

Tas butas yra nuomojamas. Nors šiaip su kaimynais, kiek juos sutinku, sutariu puikiai. Namas yra nedidelis, tai teoriškai susitarti turėtų būti paprasčiau, ir pačiame miesto centre, tai renovacijos pridėtinė vertė būti tikrai ženkli. Jei gyventojai neatsineš šventinto vandens šėtono dvasios išvarymui, gal vėl bandysiu kelti tą klausimą per sekantį susirinkimą.

[MindaugasR]

Aukso žodžiai, dėja daugumai negali pasakyti tiesiai, kad graži aplinka - laimingesne galva. Reik pakuoti žinutę į visokius šildymus ir panašiai. Tik kad šildymas atpigo, ypač lyginant su pajamom. Žiemos šiltos. Ta korta nebeina. Kaip įrodyt, kad gražus daugiabutis vien dėl grožio naudingas? Spėju reik laužt rankas, nes nuo to bent dalim priklauso bendra visos LT gyvenimo kokybė.

Sildymo kompensacija gauna mazas pajamas turintys gyventojai, kuriems ir renovacija turetu buti kompensuojama 100%.
Bendrai sildymo kastai nera jokia paskata renovacijai, tai neatsiperka per gyvenima. Taip pat padidejusi NT verte irgi ne paskata, nes ja atstoja skola uz pacia renovacija.
Niekas nesusimasto kad tikroji esme yra vizualine, estetine ir psichologine. Jauni aktyvus gyventojai palieka nerenovuotus rajonus, su laiku apgriuves miestas praranda konkurencinguma (dabar mes jau turim konkuruoti europos mastu o ne vien lietuvos) kovoje tarp jaunu seimu, auginanciu vaikus, kurie kurs pridetine verte ir mokes mokescius is didesniu algu. Adekvatus gyventojai nori tureti kokybiskesne aplinka nei daugiabuciai atrodantys kaip lusnynai, jie jau dabar keliasi i priemescius (tas horizontaliuju daugiabuciu bumas aka townhousai), kas miestui yra blogai. Ten neimanoma vystyti viesojo transporto, kiekviena seima neapsieis be 2-3 masinu, svytuokline migracija i centra ryte ir vakare is jo tik stipreja, dideja kamsciai, gyventoju tankumas mazeja.
Tai neturi ateities, nera jokio strateginio planavimo, visiskai negalvojama i prieki. Vel priofftopinau.

[Sula]

Senuose daugiabučiuose daugėja senų žmonių, kuriems jau nieko nebereikia ir jie dėl mažų pensijų kategoriškai prieš didesnes investicijas. Daug tuščių butų paleidžiami ant nuomos jaunimui, kurie apsigyvena tik laikinai ir tai neskatina daugiau investuoti į patį namą. Manau, kad ne veltui atsiranda naujos statybos būstai skirti konkrečiai nuomai jaunimui. Tendencija, kad jaunimas nelabai benori gyventi apleistuose senuose namuose.

Aš nuomoju butą "jaunimui" ir kaip tik esu visom rankomis už renovaciją. Nelabai suvokiu, kaip mažuose miesteliuose jau baigiama renovuoti paskutinius daugiabučius, o Vilniuje (ir kituose didmiesčiuose) - absoliuti mažuma. Juk tai prieštarauja ekonominei logikai.
Vilniuje mūsų bendrija žiemą rengto konkurso nepraėjo, o ir skirta lėšų tik vos keliasdešimčiai namų iš 6000.

[andyour]

Aš nuomoju butą "jaunimui" ir kaip tik esu visom rankomis už renovaciją.

O ar tas jaunimas/studentai mokėtų už buto nuomą plius pilną(koridoriai, laiptinė, liftas, aplinka, fasadas) namo renovaciją? Dabar jaunimui stato studio tipo naujus butus, mažos kvadratūros ir pigiu šildymu. Tokių naujų butų nuomos kaina panaši kaip už seną visiškai nerenovuotą sovietinį, bet viduje bute suremontuotą. Laikai keičiasi ir jaunimui nebereikia virtuvės, o baliavoti mieste jau nebeprabanga, tad nebereik erdvių butų. Kauno gatvėje, loftus net iki 15m2 kvadratūros, išpirko labai greit ir dalį jų nuomoja.

[Mindzius-LT]

Kiek žinau, pinigėlius renovacijai dar nuo 90-ųjų renka kooperatyvai. Kitaip nei Lietuvoje, Lenkijoje apie renovacijos poreikį buvo galvota iš anksto, o ne tada, kai jau seniai ją reikėjo daryti.

Taip tiesa, Lenkijoje berods 1997 metais panaikintos lengvatos ir kompensacijos šildymui, buvo renkamos kaupiamosios lėšos namų atnaujinimui. Rinko pinigus visi namai kartu ir po truputį atnaujino vieną po kito atnaujino namus. Pradžioje langus, šildymo sistemas, po to - stogus, fasadus. Tačiau nereikia apsigauti - ne visi fasadai yra apšiltinti - yra ir tokių, kur padaryta tik apdaila.

Pas mus nauja, efektyvesnė renovacijos programa patvirtinta tik 2013 m., kaupiamosios lėšos skirtos tik savo namui atnaujinti, o ne koorperatyviam atsinaujinimui realiai privalomai kaupiamos nuo 2015 m. Atsiliekame atnaujinime nuo Lenkijos, stipriai.

Aš nuomoju butą "jaunimui" ir kaip tik esu visom rankomis už renovaciją. Nelabai suvokiu, kaip mažuose miesteliuose jau baigiama renovuoti paskutinius daugiabučius, o Vilniuje (ir kituose didmiesčiuose) - absoliuti mažuma. Juk tai prieštarauja ekonominei logikai.

Labai paprasta - regionuose žmonės gauna gerokai daugiau kompensacijų už šildymą - o kol ji priklauso - nemoki įmokų už renovaciją. Jei balsuoji prieš - prarandi kompensacija. Easy.

Vilniuje mūsų bendrija žiemą rengto konkurso nepraėjo, o ir skirta lėšų tik vos keliasdešimčiai namų iš 6000.

Ar tikrai? BETA naujienos:
Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – Agentūra) po paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams atnaujinti kaip tinkamus finansuoti atrinko 527 projektus. Kadangi šių projektų poreikis investicijoms viršijo maksimalią kvietime numatytą sumą, buvo vykdomas reitingavimas, po kurio sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas, į kurį pateko 313 planuojamų atnaujinti daugiabučių, ir rezervinis sąrašas, kuriame liko 214 daugiabučių namų.

Š. m. birželio 27 d. aplinkos ministro įsakymu, rezervinis projektų sąrašas panaikintas – visi paskutinio kvietimo daugiabučių atnaujinimo projektai perkelti į finansuojamų projektų sąrašą.

[Sula]

Labai paprasta - regionuose žmonės gauna gerokai daugiau kompensacijų už šildymą - o kol ji priklauso - nemoki įmokų už renovaciją. Jei balsuoji prieš - prarandi kompensacija. Easy.

Šitai yra suprantama. Tačiau norinčiųjų renovuotis didmiesčiuose yra tik šiek tiek mažiau, o renovuota dalis gal tik 10% siekia.

Kokiam nors Kavarske 2k. butas kainuoja gal 5000 EUR, renovacija sakykim 4000 EUR.
Vilniuje 2 k. butas kainuoja 60000 EUR, renovacija 6000 EUR.

Tai tam "jaunimui" nuomos kaštai Vilniuje teoriškai pabrangs 10%.

O Kavarske gal tas butas liks po 10 metų tuščias ir neperkamas (bent jau kad padengti kaštus)?

Vertinant paskutinio kvietimo rezultatus atskirų šalies savivaldybių kontekste, išsiskiria Kauno miesto savivaldybė (pateikti 43 šios savivaldybės daugiabučių atnaujinimo projektai), Vilniaus miesto savivaldybė (atitinkamai – 23 projektai), Trakai (23), Utena (22), Palanga (21), Elektrėnai (20), Jonava (20).

Kiek suprantu, mūsų projektas tiesiog net nebuvo vertinamas! Aišku, mūsų pirmininkas yra mėmė, bet juo pasitiki pensininkai. Jeigu ji pakeisti, tai renovacija gali nuplaukti. Gal ir nuplauks, nes samata pučiasi kasmet. Arba teks atsisakyti vidaus sistemų renovacijos darbų.

Ir 23 namai Vilniaus miestui yra normalu?

[andyour]

Šitai yra suprantama. Tačiau norinčiųjų renovuotis didmiesčiuose yra tik šiek tiek mažiau, o renovuota dalis gal tik 10% siekia.

Kokiam nors Kavarske 2k. butas kainuoja gal 5000 EUR, renovacija sakykim 4000 EUR.
Vilniuje 2 k. butas kainuoja 60000 EUR, renovacija 6000 EUR.

Tai tam "jaunimui" nuomos kaštai Vilniuje teoriškai pabrangs 10%.

Įdomu, kiek jau belikę jaunimo provincijoje. Jei nebeatvažiuos, tai nebebus kam nuomoti. Lietuvoje vienas didžiausių būsto turėtojų santykis, tad niekas ilgai nesinuomoja. Vadinasi, perspektyvoje tie seni daugiabučiai bet kokiu atveju turi patapti normaliu būstu, nes su nuoma gali nepavykti prasisukti. Vien fasado sutvarkymo neužteks. Apskritai, kokioje Europos išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja lušnynai?

[kutas]

Mes taip pat jau kokius 5 metus nepramušam renovacijos. Buvo vykdoma gyventojų apklausa. Beveik visa mūsų laiptinė "už", likusios dvi pasakė "ne".

Pagrindinės priežastys iš mūsų patirties, kurios spėju visur panašios:

1. Per daug akcentuojama ekonominė nauda, kuri yra minimali. Gyventojai pasiskaičiuoja, kad šildymas neatpigs tiek, kad renovacija greitai atsipirktų. Dėl šios priežasties renovacijai ypač prieštarauja vyresni gyventojai, nuolat pabrėžiantys kaip jiems neaktualu, kas bus po 5 metų. Per mažai akcentuojama tai, kad daugiabutis yra nusidėvintis turtas, kurį reikia atnaujinti tiek technologiškai, tiek estetiškai. Mes asmeniškai netgi labiau džiaugtumėmės jeigu vietoj šiltinimo sluoksnio, tiesiog kokybiškai sutvarkytų namo fasadą, laiptines ir atnaujintų vamzdynus. Bet turbūt tik mes tame vertę ir matome.

2. Netolygi renovacijos kokybė. Yra blogų renovacijos pavyzdžių. Yra ir gerų, bet nenusimanantys žmonės jaučia, kad jie nelabai kontroliuoja situacijos ir nelinkę rizikuoti.

3. Didelis nuomojamų butų skaičius ir senieji gyventojai. Šiuo metu dirbantiems patraukliausia išsikelti į naujesnį būstą, o seną nuomoti. Didžiąją dalį daugiabučio gyventojų sudaro arba vyresni gyventojai, arba nuominkai. Tiek vieni, tiek kiti butai turi mažai paskatų renovacijai. Naujai atsikėlę nors ir pasisako už renovaciją, bet sudaro mažumą.

4. Lyderystės stoka. Renovacija vyksta žymiai sklandžiau, kur yra bendruomenė. Reikia lyderio, kuris turėtų kantrybės kalbėtis, aiškinti, raminti, įtikinėti gyventojus, kurie nerodo jokio noro tvarkytis, maža to žiūri į tave kaip į idiotą arba buožę.

[Mindzius-LT]

Kiek suprantu, mūsų projektas tiesiog net nebuvo vertinamas! Aišku, mūsų pirmininkas yra mėmė, bet juo pasitiki pensininkai. Jeigu ji pakeisti, tai renovacija gali nuplaukti. Gal ir nuplauks, nes samata pučiasi kasmet. Arba teks atsisakyti vidaus sistemų renovacijos darbų.

Visi daugiabučiai namai turėjo būti vertinami. Kadangi nepatekote į pagrindinį sąrašą, pradžioje turėjote būti bent rezerviniame sąraše. Jeigu jūsų namo nėra, reiškia, investicijų planas buvo atmestas kaip neatitinkantis nustatytų sąlygų ar netinkamai parengtas.

Ir 23 namai Vilniaus miestui yra normalu?

Faktas, tai yra mažai. Bet čia susideda daug dalykų, apie kuriuos jau kalbėjome: regione renovaciją lengviau prastūmt, dėl to, kad daugiau gauna kompensacijas; Vilniuje brangesni būstai (t.y. paskolos įmokos) žmonės nenori papildomai išleisti ir renovacijai; Vilniuje yra didelė naujų būstų pasiūla; savivaldybės įdirbis; mažai renovuotų namų -> mažai dalinamasi patirtimi ir t.t.

[andyour]

3. Didelis nuomojamų butų skaičius ir senieji gyventojai. Šiuo metu dirbantiems patraukliausia išsikelti į naujesnį būstą, o seną nuomoti. Didžiąją dalį daugiabučio gyventojų sudaro arba vyresni gyventojai, arba nuominkai. Tiek vieni, tiek kiti butai turi mažai paskatų renovacijai. Naujai atsikėlę nors ir pasisako už renovaciją, bet sudaro mažumą.

Labiausiai pageidaujama nuoma yra jau pakankamai subrendusių ir su pajamom. Tuo tarpu studentus reikia kiekvieną rudenį "gaudyti" ir jie nėra labai patikimi. Jei turi metų ir pajamų, tai greičiausiai imsi kreditą. Dėl studentų kažin ar apsimoka daryti pilną renovaciją. Tad greičiausiai viskas bus gana smarkiai nugyventa, o visi normalūs gyventojai išsilakstę. Kai bus didelis kiekis nuomojamų butų ir nebepavyks jų išnuomoti - pradės pardavinėti, arba tuo metu dar apsimokės renovuoti. Asmeniškai žinau, kas nebenuomoja ir pardavinėja. Nuoma eilinio sovietinio buto nėra labai pelningas verslas, labiau terlionė jei turi normalias pajamas. Nes butą reikia remontuoti, investuoti į kapitalinius remontus, nuolat rūpintis juo, ieškoti reguliariai kokybiškų nuomininkų.

[SoulMulticast]

Labiausiai pageidaujama nuoma yra jau pakankamai subrendusių ir su pajamom. Tuo tarpu studentus reikia kiekvieną rudenį "gaudyti" ir jie nėra labai patikimi. Jei turi metų ir pajamų, tai greičiausiai imsi kreditą. Dėl studentų kažin ar apsimoka daryti pilną renovaciją. Tad greičiausiai viskas bus gana smarkiai nugyventa, o visi normalūs gyventojai išsilakstę. Kai bus didelis kiekis nuomojamų butų ir nebepavyks jų išnuomoti - pradės pardavinėti, arba tuo metu dar apsimokės renovuoti. Asmeniškai žinau, kas nebenuomoja ir pardavinėja. Nuoma eilinio sovietinio buto nėra labai pelningas verslas, labiau terlionė jei turi normalias pajamas. Nes butą reikia remontuoti, investuoti į kapitalinius remontus, nuolat rūpintis juo, ieškoti reguliariai kokybiškų nuomininkų.

Butent taip. As manau kad kai dabartine puiki situacija NT sektoriuje prades ridentis zemyn, nereikia taip stipriai kaip 2008, uzteks tiesiog nuoseklaus neigiamo vektoriaus keleta metu is eiles, visi 70-80s statyti rajonai stipriai pigs, palyginus su siuo metu statomais projektais. Tu butu tiesiog niekas nepirks. Terliotis su pigiais nuomininkais yra minusas. Tai jie uz nuoma pradeda nemoket tai problemos su kaimynais, tai kazka sulauzo ir neatsako, tai uzlieja kazka. Tad net pigiai pirkt nuomai nelabai pirks. Namai pavirte getais su smirdanciom laiptinem, mokyklos jau bus apsitverusios tvoromis pagal naujausia tendencija (reiskia buvusiu laisvai prieinamu viesuju erdviu nebebus), kiemai pusiau apleisti. Ka ir besakyt jei misija panaikinti siuksliu vamzdi neesant stipriai bendrijai yra neimanoma. Smarve eina per visa laiptine, o mociutes sako mums taip patogu. Prie visu konteineriu siukslynai, ikas pozeminius ir niekas juk nepasikeis. Kaip ten vietiniai ismeta salia visus senus baldus taip ir mes. Ko tik nebuna: ir vaikisku vezimeliu ir bmw bamperiu...

Na, jei per artimiausius metus-du neprades forsuot kvartalines renovacijos manau bus nekazka.

[andyour]

Butent taip. As manau kad kai dabartine puiki situacija NT sektoriuje prades ridentis zemyn, nereikia taip stipriai kaip 2008, uzteks tiesiog nuoseklaus neigiamo vektoriaus keleta metu is eiles, visi 70-80s statyti rajonai stipriai pigs, palyginus su siuo metu statomais projektais.

Kiek pamenu, prieš krizę paremontuotų sovietinių butų nuoma su sovietiniais baldais kainavo tiek, kiek dabar jau beveik kainuoja naujos statybos naujai įrengti su naujais baldais - centre mažos kvadratūros, gale miesto didesnės. Pastebiu, kad padaugėjo sovietinių su kapitaliniais remontais. Panašu, kad senus butus esančius ne labai arti centro vis sunkiau išnuomoti.