Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija

[Rimas_OK]

būtent tuo gatvė ir pavirstų ją užkasant. kaip įvažiavimas į požeminį parkingą gal būtų net labai patogu. bet kaip tada palikti ją pravažiuojamą, neįsivaizduoju.

dėl aikštės kaip urbanistinio elemento ribų - jos formavosi istoriškai, nors ir kokybiško baigtinio rezultato neturim. todėl reikia ne viską versti aukštyn kojom, o atsakingai užbaigti formuoti esamą strukūrą. iš įvairiais metais vykusių konkursų, analizių, studijų ir wokšopų iškeltų minčių kaip tik peršasi išvada, kad ribą tarp aikštės ir vienuolyno reiktų pabrėžti, galbūt net užstatymu.

Gatvės gylį užtektų įgilinti pusę reikiamo gylio, tad iš esmės gatvė nepasikeistų, tik atsirastų nedidelio nuožulnumo galai ir "stogas", virš kurio pievelė arba aikštės grindinys.

Konkurso reikalavimuose buvo privalomas parkingo suprojektavimas. O kaip ir Ginthus rašė įvažiavimus daryti iš kitų ir taip apkrautų gatvių neracionalu, tuo labiau kad šį gatvelė dabar yra neišnaudojama, tai turėtų 2 paskirtis.

Vienuolynas nėra visas aptvertas, ten kuo puikiausia galėtų prasitęsti aikštės pėsčiųjų zona iki pat Baltojo tilto. Taip susidarytų pėsčiųjų alėja nuo Tauro kalno iki pat NMC.

Bet kol pas mus vyrauja automobilių kultas mažai tikėtina tokie prioritetai.

[paulius3]

Vilnių papuoš dominikonų Šv. Jokūbo karilionas pries LUKISKIU AIKSTES
2008-04-23

Netikėta naujiena - Vilniaus broliai dominikonai rengiasi papuošti Vilnių unikaliu instrumentu - Šv. Jokūbo karilionu. Karilionas (pranc. carillon) – specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas. Varpų skaičius svyruoja nuo 23 iki 80. Karilionai įrengiami specialiai tam pastatytuose bokštuose, bažnyčiose; jo varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų. Varpais skambinama klavišų klaviatūra ir pedalais. Pirmąjį karilioną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 metais Nyderlanduose. Lietuvoje šiuo metu yra du instrumentai – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte esantis 35 varpų karilionas buvo įrengtas 1937 m., ir 48 varpų karilionas įrengtas Klaipėdoje, centrinio pastato bokšte.

Kaip papasakojo brolis Paulius Rudinskas OP, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) bažnyčios rektorius, neseniai grįžęs iš studijų Belgijoje, idėja įrengti karilioną Vilniuje kilo staiga, netikėtai.

„Pamenu, mus, jaunus dominikonus Belgijoje formatoriai ragino ieškoti unikalių projektų - mus nuolat, metai iš metų, ragino sakydami: ieškokit tokio projekto, kuriuo jūs galėtumėte prisidėti tiek prie Evangelijos skelbimo, tiek ir prie savo kultūrinio ar edukacinio vystymosi. Visuomet žinojau apie Vilniaus dominikonų nuostabų indėlį Lietuvos kultūrai jau 1507 m. – su dominikonais, kaip įrodė profesorius R. Plečkaitis, į Lietuvą ateina profesionalioji filosofija", - pasakojo brolis Paulius, pridurdamas, kad XVI a. dominikonų, suteikusių Lietuvos kultūrai unikalių dalykų, pavyzdžiu ir šiandien norėjosi kokio nors ypatingo projekto, kuris galėtų pasitarnauti šalies kultūrai ir Lietuvos visuomenei. Grįždamas po studijų į Lietuvą, brolis Paulius dar nežinojo, koks tai galėtų būti projektas.

Tačiau vieną vakarą, kai brolis Paulius dar visai neseniai buvo paskirtas Vilniaus dominikonų bažnyčios rektoriumi, pas jį atėjo brolis Vladimiras, pasibeldė į duris ir paklausė, kokie gi naujojo rektoriaus planai, projektai, ką jis naujo pasiūlys dominikonų bažnyčiai. „Mane tarsi žaibas būtų trenkęs - šovė ta mintis - karilionų projektas“. Brolis Paulius jau seniai puoselėjo svajonę gauti Vilniaus dominikonų bažnyčiai varpus. Jos bokšte XVIII a. pr. kabojo 3 varpai, paskui jie buvo nukabinti ir išvežti, pasak vienos teorijos - išgabenti į Rusiją. Pagal kitą pasakojimą, visų Vilniaus bažnyčių varpai buvo surinkti, juos bandyta sukabinti Vilniaus arkikatedros bokšte, kad jie kartu skambėtų - tad jie gali būti užsilikę kokiam sandėlyje. O trečia, įdomiausia versija, esą Napoleono armija juos išlydžiusi į patrankas. „Taigi, varpų nėra, tik galima pamatyti sijas, kurios laikė mūsų Šv. Dominyko, Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo varpus“, - pasakojo vienuolis.

Žinodamas, kad Olandijoje uždaromos bažnyčios, o jų varpai daugelyje vietų atiduodami į metalo laužą, brolis Paulius jau norėjo gauti vieną kitą varpą iš Olandijos. „Tačiau šovė mintis - kam kabinti du tris varpus, kai galima įsigyti unikalų muzikinį instrumentą. Pristačiau šią idėją mūsų Vilniaus broliams dominikonams, ir jiems ji labai patiko. Buvau įpareigotas ištirti visus įmanomus variantus - ar tikrai toks karilionų projektas yra įmanomas“.

Iš pradžių kunigas P. Rudinskas OP susitiko su Stanislovu Žilevičiumi, Klaipėdos karilionininku, pasikalbėjo apie galimybę parūpinti karilioną Vilniui - jam idėja irgi labai patiko. „Mano didžiam nustebimui sužinojau, kad karilionų idėja Vilniuje jau sklandė. Jau būta žmonių, kurie norėjo karilioną įrengti arba Lukiškių aikštėje, arba prie Katedros, tik tas projektas sustojo. Pagrindinis žmogus, kuris puoselėjo šią idėją, buvo profesorius, kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Susitikau su Vilniaus m. savivaldybės atstovais, kuriems ši idėja labai patiko, jie net nustebo, kodėl niekas anksčiau nesugalvojo instaliuoti karilionų Vilniaus dominikonų bažnyčioje", - pasakojo kunigas. Vėliau jis susitiko su kompozitoriumi G. Kuprevičiumi, kuriam pristatė naują idėją - įrengti karilioną Vilniaus dominikonų bažnyčios bokšte, esančiame Lukiškių aikštės pašonėje, o ne pačiame Lukiškių aikštės centre, kaip anksčiau buvo norėta. Kompozitorius noriai sutiko prisidėti įgyvendinant projektą, atvažiavo apžiūrėti bokšto, ir taip buvo nutarta kreiptis į olandų kompaniją „Royal Eijsbouts“, atnaujinusią karilionus Kaune ir Klaipėdoje, kad ši parengtų pasiūlymą ir jų bažnyčiai.

„Įdomu, keista ir džiugu, kad du žmonės skirtingu metu mąsto apie tą patį projektą ir nežino vienas apie kitą - kai pagalvojau, kad Vilniui reikia instrumento, kurio nėra buvę ir kad Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) bažnyčia turbūt turi tinkamą bokštą tokiam muzikiniam instrumentui, paaiškėjo, kad yra kitas žmogus, galvojantis, jog Vilniui reikalingas tas pats instrumentas maždaug toje pačioje vietoje“, - džiaugėsi dominikonų vienuolis. „Tiek profesoriui G. Kuprevičiui, tiek man pasirodė, kad nėra nieko gražiau kaip visiems, kritusiems už laisvę, kurie buvo kankinami buvusiuose KGB rūmuose, dabartiniame Genocido muziejuje, paskambinti varpais - nei tik pastatyti akmeninį paminklą. Šį kariliono projektą dominikonai įgyvendina ne dėl savo garbės, bet iš patriotizmo Lietuvai. Taip pat tikiu, kad jei šis karilionas atsiras mūsų bažnyčioje, tai bus ženklas, kad Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia prisikėlė, nes ji 50 metų neveikė ir iki šiol yra nemažai žmonių, manančių, jog ji uždaryta“, - tęsė pasakojimą brolis Paulius.

Be to, taip bus sukurta nauja vieša erdvė, dabartinė Lukiškių aikštė įgis daugiau gyvumo, jau nekalbant apie tai, jog tai bus nuostabi miesto reprezentacija, naujas turistinis objektas ir Vilniuje bus plėtojama nauja kultūros šaka. Karilionas - lauke skambantis muzikinis instrumentas. Karilionu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Broliai dominikonai Vilniuje planuoja įrengti 47 varpų karilioną, su galimybe ateityje didinti varpų skaičių - priklausomai nuo to, kokios bus finansinės ir bažnyčios bokšto techninės galimybės.

Imantis tokio projekto, savaime suprantama, kad neverta įrenginėti šio instrumento neturint muzikanto, kuris juo grotų. Tačiau dominikonai tai jau aptarė su karilionininkais - reikia numatyti galimybę ateityje parengti vieną ar kitą muzikantą Vilniaus bažnyčiai. Taip pat bendradarbiaujant su karilionininkų gildija tikimasi organizuoti tęstinius koncertus Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Pasaulyje karilionų koncertai paprastai vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais - po pietų žmonės eina pasivaikščioti, ateina pasiklausyti skirtingos programos kūrinių ir pailsėti.

Šio kariliono įkūrimo Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje iniciatoriai broliai dominikonai nori, kad jų bažnyčios bokšte įrengtas karilionas būtų Lukiškių aikštėje planuojamo statyti memorialo žuvusiems už laisvę tąsa - aikštės pašonėje atsiradus tokiam muzikiniam instrumentui, jis turės įtaką ir aikštės paskirčiai. Viliamasi, kad šiuo metu rekonstruojamoje aikštėje bus numatyta vieta žmonėms atsisėsti ir klausytis muzikos.

Broliai dominikonai įsitikinę kariliono, kurį rengiasi pavadinti Šv. Jokūbo vardu, svarba Vilniui. Būsimojo kariliono instaliavimą Vilniuje palaiko kultūros paveldo darbuotojai, savivaldybės tarnautojai. Netrukus rengiamasi pradėti paveldosauginius Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto tyrimus, ekspertizę; olandų karilionų liejimo įmonė jau rengia detalų pasiūlymą su techniniais mechanizmo apskaičiavimais. Liejyklos viceprezidentas Joep Van Brussel lankėsi Lietuvoje dominikonų ir profesoriaus G. Kuprevičiaus kvietimu; apžiūrėjęs bokštą, jis pasiūlė dėti karilioną į pačią aukščiausią bokšto erdvę, kad garsas eitų link Tauro kalno, Parlamento rūmų, Žvėryno, Vilniaus Katedros, Baltojo tilto naujojo kvartalo - tokiu atveju karilionas skambėtų ne tik Lukiškių aikštėje, bet visame mieste būtų girdima jo muzika.

Netrukus, atlikus tyrimus, ruošiamasi įsteigti Šv. Jokūbo kariliono fondą, kad Vilniaus visuomenė ir valdžia galėtų paremti šio unikalaus instrumento Vilniuje atsiradimą. „Norime, kad visi vilniečiai suprastų, jog karilionas reikalingas ne tik mums - jis puoš ir garsins visą Vilnių. Tikimės, kad šv. Jokūbo karilionas taps Vilniaus miesto kultūros dalimi, be kurios gyventojai ilgainiui nebeįsivaizduos savo gyvenimo, kaip dabar kauniečiai ir klaipėdiečiai neįsivaizduoja savo miestų veido be karilionų. Tikimės didžiąją dalį lėšų surinkti iš Vilniaus miesto gyventojų – juk tai bus jų pasididžiavimas, jų instrumentas, juolab kad visi žmonės, su kuriais kalbėjome apie šį projektą, džiaugiasi ir tikrai ne vienas ir ne du jau priėjo ir pasiūlė aukas šio projekto įgyvendinimui. Būtų labai malonu, jie prie to prisidėtų savivaldybė', - dalijosi planais brolis Paulius OP.

Projektą tikimasi įgyvendinti per dvejus metus - pirmasis koncertas numatytas 2010 m. liepos 6-ai - Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Žinoma, būtų gražu suspėti ir iki 2009-ųjų, kai Vilnius bus Europos kultūros sostine, „bet čia kaip Dievas duos“, - nusišypso brolis Paulius Rudinskas.

Dominikonai nenusimena, kad jei ir nepavyktų instaliuoti instrumento iki 2009-ųjų – jei jie nespės padovanoti kariliono Vilniui, kai šis švęs Europos kultūros sostinės dienas, vėliau tai tikrai taps Vilniaus kultūrinio gyvenimo indėliu. Šią idėją puoselėja ne tik Vilniaus dominikonai - projektą laimina ir stengiasi įgyvendinti visas Lietuvos, Latvijos ir Estijos Šv. Angelų Sargų dominikonų generalinis vikariatas.

Parengė Dalia Žemaitytė

[Rimas_OK]

Panašus dalykas buvo įrengtas sovietmečiu katedros varpinėje. Viename aukšte buvo klaviatūra, o viršuje daug varpų. Dabar to niekam matyt nereikėjo ir sulikvidavo...
Nors galėtų retsykiais ir palinksminti miesto žmones.

[[sp]]

Man, asmeniškai, Lukiškių aikštė labiau patinka tokia, kokia ji yra dabar. Tie žibintai, suolai, medžiai, net negrįsti takai - visa tai yra labai romantiška, ir tai irgi yra savotiškas paveldas. Palyginkit tuos žibintus ir naują fontaną prie rotušės (tarsi iš supermarketo).

Be to, kas yra tautos dvasia - eilinis "renginiams pritaikytas plotas" su kokiu nors angelu ant DNR, arba istorinė atmintis ir sąmoningumas?

Galim sakyti, kad tarybinio palikimo turim per akis. Taip ir yra. Chruščiovkių turim daug. Bet kada nors jų nebeliks. Ką kiekvinas iš jūsų norėtų pasilikti iš tarybinių laikų, kad ateinančios kartos pažintų šią epochą ne tik iš Gruto Parko?

Lukiškių aikštę galima būtų palikti tokią kokia ji yra dėl 2 dalykų: 1) ji ir taip yra pakankamai jauki, ir tuo pat metu 2) primena apie tuos laikus, apie kuriuos prisiminti reikia. Tokią funkciją (2) puikiai atlieka ir šalia esantis KGB muziejus. Kartu jie sudaro puikų estetinį ir idealoginį tandemą.

____________________________________

P.S. yra ir taip ką finansuoti: pvz Sereikiškių parko atgaivinimą ar daugybę restauracijos laukiančių istorinių objektų.

[Pupsis]

Geriau sutvarkytu ir paliktu ta aikste tokia, kokia yra.

[EziukasSuKedais]

Šiandien lyg ir bus/jau atrinkti 7 darbai...
Kas turit žinių?

[archimatas]

http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/.../?itemID=86857
keista, jei tokia garbinga komisija nesugeba apsispresti del 7 projektu, gal problema visai ne projektuose, o pacioje komisijoje:
Juozas Imbrasas – Vilniaus miesto savivaldybes meras (komisijos pirmininkas);
Arvydas Ališanka – skulptorius;
Audrius Ambrasas – architektas;
Rimantas Bitinas – Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedejas;
Vytautas Bredikis – architektas;
Algis Caplikas – Lietuvos Respublikos Seimo valdybos pirmininko pavaduotojas;
Liucijus Dringelis – architektas;
Irma Grigaitiene – Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos Saugomu teritoriju ir paveldo apsaugos skyriaus vedja;
Povilas Jakucionis – Lietuvos Respublikos Seimo narys;
Jurate Juozaitiene – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sekretore;
Audrys Karalius – architektas;
Dalia Kuodyte – Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktore;
Faustas Latenas – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarejas;
Evaldas Lementauskas – Vilniaus miesto savivaldybs mero pavaduotojas;
Viktoras Liutkus – menotyrininkas;
Valentinas Mazuronis – Lietuvos Respublikos Seimo narys;
Linas Naujokaitis – Vilniaus miesto savivaldybes vyriausiasis architektas (Miesto pletros
departamento direktorius);
Alvydas Nikžentaitis – Lietuvos istorijos instituto direktorius;
Algirdas Paleckis – Vilniaus miesto savivaldybs mero pavaduotojas;
Arunas Sakalauskas – skulptorius;
Arvydas Šaltenis – Vilniaus miesto savivaldybs tarybos narys.

[daktaras]

/\ labiausiai tai norėtųsi išskirti šituos veikėjus - karalius (ką jis čia vilniuje veikia?), lementauskas (sėdi ), paleckiukas

kokia komisija tokie ir sprendimai (tiksliau jų nebuvimas)

[archimatas]

Lukiškių konkurso pirmojo etapo nugaletojai:
http://www.architektusajunga.lt/LT.p...ent=news&Id=99
109137
123405
189008
444111
444444
770628
989908

[EziukasSuKedais]

man labiausiai patinka meteoritų iškirstos duobės

[baltic]

O kas bus, kai prilis į tą duobę?

[EziukasSuKedais]

manau, kad duobės centre bus skylė, į kurą viskas subėgs. linksmiausia tai bus, jei liūtis paklius stipri ir tada duobė pavirs dideliu basienu su sūkuriu viduryje (kaip vonioje )
o dar linksmiau, jei ta skylutė užsikimš. galėtų bent vandens siurblį pastatyti vertikalų - būtų didžiausias Lietuvoje fontanas!

žodžiu, juokas pro ašaras

[anaiptol]

manau, kad duobės centre bus skylė, į kurą viskas subėgs. linksmiausia tai bus, jei liūtis paklius stipri ir tada duobė pavirs dideliu basienu su sūkuriu viduryje (kaip vonioje )

o kai žiemą apledės šlaitai, bus neatsargių praeivių gaudyklė:}

[SPX]

Asmeniškai man, tai dauguma visai nepatiko, ar žmonės skonio nebeturi? Išesmės vien pats žodis "aikštė" reiškia ervdę, o ne kaip daugylyje darbų matėme, duobes, pastatus ir pan.... Šiuo atveju geriau jau paliktų viską kaip yra. O jei ne tai pasisiakau už paprastą ir aiškų darbą 444444.

[Perfect]

Be jokios abejonės, duobė yra geriausias variantas iš esamų.

[SPX]

Be jokios abejonės, duobė yra geriausias variantas iš esamų.

Dubių Aukštuose Paneriuose turim... Užtektinai...

[Perfect]

Dubių Aukštuose Paneriuose turim... Užtektinai...

Tau geriau "antkapinis paminklas"? Juk turime kapines Antakalnyje, Rasose, Vingio parke ir t.t. Nejau negana?
Gal būt dauba ir nėra idealiausias variantas, bet tikrai įdomiausias iš pasiūlytų.
Mano nuomone, dauba suteiktų šiek tiek žaismingumo šiai vietai. Be to ir pats sprendimas yra pakankamai simboliškas - dauba kaip netektis - ir derantis prie genocido aukų įmažinimo koncepcijos.

[vap]

Nu paminklas tai laisvei. Man laisvė tikrai neasocijuojasi su praradimu ir pan. Geriau žolę tegu sėja, daugiau naudos.

[liutass]

Tai gal sukurkim apklausą čia tiems atrinktiems darbams įvertinti?

[Irma]

Ką ta duobė gali turėti kažką bendro su paminklu laisvei?
Nebent tą duobę padarytų stačiais šlaitais , na ir kiekvienas į ją įkritęs, galėtų labai džiaugtis "išsikapanojęs" ir taip būtų suteikta galimybė realiai pajausti laisvės skonį