Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Daugiabučių renovacija Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Artimoje ateityje nusimatantys gedimai jau aprašyti. Beje, vienas daliklis berods kainuoja nemažai...

    Daug reikia rašyti, kad viską aprašyti. Pabandysiu esme pasidalinti.

    Lyginant daliklinę sistemą su tokia, kur butas turi šilumos skaitiklį ant vieno įvadinio šilumos vamdžio, esminis skirtumas yra jau vamzdynų išvedžiojimo principuose:
    - daliklinėje iš esmės lieka bute keliose vietose perdangas kertantys stovai
    - o sistemoje su 1 skaitikliu - butą vertikaliai kerta šilumos vamzdis tik vienoje vietoje, o po butą šiluma į radiatorius išnešiojama horizontaliai nutiestais vamzdžiais.

    - daliklinėje sistemoje dėl tokios vamdžių išvedžiojimo schemos jei kas padarys kokią intervenciją į vamzdyną - bus išderinta visa sistema. Taip pat negali panorėjęs savo bute įsirengti pvz grindinio šildymo. Taip pat daliklinė sistema geriausiu atveju apskaito tik apie max 70% šildymo srauto, o tai sudaro sąlygas visokioms machinacijoms su apskaita ir tt (pvz sakys uoj čia kainos pakilo ir tt ir negalėsi įrodyti, kad tiek nesuvartojai, nes srautas lieka bendras). Vien jau vamzdžius esu tikras, kad nesinori turėti keliose vietose bute einant vertikaliai.

    - sistemoje su 1 skaitikliu - jei kas padarys kokią intervenciją į vamzdyną - nebus išderinta visa sistema. Taip pat galėsi panorėjęs savo bute įsirengti pvz grindinį šildymą. Sistema apskaito 100% šildymo srautą, o tai nesudaro sąlygų visokioms machinacijoms su apskaita ir nepagrįstų sąskaitų išrašinėjimui. Kadangi vamzdyno bendras ilgis gaunasi žymiai trumpesnis - tauposi šiluma. Atsiranda dar viena unikali galimybė - įsirengus bute šilumos punktelį (toks gan kompaktiškas prietaisas, kuris nenaudoja elektros) galima panaikinti karšto vandens vamzdyną visuose butuose ir visame name su visais karšto vandens skaitikliais. Į butą vietoje termofikato (šildymo), karšto vandens ir šalto vandens vamzdynų ateina tik termofikato ir šalto vandens vamzdynai. Karštas vanduo ruošiamas buto šilumos punktelyje esamame šilumokaityje. Taip gaunate labai pigų karštą vandenį ir nebeturite karšto vandens skaitiklio ; ). Beje - nebėra ir tokio dalyko kaip šildymo sezono pradžia ir pabaiga, nes į butą visus metus tiekiamas termofikatas - todėl nebelieka galvos skausmų derinant su kažkuo kada pradėsime šildymą ir kada baigsime. Termofikato tiekimas visus metus į butą beveik nesukuria papildomų šildymo nuostolių. Jei jie ir yra - bus kokie keli eurai ir juos atperka karšto vandens atpigimas, bet tai yra absoliučiai neaktualu lyginant su tuo kokią galią gaunate į savo rankas pilnai kontroliuoti šildymo procesą, jau nekalbant apie išvardintus esminius pliusus.

    Kainos lyginant šias dvi sistemas nesiskira jau taip daug atsižvelgiant į tai ką gauni. Turint mintyje, kad šildymo sistema yra bene svarbiausia sistema name ir jos keitinėti tikrai nesinori dažnai, drąsiai sakau, kad jei jau kažką daryti su šildymo sistema - daryti gerai iš pagrindų arba geriau išvis neliesti.

    Na, esmę lygtais aprašiau. Pridedu schemas sistemos, kurią įsirengėme savo daugiabutyje renovuojant. Koks atsiliepimas apie sistemą pagyvenus jau 4 metus su ja? - Puiku.
    PS.
    Prie jos galima pajungti atsinaujinančius energijos šaltinius ; ).

    Click image for larger version  Name:	Capture.PNG Views:	0 Size:	350,1 kB ID:	1948613

    buto planas su siūlomu horizontaliu vamzdynų išvedžiojimu (griovimų bute beveik nereikia - iš esmės tereikia skyles pragręžti sienose, kurias kertas du vamzdeliai):

    Click image for larger version  Name:	Capture2.PNG Views:	0 Size:	257,6 kB ID:	1948614

    Radiatorius su horizontaliu vamzdynu bute:

    Click image for larger version  Name:	HZ radiatoriaus mazgo detale.JPG Views:	0 Size:	11,3 kB ID:	1948615
    Paskutinis taisė spekas; 2022.02.11, 15:27.

    Comment


      spekas labai teisingai parašė apie galimybes, esant skaitikliui, bet dėl vieno norėčiau paprieštarauti:
      "nesudaro sąlygų visokioms machinacijoms su apskaita ir nepagrįstų sąskaitų išrašinėjimui"
      Deje vilniaus šilumos tinklai vis tiek sugeba rasti būdų apmokestinti tave papildomai, pvz nusprendžiant kad laiptinės šildymas kainuoja tiek pat kiek ir buto, nes "tu per mažai šildaisi".

      Comment


        Nepamirškite, kad yra toks dalykas kaip šiluma bendroms namo reikmėms. Negi tikitės, kad Vilniaus šilumos tinklai padengs iš savo sąnaudų šią dalį? Ne, ji yra paskirstoma per visus patalpų savininkus, todėl individuali šilumos apskaita pasiteisina tik iš dalies ir tik naujos statybos daugiabučiuose. Senuose pastatuose jos įrengimas brangiai kainuoja, o atsiperkamumas abejotinas.
        Paskutinis taisė Perfect; 2022.02.14, 09:43.

        Comment


          Parašė Perfect Rodyti pranešimą
          Nepamirškite, kad yra toks dalykas kaip šiluma bendroms namo reikmėms. Negi tikitės, kad Vilniaus šilumos tinklai padengs iš savo sąnaudų šią dalį? Ne, ji yra paskirstoma per visus patalpų savininkus, todėl individuali šilumos apskaita pasiteisina tik iš dalies ir tik naujos statybos daugiabučiuose. Senuose pastatuose jos įrengimas brangiai kainuoja, o atsiperkamumas abejotinas.
          Aš tikiuosi kad vienas mažas radiatorius laiptinėje neišdegins tiek pat kiek visas mano butas. Ir neišdegina. Tiesiog šilumos tinklai savavališkai padidina mano butui skirtą dalį nes aš "permažai vartoju ir šildausi iš kaimynų".

          Comment


            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

            Aš tikiuosi kad vienas mažas radiatorius laiptinėje neišdegins tiek pat kiek visas mano butas. Ir neišdegina. Tiesiog šilumos tinklai savavališkai padidina mano butui skirtą dalį nes aš "permažai vartoju ir šildausi iš kaimynų".
            Bendrai sunaudota šiluminė energija yra ne tik per radiatorius laiptinėse ar kitose bendro naudojimo patalpose sunaudota šiluminė energija, bet visa butams neišdalinta šiluminė energija nuo įvadinio skaitliuko, kuri yra pateikta pastatui. Tai pastato vidaus šilumos cirkuliacinėse sistemose (šildymo ir karšto vandens) sunaudota šiluma.

            Tiesiog šilumos tinklai savavališkai padidina mano butui skirtą dalį nes aš "permažai vartoju ir šildausi iš kaimynų
            Nesavavališkai. Suvartotos energijos paskirstymo tvarka yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Bet yra kelios tvarkos kaip apskaičiuojamas šilumos paskirstymas. Su jomis galima susipažinti čia - https://chc.lt/lt/gyventojams/silumo...mo-metodai/110
            Tai suvartotos šilumos kiekio išdalinimas dar priklauso ir nuo daugiabučio namo pasitvirtintos tvarkos.

            Comment


              Parašė Perfect Rodyti pranešimą

              Bendrai sunaudota šiluminė energija yra ne tik per radiatorius laiptinėse ar kitose bendro naudojimo patalpose sunaudota šiluminė energija, bet visa butams neišdalinta šiluminė energija nuo įvadinio skaitliuko, kuri yra pateikta pastatui. Tai pastato vidaus šilumos cirkuliacinėse sistemose (šildymo ir karšto vandens) sunaudota šiluma.


              Nesavavališkai. Suvartotos energijos paskirstymo tvarka yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Bet yra kelios tvarkos kaip apskaičiuojamas šilumos paskirstymas. Su jomis galima susipažinti čia - https://chc.lt/lt/gyventojams/silumo...mo-metodai/110
              Tai suvartotos šilumos kiekio išdalinimas dar priklauso ir nuo daugiabučio namo pasitvirtintos tvarkos.
              Sakai vamzdyno cirkuliacija sunaudoja tiek pat kiek visi būtų radiatoriai, kad padalinus butams bendro naudojimo sąnaudos tokios pat kaip buto?

              Deja metodikos nerodo (regulos puslapis timeoutina), ten yra parašyta kad tie kurie suvartoja mažiau turi būti apmokestinami daugiau?

              Comment


                Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                Nepamirškite, kad yra toks dalykas kaip šiluma bendroms namo reikmėms. Negi tikitės, kad Vilniaus šilumos tinklai padengs iš savo sąnaudų šią dalį? Ne, ji yra paskirstoma per visus patalpų savininkus, todėl individuali šilumos apskaita pasiteisina tik iš dalies ir tik naujos statybos daugiabučiuose. Senuose pastatuose jos įrengimas brangiai kainuoja, o atsiperkamumas abejotinas.
                Bendra namo cirkuliacija lieka tiek įprastu sistemos renovacjos atveju, tiek mano aprašytu, kuomet pasinaikina karšto vandens linija. Esmė tame, kad mano aprašytu atveju vamzdyno ilgis trumpėja bene dvigubai, nelieka į butą einančių dviejų karštų vamzdžių šaltojo sezono metu (tauposi šiluma), kuo mažiau vamzdynų ir įrenginių - tuo mažesnė tikimybė gedimams. Kai termofikatas visus metus tiekiamas į butą - nebelieka šildymo sezono pradžios ir pabaigos kas leidžia išvengti galvos skausmų derinant kada pradedam ir baigiam šildyti namą.

                Kalbame apie šildymo dalį, kurią galime kontroliuoti - namo inžinerines sistemas. Ką jau daro Šilumos Tinklai jiems priklausančiuose tinkluose - nežinau kaip tai įtakoti ir ar yra poreikis.

                Individuali apskaita (pilnavertė, kurią aprašiau) pasiteisina dar ir kaip: nebėra galimybių knisti protą dėl mistinių suvartojimų tavo bute, skirtingiems žmonėms laikant skirtingą tempertatūrą savo butuose - buto, kuris labiau taupo šilumą, daugiau ir sutaupo, nes kitiems nebelieka galimybės šildytis savo butą bendrai apskaitomo srauto sąskaita daliklinės sistemos atveju (nes lieka iki 30 proc bendrai apskaitomo srauto butuose, ir šioje vietoje nekalbu apie cirkuliacijai sunaudojamą šilumą).
                Individuali apskaita reikalinga visur - ar sena, ar nauja statyba.

                Kaip jau minėjau - ar nori padaryti gerai, ar sumokėti krūvą pinigų ir turėti pakankamai prastą daiktą, už kurį nuolat papildomai reikės mokėti šimtus, o gal net tūkstančius daliklių keitinėjimui/taisymui jau nekalbant apie liekančius nepatogumus / neracionalumus kylančius iš pasenusio tipo vamzdyno išvedžiojimo / jungimo tipo? Jei nelabai gerai - geriau neliesti šildymo sistemos visai, daryti kitą kartą ir gerai. Bent man visai nepriimtina renovacija be kapitalinės šildymo sistemos renovacijos. Renovacija turi prasidėti kaip tik nuo šildymo sistemos.

                Jei jau negalvojate daryti šildymo apskaitos, ar jai pataupyti ir daryti daliklius - geriau išvis to nedaryti. Nebent galbūt pakankamai unikaliu atveju, kuomet daugiabutis pilnai pasigamina šildymui skirtą energiją pats ir pigiai - tuomet manau sutinku - individualios apskaitos gal ir neverta. Tik tokiu atveju reikia numatyti, kad reikalui atsiradus individualius buto skaitiklius galėtų visi susidėti ir tam parinkti sprendinius.
                Paskutinis taisė spekas; 2022.02.19, 14:03.

                Comment


                  Parašė spekas Rodyti pranešimą
                  - sistemoje su 1 skaitikliu - jei kas padarys kokią intervenciją į vamzdyną - nebus išderinta visa sistema. Taip pat galėsi panorėjęs savo bute įsirengti pvz grindinį šildymą.
                  Ar senos statybos daugiabučiuose dėl rizikos užlieti kaimynus grindinis šildymas nėra uždraustas?

                  Kaip pravestas vamzdynas ties durimis? Pakištas po grindimis, padaryti slenksčiai, ar pravesta palubėm?



                  Pagal buto planą spėju, kad namas nėra senos statybos (jau po 1993?). Taip pat panašu kad butų name nedaug, todėl nesunku sutart su kaimynais, o ir išplanavimas patogus tokios sistemos įrengimui.

                  Comment


                    Ar senos statybos daugiabučiuose dėl rizikos užlieti kaimynus grindinis šildymas nėra uždraustas?

                    Kiek žinau ne. Būtų vienas didžiausių briedų kokį būčiau girdėjęs jei taip būtų. Tuomet ir kitas horizontalias komunikacijas turėtų drausti jei nors kiek logikos būtų tokiame sprendime.

                    Kaip pravestas vamzdynas ties durimis? Pakištas po grindimis, padaryti slenksčiai, ar pravesta palubėm?

                    Įvairūs variantai galimi - galima į grindis lysti, galima palubėmis (aš asmeniškai to nedaryčiau, bet būtent pas kelis kaimynus taip padarė viename jų bute paskui perdarė į grindinį). Mes savo vamzdį sukišome į grindis toje vietoje kur kerta koridorių ir ties balkono slenksčiu.

                    Pagal buto planą spėju, kad namas nėra senos statybos (jau po 1993?). Taip pat panašu kad butų name nedaug, todėl nesunku sutart su kaimynais, o ir išplanavimas patogus tokios sistemos įrengimui.

                    1967 statyba. Buvo statytas politinei ,,grietinėlei''. 20 butų. Būtent su kaimynais ir nereikia derinti kaip tiesi savo bute, nes sistema nepriklausoma. Nebent turite mintyje suderinti su kaimynais kokiu būdu bus atnaujinama šildymo sistema. Jei klausimas kaip suderinti naujoje vietoje (jei to reikia) vesti naują šildymo stovą per butus - juk net vedant kitoje vietoje, butą, vietoje keturių stovų (kaip buvo šiame bute) dabar kerta tik 1 stovas. Mūsų atveju jis buvo pravestas naujoje vietoje ir labai geroje - bendroje komunikacijų šachtoje, kuri matoma už klozeto, o anksčiau stovai buvo kambarių kampuose, kas mane labai erzino. Dabar gražūs ,,švarūs'' kambariai be jokių stovų.

                    Net jei reikės kažkiek daugiau pagriovimų bute vedant vamzdžius nauju budu - jų tikrai nesibaiminkite. Juk ir tuo atveju kai keičiant stovus nekeičiamas sistemos principas jums tie stovai bus vedami buvusiose vietose - o tai bus griovimai ties grindimis ir lubomis. Išvenkite to.
                    Paskutinis taisė spekas; 2022.02.19, 16:03.

                    Comment


                      Va, kaip tik sutapimas - radau žurnale ,,Savaitė'' žmogus klausia kodėl pas mus karšto vandens sąskaitoje yra eilutė, kurios niekas negali paaiškinti: ,,nepaskirstytas suvartoto karšto vandens kiekis'' - 2,4 eur. Straipsnis aprašantis šią nesąmonę:
                      https://www.pe.lt/silumos-kiekis-su-...arstu-vandeniu

                      Štai ką rašo Vilniaus Šilumos Tinklai apie karšto vandens sąskaitas (yra pasirodo dar ir karšto vandens skaitliuko priežiūros mokestis):
                      https://chc.lt/lt/karsto-vandens-kai...yventojams:631

                      VERT kaip apskaičiuojamas mokestis cirkuliacijai:
                      https://www.regula.lt/Puslapiai/bend...palaikyti.aspx

                      Taigi, kaip matote, radau jau dvi nesąmones kaip ,,nugręžti'' pinigų lygioje vietoje. Karšto vandens skaitiklis, beje, priklauso šilumos tinklams, o buto šildymo skaitiklis priklauso jums. Eliminavus karšto vandens sistemą name, jūs eliminuojate ir karšto vandens skaitiklį, o tai reiškia, kad jums nebeaktualu visas šitas biurokratinis briedas, nebėra (arba bent sumažėja) vietų kur galima prigalvoti tokių nesąmonių su sąskaitomis, bet ir gaunate labai pigų karštą vandenį, nes buto šilumos punktelyje esantis šilumokaitis prasilenkainčių srautų principu (termofikatas pašildo šaltą vandenį. Žinoma, srautai izoliuoti vienas nuo kito).

                      Comment


                        Parašė spekas Rodyti pranešimą

                        Bendra namo cirkuliacija lieka tiek įprastu sistemos renovacjos atveju, tiek mano aprašytu, kuomet pasinaikina karšto vandens linija. Esmė tame, kad mano aprašytu atveju vamzdyno ilgis trumpėja bene dvigubai, nelieka į butą einančių dviejų karštų vamzdžių šaltojo sezono metu (tauposi šiluma), kuo mažiau vamzdynų ir įrenginių - tuo mažesnė tikimybė gedimams. Kai termofikatas visus metus tiekiamas į butą - nebelieka šildymo sezono pradžios ir pabaigos kas leidžia išvengti galvos skausmų derinant kada pradedam ir baigiam šildyti namą.

                        Kalbame apie šildymo dalį, kurią galime kontroliuoti - namo inžinerines sistemas. Ką jau daro Šilumos Tinklai jiems priklausančiuose tinkluose - nežinau kaip tai įtakoti ir ar yra poreikis.

                        Individuali apskaita (pilnavertė, kurią aprašiau) pasiteisina dar ir kaip: nebėra galimybių knisti protą dėl mistinių suvartojimų tavo bute, skirtingiems žmonėms laikant skirtingą tempertatūrą savo butuose - buto, kuris labiau taupo šilumą, daugiau ir sutaupo, nes kitiems nebelieka galimybės šildytis savo butą bendrai apskaitomo srauto sąskaita daliklinės sistemos atveju (nes lieka iki 30 proc bendrai apskaitomo srauto butuose, ir šioje vietoje nekalbu apie cirkuliacijai sunaudojamą šilumą).
                        Individuali apskaita reikalinga visur - ar sena, ar nauja statyba.

                        Kaip jau minėjau - ar nori padaryti gerai, ar sumokėti krūvą pinigų ir turėti pakankamai prastą daiktą, už kurį nuolat papildomai reikės mokėti šimtus, o gal net tūkstančius daliklių keitinėjimui/taisymui jau nekalbant apie liekančius nepatogumus / neracionalumus kylančius iš pasenusio tipo vamzdyno išvedžiojimo / jungimo tipo? Jei nelabai gerai - geriau neliesti šildymo sistemos visai, daryti kitą kartą ir gerai. Bent man visai nepriimtina renovacija be kapitalinės šildymo sistemos renovacijos. Renovacija turi prasidėti kaip tik nuo šildymo sistemos.

                        Jei jau negalvojate daryti šildymo apskaitos, ar jai pataupyti ir daryti daliklius - geriau išvis to nedaryti. Nebent galbūt pakankamai unikaliu atveju, kuomet daugiabutis pilnai pasigamina šildymui skirtą energiją pats ir pigiai - tuomet manau sutinku - individualios apskaitos gal ir neverta. Tik tokiu atveju reikia numatyti, kad reikalui atsiradus individualius buto skaitiklius galėtų visi susidėti ir tam parinkti sprendinius.
                        1. Ar skiačiavote tokios sistemos atsiperkamumą? Nes toks šildymo sistemos perdatymas kainuoja žymiai brangiau nei balansinių ventinlių ir termostatų įrengimas. Kiek reliai tokia sistema leidžia sutaupyti lyginant su paprastesne sistema?
                        2. Antras dalykas, individuali apskaita nėra visiškai sąžininga, nes pirmų aukštų ir kraštiniams butams reikia daugiau šiluminės energijos palaikyti bute norimą temperatūrą nei namo viduryje esantiems butams, kuriuos šildo supantys butai.

                        Kai 2017 m. darėme renovaciją inžinieriai vienu balsu kalbėjo, kad individuali apskaita neduoda realios naudos. Skirtumas tarp tarp namų su indivudialia ir bendra šilumos energijos apskaita nėra toks didelis, kad inividualios sistemos įrengimas atsipirktų iki sekančios namo renovacijos. ĮĮdomu, kas pasikeitė per tą laiką?

                        Comment


                          1. Ar skiačiavote tokios sistemos atsiperkamumą? Nes toks šildymo sistemos perdatymas kainuoja žymiai brangiau nei balansinių ventinlių ir termostatų įrengimas. Kiek reliai tokia sistema leidžia sutaupyti lyginant su paprastesne sistema?

                          Į renovaciją neturėtų būti žiūrima tik per atsiperkamumo prizmę, nes vos ne pagrindinis renovacijos metu keičiamų komunikacijų tikslas yra pakeisti nusidėvėjusias komuniacijas - kitaip tariant, kad išvengti vis dažnėjančių gedimų ir galiausiai avarinės situacijos. Panašiai kaip į automobilio remontą - juk nežiūrime ar atsipirks. Žinoma, kai jau prieinama prie tokių sistemų keitimo - verta daryti labai gerai, nes tokia sistema stovės minimum 30 metų, o tikėtina ir 50.
                          Uoj, dabar taip nenoriu daug rašyti, o yra ką : ). Ką jūs vadinate paprasta sistema ir tokia (tokia tai suprantu kaip aš siūlau)?

                          Kai aš lyginu šias dvi sistemas, jos abi turėtų būti keičiamos taip (aprašas daliklinei sistemai):
                          - Visiškai pakeičiamas šilumos punktas
                          - Pilnas karšto vandens vamzdynų keitimas
                          - Pilnas magistralinių vamzdynų keitimas
                          - Visų (netinkamų) radiatorių keitimas butuose
                          - Daliklių sukabinimas ant radiatorių
                          - Šalto vandens sistemą irgi reikai visą keisti

                          A - Mano siūloma sistema nuo viršuje aprašytos skiriasi tik tuo, kad:
                          - Nelieka karšto vandens vamzdyno
                          - Vietoje daliklių bute statosi šilumos punktelis, kuris dabar kainuoja kokius 2000 eur spėju ir vienas buto šilumos skaitiklis. O daliklis kiek kainuoja - kartais ne palei 300-500? O kai pradės gesti....
                          - Būtina pakeisti visą šalto vandens sistemą (ją ir taip reikia keisti), nes ji bus jungiama prie buto šilumos punktelio ir dėl to turi būti nauji vamzdžiai, kad nebūtų rūdžių ir visa kita

                          Keičiant šildymo sistemą yra visiškai neracionalu vėl vesti naujus stovus net keliose vietose bute, kaip ir buvo išvedžiota.

                          B - Dabar, nebūtina daryti tokios sistemos kokią siūlau, kad turėti pilną apskaitą. Galima daryti taip:
                          - Visiškai pakeičiamas šilumos punktas
                          - Pilnas karšto vandens vamzdynų keitimas
                          - Pilnas magistralinių vamzdynų keitimas
                          - Visų (netinkamų) radiatorių keitimas butuose
                          - Bute statosi šilumos skaitiklis ant vienintelio į butą įeinančio šilumos vamzdžio
                          - Šalto vandens sistemą irgi reikai visą keisti

                          Palyginkite kiek mažai skiriasi mano siūlomos sistemos A variantas nuo B, o koks fundamentalus skirtumas naudos kurią gaunate.

                          Kiek leidžia sutaupyti lyginant su paprasta sistema? Vėlgi - kokia ta paaprasta?
                          Grubiai, vien dėl n kartų trumpesnio vamzdyno, karšto vandens vamzdyno nebuvimo, galimybės tiekti šiek tiek vesesnį termofikatą, pilnos apskaitos - spėčiau nuo kokia 10 iki 20 proc.



                          2. Antras dalykas, individuali apskaita nėra visiškai sąžininga, nes pirmų aukštų ir kraštiniams butams reikia daugiau šiluminės energijos palaikyti bute norimą temperatūrą nei namo viduryje esantiems butams, kuriuos šildo supantys butai.

                          Mes irgi taip galvojome. Realiai, mes aišku kalbame ir apie sienų šiltinimą, taip pat verta rūsio perdangą šiltinti ką mes ir padarėme. Su tokiu šiltinimu, kurį ir taip reikia daryti, net kampinis butas 100 kv m sunaudoja tik kokias keliais eurais daugiau šilumos nei viduriniai butai. Nereikia stengtis taupyti kelių eurų paaukojant šildymo sistemos kontrolę, kurią aprašiau ankstesneiais pranešimais.


                          Kai 2017 m. darėme renovaciją inžinieriai vienu balsu kalbėjo, kad individuali apskaita neduoda realios naudos. Skirtumas tarp tarp namų su indivudialia ir bendra šilumos energijos apskaita nėra toks didelis, kad inividualios sistemos įrengimas atsipirktų iki sekančios namo renovacijos. ĮĮdomu, kas pasikeitė per tą laiką?

                          Individuali apskaita bent man labai patinka tuo, kad aš žinau kiek realiai sunaudoju šilumos (dalikliai neapskaito pilnai), galiu sekti ir taupyti sukinėdamas termostatus, niekas nepradės knisti proto visokiai bendrų srautų nepagrįstais kaštais ir tt.. Ir iš principo sunaudojami resursai turi būti apskaičiuojami tiksliai. Čia ne vien pačios individualios apskaitos reikalas - kapi minėjau, vienu metu sprendžiasi ir šildymo sistemos kontrolės galimybės, ir nepriklausomumas nuo to ką kiti butai daro su šildymo sistema savo bute ir tt..


                          Mūsų namas 20 butų viso apie 1800 kv m 2016 šildymo sistemai atnaujinti investiciniame projekte paskaičiavo tiek - kainos be PVM ir be paramos:

                          - Šilumos punkto pertvarkymas - 51 000
                          - Magistralinių vamzdynų, radiatorių keitimas, butų šilumos punktelių įrengimas - 47 000
                          - Saulės kolektorių įrengimas (jų nebūtina) - 47 000
                          - Šalto vandens sistemos pilnas keitimas - 12 000

                          Ši suma - apie 100 000 (mūsų atveju) yra absoliutus niekis palyginti ką gauni už šią sumą. Juk dar ir 30 proc ar kiek dabar parama yra ir visko juk nereikia mokėti iš karto jei nenori ar neturi pinigų - per 20 metų reikia sumokėti. Pvz vien fasadų šiltinimas mums kainavo apie 200 000.

                          Na va, vėl įsijaučiau, gavosi ilgiau nei norėjau : ).
                          Paskutinis taisė spekas; 2022.02.20, 12:31.

                          Comment


                            Parašė spekas Rodyti pranešimą
                            Individuali apskaita (pilnavertė, kurią aprašiau) pasiteisina dar ir kaip: nebėra galimybių knisti protą dėl mistinių suvartojimų tavo bute, skirtingiems žmonėms laikant skirtingą tempertatūrą savo butuose - buto, kuris labiau taupo šilumą, daugiau ir sutaupo, nes kitiems nebelieka galimybės šildytis savo butą bendrai apskaitomo srauto sąskaita daliklinės sistemos atveju (nes lieka iki 30 proc bendrai apskaitomo srauto butuose, ir šioje vietoje nekalbu apie cirkuliacijai sunaudojamą šilumą).
                            Individuali apskaita reikalinga visur - ar sena, ar nauja statyba.
                            O kaip užtikrinamas minimalus buto šildymas, kad pvz virš manęs gyvenantis kaimynas, išvažiuodamas į komandiruotę neužsuktų šildymo visai (ir aš turėčiau tada vėsias lubas, dėl ko sunaudočiau daugiau šilumos, o gal net ir pelėsį)?

                            Comment


                              Yra ribotuvai radiatorių termostatų. Reikia renovuojant būtinai tokius dėti ir apriboti minimalią temperatūrą butui ties kokiais 16 laipsnių (tokia yra minimali higienos norma). Taip pat raštu (ir galbūt į bendrijos įstatus jei tai bendrija įrašyti, kad užsukti šildymą bute negalima) informuoti visus, kad užsukinėti šildymo negalima, nes bus pažeistos higienos normos, tas pats pelėsio pavojus iškyla ir tt.. Jei pažeis, manau galbūt būtų galima per higienos nepaisymą baudą suorganizuoti ar kažką tokio. Tiesa sakant nesusidūriau.
                              Pasakysiu atvirai - man atrodo buvo gretimas butas keliems mėnesiams užsukęs sklendę bute ir buvo lyg ir nešildoma. Jokių priemonių nesiėmėme, nes tiesiog nebuvo noro. Šildymo išlaidos išaugo vienu kitu euru - visai nesvarbu. O jei jis įveis pelėsį savo bute tai paskui ir kuops, genijus.

                              Ai, bekalbant dar įdomų atvejį papasakosiu. Virš mūsų praeitą žiemą kai lauke buvo kokia -15 ar net -20 darė buto kapitalinį remontą. Nušlavė viską - liko tik perdangos blokas, radiatorius demoontavo, nes darė grindinį paskui. Tai net prie tokių sąlygų kai virš mūsų esanti butą kuriame gal buvo kokie nežinau, soėju, 8 laipsniai, mūsų šildymo sąskaitos 100 kv m butui išaugo tik gal max 10-12 eurų. Tad net toks ekstremalus atvejis rodo, kad nereikia baimintis net jei pilnai išjungtų šildymą, išlaidų prasme.

                              Pelėsio tarp butų negausite - per mažo skirtumo temperatūrų frontai susidurs, kad iškristų rasa. Jei pelėsis ir prasidės, jis prasidės nuo lauko sienų, nes ten rasos taškas sienoje persikels į vidinę buto pusę.
                              Paskutinis taisė spekas; 2022.02.21, 16:46.

                              Comment


                                Krokuvos g. 1 pradeda nuimti pastolius.



                                Iš arčiau


                                Vaizdas į NMC. Artery ir Flow dar nesimato


                                Darbai palėpėje.



                                Rinktinės g. 38 ruošiasi renovacijai. Panašios statybos mūrinis namas kaip Krokuvos g. 1. Pridedu ir nuotrauką iš interneto, kaip atrodo visumoje.



                                Vaizdas nuo Krokuvos g. 1 į vidinį kiemą. Dešinėje pusėje Rinktinės g. 38


                                Renovacijai rengiasi ir Krokuvos g. 2. Iškarpa iš TDP. Tinkuotas fasadas bei čerpių stogo danga.



                                Bendrai, kvartalas tarp Šeimyniškių, Rinktinės ir Krokuvos g., stipriai atsinaujins. Plane žaliai pažymėti renovuoti, geltonai - renovuojami arba planuojami renovuoti namai. Šeimyniškių g. turbūt renovuoti vieni iš pirmųjų Vilniuje, taip pat pridėjau ir Vilniaus apylinkės prokūratūros pastato atnaujinimą "2 namų sujungimą".

                                Comment


                                  Rinktinės g. 38 smagu, kad renovuos, baisus tas raudonas, apsilupęs klinkeris

                                  Comment


                                    Laisvės pr. 45A bendrabučio-daugiabučio renovacija atsigavo. Apstatytas pastoliais, pravalyta teritorija. Jis ilgą laiką stovėjo nebaigtas, nes čia buvo toks išskirtinis renovacijos atvejis: daugiabutį turėjo renovuoti nemokamai įmonė, kuri gavo leidimą prie pat pastatyti 9 aukštų daugiabutį. Iškasė dalį duobės, padarė dalį renovacijos darbų ir viskas sustojo.

                                    Nuotraukos ir istorija detaliau čia: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...idzia-19959268

                                    Dabar įdomu kas bus daroma. Renovacija tęsiama toliau, atvežti statybininkų vagonėliai, teritorija aptverta. Taip pat išvalyta anksčiau iškasta duobė naujam daugiabučiui. Galbūt prasidės ir daugiabučio statybos? Seksim.

                                    Kaip tas daugiabutis turėtų atrodyti neaišku, bet kai bus naujienų - sukelsiu čia: https://citify.eu/lt/laisves-pr-45a/

                                    Bendrabučio renovacijos foto, šaltinis lrytas.lt:

                                    Comment


                                      Sėlių 15
                                      Click image for larger version

Name:	P20317-162831.jpg
Views:	628
Size:	1,74 MB
ID:	1958472 Click image for larger version

Name:	P20317-162841.jpg
Views:	633
Size:	1,98 MB
ID:	1958474 Click image for larger version

Name:	P20317-162858.jpg
Views:	620
Size:	2,20 MB
ID:	1958473

                                      Comment


                                        Krokuvos g. 1










                                        Comment


                                          Parašė gangstarr Rodyti pranešimą
                                          Krokuvos g. 1

                                          Vaizdas tai nerealus, tikrai Marmoroc puiki medziga renovacijoms Naujamiesty,Senamiesti, NMC. Tik klausimas, kodel buvo nuspresta jos atsisakyt ir visur varyt tik tinkuota putplasti arba plokstes?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X